24-erių metų jaunuoliai, pasidžiaugę vos keliomis romantiškomis povestuvinėmis dienomis, kaip mat kibo į darbus ir šiandien jau pristato naują „Batų namų“ rudens/žiemos sezono avalynės kolekciją „Scena“. Šia kolekcija, kurioje yra 17 avalynės porų modelių, jaunieji Maslauskai įamžino ir prieš metus netikėtai Amžinybėn išėjusio Beno tėčio, žinomo avalynės kūrėjo Žano Maslausko, tesulaukusio vos 44-erių, atminimą.

Kolekcijoje – muzikos, teatro ir filmų istorijos

Naujoji avalynės kolekcija, nepaisant net to, kad yra skirta niūriausiam metų sezonui – rudeniui ir žiemai, yra šviesi ir žaisminga.

Ji išsiliejusi skirtingų spalvų deriniais ir tartum palytėta  gražiausio ir šviesiausio dviejų jaunų žmonių gyvenimo įvykio sukeltų emocijų: svajingumo, romantikos, tikrosios meilės ir net subtilaus grubumo, kuris tartum įkūnija ir įžemina atmosferą įelektrinusius dviejų kūrėjų jausmus. 

„Kurdama modelius šiai kolekcijai klausiausi ne tik savo širdies, bet ir muzikos, tapusios pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Dažniausiai mano dienos buvo pripildytos roko, tad tai ir atsispindi kone visuose darbuose.

Benui ši muzika taip pat artima, tad jam nebuvo sunku išpildyti mano fantazijas ir iš sumodeliuotų eskizų pagaminti batus.

Mūsų kūrybiniame duete griežia du smuikai, sukuriantys vieną melodiją – aš kuriu batus, o Benas juos gamina. Kūryboje, kaip ir gyvenime, vienas kitą papildome“, – šypsosi Gintarė.

Jaunoji avalynės dizainerė sako, kad kurdama naują avalynės kolekciją nė neplanavo sukurti atskiros batų istorijos, tačiau užbaigus paskutinį modelį ir išrikiavus visus naujuosius kūrinius, prieš akis tartum išniro scena – kiekvienai avalynės porai savaime gimė su ja susiję pavadinimai: „Būgnininkas“, „Vokalistė“, „Gitaristas“, „Aktorė“, „Režisierė“, „Debiutas“, „Drama“, „Trileris“ ir kiti su scenos menais susiję žodžiai, tapę batų vardais.

Daug žalios ir pastelinių spalvų derinių

Jaunoji Gintarė Maslauskienė neslepia, kad ji, kaip ir dauguma moterų, tam tikrais gyvenimo periodais įsimyli vis kitas spalvas.

Šis povestuvinis periodas jaunamartei yra pasteliškai žalias, dabar jai tai – pati gražiausia spalva, tad jos nemažai yra ir naujoje avalynės kolekcijoje.

„Nors Benas į mano kūrybinį procesą ir nesikiša, bet įsibėgėjus eskizų kūrimui naujai kolekcijai, tarstelėjo, kad metas įvesti ir kitas spalvas, nepamirštant ir mano ne itin mėgstamos juodos. Taigi, buvau švelniai pristabdyta nuo „pažaliavimo“ ir atsivėriau spalvų žaismui.

Pajutusi, kad lietuviai rinkdamiesi avalynę tampa vis drąsesni, ėmiau eksperimentuoti su spalvomis, derinti jas po kelias net ir toje pačioje avalynės poroje.

Štai vienuose aulinukuose jungiasi net keturios spalvos. O, kad nebūtų nuobodūs net ir juodi batai, žaismą juose išgaunu derindamas skirtingas odos faktūras, įvairias detales.

Batuose, kaip ir gyvenime, nemėgstu simetrijos, tad eksperimentuoju su asimetriškomis formomis. Štai šį kartą sukūriau kelis batų modelius, kurių batraiščiai yra varstomi per visą bato priekinę dalį iki pat pado, bet ši dalis nueina ne tiesiai, o nusuka į vieną bato šoną.

Štai kitų odą dekoravau specialiais dažais, naudodamasi teptuku, tad potėpiai abiejuose batuose – skirtingi.

Kokius batus besukurtume, visada keliame sau tikslą, kad gatvėje ar net scenoje pamatęs juos avintį žmogų, iš karto atpažintum, kad tai – „Batų namų“ avalynė“, – sako G. Maslauskienė.

Kūryba keičiasi, nes keičiasi lietuvių įpročiai

Jaunieji Maslauskai sako, kad keičiantis lietuvių įpročiams, keičiasi ir jų kūryba – drąsėjant žmonėms, kuriami ir drąsesni arba kitaip sakant „kitoniškesni“ batų modeliai. Tačiau čia visuomet paisoma šios avalynės kūrimo pradininko Žano Maslausko įdiegtos svarbiausios taisyklės – koks bebūtų batų modelis, jis visada turi būti patogus.

