Čia verta prisiminti, kad tuo metu Vyriausybėje buvo įkurtos darbo grupės, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus. „Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad visų tokių darbo grupių sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Tokios grupės pasiūlymas tol negimdavo, kol neatsirasdavo atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai.

„Tarkim, operacijų vadovo įsakymu. Jei yra parengiamas koks nors nutarimas, tą nutarimą priima Vyriausybė. Jei tai ministro pirmininko ar kanclerio potvarkis, jie taip pat yra įforminami taip, kaip numatyta Vyriausybės įstatyme. Kitokio varianto būti negali“, – „Kauno dienai“ yra teigęs S.Skvernelis.

Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Jis taip pat neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu. Tai koks šiame pirkime buvo Š.Narbuto vaidmuo?

Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kalbant apie tai, H.Ulevičiui teko priminti telefoninį pokalbį, kuris vyko tarp jo, Š.Narbuto ir V.Zimnicko. Tuomet garsusis reagentų pirkimas dar nebuvo įvykęs, todėl kalba sukosi apie rinkoje vyraujančias reagentų kainas ir tai, kaip ir iš ko Lietuva gali jų nupirkti.

„Neprisimenu, nes šis pokalbis buvo vienas iš kokio šimto, anuomet vykusių per dieną. Nuolat bendraudavome su įvairiais žmonėmis, kurie kažkaip bandė padėti. Tada man pasirodė, kad Š.Narbutas yra vienas iš jų“, – teismui kalbėjo H.Ulevičius.

„Jis buvo garsus žmogus, tarpininkavo tame pirkime. Aš manau, kad jis tiesiog surado tiekėjus, norėdamas gera daryti Lietuvai, surado tiekėjus, ir tai buvo labai gera pagalba. O dabar šis geras darbą žmogų pavertė truputį neigiamu. Jį apkaltino, kad jis paėmė komisinius kažkokius. Tai buvo jo veikla, jis ieškojo, versle tai yra normalu“, – savo nuomonę išsakė H.Ulevičius.

Laukia nauji linčo teismai?

2020-ųjų pabaigoje „Kauno diena“ yra rašiusi apie NVSPL sprendimą trūkstamas COVID-19 tyrimams reikalingas medžiagas medžiagas pirkti neskelbiamų derybų būdu. Tuomet imta skambinti pavojaus varpais, kad medžiagų neužteks iki Kalėdų.

Šie veiksmai tada sulaukė kritikos – Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato pirkimų patobulintų neskelbiamų derybų būdu. Ir tai buvo jau ne pirmas atvejis, kai pirkimus organizuojanti NVSPL linksniuojama dėl netinkamo pirkimų planavimo.

Po pavasarį skubiai įsigytų testų ir kitų reikalingų medžiagų, pasibaigus karantinui, STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadai suskubo pasigirti pradėtais ikiteisminiais tyrimais, primenančiais linčo teismus.

Siekdami to išvengti, NVSPL atstovai pakvietė pareigūnus dalyvauti pirkimų procese ir prižiūrėti, kad viskas būtų skaidru. Tačiau STT ir FNTT vadovai atsakomybės kratėsi ir teigė galintys tik suteikti pagalbą. Ar šie vykę procesai nesibaigs naujais linčo teismais, greičiausiai parodys laikas.

„Kauno diena“ išsiaiškino, kad, perduodama bylą teismui, teisėsauga naujus įtarimus braižė ant per pandemijos įkarštį Vyriausybėje įkurtų darbo grupių, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus.

Tačiau visų tokių darbo grupių sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio.

Prokuratūra žiniasklaidai išplatintame pranešime įvardijo, kad Š.Narbutui pareikšti įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, tačiau nepaminėjo, kad skambių įtarimų prekyba poveikiu nebeliko.

„Viešame pranešime prokuratūra paskelbė, kad šis ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sulaukęs didelio visuomenės susidomėjimo, yra baigtas ir baigto ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu yra pareikšti konkretūs įtarimai. Tai, kad jie skiriasi nuo pirminių, – visiškai natūralu, tyrimas ir atliekamas tam, kad būtų surinkti visi reikšmingi duomenys, nustatytos tikslios faktinės aplinkybės ir tyrimo išvados būtų daromos duomenų visumos pagrindu“, – aiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Naujų pareikštų įtarimų „Kauno dienai“ Š.Narbutas komentuoti negali dėl jau anksčiau minėto STT draudimo. Visgi jis savo poziciją išdėstė socialiniame tinkle.

Net teisės ekspertams susidaro įspūdis, kad STT atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą. (Žygimanto Gedvilos / „BNS Foto“ nuotr.)

„STT ir prokuratūra nutylėjo, kad byla dėl man pareikštų įtarimų prekyba poveikiu yra nutraukta. STT ir prokuratūra pripažino, kad nei aš bandžiau daryti poveikį, nei reikalavau kyšio, nei gavau kyšį.

Nauji įtarimai (…) yra apie tai, kad aš, nebūdamas valstybės tarnautoju, vis tiek piktnaudžiavau tarnyba. Ir patys formuluoja – nesant kyšininkavimo požymių. Ir mano iš Ispanijos įmonės gautas atlygis yra ne kyšis, o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, nors jos ir priklauso Ispanijos įmonei. Ir kad sukčiavimo sudėtis yra, kad aš neva apgavau Ispanijos įmonę, kad nedirbu Vyriausybėje“, – tą pačią dieną po teisėsaugininkų išplatintos žinios feisbuke rašė Š.Narbutas.

Nauji Š.Narbutui pareikšti įtarimai skamba ne ką mažiau grėsmingai nei buvusysis. Sukčiavimu gali būti įtariamas tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. O piktnaudžiavimu – tas, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Man čia viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, kad grįžtame į sovietmetį – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas.

Painios sąvokos

Šiuos viešai paskelbtus įtarimus verta paanalizuoti išsamiau. Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š.Narbutas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Baudžiamasis kodeksas (BK) nurodo, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra tas, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar ES institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar ES teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, nurodoma BK, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Šios gana painiai sukonstruotos sąvokos turi vieną esminį akcentą – valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti.

„Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi atitikti tam tikrus požymius. Pirma, jis turi turėti tam tikrus administracinius įgaliojimus, kaip, tarkim, duoti nurodymus kažkam kažką daryti. Šiuo Š.Narbuto atveju, kažin, ar toks žmogus iš šono gali turėti administracinius įgaliojimus veikti kažkokią instituciją. Antras požymis – jis gali veikti tam tikro juridinio asmens ar organizacijos vardu. Šis aspektas Š.Narbuto atveju gal ir gali būti diskutuotinas, tačiau norint atsakyti tiksliai reikėtų žinoti visą situaciją. Trečias požymis yra viešųjų paslaugų teikimas. Jos gali būti visokios. Ar šiuo atveju buvo kokia nors viešoji paslauga? Greičiausiai, kad nelabai“, – Š.Narbuto atvejį apžvelgė teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.

Generalinės prokuratūros atstovai į klausimą, kuo konkrečiai remiantis Š.Narbutas priskiriamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, neatsakė motyvuodami, kad tai yra neskelbtini ikiteisminio tyrimo duomenys.

