Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirba maždaug šimtas specialiųjų atašė, deleguotų 14-os ministerijų. Nuo žemės ūkio atstovo Romoje iki transporto atašė Kinijoje. Ar ministerijų tarnų kariauna, kuriai išleidžiami milijonai, – be reikalo neišsipūtusi?

Užsimoję plačiai

Atašė pareigybių turi visos šalies ministerijos. Tačiau jų skaičius – skirtingas. Tarp ministerijų atašė skaičiumi lyderiauja Ūkio ministerija. Diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse dirba beveik 19  ministerijos deleguotų atašė.

Krašto apsaugos ministerija yra delegavusi 12 gynybos atašė. Kultūros ministerija – maždaug tiek pat. Suprantama, turėti kultūros atašė JAV ar Rusijoje – būtinybė. Tačiau ką jie veikia, tarkime, Kroatijoje ar Slovakijoje?

Šilta vietelė Kinijoje

Finansų ministerija nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES (Briuselyje) yra delegavusi dešimt ministerijos specialiųjų atašė. Dar pernai tokių buvo tik šeši. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad atstovybėje prie ES iš jų ministerijos dirba trys atašė ir vienas pavaduotojas.

Susisiekimo ministerija teigia turinti aštuonis atašė. Vienas jų – transporto atašė diplomatinėje atstovybėje Kinijoje. Įdomu, kad šias pareigas eina buvęs susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėjas Rolandas Bražinskas. Jis Kinijoje atsidūrė, kai paaiškėjo, kad Liberalų sąjūdis nepateks į Vyriausybę.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat turi tris atašė. Visi jie dirba nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES. Teisingumo ministerija yra delegavusi septynis atašė. O Vidaus reikalų ministerija turi du atašė prie ES specialiaisiais teisėsaugos klausimais.

Žemės ūkio ministerijoje šių pareigūnų taip pat netrūksta. Ji turi net žuvininkystės ir veterinarijos, fitosanitarijos atašė Lietuvos atstovybėje prie ES, netgi žemės ūkio atašė Romoje. Iš viso Žemės ūkio ministerija yra delegavusi 13 atašė.

Taško pinigus?

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako jau seniai stebįs atašė pareigybių skaičiaus didėjimą. Jis daug metų klausia, ar Lietuvai tikrai reikia tiek ministerijų atstovų užsienio valstybėse.

"Neaišku, kokią pridėtinę vertę sukuria, pavyzdžiui, kultūros atašė Prancūzijoje ar žemės ūkio atašė Romoje. Jų darbo pamatuoti neįmanoma, o atsisakę tokių pareigybių sutaupytume nemažai pinigų. Reikalus galėtų perimti Užsienio reikalų ministerijos atstovai", – nurodė K.Masiulis.

Be kita ko, K.Masiulis priminė, kad ministerijų deleguoti atašė yra finansuojami ne iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto, o iš juos delegavusių ministerijų. "Taigi išlaidos užsienio reikalams smarkiai išauga", – sakė jis.

Atsieina nemažai

Duomenys, kiek ministerijoms kainuoja išlaikyti atašė, negausūs. Tarkime, Ūkio ministerija šioms pareigybėms išlaikyti užpernai skyrė apie 1 mln. litų. Krašto apsaugos ministerija – beveik 3 mln. litų. Susisiekimo ministerijai užpernai išlaikyti atašė kainavo 839 tūkst. litų. Finansų ministerijai – apie 1 mln. litų. Vidaus reikalų ministerija išleido apie 580 tūkst. litų, o Aplinkos – apie pusę milijono. Atašė atlyginimas svyruoja nuo 4 iki 6 tūkst. litų popieriuje.

Svarbiausius sprendimus atidėlioti ir saugiai lepintis tautos meile. Toks valdančiųjų bruožas išryškėjo per jų šalies valdymo laikotarpį. Esminiai žadėti darbai – vis nukeliami. "Svarbių sprendimų kuo labiau vengti", – regis, šia teze lig šiol vadovaujasi premjeras Algirdas Butkevičius.

Lietuvai reikia statyti atominę ar ne? Šio rebuso valdantieji lig šiol neišsprendė. Pusmetį muistęsi, kūrę darbo grupes, jie taip ir nepaaiškino, ar mūsų šalis suks atominiu keliu, ar ne. Vienu metu Seimo užkulisiuose jau kalbėta, kad kairieji Andriaus Kubiliaus projektą linkę tęsti, tik su pataisymais, nes kitaip nesuprastų tauta. Vis dėlto galutiniai sprendimai vėl atidėti. Kokie jie bus – neaišku.

Kaip žinoma, svarbių sprendimų vengimas neatsitiktinis kairiųjų modus operandi. Kitąmet – prezidento rinkimai. Aišku, A.Butkevičius, vengdamas kontroversinių klausimų, nori kuo ilgiau užsitikrinti tautos paramą. Tačiau ir prezidento rinkimų klausimas parodo lyderystės stoką. Lig šiol nė vienas politikas taip ir neatskleidė, ar drįstų mesti iššūkį, regis, antros kadencijos sieksiančiai Daliai Grybauskaitei.

A.Butkevičius, klausiamas apie tą iššūkį, lig šiol tik muistosi. Lig šiol jis tepasako tiek, kad socialdemokratai savo kandidatą kels. Ar taip turi elgtis lyderis, pretenduojantis valdyti valstybę? Ką kairieji nuveikė per vasarą? Į akis krito tik tai, kad socialdemokratų viršūnėlės paskelbė, jog dėl Lietuvą užklupusios krizės kaltas Andrius Kubilius ir du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda.