„O, kad sukurta eksperimentinė avalynės pora išvystų dienos šviesą ir būtų pristatyta kolekcijoje, ji pirmiausia man pačiai turi labai patikti ir tai turi būti būtent tokia avalynės pora, kurią aš pati norėčiau avėti ar ja norėčiau matyti avintį savo vyrą.

Jei bent mažumėlę sudvejoju, taisau kūrinį tol, kol jis man nuoširdžiai pradeda patikti. Bet, tiesa, būna ir tokių, kurie dienos šviesos taip ir neišvysta ir be gailesčio atsiduria šiukšialdėžėje,“ – sako iš savo mokytojo Žano aukštus kokybės standartus perėmusi Gintarė.

Orientuojasi į ilgaamžiškumą

Kėdainių senamiesčio dirbtuvėse avalynę kuriantys jaunieji Maslauskai džiaugiasi, kad keičiasi lietuvių požiūris ir į daiktų vertę.

„Karantinas pristabdė lietuvius ir išmokė vertinti kokybę. Dabar žmonės tampa sąmoningesni ir orientuojasi jau ne į greitą vartojimą, nuolatinę daiktų kaitą, o į tvarumą, todėl stengiamės kurti tokią avalynę, kad ją būtų galima nešioti ne metus ir ne dvejus.

Mes nekuriame vartotojiškos greitosios mados, mes kuriame tai, kas nesensta ne vieną sezoną“, – sako „Batų namų“ vadovas Benas Maslauskas.

Karantino iššūkius įveikė

Jaunas vaikinas neslepia, kad tėčiui išėjus, tęsti jo kūrybą nėra paprasta, tačiau beprotiškai įdomu ir net azartiška, tad tai „veža“ ir skatina imtis naujų sumanymų.

Be to, Benas džiaugiasi sėkmingai įveikęs sunkiausią šių metų iššūkį – karantiną. Laiku į elektroninę erdvę išplėsta prekyba leido ne tik išlaikyti visus 22  darbuotojus, bet ir ūgtelti didinant gamybos apimtis.

„O mūsų ateities perspektyva – užsienio rinka. Per karantiną įsitikinome – plėstis Lietuvoje atidarant naujas avalynės parduotuves – neverta“, – sako B. Maslauskas.

Lietuviško verslo pranašumas – sprendimų priėmimo greitis

„Vikonda“ grupės generalinis direktorius Mindaugas Snarskis įsitikinęs, kad vienas iš verslo sėkmės pagrindinių elementų yra lankstumas ir sprendimų priėmimo greitis.

„Būtent šios savybės „Vikondai“ padėjo per tris dešimtmečius užimti tvirtas pozicijas rinkoje ir apjungti visą verslų grandinę nuo žemdirbystės iki produktų gamybos ir jų pardavimo. Manau, kad būtent šios savybės išliks svarbiomis ir ateinančius 30 metų. Greita reakcija ir sprendimų priėmimo greitis yra ir didžiausias lietuviško verslo privalumas prieš tarptautines didžiąsias korporacijas.

Ypač dabar, kai mes kalbame apie trumpėjančias tiekimo grandines, galbūt gamybos perkėlimą iš Azijos šalių į Europą, lietuviškas verslas, mano supratimu, turi didelį pranašumą priimant greitus sprendimus, nes jis nėra toks inertiškas kaip didelės tarptautinės korporacijos. Šios turi daug didesnius resursus ir didesnę galią, bet inercija joms trukdo daryti greitus sprendimus.

Europiniu ar pasauliniu mastu mes esame nedideli, bet tas buvimas nedideliu ir suteikia galimybių greičiau reaguoti, priiminėti sprendimus ir laimėti galutiniame rezultate.

Ir aš tai matau kaip galimybę laimėti ne tik „Vikondai“, bet ir visai Lietuvai, kurios užduotis – parodyti save kaip šalį, kuri yra palanki vystyti ir auginti verslą, gamybą. Palanki vieta eiti į Europą ir pasaulį“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai

Per tris dešimtmečius „Vikonda“ įveikė ne vieną krizę, tačiau vertindama savo nueitą kelią neįvardija nei sunkiausio laikmečio, nei to, kuris tapo tikru aukso amžiumi, nes, pasak M. Snarskio, kiekvienam laikmečiui – savi iššūkiai: „Galime tik konstatuoti faktą, kad greičio ir adaptatyvumo poreikis dabar dar labiau auga.

Net ir pandemijos atvejis labai aiškiai parodė, kad tai, kas dar prieš dvi savaites buvo toli Kinijoje, dabar jau yra netoli mano durų. Didelis pasaulis staiga susitraukė iki visai mažo.

