Interneto gelmėse, vadinamuosiuose anonimizuotuose tinkluose, slypi ir nelegalios veiklos galimybės, ir kovos su nelegalia veikla būdai, ir pasipriešinimo žodžio laisvę varžančioms valdžioms instrumentai. Apie tai, kas yra gilusis internetas bei kaip juo naudojasi ir prekeiviai psichotropinėmis medžiagomis, ir teisėtvarka, LRT Radijui pasakoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas.

Apie gilųjį internetą dažniausiai kalbama kaip dokumentus, interneto puslapius, įvairias internetines paslaugas, kurios gali būti sudėtingai randamos per interneto paieškos sistemas – „Google“ ar „Bing“. Šios paslaugos ar dokumentai yra ne tik sunkiai randami, bet ir apsaugoti nuo viešosios akies, LRT Radijui sako L. Bukauskas.

Kitaip tariant, gilusis internetas – tai, kas nėra viešai prieinama arba sunkiai surandama. Dažniausiai tai yra tokios dokumentų arba paslaugų savybės, kurios neturi būti matomos, pavyzdžiui, valstybės tarnybos ar įmonės vidiniai dokumentai, kurie neturi būti matomi viešai, bet pasiekiami prisijungimą turintiems asmenims.

Giliojo interneto sąvoka taip pat aprėpia ir anonimizuotus tinklus, kurie suteikia vartotojui visišką anonimiškumą. Naršydami įprastame internete, paslaugos teikėjui perduodame informaciją, kuria naudodamasis jis uždirba. Pavyzdžiui, paieškos sistema „Google“ išsaugo jūsų ieškotas vietas, paslaugas, lankytus puslapius. Vėliau, pagal jūsų pomėgius, pritaiko ir parduoda reklamą, ir taip uždirba. Vis dėlto kai kurie žmonės nori didesnio privatumo. Anonimizuoti tinklai būtent tai ir siūlo.

„Dar vienas, šiuolaikiškesnis giliojo interneto apibrėžimas yra naudojamas kalbant apie darbą anonimizuotame internete, kai nežinome, kas yra svetainės, kurioje lankomės, savininkas ir kas – lankytojas. Abu – tiek vartotojas, tiek paslaugos teikėjas yra iš dalies apsaugoti anonimizuoto tinklo. Šis giliojo interneto pavadinimas yra ypač asocijuojamas su „Tor“  tinklais arba tais tinklais, kurie užtikrina kliento ir tarnybinės stoties anonimiškumą“, – pasakoja informatikos specialistas.

„Tor“ tinklai –  technologija, kuri yra naudojama, siekiant užtikrinti, kad vartotojas, neatskleisdamas savo tapatybės, informacijos apie kompiuterio išteklius, savo gyvenamosios vietos, galėtų anonimiškai gauti tas pačias paslaugas. Tai, pasak L. Bukausko, taip pat galima vadinti giliuoju internetu.

Mokslininko teigimu, atskleisti savo tapatybę gali būti nenorima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – kai atliekama nusikalstama veikla. Asmuo gali slėptis po anonimiškumo šydu, ketindamas įvykdyti nusikaltimą. Antra priežastis – kai norima likti anonimiškam, kad paslaugos teikimas nebūtų susietas su asmens turima informacija.

„Tor“ tinklu naudojasi įvairios nusikalstamos grupuotės, prekiaujančios narkotikais, ginklais ir kitomis nelegaliomis prekėmis ar paslaugomis. „Nusikaltėliai yra išmanūs ir naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Jiems yra labai patogu naudoti „Tor“ tinklą nelegaliai veiklai, slaptų organizacijų, grupuočių bendradarbiavimui. Yra galimybė tam užkirsti kelią, tačiau reikia kryptingai dirbti“, – pažymi LRT Radijo pašnekovas.

Jis pateikė „Šilko kelio“,  kuris prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, naudodamasis „Tor“ tinklu, pavyzdį. „Šilko kelias“ – tai „Tor“ tinkle esanti nelegalių psichotropinių medžiagų parduotuvė. Siekiant užtikrinti anonimiškumą, atsiskaitymams buvo naudojama internetinė valiuta „bitcoins“. Pinigams pervesti nereikalinga internetinė bankininkystė, todėl šių atsiskaitymų beveik neįmanoma susekti.

2014 m. Portsmuto universiteto dėstytojas dr. Garethas Owenas atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad „Tor“ tinkle daugiausiai yra puslapių, kiuriuose parduodamos psichotropinės medžiagos. Populiarios ir smurtinio turinio svetainės, kuriose galima rasti ir vaikų pornografijos. Nors šių puslapių yra palyginti mažai, bet jie lankomi dažniausiai. Anot G. Oweno, negalima daryti išvadų, kad visi apsilankymai – realių interneto vartotojų. Tai gali daryti ir specialios programos, renkančios informaciją.