Kas dar? Taip, nuteistas Seimo vicepirmininkas Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys. Didžiausi koalicijos partneriai tik leptelėjo, kad jam geriau trauktis, tačiau "darbietis" parodė špygą. Žodžiu, nusilenkė koalicijos partneriams. Principai, nenuoseklumas ir sprendimai, nelemiantys pokyčių, – iki šiol išryškėjo tik tokie socialdemokratų bruožai.

Ar tiek užteks norint ir toliau saugiau lepintis tautos meile, paaiškės jau rudenį. Tautai teks paaiškinti, kodėl taip vangiai vyksta namų renovacija, kodėl nė kiek nepasistūmėta sveikatos apsaugos reformos srityje, suksime ar ne atominiu keliu, galiausiai – biudžetas. T.y., kaip gyvensime kitąmet. Pažiūrėsime, ar kairieji pajėgūs dirbti, o ne kalbėti. Juk meilė tik už žodžius – trumpalaikė.

Su Malaizija Lietuva neturi iš esmės jokių verslo ar kitokių ryšių, bet Ūkio ministerija (ŪM) nusprendė, kad armija aukštų pareigūnų ir valdininkų turi ją aplankyti. Didžiulė delegacija į atokią šalį išvyko penktadienį.

Delegacijoje – ir finansininkė

Ką veikti baigiantis vasarai ir prieš prasidedant politiniam sezonui? Žinoma, galima aplankyti Malaiziją. ŪM sumąstė, o ministras pirmininkas savo potvarkiu patvirtino delegacijos į šią tolimą šalį sudėtį. Penktadienį į valstybę Pietryčių Azijoje patraukė aukšti valdininkai ir ministrai – jie čia viešės iki pat ketvirtadienio, rugsėjo 5 d.

Delegacijos vadovas – ūkio ministras Evaldas Gustas, taip pat išskrido sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Vietos lėktuve atsirado ir Finansų ministerijos valdininkei – Fiskalinės politikos departamento direktorei. Čia pat – ir dar keli veikėjai iš ŪM: Gvidas Kerušauskas, vadovaujantis ŪM ES reikalų departamentui, Gina Jaugielavičienė, ŪM vadovaujanti Investicijų ir eksporto departamentui.

Maža to, į Aziją išvyko ir Gediminas Almantas, Vilniaus oro uosto generalinis direktorius, bei Justas Pankauskas – premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas, anksčiau kuravęs kultūros klausimus.

Daugiatūkstantinės išlaidos

Vienintelė ŪM atskleidė, kiek trims šios institucijos valdininkams atsieis tolima kelionė. Suma – 21 808 litai. "Informacijos apie kitų institucijų išlaidas neturime", – pridūrė ŪM atstovai. Nors delegacijai pritarė pats A.Butkevičius, nei Vyriausybės kanceliarijos buhalteriai, nei finansininkai bei kiti dokumentą rengę žmonės taip ir nesiteikė atskleisti tokio svarbaus septynių asmenų vizito kainos bei kitų detalių. Darant prielaidą, jog išlaidos vienam asmeniui siekia tiek pat, kiek ir ŪM pateiktuose duomenyse, išvyka galėjo kainuoti apie 50 tūkst. litų.

Paulius Kunčinas, Pramonininkų konfederacijos atstovas, yra užsiminęs, kad Lietuvoje Malaizija nesidomi beveik niekas, tačiau galimybių šalims bendradarbiauti esą yra – Lietuva gali importuoti į Malaiziją jai reikiamų maisto produktų, ši valstybė turi gerai išplėtotą finansų sektorių ir ieško galimybių investuoti Europoje.

Tiesa, nei šios organizacijos vadovų, nei investicijomis besirūpinančių ŪM prieglobstyje esančių viešųjų įstaigų "Versli Lietuva" bei "Investuok Lietuvoje" atstovų į delegaciją valdininkai šįkart kažkodėl neįtraukė.

Vis dėlto ūkio ministras ir kiti veikėjai mano, kad vizitas prasmingas. Skelbiama, kad kelionėje ministras susitiks su Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerijos vadovais, Malaizijos Perako valstijos vadovais ir Perako valstijos sosto įpėdiniu Raja Nazrinu Shahu, Malaizijos investicijų ir inovacijų agentūros vadovais, bendrovės "Petronas", bankų CIMB bei "Maybank" ir koncerno "Sime Darby" atstovais.

Tikslai – aptakūs

"Per susitikimą su Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerijos vadovais ir per kitus susitikimus bus pristatytos verslo galimybės Lietuvoje, aptarti dvišaliai ekonominiai bei prekybiniai Malaizijos ir Lietuvos santykiai, Lietuvos gaminių eksporto į Malaiziją bei Lietuvos eksporto plėtros į Pietryčių Azijos regioną galimybės ir Malaizijos eksporto į Lietuvą galimybė, Malaizijos užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas, Lietuvos ir Malaizijos bendradarbiavimas inovacijų srityje", – biurokratine kalba vizito tikslus pristato ŪM atstovai.

Pranešama netgi tai, kad "susitikime su Malaizijos Perako valstijos vyriausybės vadovu Dr. Zambry Abdulu Kadiru bus aptariami ekonominiai bei prekybiniai santykiai su Perako valstija, Perako valstijos logistikos ir transporto infrastruktūros panaudojimas Lietuvos eksporto plėtrai į Malaiziją ir Pietryčių Azijos regioną, Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų teikimas Malaizijos eksportuotojams, Perako valstijos investiciniai projektai Lietuvoje (maisto pramonė, turizmas, elektronika), turizmo srautų tarp Perako valstijos ir Lietuvos skatinimas."