Š.Narbutas nebuvo nė vienoje darbo grupėje, nė viename komitete, kurie priima sprendimus, ką pirkti, o ko ne. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Reikėjo pagalbos

Pasak teisės eksperto R.Merkevičiaus, Š.Narbuto atveju svarbus ir dar vienas klausimas: kokiu pagrindu jis veikė kalbėdamasis, derėdamasis dėl jį įtariamuoju šioje byloje padariusios sutarties sąlygų? Ar čia buvo koks juridinis pagrindas, ar jis tiesiog tai darė savo iniciatyva, neturėdamas jokio pavedimo? Greičiausiai, tai ir atsakytų į klausimą, ar Š.Narbutą galima laikyti valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

Iškart po skambaus sulaikymo, kai apie naujus būsimus įtarimus Š.Narbutas tikriausiai net negalėjo įsivaizduoti, jis interviu „Kauno dienai“ buvo detaliai nupasakojęs, kaip atsidūrė visame šiame pirkimų procese.

„Mano įsitraukimas prasidėjo nuo Nacionalinio vėžio instituto (NVI), kai paaiškėjo, kad onkologiniai ligoniai išvis negauna jokių apsaugos priemonių iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Taip atsitiko todėl, kad NVI pavaldūs ne SAM, o Švietimo ir mokslo ministerijai ir jiems jokios priemonės nepriklauso.

Tada ir pradėjau aktyviai reikštis – klausiau, ko labiausiai ir kokiais kiekiais reikia NVI ir iš kur greičiausiai visko galima gauti. Nuo to prasidėjo paieškos, o bėgant laikui paaiškėjo, kad priemonių – kaukių, respiratorių, pirštinių, reagentų ir kitų – trūksta visos Lietuvos mastu.

Lygiagrečiai ėmiau ieškoti visko. Kaip tai vyko? Turėjau kontaktų užsienyje iš savo kitų veiklų, todėl visų ir klausiau, kas ką turi ir kaip greitai galima gauti.

Kai imta kalbėti, kad gresia sustabdyti žmonių testavimą dėl reagentų trūkumo, būtent jų paieška ir tapo mano prioritetu“, – dar 2020-aisiais kalbėjo jis.

Iš šio paaiškinimo panašu, kad tuomet Š.Narbutas, kaip ir daugelis kitų pavienių žmonių, verslo atstovų, tiesė pagalbos ranką sunkiu Lietuvai metu. Tai reikia suprasti, kad visi jie bet kuriuo metu gali sulaukti kratų ir sulaikymų?

„Buvo ne tik valstybės tarnautojų, ministerijų, departamentų, kanceliarijos atstovų, bet ir daugybė žmonių – medikų, verslo atstovų ir kitų, kurie atsirado tada, kai visko trūko. Tada reikėjo iš kažkur visko gauti – nuo logistikos iki pačių įsigijimų“, – tuometę situaciją prisiminė su „Kauno diena“ kalbėjęs buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Jo žodžiais kalbant, tuomet valdyti COVID-19 situaciją buvo labai sunku.

„Tada nebuvo nieko. Nežinojome, kas tai per virusas, kaip nuo jo gelbėtis, kaip gelbėti ekonomiką. Vienu metu sako, kad kaukių reikės, tada nereikės, taip pat dėl testavimo ir kitų priemonių. Tai buvo tikrai žiauriai sunkus laikotarpis. Viso pasaulio vyriausybės, kurios tuo metu buvo, tai praėjo, – atviravo ekspremjeras ir pridūrė: – Vieni žmonės tikrai stengėsi padėti ir tikrai darė daugiau, nei privalėjo, neskaičiavo darbo valandų. Kiti laukė tikėdamiesi, kad kažkur bus padaryta kokia nors klaida, ar menama klaida, ir vėliau ja pasinaudos.“

S.Skvernelio teigimu, buvusių darbo grupių ekspertų pateikiamos išvados buvo tik rekomendacinio pobūdžio. (I. Gelūno / „BNS Foto“ nuotr.)

Turėjo gauti įgaliojimus

Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Jokiuose viešai prieinamuose šaltiniuose jo pavardės nėra. Tačiau kyla kitas klausimas – ar jis turėjo kokius nors įgaliojimus veikti Vyriausybės vardu ir kas jam juos suteikė? Nes būtent tuo remiantis ir yra inkriminuojami naujausi įtarimai.

Verta paminėti ir dar vieną teisėsaugos viešai skelbtą informaciją. Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pernai kovo–liepos mėnesiais, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės (Kristinos Garuolienės – aut. past.) ir tuomečio premjero patarėjo (Luko Savicko – aut. past.) žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.

Vadinasi, teisėsaugininkai įtarimus braižo ant pandemijos įkarščiu Vyriausybėje įkurtų darbo grupių, kurios sprendė COVID-19 sukeltos situacijos valdymo klausimus.

Ankstesniame interviu Š.Narbutas „Kauno dienai“ teigė, kad nebuvo nė vienoje darbo grupėje, nė viename komitete, kurie priima sprendimus, ką pirkti, o ko nepirkti. Tą patį feisbuke jis paskelbė ir sulaukęs naujų įtarimų.

„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Ir visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – rašė Š.Narbutas.

„Tie, kurie buvo valstybės tarnautojai, tie gaudavo valstybės tarnautojo atlyginimą. Tie, kurie sutiko talkinti, padėti, tai apie jokį atlygį net kalbos nebuvo“, – tuometę situaciją apibūdino ir S.Skvernelis.

Vieni žmonės stengėsi padėti ir tikrai darė daugiau, nei privalėjo, neskaičiavo darbo valandų. Kiti laukė tikėdamiesi, kad kažkur bus padaryta kokia nors klaida, ar menama klaida, ir vėliau ja pasinaudos.

Už prašymą – į teismą?

„Kauno diena“ atidžiau apžvelgė Vyriausybės įkurtų darbo grupių sudėtį ir jų veikimo principus. Analizavome 2020 m. kovą įkurtų ir veikusių darbo grupių duomens. Šis laikotarpis pasirinktas, nes, pagal viešai skelbiamus duomenis, tyrėjai aiškinosi 2020 m. kovo 21 ir 23 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) pasirašytas dvi sutartis su Ispanijos bendrove „PMS International“.

Vyriausybės atstovų duomenimis, kovo mėnesį buvo įkurtos aštuonios darbo grupės – COVID-19 valdymo komiteto administravimo ir koordinavimo, visuomenės informavimo, verslo skatinimo, finansinių vykdymų, savivaldybių klausimų, kibernetinio saugumo klausimų, visuomenės saugumo ir materialinių išteklių užtikrinimo.

Peržvelgus šių darbo grupių sudėtį, Š.Narbuto vardo ir pavardės jose nėra. Pagal kiekvienos darbo grupės veiklos pobūdį potvarkius pasirašęs tuometis premjeras S.Skvernelis atitinkamai kiekvienai darbo grupei pavedė atlikti užduotis. Taip pat leido pavestoms užduotims vykdyti pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų.