Ir taip yra visose srityse, ne tik kalbant apie pandemiją, tad greitis ir adaptatyvumas yra vieni iš tų dalykų, kurie ves ne tik verslus, bet ir ateities žmones į priekį.

Esmė paprasta – nepriklausomai nuo to, kur esi, visada turi turėti galimybę žvelgti plačiau ir pritaikyti savo patirtis, gebėti įžvelgti ir priimti alternatyvius sprendimus.“

Dirba ir po kelis dešimtmečius, ir šeimomis

Nors „Vikonda“ ir įvardija veržlumą kaip vieną iš savo pagrindinių bruožų, kuris neatsiejamas nuo drąsos ir greičio, tad turi asociaciją ir su jaunyste, vis tik M. Snarskis nesutinka, kad dabar yra tik jaunų žmonių laikas ir, kad tik jie turi didžiausias perspektyvas greitai besikeičiančiame laikmetyje.

„Veržlumas yra ne mažiau svarbus nei šeimyniškumas, neatsiejamas nuo rūpesčio kitu žmogumi, kurį taip pat įvardijame kaip vieną savo vertybių.

Iš bemaž pusseptinto šimto mūsų darbuotojų 10 procentų įmonės grupėse dirba jau daugiau nei 20 metų. Dar apie 10 procentų yra siejami šeimyninių santykių – vienose įmonėse dirba tėvai, kitose – broliai, seserys, vyrai, žmonos.

Labai džiugina tai, kad baigia užaugti ir naujoji karta – į mūsų įmones ateina dirbti ir jau čia dirbančiųjų vaikai.

Tai mums ypač svarbu ir reikšminga, ir tai suvokiame kaip didžiausią įvertinimą – nė viena mama ar tėtis nelinkės savo vaikui dirbti ten, kur būtų negera“, – sako M. Snarskis.

Veržlumo, patirties ir atsakomybės dermė

Pasak jo, vienas iš „Vikondos“ sėkmės veiksnių ir yra dermė tarp veržlumo, patirties ir atsakomybės.

Ilgamečiai darbuotojai – didelis įmonių turtas, nes vien greičiu ir veržlumu taip pat nieko nelaimėsi – būtina pusiausvyra su patirtimi ir atsakomybe. O ji neatsiejama nuo gebėjimo vykdyti įsipareigojimus ir duoto žodžio laikymosi.

„Atsakingumas, „Vikondos“ požiūriu, tai pirmiausia yra duoto žodžio laikymasis. Ir tai yra vienas iš pirmųjų dalykų, kurį išgirdau iš akcininkės, pradėjęs dirbti „Vikondoje“.

Jei davėme žodį, jo laikysimės. Ir tai yra konstanta, padedanti, ne tik kurti ir išlaikyti ilgametes partnerystes, bet ir užsitarnauti kolegų pasitikėjimą.

Versle viskas taip pat kaip ir gyvenime.

Kai būdamas dešimties klausaisi šešiasdešimtmečio išminties, atrodo, kad senelis nesąmones kalba. Kai tos pačios išminties klausaisi būdamas keturiasdešimties, girdi gerokai daugiau prasmės. Daugiau jos užkabini ir supranti.

Todėl versle svarbu rasti pusiausvyrą ir dermę tarp veržlumo ir patirties, kuri vis tik yra susijusi ne su žmogaus amžiumi, o išimtinai su jo proto gebėjimais.

Smegenys taip pat yra raumuo, kuris netreniruojamas nyksta, todėl gebėjimas prisitaikyti iš principo priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo jo noro ir motyvacijos kasdien mokytis ir tobulėti. Todėl dabar yra ne jaunų, o visų žmonių laikas. Tų, kurie geba keistis ir keisti. Tų, kurie myli savo darbą ir yra jam atsidavę. Tų, kurie yra atsakingi.

Kiekvienas laikmetis turi savus pliusus ir perspektyvas“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti

„Vikonda“ grupės verslai yra diversifikuoti. Užsiimama ir žemdirbyste, ir ledų, ir konservuotų produktų gamyba, ir prekyba bei kitomis verslo sritimis.

Čia vadovaujamasi jau seniai legendinių verslo grandų Henrio Fordo ir Styvo Jobso įvardintomis tiesomis – vartotojas ne visada žino ko nori, jam reikia parodyti, ko galima norėti.

Vadovaujantis šia patikrinta logika gimsta nauji Kėdainių konservų fabriko produktų ir „Vikedos“ gaminamų ledų skoniai.

„Lietuviai – konservatyvūs. Kad ir kiek bekalbėtume apie maisto inovacijas, naujus skonius ir formas, vis tiek bazinis vartojimo krepšelis išlieka klasikinis.