O ką veiks sveikatos apsaugos viceministras? Žinoma, aptars Lietuvos ir Malaizijos bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje. Kaip skelbiama, bus aptariamos "galimybės Lietuvos medicinos įstaigoms eksportuoti medicinos paslaugas į Pietryčių Aziją, Lietuvos medicinos įstaigų dalyvavimas vystant Tarptautinio medicinos parko prie Kvala Lumpūro oro uosto projektą."

Seime – vėl idėjos taisyti Susirinkimų įstatymą. Parlamentaras Povilas Gylys panoro pakeisti įstatymą taip, kad piliečiai nustatytose vietose galėtų kada nori paprotestuoti. Tačiau vargu ar tokia idėja sulauks Seimo palaikymo.

Daugiau demokratijos?

Savivaldybės turėtų nustatyti vietas, kur būtų galima protestuoti be leidimo, o ten panorėję piliečiai galėtų susirinkti ir išsilieti. Taip pataisyti Susirinkimų įstatymą panoro "Drąsos kelio" atstovas Povilas Gylys.

Kodėl reikia taisyti įstatymą? Pasirodo, anot P.Gylio, taip būtų "tinkamai realizuojama Konstitucija". Esą praktika parodė, kad lig šiol realizuoti teisę protestuoti gali uždrausti teismas arba savivaldybė, o taip būti neturėtų.

"Turi atsirasti specialių vietų mieste, kur be atskiro įspėjimo būtų galima susirinkti. Taip būtų išspręstas prieštaravimas tarp noro pareikšti savo nuomonę ir viešosios tvarkos reikalavimų", – aiškino P.Gylys.

Susižavėjo Šveicarija

Jis teigia suprantantis, kad tos vietos negalės būti centre – Vilniaus Gedimino prospektas, Kauno Laisvės alėja ar Klaipėdos Teatro aikštė. "Suprantu, kad kiekvieną dieną blokuoti Gedimino prospekto ar Vyriausybės negalima, nes kiltų interesų konfliktų, todėl siūlau patvirtinti specialias vietas, kur žmonės galėtų ateiti", – aiškino Seimo narys.

P.Gylys pasakojo susižavėjęs šveicarų protesto kultūra, kur dažnai kyla spontaniški susirinkimai. Jis nurodė, kad ten bet kada į gatves gali išeiti šimtai ar tūkstantis žmonių ir tam viešosios tvarkos pareigūnai užkirsti kelio negali. "Taip veikia tiesioginė demokratija", – pabrėžė Seimo narys.

"Tačiau mūsų Seimas kažkodėl to nenori. Esu susižavėjęs ta šalimi. Ten buvo manifestacija, kai žmonės, susiorganizavę per socialinius tinklus, išėjo į gatves nepatenkinti valdžios sprendimu. Policija padarė viską civilizuotai ir nebuvo išmuštas nė vienas langas. Mes kalbame apie civilizuotą, o ne revoliucinį kelią", – dėstė P.Gylys.

Vertina skeptiškai

Politologas Kęstutis Girnius, daug metų praleidęs demokratiškiausioje pasaulio šalyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, P.Gylio idėją įvertino gan skeptiškai. K.Girnius pabrėžė, kad protestuotojai renkasi protestuoti prieš, pavyzdžiui, Seimą, Vyriausybę, prezidentą, tad atitinkamai renkasi ir vietas, kur išreikšti savo nuomonę.

"Nepasitenkinimą prezidentu, žinoma, geriausia demonstruoti prie Prezidentūros. Jei prieš Seimą – prie Seimo. Taip kad aš labai abejoju, ar nustatytos vietos kur nors kitur tai pateisintų", – kalbėjo K.Girnius.

Jis įtarė, kad jei savivaldybė ir nustatytų vietas, kur galima protestuoti, jos būtų nuošaliau. Taigi protestuotojai nesukeltų jokio efekto.

Idėja nepasiteisino

Primename, kad, remdamasi senąja Susirinkimų įstatymo redakcija, Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo patvirtinusi nuolatines susirinkimų vietas. Tačiau tai didesnio protestuotojų palaikymo nesulaukė.

Pavyzdžiui, tuo, kad buvo nugrūsti į šalia Sporto rūmų esančią aikštelę, ne kartą piktinosi prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimus protestavę pensininkai. Pernai rudenį įsigaliojus naujai Susirinkimų įstatymo redakcijai, savivaldybėms nenumatyta teisė nustatyti nuolatines susirinkimų vietas.

Ką apie tokias įstatymo pataisas mano didžiųjų miestų vadovai? Kauno meras Andrius Kupčinskas samprotavo, kad vis dėlto savivaldybė turėtų pasilikti teisę spręsti, kur ir kada leisti susirinkti.

"Jei kas kur nori piketuoti, taip būtų varžoma savivaldos teisė.  Juk miesto vadovybė per rinkimus yra įgijusi teisę tvarkyti miesto viešuosius reikalus", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Jo nuomone, Kaune niekas ir taip nedraudžia protestuoti, o tam tinkamiausia vieta – Vienybės aikštė.

O Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas svarstė, kad P.Gylio idėja iš tiesų labai liberali ir galėtų būti svarstoma.