Kalbant apie Š.Narbuto atvejį, esminė darbo grupė, kuri tuomet koordinavo valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinų materialinių išteklių (apsaugos priemonių, reagentų ir kitų) poreikių nustatymą, jų įsigijimą ir pristatymą į Lietuvą, buvo kovo 22 d. potvarkiu sudaryta materialinių išteklių užtikrinimo darbo grupė. Kaip jau minėta ir teisėsaugos pranešimuose, tarp jos narių buvo ir tuometė sveikatos apsaugos viceministrė K.Garuolienė bei tuometis premjero patarėjas L.Savickas.

Iš to galima daryti prielaidą, kad Š.Narbutui naujus įtarimus inkriminuodami teisėsaugininkai juos braižo taip: K.Garuolienė ir L.Savickas, priklausę jau minėtai darbo grupei, Š.Narbutą pasitelkė kaip nepriklausomą ekspertą. Jam davė žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu. Būtent dėl tokių aplinkybių šiuo metu ruošiamasi bylą perduoti teismui.

Tik rekomendacijos

Tačiau kyla klausimas, ar toks Š.Narbuto statusas tikrai gali būti laikomas tiek svarbiu, kad būtų galima sakyti, jog jis veikė Vyriausybės vardu ir net pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo?

„Tos visos darbo grupės yra rekomendacinio pobūdžio. Tarkim, jos tik pasiūlo pirkti tam tikrą kiekį kaukių ar ko kito. Visi tie pasitelkiami ekspertai taip pat pateikia tik rekomendacijas. Tokios grupės pasiūlymas tol negimsta, kol neatsiranda atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Iki tol jis yra nieko vertas“, – „Kauno dienai“ komentavo tuomet visus darbo grupių sudarymo potvarkius pasirašęs S.Skvernelis.

Pasak ekspremjero, visais atvejais, kai darbo grupės pateikdavo kokį nors pasiūlymą, jis būdavo įforminamas tik vėliau.

„Tarkim, operacijų vadovo įsakymu. Jei yra parengiamas koks nors nutarimas, tai tą nutarimą priima Vyriausybė. Jei tai ministro pirmininko ar kanclerio potvarkis, jie taip pat yra įforminami taip, kaip numatyta Vyriausybės įstatyme. Kitokio varianto būti negali“, – detalizavo pašnekovas.

Įgaliojo neįgalioti?

Bet net ir tuomet, jei K.Garuolienė ir L.Savickas būtų turėję kokią nors teisinę galią įgalioti Š.Narbutą veikti, to jie niekaip negalėjo padaryti, nes jau minėta materialinių išteklių užtikrinimo darbo grupė buvo įkurta vėliau, nei pasirašytos teisme narpliojamos reagentų sutartys.

Kaip jau minėta, ši darbo grupė įkurta 2020 kovo 22 d., o pirmoji NVSPL ir Ispanijos bendrovės „PMS International“ sutartis buvo pasirašyta kovo 21 d. Antroji sutartis pasirašyta kovo 23 d. Tačiau čia reikėtų paminėti, kad kovo 22 d. buvo sekmadienis, todėl darbo grupės potvarkis įsigaliojo tik kitą dieną – pirmadienį. Iš to galima daryti prielaidą, kad K.Garuolienė ir L.Savickas tuomet, kai buvo pasirašomos sutartys dėl reagentų pirkimo, dar nepriklausė šiai darbo grupei, nes jos dar nebuvo. Juolab jie negalėjo įgalioti veikti ko nors kito, nes dar nebuvo įgalioti veikti ir patys.

„Man čia viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, kad grįžtame į sovietmetį – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, tai jau yra atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.

Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis tampa priklausoma nuo bet ko“, – apibendrino baudžiamosios teisės ekspertas R.Merkevičius.

Remigijus Merkevičius/Vilniaus universiteto nuotr.

Ieškinio vingrybės

Be visų minėtų teisinių subtilybių, prokuratūros viešai paskelbta ir tai, kad SAM šioje Š.Narbuto byloje pareiškė 303,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį ir yra pripažinta civiliniu ieškovu.

„SAM ministro Arūno Dulkio pareikštas civilinis ieškinys man yra dėl to, kad jei aš nebūčiau gavęs atlygio, testai būtų neva kainavę ne 17, o 16 eurų. Ir taip teigia, kai jau perskaitė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad: šiuo sandoriu, kuriam aš tarpininkavau, Lietuva sutaupė virš 2 mln. eurų; 2020 m. kovą Lietuvoje beveik nebuvo COVID-19 PGR testų ir jei ne šis sandoris, Lietuvos gyventojų nebūtų buvę kuo testuoti dar bent mėnesį; už kitus 2020 m. kovą–gegužę Lietuvos įsigytus COVID-19 PGR testus Lietuva mokėjo brangiau“, – apie civilinį ieškinį, apie kurį iki šiol niekas nebuvo girdėjęs, o pati SAM paskelbė kartu su prokuratūros išplatintu pranešimu šių metų lapkričio 11 d., feisbuke pasisakė Š.Narbutas.

Įdomi detalė: kodėl civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė SAM, jei sutartis dėl reagentų pirkimo su Ispanijos bendrove pasirašė NVSPL? Tokį pat klausimą „Kauno diena“ adresavo ir prokuratūros atstovams, tačiau į jį atsakymo nesulaukta.

„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, tai tikimasi, kad byla nukeliaus į teismą nebekreipiant dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šį painų teisinį voratinklį tarsi reziumavo R.Merkevičius.

Byla dar ne teisme

Prokuratūros pranešime rašyta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, tačiau byla į teismą dar neperduota.

„Šiuo metu yra nustatytas proceso dalyvių susipažinimo su byla terminas, kuris dar gali kisti – proceso dalyviai gali pranešti, kad susipažino anksčiau, nei numatyta, taip pat jie turi teisę teikti prašymus, skundus ir t.t., dėl to terminas gali būti ir pratęstas“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja.

Pasak jos, pasibaigus šiam etapui, prokuroras priims sprendimą dėl kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo į teismą.

„Suprantant visuomenės interesą, apie šį sprendimą bus pranešta. Tikėtina, kad tai vyks gruodžio mėnesį, tačiau kol kas konkrečios datos dėl nurodytų priežasčių įvardyti nėra galimybės“, – teigiama E.Martinonienės atsiųstame komentare.

Paaiškėjo, kad įtariamasis naktį iš penktadienio į šeštadienį padegęs pagrindinę Kauno Kalėdų eglę – jau teistas. Prieš keliolika metų – už narkotikų platinimą ketverių metų laisvės atėmimu. 2008-aisiais išėjo į laisvę ir greičiausiai emigravo į Norvegiją.

Jokie įtarimai šiam 39-erių metų iš Kauno kilusiam asmeniui dar nepareikšti. Laukiama, kol jį leis apklausti medikai, kurių globoje jis atsidūrė dar tą pačią naktį.

Kaip jau rašyta, yra pagrindo įtarti, kad pagrindinės Kauno Kalėdų eglės padegėjui už šį sveiku protu sunkiai suvokiamą išpuolį atsakyti neteks. Dėl jo sveikatos būklės net nebuvo kreiptasi į teismą dėl jo suėmimo.