Kaip teigia L. Bukauskas, naršant „Tor“ tinkle, galima pamatyti šokiruojančių vaizdų: „Pirmiausia kyla pavojus pamatyti šokiruojantį turinį, kuris gali būti netgi žalojantis psichiką. [...] Tai yra undergroundas, kuriame galima pamatyti tai, kas nėra rodoma viešumoje: patyčios, siūlymai įsigyti ginklų, narkotinių medžiagų. Tai gali suvilioti žmogų šiuos dalykus iš tiesų nusipirkti. Kita vertus, jei žmogus morališkai stiprus, turi savus įsitikinimus ir vertybes, jo nesudomins tokio  tipo informacija.“

Rasti ieškomus puslapius „Tor“ tinkle nėra lengva. Paieškos sistemų, tokių kaip „Google“ ar „Bing“, anonimizuotame tinkle nėra. Konkretų adresą dažniausiai pasako kūrėjas, o, norint pasiekti puslapį, reikia specialios naršyklės. „Tai nėra toks pats interneto naršymas, prie kokio mes esame įpratę. Čia yra naudojama specializuota programinė įranga anonimizacijos taškui jūsų kompiuteryje sukurti. T. y. sukuriama „siena“, pro kurią išeina informacija. Net jeigu jūs bandote pasiekti išteklių Lietuvoje, gali atsitikti taip, kad jūsų kreipinys į Lietuvoje esantį išteklių bus nukreiptas per kitą valstybę, pvz. – Japoniją“, – aiškina L. Bukauskas.

Pasak jo, stengiamasi padaryti, kad jūsų užklausa, išeinanti iš kompiuterio, neitų tiesiogiai į paslaugos tašką, o prieš tai būtų persiųsta per keletą tarnybinių stočių, išmėtytų skirtingose geografinėse vietose. „Viso perdavimo metu tai yra kriptuojama, naudojami informacijos slėpimo būdai. Yra užkriptuojama taip, kad tik galutinis vartotojas galėtų dekriptuoti informaciją, kurios užklausė, siųsdamas pranešimą. Yra sukuriamas saugus užkriptuotas kanalo ryšys, ir taip yra apsaugomi ne tik pradinis ir galutinis taškai, bet ir visa užklausimo kelionė internetu. Apsaugoma nuo pašalinių asmenų peržiūros, tikrinimo, netgi praskenavimo ar analizės atlikimo“, – dėsto mokslininkas.

Nederėtų pamiršti ir pozityvaus „Tor“ tinklų vaidmens. Jie naudojami ir griežto politinio režimo šalyse, kurios riboja piliečių interneto prieigą. Šie tinklai gali būti panaudoti ir siekiant užkirsti kelią nusikaltimams. Jeigu interneto svetainės šeimininkas, stebėdamas savo internetinio puslapio lankytojų srautą, pamatys, kad yra prisijungiama iš policijos, jis gali atitinkamai reaguoti. Tokiu atveju „Tor“ tinklas gali padėti policijai anonimiškai gauti informaciją iš reikiamo internetinio puslapio.

Jei yra susiduriama su žodžio laisvės varžymu, „Tor“ tinklas gali būti tas instrumentas, kuris leistų gauti ir perduoti informaciją griežtai kontroliuojamoje zonoje. Valstybei, kuri draudžia žodžio laisvę, antai Kinijai arba Rusijai, pasak L. Bukausko, būtų labai sunku tai sukontroliuoti.

Vasaros sezono metu daug moksleivių ir studentų galima išvysti besidarbuojančius uostamiesčio parduotuvėse, kavinėse, dviračių nuomos punktuose. Jaunuolius atostogas iškeisti į darbą paskatina ne tik galimybė užsidirbti, bet ir siekis įgauti patirties, kurios reikalauja darbdaviai.

Priežastys – įvairios

Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjo Pauliaus Martinkėno, daug jaunuolių domisi perspektyvomis susirasti sezoninį darbą.

„Daugėja suprantančiųjų, kad darbo rinkoje pageidaujamos patirties galima įgyti dar būnant moksleiviais“, – teigė pašnekovas.

Siekis užsidirbti taip pat paskatina jaunuolius varstyti darbdavių duris ir bandyti susirasti apmokamos veiklos.

„Noriu susitaupyti pinigų ir išvykti studijoms į užsienį pagal "Erasmus" programą. Turiu brolį dvynį, abu studijuojame, todėl tėvams sunku. Nesinori pinigų prašyti iš jų“, – kalbėjo uostamiesčio kavinėje vasarą besidarbuojanti studentė Aušra.

Specialistų teigimu, tam tikra dalis paauglių ir jaunuolių šiltojo sezono metu siekia įsidarbinti, nes neranda, ką naudingo ir įdomaus galėtų nuveikti per atostogas.