"Įsteigti laisvą minties reiškimo zoną – keistokai skamba – įdomi mintis. Bet tuomet piliečiai turėtų pasirūpinti savo apsauga", – svarstė Klaipėdos miesto meras.

Ilsėtis, pertis, gydytis, taisyti automobilius, nuomoti ir iš viso to daryti verslą. Sunku patikėti, bet taip vis dar elgiasi kai kurios valstybės institucijos. Mūsų dienraščio aprašyta istorija, kaip pateptiesiems Seimo narių patarėjams miesto centre pusdykiai – už 150 litų – nuomojami vieno kambario butai – tik žiedeliai.

Įpratę prie privilegijų, regis, negali be jų apsieiti, o ryžto jų atsikratyti neužtenka. Tik taip galima paaiškinti, tarkime, be konkurencijos Seime veikiančios kirpyklos fenomeną. Šiltnamio sąlygomis tokios pensininkės Valerijos Snimuškinos kirpykla čia veikia nuo 1984-ųjų.

Kitur – dar gražiau. Savi poilsio namai, savas medicinos centras, sava mokymo bazė, žinoma, kurorte, sava automobilių taisykla-plovykla, net savi kultūros rūmai. Ir net kavinė Druskininkuose "Širdelė". Tai, pasirodo, yra valstybės reikalas.

Tokias šiaip jau valdžiai nebūdingas pareigas yra prisiėmusi tvarkiečio Dailio Alfonso Barakausko vadovaujama Vidaus reikalų ministerija. Lyg valstybė valstybėje. Kaip kitaip pavadinti tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai keliauja poilsio kompleksams "Dainava" ir "Pušynas" išlaikyti, kultūros ir sporto rūmams finansuoti, uždarai sovietinio tipo poliklinikai?

O kur dar nuosavos ministerijų, valstybės valdomų įmonių poilsiavietės! Kaip stipriai turi būti prisirišta prie nomenklatūrinių privilegijų, menančių sovietmetį, jei per 23 metus valstybė užsiima ne Lietuvos, o poilsio namų ar kavinių valdymu? Suprantame kairiuosius, sovietinėje praeityje – jų šaknys. Bet ir dešinieji nieko nepadarė, kad būtų kitaip.

Gal todėl ir visoje valstybėje tiek jos valdymo problemų, kai valdžia tebegyvena nesuvokdama, kokios valstybės institucijų funkcijos. Ką ten skelbė kairieji? "Svarbiausia – žmogus?" Regis, deklaratyviuose lygybės principuose trūksta tik lygybės. Juk dauguma valdininkų ir toliau išskirtinėmis sąlygomis atostogauja ir linksminasi eiliniam neįkandamose valstybinėse poilsiavietėse.

Pačiame Vilniaus centre padoriai įrengtas nedidukas butas, kurio nuoma – tik apie 150 litų per mėnesį. Tai ne fantazija. Tačiau studentams ar kitiems mirtingiesiems, ieškantiems būsto, geriau nesivarginti. Pusvelčiui gyventi Vilniuje gali tik Seimo narių padėjėjai.

Įkainojo kanceliarija

Vilniaus širdyje – Gedimino prospekte – įsikūrusiame viešbutyje, pasirodo, gali glaustis ne tik tautos išrinktieji, bet ir jų padėjėjai. Joks įstatymas jiems tokios privilegijos nenumato, tačiau Seimo kanceliarijos vadovai, regis, mano kitaip.

Paaiškėjo, kad parlamentarų viešbutyje gyvena ir keturi politinio pasitikėjimo veikėjai. Žinoma, jų butai – ne tokie dideli kaip tautos išrinktųjų. Asmenys glaudžiasi keturiuose beveik 30 kvadratinių metrų vieno kambario butuose.

Seimo kanceliarija dienraščiui nurodė, kad įnamiai už vieną kvadratinį metrą moka kiek daugiau nei 5 litus. Tai numato pernai išleistas Seimo kanclerio Jono Mileriaus įsakymas.

"Nuompinigių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ir Daugiabučių namų administravimo tarifų apskaičiavimo metodika", – biurokratine kalba paaiškino Seimo kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas.

Už vandenį susimoka

Kanceliarijos atstovas nepamiršo pridurti, kad nuompinigių dydis peržiūrimas vieną kartą per metus, "atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nuompinigių dydžiui". Be to, kanceliarija pabrėžė, kad papildomai mokami nuompinigiai už kambariuose esančius baldus ir inventorių, atsižvelgiant į jų kiekį bei kokybę.

Priemoka už baldus svyruoja nuo 15 iki 55 litų. Taigi vidutiniškai už vieno kambario buto nuomą Seimo kanceliarija gauna apie 150–180 litų. Seimo kanceliarijos atstovai nurodė, kad už komunalines paslaugas (elektrą, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, aplinkos tvarkymą ir kt.) Seimo viešbučio įnamiai atsiskaito pagal sunaudotą kiekį.

Tiesa, Seimo kanceliarija taip ir neatskleidė, kas tie keturi laimingieji, kurie butus gali nuomotis ne rinkos kaina. Dienraštis išsiaiškino, kad tai kelių Seimo narių padėjėjai.
Seimo nariams netinka

J.Milerius, Seimo kancleris, tai patvirtino: "Iš Seimo kanceliarijos ten niekas negyvena. Tie padėjėjai yra Seimo narių, kurie atvykę iš kitų miestų. Butai nėra visai tinkami gyventi Seimo nariams."