Anot ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu pradėjusių Kauno teisėsaugininkų, šis emigrantas, apie kurio gyvenamąją vietą Kaune nėra jokių žinių, atvyko tąnakt – apie 1.40 val. į nusikaltimo vietą automobiliu „Mitsubishi ASX“ su norvegiškais valstybiniais numeriais, kurį pats vairavo. Išlipęs iš jo apipylė degiu skysčiu vos prieš savaitę Rotušės aikštėje įžiebtą pagrindinę Kalėdų eglę, vėliau skubiai pasišalino. Tačiau jo automobilio valstybinius numerius įamžino ne tik rotušėje įrengtos vaizdo kameros, bet ir netoliese buvę pilietiški asmenys.

Anot Kauno policijos atstovės, iki įtariamojo sulaikymo A.Juozapavičiaus prospekte, įvykusio už keliolikos minučių po šio daugelį papiktinusio išpuolio, buvo gauti net keturi pranešimai apie nusikaltimą įvykdžiusio asmens automobilio modelį, spalvą ir valstybinius numerius.

Pirminiais duomenimis, įtariamasis buvo sulaikytas pagrindinėje Žemųjų Šančių gatvėje – pakeliui į namus, kuriuose apsistojo grįžęs iš Norvegijos. Tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis iš ten grįžo ir kiek laiko praleido emigracijoje, dar tikslinama. Dėl sveikatos būklės jis dar neapklaustas, todėl neaiškus ir koks buvo šio sveiku protu nesuvokiamo išpuolio motyvas.

Prielaidą, kad jis grįžo į Lietuvą ne per seniausiai, perša tai, jog pastaruoju metu Lietuvos policija jokių reikalų su juo neturėjo. Peržiūrėjus įrašus po savaitgalio įvykių, jam gali būti pareikštas įtarimas ne tik dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, bet ir dėl pasipriešinimo policijai.

Pasak Kauno policijos atstovės, stabdomas jos kolegų, „Mitsubishi“ vairuotojas nestojo, todėl teko užblokuoti kelią. Tada jis dar bandė pabėgti nuo pareigūnų, važiuodamas atbulas, tačiau nesėkmingai. Traukdamas eglės padegėją iš automobilio, ranką ir koją susižalojo vienas iš policininkų. Tai įvyko šiam 21-ų metų pareigūnui nesėkmingai suklupus ant greta buvusios pėsčiųjų salelės. Fiziškai „Mitsubishi“ vairuotojas nesipriešino.

Sulaikytasis buvo blaivus, bet kilo įtarimų, kad jis galėjo būti vartojęs kokių nors kitų kvaišalų. Įtarimų, ar jis adekvačiai suvokia tikrovę, kėlė ir jo elgesys, ir kai kurios frazės. Nuvežus sulaikytąjį atlikti kraujo tyrimo, medikai jo nebeišleido. Kol kas atsakymo, ar jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, dar nėra.

Kauno savivaldybė informuoja, kad gaisro padariniai buvo šalinami dar šeštadienio naktį, o po detalesnės apžiūros bus siekiama rasti sprendimą, kaip Kalėdų simbolį kuo greičiau atkurti.

Pagrindinę miesto eglę, puoštą drugelių dekoracijomis, kūrė daugiametė šio Kauno Kalėdų simbolio autorė, menininkė Jolanta Šmidtienė.

Spalio 28-ąją visų dėmesį sukaustė žinia apie Kauno klinikose mirusią jauną gimdyvę. Per viešai surengtą spaudos konferenciją šios ligoninės medikai įvardijo ir pagrindinę mirties priežastį – COVID-19 sukelta plaučių pažaida, kuri galimai komplikavosi masyviomis trombotinėmis komplikacijomis ir plaučių tromboze.

Tuomet skelbta, kad, atlikus cezario pjūvio operaciją, gimė sveika mergytė. Jai koronavirusas nenustatytas. Nemažai dėmesio konferencijos metu skirta ir į gimdyves nukreiptu raginimu skiepytis. Viskas dėl to, kad mirusi Evelina nebuvo pasiskiepijusi.

Po šios žinios socialiniuose tinkluose praūžė tikras skiepijimosi reklamos uraganas. Naudodami jaunos šeimos tragediją politikai, visuomenės veikėjai ir pavieniai dėmesio medžiotojai „liūdėjo dėl šio įvykio ir ragino pasimokyti iš svetimų klaidų“. Būtent tai ir tapo pagrindiniu postūmiu, Evelinos brolius atvedusiu į „Kauno dienos“ redakciją.

„Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais. Niekas nė nepaklausė, ar mes leidžiame taip negerbti Evelinos atminimo. Nė vienas jų nepraėjo to skausmingo kelio, kuriuo ėjome mes visą tą laiką, kai sesuo buvo ligoninėje. Tai ir paskatino papasakoti viską, kas buvo iš tiesų“, – dieną prieš jaunos moters laidotuves vos tramdydamas emocijas sakė vienas brolių.

Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės.

Išleido į namus

Pasak jo, dar spalio 8 d. Evelina pasijuto blogai – minėjo, kad nejaučia vaikelio judesių, todėl jai pasidarė labai neramu. Moteris nieko nelaukusi kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinį, esantį Šilainiuose.

„Čia jai atliko koronaviruso testą, kuris buvo neigiamas. Tuomet medikai patikrino vaiko judesius ir kelioms dienoms seserį paguldė į ligoninę. Joms praėjus, išleido namo. Čia ji buvo apie tris dienas, iš jų beveik niekur neidavo, o tada vėl pasijuto blogai“, – tragiškai pasibaigusios istorijos pradžią prisiminė pašnekovas.

Antrąjį kartą Eveliną jautėsi kur kas blogiau nei pirmąjį – jai pakilo temperatūra. Teko vėl vykti į Kauno ligoninę.

„Visi iš pradžių galvojome, gal jau atėjo laikas gimdyti, nes terminas buvo visai netoli. Tačiau ligoninėje Evelinai vėl buvo atliktas koronaviruso testas, kurio atsakymas buvo „galimai teigiamas“. Tuomet supratome, kur gali būti tikroji negalavimo priežastis. Sesuo liko ligoninėje, po trijų dienų jai pakartotinai atliktas COVID-19 testas. Šį kartą atsakymas jau buvo teigiamas“, – viską detaliai prisiminė vyresnysis brolis, kuris su seserimi nuolat bendraudavo telefonu.

Mintimis nuklydęs į prisiminimus jis teigė, kad visą nėštumą Evelina labai saugojosi – visur dėvėdavo apsauginę veido kaukę, stengėsi neturėti nereikalingų kontaktų su svetimais žmonėmis.

„Ji labai laukė vaikelio, ruošėsi jo gimimui, supirko visus daiktus ir iki smulkmenų apstatė kambarį. Ji buvo labai preciziška ir atsargi, klausė visų medikų patarimų, nes visuomet tikėjo mokslu ir medicina, – į klausimą, kur sesuo galėjo užsikrėsti koronavirusu, atsakymo sakė ir pats nežinantis – gal ligoninėje?“

Lengvas kovidukas

Žinia apie koronavirusą, pasak pašnekovo, seserį išgąsdino. Tačiau visa šeima, kaip sakė jis, visomis išgalėmis ją palaikė.