Darbo ieško visur

Vyresniųjų klasių moksleiviai bei studentai darbo ieško įvairiais būdais: kreipiasi į Jaunimo darbo centrą ar Darbo biržos klientų aptarnavimo skyrių, potencialių darbo vietų ieško specializuotuose interneto puslapiuose, klausinėja draugų ir pažįstamų.

„Esu įsitikinęs, kad kompleksiška darbo paieška, pasitelkiant į pagalbą ir Jaunimo darbo centrą, ir privataus sektoriaus atstovus bei draugus, yra sėkmingiausia“, – tikino Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas.

Anot P.Martinkėno, daugiausia jaunuolių įdarbinami paslaugų sferoje. Paaugliai dirba ledų, vaisvandenių, suvenyrų pardavėjais, padavėjais, dviračių nuomos punkto konsultantais, indų plovėjais, pagalbiniais darbininkais.

Paaugliams – apribojimai

„Tenka pastebėti, kad darbdaviai mieliau renkasi pilnamečius asmenis. Taip yra dėl keleto dalykų: pirma – dėl mažesnių teisinių suvaržymų, antra – dėl didesnio atsakomybės jausmo“, – teigė Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas.

Paauglių darbui taikomi laiko bei galimų darbų apribojimai: 14–16 m. vaikų įdarbinimui yra būtinas vieno iš tėvų sutikimas, gydytojo pažyma apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkretų darbą, jie negali dirbti ilgiau nei 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę.

Norintiems vasarą nenuobodžiauti ir praleisti naudingai – nebūtina dirbti. Pasak Jaunimo reikalų koordinatorės Airidos Čėsnienės, jauni žmonės, dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų veiklose, gali vykti į stovyklas, pažintinius žygius. Įvairi ir prasminga veikla vyksta ir Klaipėdos jaunimo centro Atvirose jaunimo erdvėse.

Dėl mokslo pasiekimų Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė Milda Venckutė sulaukė nemažai dėmesio, pagyrų ir nuostabos. "Geri rezultatai, matyt, natūraliai skatina aplinkinių smalsumą" – teigė tris šimtukus šioje egzaminų sesijoje gavusi klaipėdietė, kurios pasirinktas kelias – politika.

Dviračio išrasti nebandė

– Po įtemptos sesijos pagaliau atėjo atostogos. Ką veikiate jų metu?

– Bandau suderinti darbą ir poilsį. Galvojau, kad po 12 metų, praleistų mokykloje, reikėtų bent kiek pailsėti, bet nelabai mėgstu leisti dienų veltui, todėl nusprendžiau nesnausti. Jau antrus metus, kaip ir daugelis bendraamžių, dirbu sezoninį darbą kempinge ir tikrai esu tuo patenkinta. Šiek tiek dirbu, šiek tiek ilsiuosi ir kol kas man sekasi visai gerai.

– Laikėte keturis valstybinius egzaminus ir gavote tris šimtukus. Ko pritrūko iki ketvirtojo?

– Šimtukus gavau iš matematikos, istorijos ir anglų kalbos išbandymų. Iki ketvirtojo, lietuvių kalbos ir literatūros, pritrūko visai nedaug – vieno, gal dviejų taškų. Pirmas įspūdis – ech, bet vėliau racionalumas nugalėjo. Ir 99 yra daug. Džiaugiuosi šiuo rezultatu.

– Kaip pavyko pasiekti tokių aukštų įvertinimų?

– Dviračio išrasti nebandžiau – tai buvo sistemingas ir nuoseklus darbas. Galbūt kitiems pavyksta greičiau. Aš prieš egzaminus labai ilgai galvojau, ar įmanoma per tas dvi savaites pamiršti tai, ką mokeisi 12 metų, bet įsitikinau, kad ne. Tad galiu nuraminti tuos, kurie iš tikrųjų stengiasi ir nuosekliai bei sistemingai dirba – jūs tikrai turėtumėte tikėti savimi ir laukti gana aukštų rezultatų.

– Ar jūs sau prognozavote net tris maksimalius brandos egzaminų įvertinimus?

– Aukštų rezultatų tikėjausi, bet trys šimtukai buvo labai maloni staigmena. Visą laiką bandžiau save įtikinti, kad aš galiu. Stoju į Vilniaus universitetą, politikos mokslų specialybę, kur visi gąsdino labai dideliu konkursu. Išsikėliau šį tikslą, todėl stengiausi dėl aukštų rezultatų.

– Kas buvo sunkiausia?