Kancleris įrodinėjo, kad blogiau būtų, jei tie keturi butai stovėtų tušti. "Jei yra laisvų butų ir už juos moka, mokesčių mokėtojams tai nieko nekainuoja. Už tuščius reikėtų mokėti. Jie už komunalines paslaugas susimoka kaip ir bet kuris Vilniaus gyventojas. Patikėkite, nė vienas Seimo narys ten negyventų", – dėstė J.Milerius.

Nuomoja be pagrindo

"Tai paprasčiausia netvarka. Seimo kancleris turėtų jausti atsakomybę", – taip šią pigios nuomos istoriją komentavo kažkada Seimo kanceliarijai vadovavęs konservatorius Jurgis Razma. Jis priminė, kad Seimo viešbutyje ir taip trūksta vietų. Juk Ukmergėje pavasarį išrinktas socialdemokratas Kazys Grybauskas iki šiol į Vilnių važinėja iš savo miesto.

"Būstas turėtų būti nuomojamas rinkos kaina. Juolab kad tai Seimo narių viešbutis. Nuomoti parlamentarų patarėjams tokias patalpas nėra jokio teisinio pagrindo", – pareiškė J.Razma.
Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, kad tokia kaina rinkoje, švelniai tariant, neįprasta.

"Kad ir kaip būtų tie butai apstatyti, tai tikrai ne rinkos kaina. Nuomojamų vieno kambario butų kainos panašioje vietoje svyruoja nuo 700 litų, dažniausiai tai yra 1 tūkst. litų", – paaiškino nekilnojamojo turto verčių specialistas.

Premjero Algirdo Butkevičiaus komanda savo gausa jau lenkia taupumu garsėjusio jo pirmtako Andriaus Kubiliaus patarėjų būrį. Ministrams taip pat talkina daugiau tarnų. Regis, sunkmetis ministerijose seniai baigėsi.

15-a patarėjų

Jei Vyriausybę suformavo daugiau partijų, tai reikia ir daugiau postų. Tokios nuostatos laikosi kairiųjų valdžia. Štai buvęs premjeras A.Kubilius prieš penkerius metus darbą pradėjo su devynių patarėjų komanda, baigė jau su vienuolika. Tačiau ministras pirmininkas A.Butkevičius savo komandos dydžiu jau seniai pralenkė savo pirmtaką.

Dabar A.Butkevičiui talkina 15 patarėjų kone visais gyvenimo klausimais: ekonomikos, užsienio politikos, žemės ūkio, energetikos, vidaus politikos ir viešųjų ryšių, finansų, susisiekimo, aplinkos apsaugos, kultūros, jaunimo, sporto.

Beje, dar 2013 m. pradžioje A.Butkevičius apsiribojo 14-os patarėjų pagalba, tačiau vėliau jam prisireikė dar vieno. Šios politinio pasitikėjimo pareigybės, aišku, teko saviškiams – ištikimiems socialdemokratų partijos bičiuliams.

Algos didėjo

Kodėl premjerui reikia tiek patarėjų? "Yra daug darbo", – atkerta Vyriausybės atstovai.

A.Butkevičius mėgsta kartoti, kad A.Kubilius patarėjų turėjo daugiau. Iš tiesų, vienu metu A.Kubiliaus patarėjais buvo įdarbinti atleisti apskričių viršininkai, tačiau tai ilgai netruko.

Ministro pirmininko patarėjų atlygis, žinia, nėra mažas. Popieriuje vienas patarėjas uždirba 6,3 tūkst. litų. Jei tikėtume Vyriausybės pateiktais duomenimis, patarėjų atlygis, palyginti su pirmu 2013 m. ketvirčiu, taip pat paaugo – vidutinė patarėjo alga padidėjo beveik 50 litų.

Žinoma, tai aiškinama tuo, kad Lietuva pradėjo pirmininkauti  ES, taigi padidėjo ir darbo krūvis. Nesunku suskaičiuoti: 15-a A.Butkevičiaus patarėjų kas mėnesį susižeria beveik 72 tūkst. litų atskaičius mokesčius.

Ministras – rekordininkas

Pūtėsi ne tik A.Butkevičiaus reformuota ir pervadinta Vyriausybės kanceliarija. Apie politinio pasitikėjimo asmenų daugėjimą galima kalbėti ir ministerijose.

Šiuo atveju rekordininkė greičiausiai būtų socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio valdoma Sveikatos apsaugos ministerija. Ministras į pagalbą yra pasitelkęs  tris viceministrus ir šešis – daugiausia iš visų ministerijų – patarėjus.

"Jeigu galėčiau, priimčiau dar vieną viceministrą ir dar porą patarėjų, nes darbo yra tikrai daug", – dėstė V.P.Andriukaitis ir ilgai aiškino, kodėl jam reikia tiek daug politinio pasitikėjimo tarnų. Žinia, jais įdarbinti saviškiai.

"Man reikia tiek patarėjų, nes įstaigų, atsakingų ministerijai skaičius yra didžiulis. Darbo krūvis taip pat didelis. Panaikinus apskritis valdymo požiūriu daug ką perėmė ministerija. Dabar man dar reikėtų vieno patarėjo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl sveikatos apsaugos", – dėstė ministras.

Kiti neatsilieka

V.P.Andriukaičio ministerija – ne kokia išimtis. Politinio pasitikėjimo pareigybių padaugėjo ir kitur.

Tarkime, išsipūtė Tvarkos ir teisingumo atstovo Valentino Mazuronio valdoma Aplinkos ministerija. Šioje buvo sukurtas dar vienas viceministro etatas. Beje, tas pats buvo padaryta ir Finansų, Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijose.