Pavyzdžiui, DADU vanilinis plombyras nr. 1 ir prieš 20 metų, ir dabar yra populiariausias mūsų gaminys.

Tačiau nepaisant klasikinių skonių svarbos, mums būtina suvokti, jog jei mūsų naujienų pardavimai nuo bendro pardavimo krepšelio sudarys tik 5 procentus, tai reiškia, visas mūsų asortimentas pasikeis tik per 20 metų.

Jei naujienos sudarys 10 procentų, tai mūsų krepšelis turės galimybę pasikeisti per 10 metų.

Ir tai yra būtent tai, kur mes turime investuoti.

Jeigu mes sakome, kad greitis ir tempas didėja, tai vadinasi, ir atvirumas naujovėms didėja. Todėl mes turime aiškiai suvokti horizontą, kad per 10 metų turėtume galimybę pasiūlyti visiškai skirtingą produktų krepšelį tam vartotojui, kurio skonis galbūt jau bus kitoks. Todėl viena iš mūsų siekiamybių – modernumas“, – sako M. Snarskis.

Siekia būti vieni iš pirmųjų, pritaikančių pasiteisinusias inovacijas

Modernumas yra tai, ko siekiama M. Snarskio vadovaujamoje įmonių grupėje, tačiau dar per anksti būtų sakyti, kad „Vikondos“ įmonės yra moderniausios, nes visos jos yra skirtingo išsivystymo lygio ir skirtingos brandos.

„Kai kalbame apie modernumą, dauguma žmonių įsivaizduoja inovacijas, tačiau tai nėra tapatu.

Taip, mūsų gamybinėse įmonėse daug procesų yra automatizuoti, dirba ir robotai, bet mes dar nesame tie, kurie diegiame vien tik naujausias technologijas.

Modernumą mes „Vikondoje“ suprantame kaip siekį būti efektyviais visose savo veiklose.

Ir mes siekiame būti vieni iš pirmųjų, kurie praktikoje pritaiko pasiteisinusias technologines ir socialines inovacijas.

Tai reiškia, kad mes nebūtinai būsime tie, kurie sukursime technologiją, bet turint omeny tai, kad mes esame ir maisto pramonės, ir žemės ūkio versle, keliame sau tikslą visada būti tais, kurie tą pasiteisinusią inovaciją ar technologiją vieni iš pirmųjų pritaiko rinkoje, siekdami efektyvumo. Siekdami užauginti ar sukurti ir pagaminti bei pasiūlyti geriausią produktą, geriausią sprendimą mūsų partneriams ir vartotojams.

Tai yra siekiamybė ir vienos iš mūsų įmonių yra arčiau jos, kitos – toliau, bet visos to siekiančios“, – sako įmonių grupės vadovas.

DADU žinomi net ir JAV

Ne mažiau nei moderni, „Vikonda“ siekia būti ir tarptautiška. Šios įmonių grupės prekių ženklai jau atpažįstami tarptautinėse rinkose.

Neseniai buvo pristatytas užsienyje žinomiausių Lietuvos prekinių ženklų tyrimas. Paaiškėjo, kad DADU ledų prekinis ženklas tapo žinomiausiu lietuviško maisto prekės ženklu JAV. Žinoma, galima pajuokauti, kad prie to prisidėjo ir garsioji Kardashianų šeimynėlė, kuri buvo nufotografuota valdant DADU ledus ir šios nuotraukos apskriejo visą pasaulį.

„Ne ne, Kardashianams už reklamą nemokėjome, – juokiasi M. Snarskis. – Bet tai, kad tokia šeima, kuri gali sau leisti viską, net ir už Atlanto valgo mūsų gaminamus ledus, matyt, rodo, kad kuriame gerą produktą, tenkinantį net ir pasaulinių įžymybių skonį.“

Gamybininkai žvalgosi į užsienį

Būtent DADU ledus gaminanti „Vikondos“ bendrovė „Vikeda“ ir yra labiausiai subrendusi plėtrai tarptautinėse rinkose.

Jau dabar jos produkcijos eksportas sudaro net 70 procentų.

„Tai yra mūsų pirma įmonė, kuri jau žvalgosi į gamybos plėtrą užsienyje.

Dabar dairomės aplinkinėse Baltijos šalyse, Lenkijoje, o perspektyvoje, nors dar ir anksti apie tai kalbėti, galvojame ir apie galimybę atidaryti savo gamybines bazes pagrindinėse mūsų eksporto rinkose – Vokietijoje ir JAV“, – sako M. Snarskis.