– Kiekvienas egzaminas turi savo specifiką. Daugelis sako, kad matematikos egzaminas, vienintelis mano laikytas iš tiksliųjų mokslų srities, yra pats sunkiausias, bet aš džiaugiausi, kad matematikai pakanka turėti įdirbį. Prieš išbandymą nejaučiau didelės baimės ir streso, kad reikia dar kažką išmokti. Panašiai ir dėl anglų kalbos. Lietuvių kalbos ir istorijos egzaminams apskritai būtina daug žinoti. Man visi keturi valstybiniai išbandymai buvo panašaus sudėtingumo tiek ruošiantis, tiek laikant, todėl kažkurio vieno išskirti negalėčiau.

– Egzaminai – sėkmės reikalas?

– Nemanau. Surinkti Nuo 95 iki 100 galbūt ir yra sėkmės dalykas, nes vienas kitas taškas gali "praslysti", bet didžiąją dalį taškų reikia užsidirbti. Aišku, kiekvienas atvejis – atskiras, bet neverta pasitikėti vien sėkme.
Darbas – didesnis garantas.

Įrodė menininkų proto aštrumą

– Užteko to, ką gavote mokykloje, ar reikėjo domėtis papildomai?

– Manau, kad nemažai dalykų priklauso nuo paties žmogaus. Aišku, savarankiškas darbas lemia labai daug. Geriausias pavyzdys – matematikos egzaminas. Aš lankiau mokyklą, kurioje daug dėmesio buvo skiriama kūrybiškumo skatinimui, apie mus žmonės pašiepiamai atsiliepdavo: jūs – menininkai. Matematikos egzamine man buvo svarbu įrodyti, kad ir mes galime. Matematikai nesiruošiau papildomai – tai buvo tik mano ir mokytojo darbas. Ir sugebėjau gauti šimtą (vėliau mergina atskleidė, kad tai – pirmasis maksimalus valstybinio matematikos brandos egzamino įvertinimas šios mokyklos istorijoje – aut. past.). Tai man buvo įrodymas, kad savo darbu galima pasiekti labai daug, kad ir kokiame mieste ar mokykloje mokaisi.

– Manote, kad meninė veikla mokykloje yra reikalinga?

– Ji be galo svarbi, nes ugdo asmenybę. Kūrybiškumas reikalingas kiekvienai profesijai. Mes visi kuriame kiekvieną dieną: vienas – naujus vaistus, kitas – savo šalies ateitį. Originalus požiūris tiek akademinėje veikloje, tiek gyvenime aplinką daro labai smagią.

– Istorijos ir anglų kalbos egzaminams ruošėtės kartu su korepetitoriais. Kas paskatino šį sprendimą?

– Aš įsivaizduoju, kad yra dvi grupės žmonių, kurie renkasi papildomą mokymąsi: tie, kurie kažko nesupranta ir nori pasivyti bendramokslius, ir tie, kurie jaučia didelę aistrą tam, ką daro, ir nori sužinoti daugiau. Aš save priskirčiau prie antrosios grupės, nes žmonės, pas kuriuos lankiau užsiėmimus, buvo ne tik mokytojai, bet ir įkvėpimo šaltiniai. Man tai buvo labai svarbu ir naudinga žinioms susisteminti bei pagilinti.

Švietimas – prioritetinė sritis

– Bene kasmet daugėja abiturientų, besiskundžiančių sunkesniais nei pernykščiai egzaminais. Kaip manote, ar jie išties tampa vis sudėtingesni?

– Šiemet iš tikrųjų skundų buvo labai daug, bet aš labai abejoju jų adekvatumu. Mano nuomone, egzaminai buvo tokio sunkumo, kokie ir turėtų būti, kai atsiskaitai už 12 metų darbą. Tokių ir buvo galima tikėtis.

– Profiliavimas 10 klasėje – geras sprendimas?

– Kai man pačiai teko atsisakyti kai kurių dalykų,  labai pykau. Tuo metu buvo gana sudėtinga pasirinkti, bet dabar labai džiaugiuosi, kad buvau priversta tai padaryti. Galbūt man pasisekė, kad  pasirinkau tai, kuo šiandien esu visiškai tikra ir kas man yra reikalinga stojant į universitetą. Anksčiau maniau priešingai, tačiau dabar pritariu tokiai sistemai. Svarbu, kad būtų sudarytos lanksčios sąlygos.

– Kaip vertini Lietuvos švietimo sistemą?

– Švietimo sistemoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, tik kyla klausimas, ar jie tikrai yra naudingi. Reformų buvo daug, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Labai tikiuosi, kad juos dar pamatysime. Svarbiausia yra keisti bendrą požiūrį į švietimą, kuris yra visa ko pagrindas – investuojant į jį galima labai daug pasiekti. Švietimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Jis turėtų tapti prioritetine sritimi, nes tada natūraliai kiltų daugiau diskusijų, būtų dedama daug daugiau pastangų ir būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

– Ar nuolatiniai pokyčiai moksleiviams nepakiša kojos per egzaminus?

