-
Ar migrantų krizę Lietuvoje padės išspręsti „Google“ vertėjas? 1
Vertėjų beveik nėra
Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent 1 tūkst.vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, yra atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.
Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.
Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau, deja, tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.
Ramunė Kasperė
Pasitelkia pokalbiams
Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti kitos kalbos šnekamąja forma. Lietuvos pareigūnai taip pat neretai pasitelkia „Google“ vertėją, siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google“ vertėjas gali padėti spręsti migrantų problemas?
Beveik neabejojama, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, pasitelkia būtent „Google“ vertėjo programėlę.
Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google“ vertėjas arba dar geriau „Google Translate“. KTU mokslininkų pastebėjimu, dauguma žmonių ir kitoms kalboms versti su pernelyg dideliu pasitikėjimu pasitelkia mašininį vertimą.
Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis.
Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų–anglų, anglų–vokiečių ir rusų–anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.
Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Norint apmokyti mašinines vertykles, reikia didžiulių duomenų rinkinių. Palyginti su populiariosiomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų–lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.
Naudoja ir kitos šalys
Neretai mašininis vertimas pasitelkiamas ne tik kasdieniams, darbo ar pramogų tikslams, bet ir naudojamas esant didelės rizikos ar saugumo reikalaujančioms aplinkybėms, tokioms kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.
Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis, pavyzdžiui, apie COVID-19.
Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.
Nors tiksliai pasakyti sunku, tačiau, atlikę nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių–angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.
Tačiau anglų–lietuvių kalbų vertimo procese „Google“ vertėjas sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. taisyklingų sakinių, taip pat tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.
Pasikliauti mašininiu vertimu, komunikuojant ypač svarbiais ir jautriais klausimais su žmonėmis, patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas, nėra nei etiška, nei saugu.
-
Profesionalių vertėjų pasauliui (nebe)reikia? 3
Vertimo paslaugos greitasvertimas.lt
Pažangios neuronų tinklais grįstos ar hibridiškai veikiančios vertyklės tikrai gali pasiūlyti pakankamai kokybišką vertimą plačiai pasaulyje vartojamų, struktūriškai panašių kalbų poroms, kurioms mašininio vertimo tyrėjai, ekspertai ir specialistai skiria daugiausiai dėmesio. Tai anglų, prancūzų ar ispanų.
Nustatyta, kad laisvai prieinamos mašininio vertimo vertyklės įvairius šių kalbų porų tekstus gali išversti 70–80 proc. tikslumu. To paties, deja, nepasakysi apie lietuvių kalbą.
Mokslo pažanga lenkia kalbą
Lietuvių kalba pagal kalbos vartotojų skaičių yra sąrašo pabaigoje. Tai struktūriškai ir morfologiškai turtinga, bet kartu ir sudėtinga kalba. Tuo nepamiršta pasididžiuoti dažnas lietuvis. Tačiau kalbos kokybė menkai kam rūpi, gal tik Lietuvių kalbos komisijai, kurią neretai ne vienas plūsta viešai.
Drįsčiau sakyti, kad lietuvių mokslo kalba skursta ir degraduoja. Mokslininkai savo tyrimus publikuoja beveik tik angliškai. Dažnas užsienio mokslo žurnalas reikalauja net ir lietuviškas pavardes ir vardus rašyti be lietuviškų diakritinių ženklų.
O štai lietuviški mokslo žurnalai vis dažniau atsisako ir lietuviškų mokslo straipsnių santraukų. Sudėtinga, dažnai ir neįmanoma tvarkingai ir gražiai sudėlioti lietuvišką mokslinį tekstą.
Didžiausia problema – terminai, kurių normintų ir aprobuotų labai trūksta. Mokslo pažanga skuba šuoliais, tad ar kam rūpi vienas ar kitas terminas, kai gal jo nelabai ir reikia. Ką jau ten kalbėti apie sakinio rišlumą ar stiliaus vientisumą. Tad jei lietuvių kalba sunkiai paklūsta mums, ką galima pasakyti apie mašininį vertimą?
Ypatinga situacija
Ne vieno mokslinio tyrimo su įvairių žanrų ir stilių tekstais rezultatai visai nedžiuginantys. Nors iš lietuvių kalbos į anglų kalbą mašininio vertimo vertyklėmis išverstų tekstų kokybė kiek geresnė, atvirkštinio vertimo – iš anglų kalbos į lietuvių kalbą – procese vertyklės sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. teisingų sakinių, ir tai, kai tekstas yra sąlyginai nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Jei tereikia pasiklausti kelio ar nusipirkti bilietą, mašininis vertimas pagelbės akimirksniu.
Paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.
Bet paimkime anglišką mechanikos, elektrotechnikos ar fizikos tekstą ir pabandykime jį išversti mašininio vertimo vertykle į lietuvių kalbą. Bus ne juokinga, o graudu.
Gautas rezultatas vertėjo net ant kelio užvesti negalės. Tad apie pažangių vertyklių pagalbą vertėjams ar vertėjų pakeitimą mašinomis kalbėti nė neverta. Štai ir prakaituoja, stengiasi vertėjai, tampa visų sričių ir mokslų specialistais, nes turi išmanyti ir elektros grandines, mechaninių sistemų vibromonitoringą, metalo pjovimo ir lenkimo ypatumus ir kitas subtilybes.
Neseniai atliktame tyrime (tyrėjos prof. Ramunė Kasperavičienė, lekt. Jurgita Motiejūnienė ir doc. Irena Patašienė) naudojant Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) mokslininkų sukurtą akių žvilgsnio sekimo programinę įrangą nustatyta, kad respondentai neuronų tinklais grįsta mašininio vertimo vertykle išverstą tekstą iš anglų į lietuvių kalbą vertino kaip suprantamą, tačiau viešai neskelbtiną.
Respondentų žvilgsnio sekimo eksperimento metu nustatyta, kad mašininio vertimo klaidos reikalavo ženkliai daugiau kognityvinių pastangų ir laiko, siekiant suprasti teksto reikšmę, nors tyrimui naudotas naujienos žanro, t.y., populiariai ir nesudėtingai originalo kalba parašytas, tekstas. Taigi mašininis vertimas toli gražu ne sprendimas, jei reikia versti tekstus į lietuvių kalbą.
Mašina prieš žmogų
Vertėjo kompetencijai įgyti reikia nemažai laiko ir pastangų. Reikia ne tik puikiai ir giliai išmanyti darbines kalbas, suvokti kultūrinius skirtumus ir niuansus, įgyti vertimo technologijų ir projektų valdymo įgūdžių, vertimo technikų ir strategijų žinių, t. y., turėti ir išlaikyti didelį žinių bagažą, bet ir nuolat sekti įvykius pasaulyje, plėsti bendrąjį suvokimą, daug skaityti ir būti atviru naujovėms bei kritikai.
Profesionalūs vertėjai darbo turi daug. Net ir visą pasaulį sukrėtusios pandemijos ir karantino metu Lietuvos vertėjai raštu didelių prastovų ir nuostolių nepatyrė, o tie, kurie pajuto neigiamą karantino poveikį profesinėje veikloje, atsigauna ir žino, kad profesionalūs vertėjai darbo turės visada.
-
Apie COVID 19 ir kitų reiškinių skeptikus: tai išprovokuoja kompleksinės problemos 2
Tokie teiginiai tarsi peilis perpjauna visuomenę į kelias dalis, kurių viena garsiai juokiasi, o kita – karštai gina įsitikinimus. Rodos, kas čia baisaus?
Na, gal pasišaipys kažkas iš tokių skeptikų, pavyzdžiui, kaip Andrius Tapinas iš Lietuvos įžymybių, gal apsipyks kas šeimoje, draugų rate, socialinėse medijose. Blogiausiu atveju, kažkas susirems kardais politikos arenoje ir viskas tuo baigsis. Bet ar tikrai tik tiek?
Paprastai tariant, skepticizmą provokuoja krizė. Toks yra dalies visuomenės atsakas, kurį iš esmės lemia tai, kaip žmonės vertina tų problemų pasekmes sau asmeniškai, savo bendruomenei ir pasauliui, kiek nerimo jaučia, kiek pasitiki mokslu ir valdžia bei jų gebėjimais valdyti krizes. Mintis aiški – skepticizmą maitina nepasitikėjimas.
Mokslininkų žiniomis, paprastai skeptikų gretos išauga tada, kai susiduriama su sudėtinga, kompleksine ir sunkiai įveikiama problema. Kas jau kas, o COVID 19 pandemijos ir klimato kaitos reiškiniai būtent tokie ir yra: persipynę ir sunkiai prognozuojami.
Koronaviruso atveju šis abejojimas gana gajus viešojoje erdvėje, su juo susijusios įvairios sąmokslo teorijos, kad virusas yra sukurtas laboratorijose, virusas yra specialiai paskleistas išsivysčiusiose šalyse ir panašiai.