Tarptautiškumas neišvengiamas ir vietos įmonėse

Nors šiandien „Vikondos“ įmonės yra ganėtinai homogeniškos, sukoncentravus gamybą Kėdainiuose, jose dirba daugiausiai kėdainiečių, tačiau kasmet čia daugėja ir dirbti atvykstančių iš Kauno, Vilniaus bei kitų šalies miestų. O ateinančio trisdešimtmečio perspektyvoje, neabejotina, čia dirbs ir daug kitų tautybių žmonių.

„Kaip jau minėjau, ateityje per įsigijimus ar per augimą mūsų gamyba plėsis į užsienį. Turėsime galimybių įsigyti fabrikus ar kitas gamybines įmones kitose šalyse ir tai natūraliai reikš gerokai didesnį tarptautiškumo poreikį.

Galbūt ir mūsų vadovų komandoje turėsime ne tik lietuvius. Ir aš tą tikrai labai sveikinsiu, nes tik per žmones gali labiau ir geriau suprasti pasaulį ir paskatinti įmonių augimą“, – didelių ateities planų neslepia M. Snarskis.

Siekia įmonių sinergijos

Tai, kad „Vikondos“ įmonių veikla yra diversifikuota, yra vienas iš didžiausių privalumų sunkiais etapais.

„Turime labai gerą pavyzdį – karantino laikotarpį. Galime sakyti, kad mums labai pasisekė, jog akcininkai sukūrė tokį verslą, kurio pagrindinės įmonės užsiima maisto auginimu ir gamyba, nes kas benutiktų, maisto visada reikėjo ir reikės.

Kai kitos įmonės susidūrė su nulio pajamų problema per karantiną, mes sukome galvas, kaip užtikrinti išaugusią Kėdainių konservų fabriko produkcijos paklausą ir padidinti gamybinius pajėgumus.

Visos mūsų įmonės šiuo laikotarpiu turėjo daugybę iššūkių, bet tai, kad veikla yra diversifikuota, gerokai palengvino situaciją. Tai padėjo išlaikyti visas sukurtas darbo vietas, nemažinti žmonėms atlyginimų, o, kad visi būtų saugūs, visus dirbančiuosius apdraudėme ir nuo COVID-19.

Bendrumų toli ieškoti nereikėjo, pavyzdžiui, šiemet mūsų žemės ūkio bendrovė „Krekenava“ dalį burokėlių užaugins Kėdainių konservų fabrikui.

Tačiau net ir ieškodami sinergijos, nepamirštame konkurencijos. Pavyzdžiui, jeigu mūsų žemės ūkio bendrovė nesugebės efektyviai užauginti žaliavų, tuomet Kėdainių konservų fabriko produktas galutiniame rezultate bus nekonkurencingas ir iškris iš lentynų.

Taigi svarbiausia – nepamiršti dairytis, kas vyksta už lango. Ir tuo pačiu neužmiršti, kad turi kolegą, kuris gali į bet kurią problemą turėti kitokį požiūrį nei tavo“, – įsitikinęs M. Snarskis.

Svajonės išsipildo tik dirbant

M. Snarskis, turintis vadovavimo patirties ir tarptautinėse kompanijose, didžiuojasi tuo, kad kuria ir augina verslą Lietuvoje, kad būtent šioje šalyje sėkmingai susiklostė jo paties karjera: „Didžiuosi, kad esu lietuvis ir, kad galiu čia tobulėti pats ir padėti augti verslui.

Žinoma, Lietuvoje yra nemažai kritikuotinų dalykų, bet čia yra ir tokios perspektyvos, kur galima atskleisti didžiausią ir geriausią kiekvieno žmogaus potencialą, jei tik jis yra darbštus ir turi vidinę motyvaciją.

Man patinka, kai darbuotojai dirba tose pozicijose, kur geriausiai gali atsiskleisti.

Mano, kaip vadovo siekiamybė yra tai, kad kiekvienas iš mūsų tiesiog išpildytume savo potencialą. Tada bus gerai ir darbuotojui, ir vadovui, ir akcininkui, ir vartotojui.

Aš ir pats sakau, kad šiandien „Vikonda“ yra geriausia vieta dirbti man. Čia dirbti nelengva, bet labai įdomu. Ir tai labai motyvuoja.

Ir kai tokių žmonių bus daugiau, o jų mūsų įmonėse nuolat daugėja, pasikeis kritinė masė ir ši nuostata užkrės ir kitus, tada svajonė, kad „Vikonda“ taptų geidžiamiausiu darbdaviu, taps realybe.

Kiekviena svajonė išsipildo, kai jos sieki metodiškai, kai kiekvieną dieną bent kažką padarai, kad ji išsipildytų.“

Atgaivinama dviejų dešimtmečių tradicija

Ledų lietus Kėdainiuose paskutinį liepos arba pirmą rugpjūčio savaitgalį buvo įprastas meteorologinis reiškinys net du dešimtmečius. Įspūdingos Ledų šventės su ledų lietumi kasmet čia buvo rengiamos bemaž nuo 1995-ųjų.