– Jeigu nori būti tikras, kaip viskas vyks, reikia tiesiog pasiskaityti, nes informacijos yra pakankamai daug. Prieš valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kažkiek keitėsi vertinimo instrukcijos. Buvo nusiskundimų, kad galbūt ne visi spės susipažinti su pokyčiais, bet kiekvienas mokytojas yra atsakingas už tą supažindinimą. Galų gale, eini ir žinai, kad turi pasirodyt kiek galima geriau – nieko daugiau ir nereikia žinoti.

Ateitį sieja su politika

– Minėjote, kad ketinate studijuoti politikos mokslus Vilniaus universitete. Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?

– Ieškojau srities ir specialybės, kuri apimtų daug dalykų. Manau, kad politika yra būtent tokia – turi ne tik išmanyti teisę, ekonomiką, bet ir suprasti kultūrą, pagrindinius bendravimo principus, esi priverstas nuolat viskuo domėtis ir tobulėti. Man tai yra priimtina ir be galo įdomu. Galvoju, kad šioje srityje galėčiau geriausiai realizuoti save.

– Ar jau teko išbandyti save panašioje veikloje?

– Kol kas tiesiogiai susidurti neteko, bet dabar labai tikiuosi dalyvauti projekte "Moksleiviai – į Vyriausybę". Jo metu jaunuoliai savaitę gali praleisti vyriausybėje, bendrauti su ministrais. Išsiunčiau anketą ir labai tikiuosi, kad būsiu pakviesta. Tai man būtų pirmas rimtas išbandymas.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Daugelis juokdavosi, kad labai daug mano laiko atimdavo muzika. Kaip ir sakiau, meninei veiklai mokykloje buvo skiriama daug dėmesio. Aš priklausiau muzikos klasei, tad dainavau, grojau fortepijonu, anksčiau dar ir fleita. Aišku, laiko atimdavo ir kita su mokykla susijusi veikla – konkursai, olimpiados.

– Daug žmonių mano, kad pasiekus tokių puikių rezultatų nėra ką veikti Lietuvoje. Kodėl pasirinkote studijas gimtinėje, o ne užsienyje?

– Aš labai noriu dirbti Lietuvoje ar atstovauti Lietuvai – apskritai, būti susijusi su tėvynės politiniu gyvenimu: nesvarbu, ar dirbant vidaus politikoje, ar tarptautinėse institucijose. Tačiau pirmiausia ketinu įsigilinti ir suvokti tai, kas vyksta čia, kur mes gyvename. Magistrantūros studijoms labai norėčiau išvykti. Bet tik pasimokyti, vėliau tikiuosi grįžti. Dabar ketinu gilintis į tarptautinius santykius ir diplomatiją, galbūt Europos studijas. Tačiau mano norai dar gali keistis.

– Kur įsivaizduojate save po 10 metų?

– Tikiuosi, kad būsiu baigusi magistrantūros studijas ir jau dirbsiu. Manau, kad pavyks bent jau kažkokia mažyte dalele prisidėti prie visų gerovės ir padaryti kažką tokio, kad ir nedidelio, kas būtų naudinga visiems. Aš visą laiką savo asmeninius norus tapatinu su bendrais interesais, nes man atrodo, kad jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.

Ketvirtadienį prie Smiltynėje esančio paminklo „Albatrosas“ prisimintas išplaukusių ir negrįžusių jūrininkų atminimas. Šis jau trečius metus iš eilės vykstantis renginys – pirmasis šių metų Jūros šventės akordas.

Ceremonijos metu tylos minute pagerbta 30 laivų su 400 jūrininkų, kuriuos negailestingi vandenys pasiglemžė nuo XX a. pradžios. Ant paminklo su užrašu „išplaukusiems ir negrįžusiems“ jūrininkų bendruomenės nariai nešė gėles savo žuvusiems kolegoms, artimiesiems.

Aidint varpo dūžiams bei trimitų garsams, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vaikinai, būsimieji kapitonai, iškėlė Klaipėdos bei Kopgalio vėliavas, simbolizuojančias mūsų protėvių vėles ir stiprybę.

„Išplaukusieji ir negrįžusieji – jokiu būdu nereiškia, kad yra užmirštieji. Jūros šventės renginių maratone šis įvykis – vienas iš pačių dvasingiausių, labiausiai alsuojančių jūrine dvasia“ – teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Šventės svečias pridūrė, jog nors visi jūrą suvokiame skirtingai, šis pagerbimas visiems primena, kad jūra – didžiulė ir nevaldoma stichija.

Kalbą ceremonijoje sakė ir Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus bei kapitonas Sigitas Šileris. Kapitonas džiaugėsi, jog dabar ne tiek daug jūrininkų negrįžta iš plačiųjų vandenų, o A.Vaitkus tikino, kad nors dingę laivai yra išbraukiami iš registro sąrašo, bet jie niekada nebus išsitrinti iš atminties.