Be abejonės, tai turi savo kainą, nes gyventojai, kurie skeptiškai priima grėsmės rimtumą ar perdėm optimistiškai žiūri į pasekmes, nėra linkę imtis veiksmų šioms problemoms spręsti ar įgyvendinti valdžios rekomendacijų. Tokiu atveju skepticizmas lemia neefektyvų visuomenės atsaką į grėsmes ir dar labiau apsunkina krizių suvaldymą. Realus pavojus atsiranda tada, kai individualus skepticizmas palaipsniui perauga į radikalius kolektyvinius ir net destruktyvius veiksmus, kurių padarinius ilgainiui pajunta visa visuomenė.
Kokio tipo skeptikas būsite?
Skeptiškos visuomenės reakcijos ir elgsenos tyrimai itin išplėtoti tiriant klimato kaitą. Pavyzdžiui, vokiečių klimatologas ir okeanografas Stefan Rahmstorf iš Klimato kaitos tyrimų instituto Potsdame, kalbėdamas apie visuomenės abejojimą mokslu ir moksliniu konsensusu klimato kaitos klausimais, išskyrė tris klimato kaitos skeptikų tipus: tendencijos, pobūdžio ir poveikio skeptikus.
Tendencijos skeptikai (angl. trend sceptics) apskritai neigia klimato kaitos kaip reiškinio egzistavimą. Šio požiūrio besilaikantys gyventojai mano, kad klimato šiltėjimo tendencijos, kurias fiksuoja meteorologinės stotys, yra klaidingos. Pavyzdžiui, kad ir dėl to, kad esą dauguma tų stočių yra urbanizuotose vietovėse.
Pobūdžio skeptikai (angl. attribution sceptics) klimato kaitos reiškinį pripažįsta, tačiau nepripažįsta žmogaus veiklos kaip klimato kaitos priežasties. Šio požiūrio besilaikantys mano, kad klimato atšilimas vyksta dėl natūralių priežasčių, arba kad CO2 emisijos nelemia klimato atšilimo.
Trečiasis klimato kaitos skeptikų tipas – poveikio skeptikai (angl. impact sceptics) mano, kad klimato kaitos poveikis bus nereikšmingas arba netgi teigiamas.
Tendencijos ir pobūdžio skeptikų argumentai grindžiami mokslinių tyrimų kritika arba interpretacijomis, o poveikio skeptikų argumentai dažnai yra emociniai ir siejasi su tuo, kad klimato atšilimas, neva, gali turėti teigiamą poveikį, pavyzdžiui, turizmo sektoriui arba žemės ūkio derlingumo padidėjimui.
Apskritai, gyventojų nuomones apie tokias kompleksines problemas ir grėsmes dažnai formuoja emocinis efektas ar kylantys jausmai, labiau susiję, pavyzdžiui, su vizualiniu žiniasklaidos turiniu, o ne mokslininkų nuomone, ypač kai ši grindžiama sunkiai suprantamais moksliniais terminais.
Klimato kaitos skeptikai Lietuvoje ir pasaulyje
Kalbant apie klimato kaitos skeptikų tipus, Lietuvoje mažiausiai yra tendencijos skeptikų. Remiantis 2018 m. KTU užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, tik 5,4 proc. gyventojų mano, kad nėra tokio reiškinio kaip „klimato kaita“.
Lietuvoje ryškesni yra pobūdžio skeptikai – 10,4 proc. pritaria teiginiams: „klimato kaitą daugiausiai sukelia natūralūs procesai“ ir „klimato kaitą sukelia vien tik natūralūs procesai“. Panašiai tiek yra klimato kaitos poveikio skeptikų: 9,6 proc. į klausimą koks bus klimato kaitos poveikis atsakė „vien tik teigiamas“ arba „labiau teigiamas nei neigiamas“.
O kaip mes atrodome tarptautiniame kontekste? 2016-2017 metais Europos socialinis tyrimas atliko Europos šalių gyventojų apklausą apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes. Daugiausiai teigiančių, kad klimatas greičiausiai nesikeičia, arba tikrai nesikeičia yra Rusijoje (17,8 proc); Izraelyje (13,7 proc.), Lietuvoje (11,3 proc. ) ir Čekijoje (11,1 proc.). Poveikio skeptikų daugiausiai Izraelyje, Arijoje, Nyderlanduose. Lietuvoje 12,1 proc. gyventojų mano kad klimato kaitos poveikis bus labiau teigiamas nei neigiamas.