Tiesa, pirmaisiais metais „Vikonda“ kėdainiečius vaišino ne DADU ledais, kuriuos pradėjo gaminti tik 1997-aisiais, o tuomet importuojamais „Augusto“.

Po poros metų pradėjus tikrų tikriausių kėdainietiškų DADU ledų gamybą, kasmetinės Ledų šventės su ledų lietumi renginys, žymintis „Vikondos“ gimtadienį, tapo garsus visoje Lietuvoje – švęsti į Kėdainius susirinkdavo net keliasdešimt tūkstančių miesto ir rajono gyventojų bei jų svečių.

Beje, apie šią šventę rašoma net Lietuvos rekordų knygoje.

Ruošiantis ledų šventei Kėdainiuose 1998 metų rugpjūčio 1 dieną UAB „Vikeda“ kolektyvas  pagamino rekordinę DADU ledų porciją „Milžino kaprizas“, padidintą 100 kartų ir tokiu būdu pateko į Lietuvos rekordų knygą.

Skubėti kuponų išsikeisti į ledus nebūtina – tam bus skirtas ne tik šeštadienio vakaras, bet ir beveik visas sekmadienis. Keičiant ledus į kuponus, prašoma laikytis saugaus socialinio atstumo – skanėstų užteks visiems su kaupu.

Paskutinius kelerius metus buvo atsisakyta ledų lietaus tradicijos ir pereita prie naujų šventės formų, kuriose ypatingas dėmesys buvo skiriamas „Vikondos“ įmonių darbuotojams, jų šeimoms ir visai bendruomenei.

Šiemet, minint ypatingą sukaktį ir peržvelgiant visą per tris dešimtmečius nueitą „Vikondos“ kelią, nutarta atgaivinti visas geriausias ir gražiausias kada nors sukurtas tradicijas ir surasti jų dermę su šiandien kuriamomis, todėl šeštadienio pavakare visi kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami pakelti akis į dangų ir laukti ledų lietaus.

Kuponus į ledus bus galima mainyti dvi dienas

Ledų lietus iš dangaus pažirs Jūsų gatvėse ir kiemuose. Kaip jau minėta, sraigtasparnis skraidys virš miegamųjų mikrorajonų, tad niekam niekur nereikia eiti ir būriuotis – pakaks išeiti iš namų, stebėti dangų ir laukti ledų lietaus.

Skubėti kuponų išsikeisti į ledus taip pat nebūtina – tam bus skirtas ne tik šeštadienio vakaras, bet ir beveik visas sekmadienis.

Kuponai į ledus bus keičiami rugpjūčio 1 dieną 16.30–21.00 val. ir rugpjūčio 2 dieną 9 – 17 val. DADU firminėje parduotuvėje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Kėdainiai), miesto centre – prie „Maxima“ parduotuvės (J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai) ir prie vadinamosios Janušavos „Norfa XL“ parduotuvės (Ąžuolyno g. 1, Janušava).

Keičiant ledus į kuponus, prašoma laikytis saugaus socialinio atstumo – skanėstų užteks visiems ir net su kaupu.

Šis ledų lietus – simbolinė „Vikondos“ padėka kėdainiečiams už trijų dešimtmečių kaimynystę ir bendrystę.

Skubėti kuponų išsikeisti į ledus nebūtina – tam bus skirtas ne tik šeštadienio vakaras, bet ir beveik visas sekmadienis. Keičiant ledus į kuponus, prašoma laikytis saugaus socialinio atstumo – skanėstų užteks visiems su kaupu.

Ledų lietus

Kada: Rugpjūčio 1 dieną, šeštadienį, nuo 16.30 iki 18.30 val.

Kur: Visame Kėdainių mieste.

Ledų lietaus kuponų mainytuvės į ledus

Kada: Rugpjūčio 1 dieną, šeštadienį, nuo 16.30 iki 21.00 val.

Rugpjūčio 2 dieną, sekmadienį, nuo 9 iki 17 val.

Kur: DADU firminėje parduotuvėje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Kėdainiai);

Miesto centre – „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje (J. Basanavičiaus g. 53, Kėdainiai)

Janušavos „Norfa XL“ automobilių stovėjimo aikštelėje (Ąžuolyno g. 1, Janušava).

Šis draudimas darbuotojams padengs dalį išlaidų už gydytojų konsultacijas, tyrimus, odontologų ar kitas medicinines bei sveikatos stiprinimo paslaugas ir net vaistus vaistinėje. Sveikatos draudimu apdrausti visi „Vikondos“ įmonių darbuotojai, kurių yra per pusšešto šimto.