Po pagerbimo susirinkę jūrininkų bendruomenės nariai buvo pakviesti į naujos parodos „Iš jūros gelmių“, eksponuojančioje burlaivių liekanas, atidarymą senųjų žvejybos laivų aikštelėje.

Dėl mokslo pasiekimų Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė Milda Venckutė sulaukė nemažai dėmesio, pagyrų ir nuostabos. "Geri rezultatai, matyt, natūraliai skatina aplinkinių smalsumą" – teigė tris šimtukus šioje egzaminų sesijoje gavusi klaipėdietė, kurios pasirinktas kelias – politika.

Dviračio išrasti nebandė

– Po įtemptos sesijos pagaliau atėjo atostogos. Ką veikiate jų metu?

– Bandau suderinti darbą ir poilsį. Galvojau, kad po 12 metų, praleistų mokykloje, reikėtų bent kiek pailsėti, bet nelabai mėgstu leisti dienų veltui, todėl nusprendžiau nesnausti. Jau antrus metus, kaip ir daugelis bendraamžių, dirbu sezoninį darbą kempinge ir tikrai esu tuo patenkinta. Šiek tiek dirbu, šiek tiek ilsiuosi ir kol kas man sekasi visai gerai.

– Laikėte keturis valstybinius egzaminus ir gavote tris šimtukus. Ko pritrūko iki ketvirtojo?

– Šimtukus gavau iš matematikos, istorijos ir anglų kalbos išbandymų. Iki ketvirtojo, lietuvių kalbos ir literatūros, pritrūko visai nedaug – vieno, gal dviejų taškų. Pirmas įspūdis – ech, bet vėliau racionalumas nugalėjo. Ir 99 yra daug. Džiaugiuosi šiuo rezultatu.

– Kaip pavyko pasiekti tokių aukštų įvertinimų?

– Dviračio išrasti nebandžiau – tai buvo sistemingas ir nuoseklus darbas. Galbūt kitiems pavyksta greičiau. Aš prieš egzaminus labai ilgai galvojau, ar įmanoma per tas dvi savaites pamiršti tai, ką mokeisi 12 metų, bet įsitikinau, kad ne. Tad galiu nuraminti tuos, kurie iš tikrųjų stengiasi ir nuosekliai bei sistemingai dirba – jūs tikrai turėtumėte tikėti savimi ir laukti gana aukštų rezultatų.

– Ar jūs sau prognozavote net tris maksimalius brandos egzaminų įvertinimus?

– Aukštų rezultatų tikėjausi, bet trys šimtukai buvo labai maloni staigmena. Visą laiką bandžiau save įtikinti, kad aš galiu. Stoju į Vilniaus universitetą, politikos mokslų specialybę, kur visi gąsdino labai dideliu konkursu. Išsikėliau šį tikslą, todėl stengiausi dėl aukštų rezultatų.

– Kas buvo sunkiausia?

– Kiekvienas egzaminas turi savo specifiką. Daugelis sako, kad matematikos egzaminas, vienintelis mano laikytas iš tiksliųjų mokslų srities, yra pats sunkiausias, bet aš džiaugiausi, kad matematikai pakanka turėti įdirbį. Prieš išbandymą nejaučiau didelės baimės ir streso, kad reikia dar kažką išmokti. Panašiai ir dėl anglų kalbos. Lietuvių kalbos ir istorijos egzaminams apskritai būtina daug žinoti. Man visi keturi valstybiniai išbandymai buvo panašaus sudėtingumo tiek ruošiantis, tiek laikant, todėl kažkurio vieno išskirti negalėčiau.

– Egzaminai – sėkmės reikalas?

– Nemanau. Surinkti Nuo 95 iki 100 galbūt ir yra sėkmės dalykas, nes vienas kitas taškas gali "praslysti", bet didžiąją dalį taškų reikia užsidirbti. Aišku, kiekvienas atvejis – atskiras, bet neverta pasitikėti vien sėkme.
Darbas – didesnis garantas.

Įrodė menininkų proto aštrumą

– Užteko to, ką gavote mokykloje, ar reikėjo domėtis papildomai?

– Manau, kad nemažai dalykų priklauso nuo paties žmogaus. Aišku, savarankiškas darbas lemia labai daug. Geriausias pavyzdys – matematikos egzaminas. Aš lankiau mokyklą, kurioje daug dėmesio buvo skiriama kūrybiškumo skatinimui, apie mus žmonės pašiepiamai atsiliepdavo: jūs – menininkai. Matematikos egzamine man buvo svarbu įrodyti, kad ir mes galime. Matematikai nesiruošiau papildomai – tai buvo tik mano ir mokytojo darbas. Ir sugebėjau gauti šimtą (vėliau mergina atskleidė, kad tai – pirmasis maksimalus valstybinio matematikos brandos egzamino įvertinimas šios mokyklos istorijoje – aut. past.). Tai man buvo įrodymas, kad savo darbu galima pasiekti labai daug, kad ir kokiame mieste ar mokykloje mokaisi.