„Evelina buvo labai jautri, tačiau kovotoja. Galėdavo atlaikyti daug, tačiau jai reikėdavo padrąsinimo. Stengėmės, kad ji nuolat jaustų mūsų būvimą kartu“, – graudinosi ir vyresnėlis.

Ėjo penkta diena sergant COVID-19. Moters būklė, pasak artimųjų, negerėjo. Jaunesnio brolio žodžiais kalbant, apėmė beviltiškumo jausmas, tačiau šeima save ramindavo – Evelina medikų rankose.

Asociatyvi Kauno klinikų nuotr.

„Su seserimi nuolat bendraudavome vaizdo skambučiais, žinutėmis. Paklausus, kaip jaučiasi, ką sako medikai, ji kartodavo, kad jos būklę apibūdina kaip lengvą koviduką. Skambindavome ir į ligoninę. Paskambinus į vieną skyrių išgirsdavome, kad ji guli kitame. Ten paskambinus sakydavo, kad šiuo metu nėra gydytojų ir t.t. Gauti tikslios informacijos apie Evelinos būklę buvo išties sudėtinga, mums tik sakydavo, kad jos būklė stabili“, – pašnekovas sakė nerimo dienas prisimenantis kaip šiandien.

„Kauno diena“ kreipėsi į Kauno ligoninės atstovus ir prašė pateikti informaciją apie Evelinos gydymo eigą, atliktus tyrimus, paskirtą gydymą, kai ji susirgo koronavirusu. Klausėme, ar moteris galėjo užsikrėsti koronavirusu pirmojo apsilankymo ligoninėje metu. Domėjomės, ar Kauno ligoninės gydytojai įtarė kokių nors nėštumo komplikacijų, ar jai skirtas tik gydymas dėl COVID-19. Į nė vieną dienraščio klausimą ligoninės atstovai neatsakė.

„Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje dėl minimo atvejo vykdomas vidinis tyrimas. Informaciją teiksime jį atlikus“, – tokiu komentaru apsiribojo kelias dešimtis klausimų gavęs LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Svarbiausia – vaikelis

Spalio 21 d., praleidus beveik savaitę Kauno ligoninėje, Evelinos būklė pablogėjo. Kaip prisiminė broliai, jai buvo atliktas ir plaučių tyrimas rentgenu, kurio rezultatai buvo negeri.

„Pacientė į Kauno klinikas iš LSMU Kauno ligoninės buvo atvežta spalio 21 d. Ji pervežta į Kauno klinikas dėl blogėjančios kvėpavimo funkcijos. Tuo metu buvo 39 nėštumo savaitė“, – jau minėtoje spaudos konferencijoje viešai patvirtino Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas.

Kadangi nėštumas buvo ne visas, o natūraliais būdais gimdyti dar nebuvo galima, Kauno klinikose tą pačią dieną nuspręsta atlikti cezario pjūvio operaciją. Jos metu gimė sveika, išnešiota mergaitė.

Moteris, kaip pasakojo gydytojai, nėštumo metu buvo sveika, neturėjo sunkių nėštumo komplikacijų. Jokiomis gretutinėmis ligomis, galėjusiomis nulemti tokią tragišką baigtį, taip pat nesirgo.

„Tik nežinome, ar po cezario pjūvio ji bent akies krašteliu spėjo pamatyti vaikelį. Nes vėliau, kadangi mergytė nesirgo koronavirusu, ji buvo atskirta ir sesei nebeatnešama. Ji beprotiškai džiaugėsi vaikeliu. Atrodė, kad blogiausia jau praeityje“, – rodydami pasakiškai gražios mergytės nuotrauką pasakojo artimieji.

Viešai kalbėjusio gydytojo M.Kliučinsko teigimu, pacientė toliau buvo gydoma Akušerijos skyriuje, COVID-19 padalinyje: „Skirtas adekvatus, patvirtintas ir visiems šiuo metu skiriamas gydymas.“

„Įtampa kiek atslūgo. Ir pati Evelina sakė, kad svarbiausia – vaikelis, o dabar ji jau nebebijo nieko. Tikėjomės, kad sesuo sveiks ir viskas bus gerai“, – sakė jis.

Palikta likimo valiai?

Tačiau Evelina kiekvieną dieną, pasak brolių, jautėsi vis prasčiau.

„Paklausiau, ar atlieka kokius nors tyrimus, tačiau ji sakydavo, kad ne. Pamenu, kad kažkuriuo metu jai net sumažino deguonies tiekimą, tačiau tada ji gydytojų prašė to nedaryti, nes dusdavo. Sesuo bandydavo bent kiek pavaikščioti, tačiau tai daryti sekėsi sunkiai – jai tirpdavo galūnės, trūko oro. Stebėjomės, kodėl dūstančiam žmogui niekas netiria plaučių. Nesame medikai, numanome tik paprasčiausius metodus, kurie turėtų būti taikomi tokiomis aplinkybėmis, bet ji tarsi buvo palikta likimo valiai. Kartą mūsų mama Evelinos paklausė, kaip dažnai jai yra leidžiami kraują skystinantys vaistai. Esame skaitę, kad koronaviruso ligoniams jie leidžiami kas dvylika valandų. Evelina minėjo, kad per ne visą savaitę jai suleido tik dvi dozes. Kartą sesuo pasakojo, kad jai pakilo temperatūra. Paskambinusi palatoje esančiu telefonu ji paprašė atnešti vaistų. Tačiau jai buvo pasakyta, kad pati nueitų į koridoriaus gale esantį kabinetą. Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų“, – sunkiai suvokiamus dalykus pasakojo jaunesnėlis. Jis teigė bandęs gauti informacijos ir ligoninėje, tačiau čia atsimušdavo tarsi į sieną: „Gydytojo nėra, o be jo suteikti informacijos negalime.“

Kauno klinikų atstovai patvirtino, kad, norint išsikviesti medicinos personalą, Akušerijos ir ginekologijos klinikos palatose prie kiekvienos pacientės lovos įrengta personalo kvietimo sistema.

Neturėdama kito pasirinkimo, tirpstančiomis galūnėmis sesuo vos ne keturiomis šliaužė pasiimti vaistų.

„Taip pat palatose yra telefonas, kuriuo pacientės gali bet kuriuo metu skambinti ir kviesti medicinos personalą. Kauno klinikose nuolat siekiama dar labiau gerinti pacientų priežiūrą, tad net į menkiausias pastabas yra atsižvelgiama ir stengiamasi tobulėti“, – išsamiau pakomentuoti brolio pasakoto įvykio nesiteikė ligoninės atstovai.

Kai po mirties į artimųjų rankas pateko Evelinos telefonas, jie patikrino, kokius paskutinius žodžius ji vedė „Google“ paieškoje.

„Pamatę nustėrome: „kosėjimas krauju“, „plaučių tomografija“, „kiek laiko išgyvensiu be deguonies“. Panašu, kad sesuo ir pati negaudavo jokios informacijos iš medikų, atsakymų ieškojo internete“, – pasakojo vyresnis brolis ir viską leido pamatyti savo akimis.

Kaip pasakojo pašnekovai, negalėdama tverti, kad dukra taip kankinasi, mama Evelinai primygtinai liepė paprašyti atlikti plaučių tyrimą rentgenu.