Rūpinamasi visais be išimties

„Įmonių sėkmės istorijas kuria jose dirbantys žmonės. Ir savo asmeninį indėlį į jas įneša nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užima. Todėl nesvarbių žmonių pas mus nėra. Visi yra reikalingi ir gerbtini, todėl ir rūpinamės visais be išimties.

Sveikata – didžiausias turtas ir pamatas, ant kurio pastatyta žmogaus laimė, todėl galvodami apie tai, kokią didžiausią vertę ir naudą galime sukurti savo darbuotojams, kaip juos motyvuoti, nusprendėme pasirūpinti kiekvieno sveikata.

Neabejojame, kad savanoriškas sveikatos draudimas suteiks galimybę mūsų darbuotojams atsakingiau rūpintis savo sveikata – dažniau tikrintis profilaktiškai, naudotis sveikatinimo paslaugomis, o netikėtai susirgus – greičiau pasveikti“, – sako įmonių grupės „Vikonda“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Sprendžia sistemos problemą

Pasak M. Snarskio, ne mažiau svarbu ir tai, kad sveikatos draudimu „Vikonda“ bent jau savo darbuotojams padeda spręsti įsisenėjusią sveikatos apsaugos sistemos problemą, kai sunegalavusiam žmogui, norinčiam patekti pas konkrečios srities specialistą, reikia laukti net po kelias savaites eilėje.

„Dabar mūsų darbuotojai aukščiausio lygio medicinines paslaugas gali gauti greitai ir efektyviai privačiose medicinos įstaigose, kurių paslaugos apmokamos sveikatos draudimo lėšomis. Kuo greičiau žmogus patenka pas mediką ir nustatoma jo negalavimo priežastis, tuo greičiau jis pasveiksta. Iš to laimi visi – ir pats žmogus, ir jo šeima, ir darbdavys. Kitas ne mažiau svarbus draudimo aspektas – profilaktika. Juk akivaizdu, kad žmogus, besirūpinantis savo sveikata ir periodiškai ją pasitikrinantis, turi daugiau galimybių užkirsti kelią įvairioms ligoms, o pačiu blogiausiu atveju bent jau gali pastebėti jas tik prasidedančias, o tai suteikia daugiau galimybių greičiau pasveikti“, – sako M. Snarskis.

Delsimo kainą patyrė savo kailiu

Kad profilaktiškai tikrintis sveikatą yra itin svarbu, o laiku to nepadarius vėliau gydymas gali brangiai atsieiti, patvirtina ir jau savo kailiu tai patyrę, todėl darbdavio dovanojamo draudimo teikiamą galimybę padengti didžiąją dalį patiriamų išlaidų už profilaktinius patikrinimus jie vertina itin teigiamai ir sako, kad draudimas išties skatins darbuotojus periodiškai tikrintis sveikatą.

„Vikondos“ marketingo ir komunikacijos direktorius Tomas Želionis neslepia savo karčios patirties: „Man 43-eji ir esu visa galva pasinėręs ne tik į darbą, bet ir į sportą. Jau septynerius metus bėgioju. Man labai patinka ilgo nuotolio bėgimai, nes juose atrandu motyvaciją siekti aukštų rezultatų, galimybę tobulėti ir nugalėti save.

Savanoriškas sveikatos draudimas suteiks galimybę mūsų darbuotojams atsakin-giau rūpintis savo sveikata – dažniau tikrintis profilaktiškai.

Iki 2015 m. įveikto Čikagos maratono savo sveikatos reikalų nesureikšmindavau, tačiau ruošiantis šiam maratonui, kai iki jo buvo belikusi vos savaitė, mane ištiko rimta sveikatos krizė – dantyje atsirado pūlinys. Žinoma, ruošdamasis maratonui, neturėjau kada spręsti šios problemos. Besitreniruodamas savo organizmą nualinau iki kritinės ribos. Susidarius tokiai situacijai buvo smagu tik tai, kad laimingai pasiekiau finišą. Grįžęs iš Čikagos ėmiau gydytis – tai užtruko beveik ketverius metus! Tokią kainą reikėjo sumokėti už savęs nepriežiūrą.

Daugiau tokių klaidų nekartoju, todėl 2019 m. rudenį, nubėgus išsvajotą Berlyno maratoną, mano tyrimai buvo patys geriausi! Taip savo kailiu patyriau, kad apsimoka rūpintis sveikata, o sveikatos draudimas man suteiks galimybę daugiau dėmesio skirti sau. O tai reiškia 100 proc. savirealizaciją ir atsidavimą tiek tiesioginiame darbe, tiek bėgimo takelyje.“

Padės ugdyti gerus įpročius

Kėdainių konservų fabriko majonezo, padažų ir kečupų cecho meistras 28 metų Dainius Nedzinskas, bent kartą per metus visuomet profilaktiškai pasitikrinantis sveikatą, tiki, kad sveikatos draudimas padės ir jo kolegoms išsiugdyti tokį pat gerą įprotį rūpintis sveikata. O svarbiausia, kaip jis pastebi, toks draudimas kiekvienam sutaupys daug laiko.