– Manote, kad meninė veikla mokykloje yra reikalinga?

– Ji be galo svarbi, nes ugdo asmenybę. Kūrybiškumas reikalingas kiekvienai profesijai. Mes visi kuriame kiekvieną dieną: vienas – naujus vaistus, kitas – savo šalies ateitį. Originalus požiūris tiek akademinėje veikloje, tiek gyvenime aplinką daro labai smagią.

– Istorijos ir anglų kalbos egzaminams ruošėtės kartu su korepetitoriais. Kas paskatino šį sprendimą?

– Aš įsivaizduoju, kad yra dvi grupės žmonių, kurie renkasi papildomą mokymąsi: tie, kurie kažko nesupranta ir nori pasivyti bendramokslius, ir tie, kurie jaučia didelę aistrą tam, ką daro, ir nori sužinoti daugiau. Aš save priskirčiau prie antrosios grupės, nes žmonės, pas kuriuos lankiau užsiėmimus, buvo ne tik mokytojai, bet ir įkvėpimo šaltiniai. Man tai buvo labai svarbu ir naudinga žinioms susisteminti bei pagilinti.

Švietimas – prioritetinė sritis

– Bene kasmet daugėja abiturientų, besiskundžiančių sunkesniais nei pernykščiai egzaminais. Kaip manote, ar jie išties tampa vis sudėtingesni?

– Šiemet iš tikrųjų skundų buvo labai daug, bet aš labai abejoju jų adekvatumu. Mano nuomone, egzaminai buvo tokio sunkumo, kokie ir turėtų būti, kai atsiskaitai už 12 metų darbą. Tokių ir buvo galima tikėtis.

– Profiliavimas 10 klasėje – geras sprendimas?

– Kai man pačiai teko atsisakyti kai kurių dalykų,  labai pykau. Tuo metu buvo gana sudėtinga pasirinkti, bet dabar labai džiaugiuosi, kad buvau priversta tai padaryti. Galbūt man pasisekė, kad  pasirinkau tai, kuo šiandien esu visiškai tikra ir kas man yra reikalinga stojant į universitetą. Anksčiau maniau priešingai, tačiau dabar pritariu tokiai sistemai. Svarbu, kad būtų sudarytos lanksčios sąlygos.

– Kaip vertini Lietuvos švietimo sistemą?

– Švietimo sistemoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, tik kyla klausimas, ar jie tikrai yra naudingi. Reformų buvo daug, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra. Labai tikiuosi, kad juos dar pamatysime. Svarbiausia yra keisti bendrą požiūrį į švietimą, kuris yra visa ko pagrindas – investuojant į jį galima labai daug pasiekti. Švietimui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. Jis turėtų tapti prioritetine sritimi, nes tada natūraliai kiltų daugiau diskusijų, būtų dedama daug daugiau pastangų ir būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

– Ar nuolatiniai pokyčiai moksleiviams nepakiša kojos per egzaminus?

– Jeigu nori būti tikras, kaip viskas vyks, reikia tiesiog pasiskaityti, nes informacijos yra pakankamai daug. Prieš valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kažkiek keitėsi vertinimo instrukcijos. Buvo nusiskundimų, kad galbūt ne visi spės susipažinti su pokyčiais, bet kiekvienas mokytojas yra atsakingas už tą supažindinimą. Galų gale, eini ir žinai, kad turi pasirodyt kiek galima geriau – nieko daugiau ir nereikia žinoti.

Ateitį sieja su politika

– Minėjote, kad ketinate studijuoti politikos mokslus Vilniaus universitete. Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?

– Ieškojau srities ir specialybės, kuri apimtų daug dalykų. Manau, kad politika yra būtent tokia – turi ne tik išmanyti teisę, ekonomiką, bet ir suprasti kultūrą, pagrindinius bendravimo principus, esi priverstas nuolat viskuo domėtis ir tobulėti. Man tai yra priimtina ir be galo įdomu. Galvoju, kad šioje srityje galėčiau geriausiai realizuoti save.

– Ar jau teko išbandyti save panašioje veikloje?

– Kol kas tiesiogiai susidurti neteko, bet dabar labai tikiuosi dalyvauti projekte "Moksleiviai – į Vyriausybę". Jo metu jaunuoliai savaitę gali praleisti vyriausybėje, bendrauti su ministrais. Išsiunčiau anketą ir labai tikiuosi, kad būsiu pakviesta. Tai man būtų pirmas rimtas išbandymas.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Daugelis juokdavosi, kad labai daug mano laiko atimdavo muzika. Kaip ir sakiau, meninei veiklai mokykloje buvo skiriama daug dėmesio. Aš priklausiau muzikos klasei, tad dainavau, grojau fortepijonu, anksčiau dar ir fleita. Aišku, laiko atimdavo ir kita su mokykla susijusi veikla – konkursai, olimpiados.