„Mūsų žiniomis, jis buvo atliktas tik paskutinę dieną. Tyrimas parodė, kad plaučiai jau buvo kone visiškai sudegę. Naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją sesuo buvo skubiai išvežta į reanimaciją pablogėjus sveikatai. Kaip girdėjome iš viešojoje erdvėje pasisakiusių medikų, ją ilgai buvo bandoma gaivinti, tačiau ji užgeso“, – drebančiu iš sielvarto balsu kalbėjo jaunesnysis brolis. – Tą rytą, kaip ir kiekvieną buvusį prieš tai, tik prabudęs iškart parašiau sesei. Paklausiau, kaip jaučiasi. Dažniausiai ji atrašydavo iškart, nes anksti keldavosi. Tačiau sunerimau, kai ji neatrašė. Tuomet pradėjau skambinti į Klinikas. Sužinojau, kad ji Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o paskambinus į jį man nieko negalėjo pasakyti apie jos būklę. Tik kartojo, kad gydytojo nėra, kad nėra informacijos. Nerimas buvo begalinis, tačiau niekas nieko nesakė. Kaip tokiomis aplinkybėmis gauti informacijos apie savo šeimos narį?“

Palaidojus Eveliną artimiesiems ramybės neduoda klausimas, nuo ko mirė jiems brangus žmogus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis Evelinos mirtį komentavo taip: „Tai neįprastas ir tragiškas atvejis. Pas mus ji pateko spalio 26 d. naktį, tuo metu jos būklė žymiai blogėjo, progresavo kvėpavimo nepakankamumas. Buvo taikyti visi įmanomi ir šiuo metu įprasti kvėpavimo palaikymo gydymo metodai. Jie iš pradžių lyg ir davė rezultatą, tačiau, plaučių pažaidai labai greitai progresuojant, pacientė kitą dieną 11 val. po ilgai trukusio gaivinimo mirė.“

Užsivėrė tylos siena

Kauno klinikų atstovams buvo pateikta daugybė klausimų, kurie leistų atsakyti į šeimą kankinančias abejones dėl Evelinos gydymo. Į juos buvo žadama atsakyti per savaitę. Tačiau, praėjus šiam laikui, „Kauno dieną“ pasiekė šios ligoninės komentaras, tačiau ne atsakymai į klausimus.

„Kauno klinikose vyksta vidinis tyrimas, siekiant detaliai išanalizuoti visą pacientės buvimo ligoninėje laiką ir personalo darbą. Todėl komentuoti tyrimo objektu esančių detalių šiandien dar negalime. Kai tik turėsime tyrimo išvadas, kurias komisija turi pateikti per mėnesį laiko, pasidalysime jomis su visuomene.

Kauno klinikose pacientei taikytas visas šiuo metu patvirtintas COVID-19 ligos gydymo algoritmas – atlikti visi būtini šiai būklei tyrimai ir procedūros“, – rašoma jame.

Kodėl skambiai ir viešai jau kitą dieną po moters mirties pasisakę šios ligoninės atstovai tik paskui ėmėsi vidinio tyrimo? Jei tik po jo bus galima atsakyti į klausimus, tai galima suprasti, kad spaudos konferencijoje pateikta informacija nebuvo tiksli?

Kauno klinikų medikai suskubo viešai paskelbti apie pirmąją nuo COVID-19 mirusią gimdyvę Lietuvoje, bet, sulaukę nepatogių klausimų, dabar jau kalba, kad bus atliekamas tyrimas. (Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. dr. Mindaugas Kliučinskas (dešinėje) ir Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis (kairėje).)

„Nekaltiname visų medikų ar net tų, kurie gydė Eveliną. Suprantame, kad šiuo sunkiu laikotarpiu visi dirba savo darbą. Tiesiog po šios netekties mums kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Gal tuomet turime taisyti jau sistemines spragas, kurios priveda iki tokių situacijų ligoninėse?“ – retoriškai klausė vyresnis moters brolis.

Medikės laiškas

Kauniečių šeimos tragedija sulaukė didžiulio dėmesio. Broliai pasakoja ne tik sekę diskusijas socialiniuose tinkluose, bet ir sulaukę šimtų žinučių iš visai nepažįstamų žmonių. Vieni siuntė palaikymą ir linkėjo išlikti stipriems, kiti skatino nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės. Taip į brolių rankas pateko vienos nenorėjusios prisistatyti gydytojos laiškas. Jis, pasak artimųjų, dar labiau paaštrino jų nuogąstavimus.

Prieš aptariant šio laiško turinį, svarbu paminėti, kas parašyta Evelinos mirties liudijime. Kaip pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, įvardijama COVID-19. Tačiau yra ir dar trys eilutės: tiesioginė mirties priežastis – ūmus pulmokardinis nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – abipusis plaučių uždegimas, dar viena tarpinė mirties priežastis – plaučių arterijų tromboembolija. Greičiausiai nereikėtų atmesti šių tarpinių priežasčių sąsajos su koronaviruso sukeltomis komplikacijomis, tačiau viena jų – tromboembolija – mokslinėje literatūroje įvardijama kaip itin dažnai pasitaikanti nėštumo komplikacija.

„Esu gydytoja. Turiu įtarimų, kad 23-ejų gimdyvė Kauno klinikose mirė ne nuo COVID-19 komplikacijos – plaučių trombozės, bet nuo nėštumo komplikacijos – plaučių tromboembolijos“, – tokiu teiginiu jau minėtą laišką pradėjo gydytoja.

Ji pateikė tokių savo įtarimų paaiškinimą, taip pat, kuo skiriasi trombozė ir tromboembolija.

„Trombozės metu kraujagyslės viduje susidaro trombas, kuris lieka toje pačioje vietoje. Tromboembolijos metu dalis trombo atsiskiria, juda su krauju ir užkemša kitas kraujagysles. Dažniausiai trombai susidaro kojų venose ir vėliau užkemša plaučių arterijas. Kai Kauno klinikų gydytojai kalbėjo apie plaučių trombozę, jie norėjo pasakyti, kad pradžioje buvo plaučių kraujagyslių pažeidimas dėl COVID-19 infekcijos, o vėliau pažeidimo vietose susiformavo trombai. Bet noriu paaiškinti, kodėl negalima atmesti, kad įvyko tromboembolija. Nėštumo metu normoje 4–5 kartus padidėja trombų susidarymo rizika, tai lemia fiziologinė kraujo hiperkoaguliacija (padidėjęs krešėjimas) nėštumo metu, padidėjusi gimda ir vaisius, kurie suspaudžia venas ir sulėtina jose kraujotaką. Tromboembolija – viena iš dažnų nėščiųjų mirties priežasčių (JAV 2014–2017 m. tromboembolija sudarė 9,6 proc. visų mirčių, susijusiu su nėštumu). Taigi gydytojai akušeriai-ginekologai žino apie padidėjusią tromboembolijų riziką nėštumo metu“, – Evelinos mirties liudijime paminėtą tarpinę mirties priežastį detaliai paaiškino gydytoja ir pridūrė, kad plaučių trombozės bei plaučių infarkto dėl tromboembolijos klinikiniai simptomai, tyrimų planas ir gydymas yra labai panašūs.

Kaip viešai skelbė Kauno klinikų medikai, mirusiai gimdyvei kvėpavimo nepakankamumo simptomai atsirado dar prieš cezario pjūvio operaciją.