Kai kuriose ministerijose didėjo ir patarėjų skaičius. Energetikos ministerijoje anksčiau buvo išsiverčiama su vienu patarėju, dabar jau dirba du.

Patarėjų skaičius sumažėjo tik Krašto apsaugos ministerijoje. Čia jų dirba tik vienas. Tačiau ministrui talkina net trys viceministrai. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pučiasi. Anksčiau čia buvo išsiverčiama su trimis viceministrais, o dabar jų skaičius siekia keturis, patarėjų taip pat keturi.

Pažadus pamiršo

Patarėjų skaičiaus didėjimą ministerijų atstovai aiškina daugmaž vienodai – esą tai susiję su pirmininkavimo ES reikalais. Žinoma, Seimo opozicijos atstovai su tuo nesutinka.

"Tai liudija tik viena: yra daug partijų kolegų, kuriuos reikia įdarbinti. Kadangi koalicija didelė, reikia visoms partijoms atstovų ministerijose. Tai, kad politinio pasitikėjimo asmenų skaičius ministro pirmininko kanceliarijoje ir ministerijose auga, – akivaizdu", – sakė buvęs susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis.

Jo teigimu, nesuprantama, kam, pavyzdžiui, susisiekimo ministrui prireikė dar vieno viceministro.

"Dar mane pasiekė žinios, kad prašoma įdarbinti ir ketvirtą. Ar tai efektyvu – didelis klausimas?" – komentavo buvęs ministras.

"Prieš rinkimus kairieji kalbėjo, kad politinio aparato jie neplės, dabar akivaizdu, kad šios kalbos – pamirštos", – įgėlė opozicijos atstovas.

Rugpjūtį beveik niekur nevykusi ir nieko nelankiusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po mėnesio kaip reikiant padirbės. Jos laukia net keturi svarbūs vizitai. Įspūdingiausias, žinoma, – susitikimas su JAV vadovu.

Istorinis susitikimas?

"Politinis ruduo prasidės istoriniu, šalies saugumui ypač svarbiu vizitu į Jungtines Amerikos Valstijas", – taip iškilmingai išplatintame pranešime Lietuvos prezidentūra apibūdina rugpjūčio 30 d. vyksiantį susitikimą su JAV prezidentu Baraku Obama. Tiesa, D.Grybauskaitė su didžiosios valstybės vadovu bendraus ne viena. Susitikime taip pat dalyvaus Latvijos ir Estijos vadovai.

Tai bus pirmasis oficialus Baltijos šalių ir JAV prezidentų susitikimas po to, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į NATO 2004 m. Kaip skelbiama, su JAV prezidentu šalies vadovė aptars bendradarbiavimo stiprinimo galimybes karinio ir energetinio saugumo srityse, Baltijos šalių vaidmenį ES, santykius su Rusija ir Rytų partnerystės šalimis, derybas dėl didžiausio pasaulyje prekybinio susitarimo – ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties. Prezidentūra informavo, kad po susitikimo bus paskelbta bendra Baltijos šalių ir JAV prezidentų politinė deklaracija.

Beje, D.Grybauskaitė ir B.Obama jau buvo susitikę 2011-aisiais per Varšuvoje vykusį Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimą.

Parodys vietą Rusijai

Kelis dešimtmečius Baltijos šalių užsienio politika besidomintis britų savaitraščio "The Economist" apžvalgininkas Edwardas Lucasas sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos šalių prezidentai vyksta į JAV, – ne staiga padidėjęs Amerikos susidomėjimas Baltijos šalių reikalais, o aštrus santykių tarp JAV ir Rusijos pablogėjimas.

"Taip pat įdomu tai, kad prezidentas B.Obama keliaus į Stokholmą, kai Rusijoje vyks G 20 susitikimas. Tai tam tikras atsakas į itin nemalonų Maskvos elgesį pastaruoju metu", – teigė jis.
Be kita ko, E.Lucasas įsitikinęs, kad Baltijos šalių prezidentų vizitas Vašingtone taip pat bus labiau parodomojo pobūdžio.

"Nemanau, kad jame bus aptarta kas nors labai svarbaus. Tačiau vizitas yra sveikintinas ir aš dėl to džiaugiuosi", – sakė E.Lucasas.

Gerins įvaizdį

Panašios nuomonės laikosi ir politologas Kęstutis Girnius. "Amerikos įvaizdis blogėja. Dabar toks laikotarpis, kai B.Obamos ir Amerikos populiarumas smukęs, buvo labai didelis Europos valstybių pasipiktinimas, kai sužinota, kaip plačiai buvo šnipinėjama. B.Obamai ir Amerikai naudinga pradėti šnekėtis su tomis šalimis, kurios labiau linkusios juos palaikyti. Baltijos šalys yra kaip tik tos, kurios nuolaidžiau žiūri į Amerikos šnipinėjimą, jausdamos, kad Rusija tikrai ne mažiau tai daro, kad tai būtinas dalykas", – teigė K.Girnius.

Dar vienas motyvas susitikti su Baltijos šalių vadovais, pasak politologo, – oponentų respublikonų demokratams žeriama kritika dėl per didelės jų draugystės su Rusija, kur šiuo metu apsistojęs Edwardas Snowdenas, ir esą per menko dialogo su Europos valstybėmis.

"Dėmesio kreipimas į Baltijos šalis ir į Europą – kaip paskutinė galimybė pasakyti Rusijai: žiūrėkite, jūs su E.Snowdenu tai ir tai darote, bet prisiminkite, kad mes irgi galime ką nors padaryti. Tai yra ir kaip simbolinis kreipimasis, bet šį tą jis reiškia", – įžvelgė K.Girnius.