„Sveikatos draudimą aš vertinu kaip įmonės premiją, motyvuojančią siekti gerų rezultatų. Man toks draudimas labai reikalingas, nes sveikatą sąžiningai tikrinuosi bent kartą per metus. Baigiau sporto mokyklą, žaidžiau krepšinį, tad sveikatos tikrinimai ten buvo privalomi. Nuo to laiko manyje ir liko įprotis pasitikrinti, nepaisant to, kad dabar tam išties sugaištu daug laiko valstybinėje ligoninėje prie gydytojų kabinetų darbų.

Labai džiaugiuosi, kad su draudimu viskas bus daug paprasčiau ir greičiau – bus galima sveikatą tikrintis privačiose gydymo įstaigose, kur pacientų laikas yra vertinamas ir gerbiamas, o eilių problema išspręsta jau seniai.

Draudimui kompensuojant didesniąją dalį patiriamų profilaktikos ir gydymo išlaidų, mums atsiveria visai kitos galimybės – manau, dauguma neapsiribosime tik Kėdainių gydymo įstaigomis, bet kur kas daugiau galimybių turėsime vykti pas aukščiausios kvalifikacijos gydytojus į Kauną ar Vilnių“, – sako D. Nedzinskas.

Apdraudė austrų draudimo bendrovėje

Sveikatos draudimo sandorį „Vikonda“ su Austrijos draudimo grupei „Vienna Insurance Group AG Wiener Versiche-rung Gruppe“ priklausančia „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ pasirašė tarpininkaujant didžiausiai draudimo brokerių bendrovei „Aon Baltic“.

Ši brokerių bendrovė yra vienintelė Lietuvoje, turinti atskirą skyrių, kuris specializuojasi kuriant darbuotojų motyvavimo programas.

Pasak „Aon Baltic“ atstovės Skaistės Jaskonės, darbuotojų sveikatos draudimas Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja, o tai rodo įmonių socialinės atsakomybės didėjimą.

„Didžiausias sveikatos draudimo privalumas yra tai, kad žmogus greičiau ir patogiau gali rinktis gydymo įstaigą, kurioje gali konsultuotis pas gydytojus specialistus, atlikti reikalingus tyrimus ir jam nereikia gaišti laiko eilėse registruojantis pas šeimos gydytoją. Be to, visiems malonios ir papildomos paslaugos – naudojantis draudimu galima sumažinti išlaidas pas odontologą ar kitos srities specialistą. Pavyzdžiui, net ir gydomuosius masažus galima apmokėti draudimo pinigais ar padengti dalį reabilitacijos išlaidų sanatorijoje po operacijos“, – sako S. Jaskonė.

Apdraudė ir dėl kritinių ligų

„Aon Baltic“ atstovė pabrėžia, kad „Vikonda“, pasirinkdama sveikatos draudimą darbuotojams, priėmė ir vieną labai svarbų sprendimą – įtraukė į draudimo sutartį ir kritinių ligų draudimą.

Tai reiškia, kad, susirgus viena iš septyniolikos kritinių ligų (tokių kaip piktybinis auglys, miokardo infarktas, insultas, inkstų nepakankamumas ir t. t.), žmogui bus išmokėta nemaža vienkartinė išmoka.

„Manau, kad tai ypač svarbu, nes tokiu atveju bent jau finansiškai palengvinama žmogų užklupusi našta. Toks „Vikondos“ sprendimas išties jautrus ir sveikintinas. Per mūsų darbo praktiką yra ne vienas atvejis, kai draudimas tikrąja to žodžio prasme išgelbėjo žmogaus gyvybę. Jau ne vienam apdraustam žmogui per profilaktinį patikrinimą buvo laiku diagnozuotos kritinės ligos ir pradėjus jas gydyti ankstyvose stadijose, šie žmonės sėkmingai pasveiko. Viliamės, kad draudimas padės ne tik laiku diagnozuoti ligas, bet svarbiausia – reguliariai tikrinantis sveikatą, sudarys puikias prielaidas išvengti ligų“, – sako S. Jaskonė.

„Vikondos“ generalinis direktorius M. Snarskis tikisi, kad jo vadovaujamų įmonių darbuotojai sėkmingai naudosis sveikatos draudimo paslaugomis ir tai jiems taps puikia motyvacine priemone, kuriančia papildomą naudą dirbant šioje įmonių grupėje.