„Šie simptomai galėjo būti kaip pneumonijos požymiai, taip ir plaučių tromboembolijos / trombozės požymiai. Jau šiame etape gydytojai turėjo pagalvoti apie galimą tromboemboliją ir turėjo atlikti šiuos tyrimus: koagulogramą, D-dimerus, širdies echoskopiją, kojų giliųjų venų echoskopiją (dažniausia trombai nėštumo metu susidaro kojų gyliosiose venose), dėl spinduliuotės plaučių rentgenograma ir plaučių kompiuterinė tomografija dar negalėjo būti atlikta.

Evelinos artimiesiems abejonių kyla ir dėl LSMU Kauno ligoninės, ir Kauno klinikų medikų taikyto gydymo. (Elijaus Kniežausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jeigu prieš operaciją šie tyrimai nebuvo atlikti, vadinasi, sprendimas apie operaciją buvo priimtas neapgalvotai. Jeigu trombozė / tromboembolija įvyko prieš operaciją, tai ji tik pablogino pacientės būklę. Po operacijos išliko kvėpavimo nepakankamumo požymiai. Vėl turėjo būti atlikti tyrimai: D-dimerai, koagulograma, širdies echoskopija, jau buvo galima atlikti plaučių rentgenogramą ir plaučių kompiuterinę tomografiją. Jeigu visos plaučių arterijos buvo užsikimšusios, nei iš deguonies, nei iš dirbtinės plaučių ventiliacijos nebuvo jokios naudos, nes deguonis tiesiog negalėjo patekti į kraują iš plaučių“, – viešai niekur taip detaliai nepasakotus gydymo niuansus aprašė medikė ir dar pridėjo: „Reikalingas šios mirties tyrimas. Reikia įsitikinti, ar neįvyko medicininė klaida, ar nebuvo gydytojų aplaidumo. Ir tikrai nereikia naudoti šios mirties demagogijai apie vakcinų svarbą.“

Liko daug neatsakytų klausimų dėl sesers gydymo. Tačiau labiausiai žeidžia, kad anapilin taip anksti iškeliavusią sesę, mus, visą mūsų šeimą kažkokie pašaliniai žmonės pavertė didžiausiais antivakseriais.

Kauno klinikoms buvo pateikti klausimai apie kiekvieną minėtą tyrimą dėl tromboembolijos. Klausiama, ar buvo įtarimų, kad Evelinai kilusi ši nėštumo komplikacija, ar ji buvo diagnozuota ir gydyta, ar atlikti visi būtini tyrimai ir kokie buvo jų rezultatai. Į šiuos klausimus ligoninės atstovai neatsakė.

„Kauno klinikose kiekvienai gimdyvei vertinama tromboembolijos rizika ir pagal ją skiriama šios ligos profilaktika. Per pastaruosius penkiolika metų ligoninėje nebuvo nė vienos gimdyvės mirties dėl tromboembolijos“, – tokiu komentaru kol kas apsiribojo jie.

Kodėl nesiskiepijo?

Kad ir kokios priežastys lėmė jaunos moters mirtį, labiausiai viešai buvo eskaluojama skiepų tema.

„Garsiausiai rėkiantys žmonės net nežinodami situacijos išvadino seserį ir net visą mūsų šeimą antivakseriais. Nė vienas viešai aptariantis skiepų klausimą su mumis net nebandė susisiekti. Pasisakė net politikai, tarp jų – ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Iš mūsų šeimos tragedijos daryti reklamą yra mažų mažiausiai nežmogiška. Kai kas net iš vieno sesers įrašo feisbuke ją pavertė skiepų priešininke. Taip, ji domėjosi viskuo, tačiau nebuvo nusiteikusi prieš mokslą. Sulaukėme net šiuo metu aktyviai besireiškiančių veikėjų žinučių, kurie mus kvietė pakalbėti apie tai, koks blogis yra skiepai. Niekada taip nemanėme – visa šeima esame pasiskiepiję“, – pokalbio pabaigoje palietus šią temą teigė jaunesnysis brolis.

Jo teigimu, Evelina nesiskiepijo, nes jai buvo svarbi savo srities specialistų – medikų nuomonė.

„Ji jais pasitikėjo visu 100 proc. Iš kelių ją konsultavusių medikų ji buvo gavusi rekomendaciją nesiskiepyti. Neabejojame, kad jei ji būtų išgirdusi priešingą raginimą, būtų net nedvejodama tai padariusi, nes jai labiausiai rūpėjo pačiai būti sveikai ir išnešioti sveiką mažylę“, – užtikrintai dėstė pašnekovas.

Broliai ir visi Evelinos artimieji nori padėkoti už begalinį žmonių palaikymą sunkią akimirką.

„Rašė ir mamos, buvusios panašioje situacijoje – tik per stebuklą išvengusios tragiško likimo. Tikimės, kad ši skaudi mūsų šeimos istorija bent kiek pakeis situaciją ligoninėse ir galbūt net išgelbės gyvybių. Labiausiai norisi atsakymų į neatsakytus klausimus, galbūt net kai kurių medikų pripažinimo, kad Evelinos atveju ne viskas buvo padaryta laiku ir tinkamai. Manome, kad mūsų sesutė to norėtų. Evelina kovojo iki paskutinės gyvenimo minutės, todėl mes nusprendėme lygiai taip pat kovoti dėl teisybės“, – jautriai savo pasakojimą baigė broliai.

Galite padėti ir jūs

Artimieji teigė sulaukę ir daugybės pasiūlymų padėti be mamos likusiai mažylei. Šiuo metu ji gyvena su tėveliu, kuriam auginant vaikelį reikalinga parama.

Norintieji padėti vaikeliui ir tėčiui tai gali padaryti:

Edgaras Minelga

LT497300010136764615 („Swedbank“)

Mokėjimo paskirtis: parama

Vaikeliui reikalinga ne tik finansinė, bet ir parama įvairiais priežiūros daiktais. Dėl visos informacijos norintys gali susisiekti su jaunesniu Evelinos broliu tel. +370 634 31 485.

Apie jauną kosmetologę iš Kauno, kurios byla nukeliavo į teismą, praėjusių metų spalio pabaigoje teisėsauga rašė taip: ji teisiama dėl hialiurono rūgšties injekcijų leidimo klientams neturint tam licencijos.

Pasak žinią išplatinusios FNTT atstovų, kosmetologė savo klientams dviejuose Kauno grožio salonuose leisdavo vadinamąsias grožio injekcijas veidui – hialurono rūgšties užpildus.

Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja.

Per beveik trejus metus iš užpildais prekiaujančios bendrovės kaltinamoji, įtariama, įsigijo 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, iš viso 1 563 švirkštus. Pareigūnai suskaičiavo, kad pirkinių suma galėjo siekti per 134 tūkst. eurų. Vienos procedūros kaina svyruodavo nuo 140 iki 200 eurų.

Pasak FNTT pareigūnų, nors neturėjo galiojančios licencijos užsiimti intervencinėmis paslaugomis, mergina klientams injekcijas leisdavo į lūpas, koregavo kitas veido sritis, naudojosi ir mechaniniu aparatu neadatinėms hialurono procedūroms, teikė kitokias paslaugas, kurioms naudojamas hialuronas.