Bendraus su karaliumi

Išvyka į JAV – ne vienintelė D.Grybauskaitės kelionė. Rugsėjo 12 ir 13 d. Prezidentė su oficialiu vizitu lankysis Briuselyje. Belgijos sostinėje vyks pirmasis šalies vadovės ir naujojo Belgijos karaliaus Philippe’o susitikimas.

Prezidentūra skelbia, kad per šį vizitą Prezidentė taip pat atidarys pagrindinį Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtą kultūros renginį. Be to, rugsėjo 20 d. Prezidentė, kaip ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės vadovė, dalyvaus tarptautinėje Jaltos konferencijoje, skirtoje Ukrainos europinėms perspektyvoms aptarti, ir susitiks su Ukrainos Prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.

O rugsėjo pabaigoje Lietuvos vadovė Niujorke dalyvaus kasmečiuose Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos debatuose, kurie šiemet skirti paramai besivystančioms valstybėms aptarti.

Lietuva šiemet kandidatuoja į įtakingiausią JT politinę instituciją – JT Saugumo Tarybą. Niujorke Prezidentė taip pat susitiks su buvusia JAV valstybės sekretore Hillary Clinton ir jai įteiks Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, kuris buvusiai diplomatijos vadovei skirtas už nuopelnus stiprinant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius.

Rusijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais siekęs 3-4 procentus, šių metų pirmąjį pusmetį beveik sustojo. Kas bus Lietuvai? Kaip stipriai procesai Rusijoje gali paveikti Lietuvą. Savo įžvalgomis dalijasi ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda.

"Taip, Rusijos ekonomika suklupo, tačiau nėra prie bedugnės krašto – daugumos Rusijos makroekonominių rodiklių Europos valstybės galėtų pavydėti. Tuo tarpu galimo jos ekonomikos nuosmukio Lietuvos gamintojai gali ir nepajusti", - sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot specialisto, net 48 proc. viso Rusijos eksporto sudaro nafta, o dar 19 proc. – gamtinės dujos.

"Tai, kad naftos vartojimas pasaulyje artėja piko link, o gamtines dujas gana sėkmingai pakeičia skalūnų dujos, Rusijos ekonomikai nežada nieko gero, - pastebi N. Mačiulis. - Tačiau tai nėra katastrofa – šiuos gamtinius išteklius Rusija ir toliau eksportuos, tik, tikėtina, už mažesnę kainą".

Ekonomistas pažymi, kad teigiamas Rusijos ekonomikos vertinimas yra žongliravimas nuodingomis gyvatėmis užrištomis akimis.

"Tačiau būkime objektyvūs – dauguma šios šalies makroekonominių rodiklių prielaidų dideliam nerimui nesukuria. Rusijos skola siekia tik 10 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra viena mažiausių pasaulyje", - tvirtina N. Mačiulis.

Tuo metu kitas ekonomistas Gitanas Nausėda nėra taip optimistiškai nusiteikęs.

"Situacija nėra tokia linksma. Ekonomikos augimo Rusijoje beveik nebeliko, - pastebi G. Nausėda. - Ir pačių rusų ekonomistai teigia, kad Rusijos ekonomika ir toliau nesustos kritusi. Tai yra pačios artimiausios ateities prognozės".

Tačiau ekonomistas ramina, kad mums, Lietuvai, nelabai skauda, kai Rusijos ekonomika smunka dėl to, kad mažėja eksportas.

"Mums labai svarbi komponentė Rusijos vidaus paklausa, perkamoji galia. Ji per pastarąjį ketvirtį ryškiai lėtėjo", - pažymi G. Nausėda.

Anot specialisto, tie, kurie operatyviau dirba – toks sektorius kaip vežėjai – jie jau šiandien konstatuoja, kad nėra gerai. Tuo tarpu kai kurioms eksportuojančioms įmonėmsatrodo, kad niekas nepasikeitė.

"Rusijos ekonomika susiduria su problemomis, kurios nėra laikinos. Bijau, kad problemos, kurios kamuoja Rusijos ekonomiką, labai menkai sprendžiasi", - optimizmu netrykšta G. Nausėda.

Ką toliau daryti su nauju Liberalų sąjūdžio nariu, buvusiu Rolando Pakso bendražygiu Remigijumi Aču? Tokį rebusą sprendžia sąjūdžio vadovai. Prieštaringai vertinamas veikėjas partijos gretose kol kas kelia tik sumaištį.

Pratrūko feisbuke

Ar per R.Pakso prezidentinį skandalą pagarsėjęs politikas partijai nebus akmuo po kaklu? Kaip į šio veikėjo priėmimą pažiūrės liberalų rinkėjai? Kokia iš to nauda partijai? Eligijaus Masiulio vadovaujamos partijos nariu liepos pabaigoje tapęs parlamentaras R.Ačas išsyk atsidūrė po didinamuoju stiklu.

"Žinia, sprendimą priėmė Raseinių skyrius ir būtų galima pasakyti, kad tai skyriaus sprendimas. Tačiau akivaizdu, kad Seimo nario įstojimas į partiją nėra tik skyriaus reikalas. Tad apie šį sprendimą partijoje dar, manau, bus diskusijų. Mano asmenine nuomone, Liberalų sąjūdis dėl to, kad turi vienu Seimo nariu daugiau, stipresnis nepasidarė. Reputacijos problemą naujasis kolega turi, ir šia problema jis pasidalijo su partijos nariais", – socialiniame tinkle rašo parlamentaras, vienas Liberalų sąjūdžio vedlių Remigijus Šimašius.