Įdomu pastebėti, kad poveikio skeptikų pasiskirstymas pagal Europos šalis ir regionus skiriasi nuo tendencijos ir pobūdžio skeptikų pasiskirstymo. Klimato kaitos reiškinio ir jo antropogeninių priežasčių neigimas labiau būdingas Centrinės ir Rytų Europos šalims, tuo tarpu klimato kaitos poveikio teigiamas vertinimas nėra vyraujantis šiame regione.
Pandemijos skeptikų argumentai
O dabar vėl grįžkime prie COVID-19 pandemijos reiškinio. Nors daugėja tyrimų rezultatų apie COVID-19 grėsmes, pasekmes, karantino laikymąsi, perspektyvų vertinimą įvairiose pasaulio šalyse, tačiau dar nėra pakankamai visuomenės nuomonės tyrimų, kurie galėtų atskleisti, kokia visuomenės dalis pasižymi vienais ar kitais skeptiškais pandemijos vertinimais.
Kol kas tegalime pasitelkti analogiją ir bandyti išvesti paraleles tarp visuomenės požiūrio į klimato kaitą ir koronaviruso grėsmės.
Pačioje pandemijos pradžioje neretai išgirsdavome tendencijos skeptikus, kurių argumentai skambėdavo, esą koronavirusas yra „tik lengvas gripas“. Iš esmės tokių skeptikų gretos abejojo pačiu reiškiniu ir jo rimtumu.
Šiuo metu labiau matomi pobūdžio skeptikai, abejojantys reiškinio kilme. Koronaviruso atveju šis abejojimas gana gajus viešojoje erdvėje, su juo susijusios įvairios sąmokslo teorijos, kad virusas yra sukurtas laboratorijose, virusas yra specialiai paskleistas išsivysčiusiose šalyse ir panašiai.
Poveikio skeptikai yra tie, kurie mano, kad poveikio vertinimas yra perdėtas, šioje gyventojų grupėje vyrauja tokios nuomonės, kaip „nuo gripo miršta daugiau žmonių“; „šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms“, „valdžia ir žiniasklaida kelia per daug panikos“.
Beje, skeptiškumas neapsiriboja tik diskusijomis, o vėlesniuose etapuose dažnai virsta įvairaus pobūdžio protesto akcijomis. Vienas pavyzdžių – visai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose vykęs protestas prieš karantino suvaržymus ir griežtas socialinės distancijos taisykles. Be abejonės, nepasitenkinimo apraiškų būta it kitose šalyse.
Susiję labiau negu atrodo
Įdomu tai, kad dabartinis visuomenės atsakas į koronavirusą atskleidė bendrų bruožų tarp klimato kaitos neigėjų ir tų, kurie abejoja pandemijos rimtumu. Pavyzdžiui, „The Guardian“ balandžio 25 d. paskelbtoje analizėje įžvelgiama, kad tie patys visuomenės veikėjai, kurie viešojoje erdvėje buvo aktyvūs klimato kaitos neigėjai, šiuo metu stengiasi sumenkinti koronaviruso pasekmių rimtumą bei priešinasi socialinės distancijos priemonėms.
Kaip pastebi John Cook, klimato kaitos komunikacijos ekspertas, Jungtinėse Amerikos Valstijoje skepticizmą atspindintys požiūriai yra glaudžiai susiję su politinėmis pažiūromis. Konservatyvių pažiūrų rinkėjai dažniau prioritetą teikia individualioms teisėms, o ne kolektyvinei atsakomybei, todėl jie dažniau priešinsis kolektyviniams veiksmams, reikalingiems tiek COVID-19, tiek klimato krizei suvaldyti.
Reikšmingas įžvalgas daro ir šveicarų mokslininkas Arthur Whyns, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarėjas klimato kaitos klausimais. Balandžio 2 d. Pasaulio ekonomikos forumo svetainėje paskelbtoje ataskaitoje jis sugretina koronavirusą ir klimato kaitą. Pasak A.Whyns, šios dvi grėsmės reikalauja trijų dalykų: pirma – globalių sprendimų, įgyvendinamų lokaliai; antra – ilgalaikės, mokslu grįstos strategijos siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes; trečia – politinės valios fundamentaliems pokyčiams, kai susiduriama su egzistencinėmis krizėmis. Po tokių žodžių man belieka pridurti – tegu tai būna palinkėjimas ir orientyras mums visiems.
Straipsnyje aptarti duomenys apie Lietuvą yra pateikti iš mokslo tyrimo „Lietuvos gyventojų požiūriai į klimato kaitą ir energijos gamybos šaltinius”. Išsamesni rezultatai pateikiami trumpojoje tyrimo rezultatų ataskaitoje, kurią galima rasti čia.