Freepik.com nuotr.

„Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiųjų nebuvo. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, teismas jai skyrė galutinę baudą – 5 tūkst. eurų, taip pat buvo konfiskuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonės ir neteisėtai gautos pajamos. Profesinės veiklos apribojimas netaikytas“, – bylos finišą apibendrino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistas Aurimas Didžiokas.

Dirbo ir per karantiną

Šiais metais medikėmis apsimetančių kosmetologių medžioklė įsisiūbavo dar stipriau. Pačioje metų pradžioje vieną tokių demaskavo ir „Kauno dienos“ žurnalistai.

Kaip jau rašyta, kaunietė Augustina Rudžionienė, prisidengdama dar neatsidariusios klinikos vardu, neteisėtai teikė grožio paslaugas net ir per karantiną. Naujus klientus ši „auksarankė“ viliojo ir nuolaidomis.

Siekdama įsitikinti, ar A.Rudžionienė karantino metu tikrai dirba, „Kauno dienos“ žurnalistė atliko tyrimą ir apsilankė šios specialistės kabinete.

Žurnalistė užsiregistravo į biorevitalizacijos procedūrą. Kad galėtų ją atlikti, meistrė privalo turėti licenciją. Tai injekcinė procedūra, per kurią drėkinami gilieji odos sluoksniai. Procedūros metu po oda maža adatėle suleidžiama injekcija su nestabilizuota hialurono rūgštimi.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad ši „meistrė“ ne tik neturėjo tinkamo išsilavinimo, licencijos, bet apskritai negalėjo dirbti savo darbo vietoje Savanorių prospekte. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, moteris neturėjo leidimo-higienos paso teikti grožio ar asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Po „Kauno dienos“ tyrimo šia „auksaranke“ susidomėjo visos institucijos – FNTT, NVSC, VMI ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT).

NVSC ir VASPVT reaguoja, tačiau tam, kad institucijos pradėtų tyrimą turi būti kliento skundas. Šiuo metu daugiausia nerimo kelia socialiniuose tinkluose pastebima gausi reklama apie tokių „injekcijų specialistų“ teikiamas paslaugas. Matant šias tendencijas kyla klausimas: jei nelegaliai atliekamų procedūrų reklama taip plačiai šiuo metu naudojamoje socialinių tinklų erdvėje nėra pagrindas tyrimui, gal tuomet mūsų institucijų veikloje ne viskas yra gerai? Juk tokios reklamos aukomis dažniausiai bus jaunos moterys, merginos, net nepagalvojančios, kad kas nors galėtų taip drąsiai reklamuotis, jei neturi leidimo teikti siūlomas paslaugas. Ar nebūtų teisingiau, jei ne tik konkretaus paciento skundas, bet ir reklama socialiniuose tinkluose, televizijos programose, kitose žiniasklaidos priemonėse turėtų būti tyrimo pagrindas, siekiant įsitikinti, ar įstaigoje neteikiamos nelegalios medicinos paslaugos?

Įkliuvo ir direktorė

Šių metų spalio 8-ąją teisėsauga pranešė net apie kelis savo darbo laimikius. Pasirodo, kad įkliūva ne tik jaunos, dėl patirties stokos galinčios nežinoti kai kurių savo darbo subtilybių merginos. Rimtų nemalonumų prisidarė ir Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė.

Kaip skelbė FNTT, už paslaugų teikimą neturint gydytojo kvalifikacijos ir leidimo verstis medicinos praktika bei už galimai apgaulingai tvarkytą buhalteriją moteris atsidurs teisme. Ji atlikdavo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.

Direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikalingų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla.

Freepik.com, FNTT nuotr./Redakcijos montažas

Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, ji atlikdavo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už jas gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Griežčiausia bausmė už direktorės, kaip įtariama, įvykdytas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą.

Įžūliai veikė Centre

Kriminalistų akiratyje atsidūrė ir dvi moterys, Kauno centre nelegaliai putlinusios lūpas. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad galimai nelegaliai (neregistruotos kaip sveikatos priežiūros specialistės, neturint licencijos) grožio paslaugas Kauno centrinėje dalyje teikė dvi jaunos moterys. Viena iš jų tokias paslaugas teikė ir Klaipėdoje.

Tiek moterų darbo vietose, tiek ir gyvenamosiose vietose atliktos devynios kratos. Jų metu rasta ir paimta įvairiausių medikamentų, švirkštų, mezoterapijos adatų, radijo dažnio aparatas, ultragarsinė veido mentelė, įvairių dokumentų. Abiem moterims pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką ir paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Siūlo net pinigų

Liūdna šių dienų realija – tik tada, kai „grožio injekcijų specialistės“ ar kitos medicininio išsilavinimo neturinčios „meistrės“ sudarko veidą, moterys ieško medikų pagalbos ir prašo ištaisyti nelegalų padarytas klaidas. O ir klienčių skundai institucijų dažniausiai nepasiekia.

„Kauno dienai“ teko bendrauti su keliomis moterimis, kurios nuoskaudas dėl sudarkyto veido liejo socialiniuose tinkluose. Savo skaudžiais patyrimais jos dalijosi, tačiau tik asmeniškai ir jokio viešumo teigė nenorinčios. Prašydamos kitų to paties likimo draugių patarimo, jos viešai neatskleidė nei netikusių „meistrių“ pavardžių, nei vietų, kur šios dirba. Iš vienos jų pavyko sužinoti to priežastis.

„Dažniausiai klaidas padariusios specialistės atgailauja ir atsiprašinėja. Šiuo laikotarpiu tik viena kita bando įrodinėti savo tiesą ir tikina nieko blogo nepadariusi. Visos tikrai bijo blogų viešų atsiliepimų, būti apskųstos institucijoms, labiausiai – žurnalistams. Todėl visais atvejais jos prašo sugrįžti ir tikina nemokamai pataisysiančios broką. Labiau prasikaltusios „meistrės“ suteikia galimybę kažkurį laiką daryti bet kokias procedūras nemokamai, o pikčiausioms klientėms net sumoka piniginę kompensaciją. Patikėkite, jos pasiryžusios padaryti beveik bet ką, kad tik jų juodi darbeliai neišlįstų į dienos šviesą“, – vardijo pati nuo tokios „auksarankės“ nukentėjusi kaunietė.

Kas ir kur gali atlikti grožio injekcijas?

1. Vieta. Grožio injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją teikti dermatologijos ir plastinės chirurgijos paslaugas turinčiose medicinos įstaigose. Tai gali būti dermatologijos, plastinės chirurgijos, lazerinės dermatologijos, grožio, estetikos ar estetinės medicinos klinika, bet ne grožio salonas.

2. Specialybė. Šias procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas, plastikos chirurgas ar kitas gydytojas, turintis įstatymų numatyta tvarka patvirtintą atitinkamą kvalifikaciją ir licenciją.

3. Specialybę patvirtinanti licencija. Ar žmogus turi gydytojo licenciją, galima patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos interneto svetainėje adresu vaspvt.gov.lt pateikiamuose sveikatos priežiūros specialistams išduodamų licencijų sąrašuose.