Gintaras Steponavičius, partijos vicepirmininkas, reagavo kiek nuosaikiau. "Nebuvau ir nesu tokių žmonių įsijungimo į liberalų gretas palaikytojas. Bet tai niekaip nereiškia, kad nereflektuojam, kas vyksta, ar juo labiau pragmatizmą keliame aukščiau savo vertybių. Tai vienas garbės mums, liberalams, nedarantis epizodas, bet asmens laisvę ginsime konkrečiais darbais, lygiai kaip turim būti reiklūs vieni kitų atžvilgiu", – aptakiai apie R.Ačo narystę pasisakė politikas.

Pasiūlė išsikeikti

Kiti partijos nariai buvo kur kas griežtesni. Liberalas Šarūnas Gustainis pasiūlė R.Ačo narystę dar apsvarstyti partijos valdyboje.
"Neatsiprašinėsiu nė vieno tikrai už šį atvejį. Bet nuomonės nesutapimas bei didelis slogutis tikrai širdyje jaučiasi. <...> Siūlau partijos valdyboje iškelti šį klausimą (dėl tolesnės R.Ačo narystės – red. past.)", – rašo Š.Gustainis.

"Jei neklystu, pagal įstatus mes turime įrankį, kuris užkirstų kelią įsigalioti bet kokiai naujai narystei, jei valdyba tam nepritartų. <...> Turint tiek akių aplink, kurios seks kiekvieną gerb. Ačo žingsnį, – šiukštu, nenueis jis nei į kairę, nei į dešinę. Nes liberalų inkvizicija bus žiauri. Hau! Tad, Bičiuliai! Kviečiu išsikeikti ir išsikolioti, taip išliejant pyktį, ir laikytis petys petin bei judėti toliau", – pareiškė liberalas.

Lyderis – optimistas

Partijos vedlys E.Masiulis, kalbėdamas su dienraščiu, aiškios pozicijos dėl R.Ačo taip pat neišsakė. Jis pareiškė, kad su R.Aču nekalbėjo. Esą šis kažkur išvykęs. E.Masiulis negalėjo atsakyti, ar šiuo metu Seimo mišriai frakcijai priklausantis R.Ačas prisijungs prie Liberalų sąjūdžio frakcijos.

"Tai paaiškės, kai prasidės Seimo sesija. Sprendimą priimti jį į partiją priėmė Raseinių skyrius. Mes sužinojome tik post factum. Partijos nariui yra 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, kai negali eiti jokių pareigų, jis parodys savo tinkamumą. O aš linkęs pasitikėti žmonėmis", – pareiškė E.Masiulis.

Kaip dėl R.Ačo reputacijos? "Kalbant apie konkrečius atvejus, aš neturiu jokių faktų ir argumentų dėl R.Ačo, kuriuos mes girdime viešojoje erdvėje, esą jis nekokios reputacijos. Kai pradedame konkrečiai klausti, niekas tų faktų nepateikia. Vienas žmogus partijoje negali nei pakenkti, nei padėti", – paaiškino E.Masiulis.

R. Ačas – grobuonis?

"R.Ačas turi grobuoniškų interesų. Jei partijai nesiseka Raseiniuose, tai nereiškia, jog reikia, kad dar labiau nesisektų", – taip paviešintuose Liberalų sąjūdžio vidinių diskusijų dokumentuose teigia Seimo narys, vienas sąjūdžio lyderių Petras Auštrevičius.

Šiame dokumente – ir daugiau pikantiškų detalių. Aukščiausia partijos vadovybė rimtai svarstė R.Ačo narystę partijoje ir dėliojo pliusus bei minusus.

Dokumente, be kita ko, teigiama, jog Algis Kašėta išsako nuomonę, kad R.Ačo į liberalų frakciją nereikėtų priimti. O Dalia Teišerskytė aiškina, kad atsisakyti žmonių rajone prieš rinkimus – nuodėminga, ir informuoja, kad R.Ačą pažįsta kaip gerą rinkimų štabo organizatorių ir rėmėją, lojalų žmogų.

R. Ačas – nuodėmingas

"Prezidentūrą sudrebinusį skandalą tirianti parlamentinė komisija gavo įrodymų, kad prezidento Rolando Pakso patarėjai palaikė ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis. "Kai kurie prezidento patarėjai tikrai turėjo kontaktų su abejotinos reputacijos asmenimis. Kontaktų tikrai buvo su ponu R.Aču, su kitais dar nustatoma", – 2003-iaisiais yra sakęs parlamentinės komisijos dėl R.Pakso tirti pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Be kita ko, tuomečio prezidento R.Pakso patarėjai neteisėtai kišosi į policijos darbą. "Prezidento patarėjai darė įtaką policijai, naudodamiesi savo tarnybine padėtimi. Prezidentas turi atsakyti už savo patarėjų veiksmus", – tuomet yra sakęs A.Sakalas.

Tąsyk paaiškėjo, kad į policijos darbą kišosi ne tik patarėjai, bet ir pats prezidentas. "Per apklausą paaiškėjo, jog Kelmės rajono policijos komisaras buvo iškviestas aiškintis į prezidentūrą, kodėl šio rajono kelių policijos pareigūnai sustabdė greitį viršijusį prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais R.Ačo vairuojamą automobilį", – rašoma 2003 m. spaudoje.