– Daug žmonių mano, kad pasiekus tokių puikių rezultatų nėra ką veikti Lietuvoje. Kodėl pasirinkote studijas gimtinėje, o ne užsienyje?

– Aš labai noriu dirbti Lietuvoje ar atstovauti Lietuvai – apskritai, būti susijusi su tėvynės politiniu gyvenimu: nesvarbu, ar dirbant vidaus politikoje, ar tarptautinėse institucijose. Tačiau pirmiausia ketinu įsigilinti ir suvokti tai, kas vyksta čia, kur mes gyvename. Magistrantūros studijoms labai norėčiau išvykti. Bet tik pasimokyti, vėliau tikiuosi grįžti. Dabar ketinu gilintis į tarptautinius santykius ir diplomatiją, galbūt Europos studijas. Tačiau mano norai dar gali keistis.

– Kur įsivaizduojate save po 10 metų?

– Tikiuosi, kad būsiu baigusi magistrantūros studijas ir jau dirbsiu. Manau, kad pavyks bent jau kažkokia mažyte dalele prisidėti prie visų gerovės ir padaryti kažką tokio, kad ir nedidelio, kas būtų naudinga visiems. Aš visą laiką savo asmeninius norus tapatinu su bendrais interesais, nes man atrodo, kad jeigu visiems gerai, tai ir man bus gerai.

Klaipėdiečiams, norintiems pereiti į kitą Herkaus Manto gatvės pusę, kur įsikūrusi "Atgimimo" stotelė, tenka lūkuriuoti prie trijų perėjų. Specialistų teigimu, gatvės sujungimas perėja ne tik nepalengvintų eismo, bet ir sukeltų pavojų gyventojams.

Klaipėdiečiai skundžiasi, kad Herkaus Manto, Naujojo Sodo ir Liepų gatvių sankryžoje pėsčiųjų eismas yra per daug sudėtingas. Nuo viešbučio "Amberton" į "Atgimimo" stotelę, esančią šalia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, skubantiems gyventojams tenka triskart kirsti gatves – iš pradžių Naujojo Sodo, tuomet – Herkaus Manto, o tada – Liepų.

Miestiečiai tikina, kad dar viena perėja turėtų išspręsti problemą – Atgimimo aikštė būtų sujungta su priešais ją esančia autobusų stotele ir pėstiesiems nereikėtų stoviniuoti prie trijų šviesoforų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas teigė, kad nauja perėja sukeltų didesnių problemų nei pėsčiųjų sugaištamas laikas.

"Liepų gatve iš dviejų pusių važiuoja mašinos: vienas srautas juda iš savivaldybės pusės, kitas – iš viešbučio pusės. Trečdalis ar net pusė šių mašinų suka į kairę, tai yra į Herkaus Manto gatvę. Jei šioje vietoje įrengsime perėją, susidarys spūstys ir kils naujų problemų", – eismo situaciją aiškino pašnekovas.

Pasak A.Michailovo, įrengus papildomą perėją, automobilių vairuotojai bandytų kuo greičiau pravažiuoti šią vietą, net ir esant neleistinam šviesoforo signalui – pavyzdžiui, vos pamatę atsiradusių laisvų vietų tarp gatvę kertančių žmonių.

Anot jo, tai sukeltų pavojų pėstiesiems ir padidintų avarijų riziką.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas informavo, kad dar vienos perėjos sukūrimas nėra svarstomas. Esą šios perėjos nebuvimas yra naudingas: vairuotojai gali džiaugtis, kad nesusidaro spūstys, o pėstiesiems užtikrinamas didesnis saugumas.

Lauko prekyba ledais uostamiestyje nesuklestėjo net smarkiai įkaitus orams. Specialistų manymu, ši prekyba galiausiai visai išvyks, nes paklausa mažėja, išlaidos verslui – pakankamai didelės.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Armono, visi leidimai prekiauti ledais buvo išduoti iki birželio 1-osios. Jų buvo devyni, nes kai kurie verslininkai, gavę leidimą prekybai, išsipirko daugiau nei po vieną vietą statyti ledų vežimėlius. Praėjusiais metais buvo išduota 13 leidimų Klaipėdoje pardavinėti ledus.

„Uostamiesčiui tokie skaičiai – labai maži. Anksčiau mes tokių leidimų išduodavome ir apie šešiasdešimt“, – patikino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Pasak ledų pardavėjos Gabrielės, išduotais leidimais naudotasi ne iš karto. Birželį, kai oras buvo vėsus, mergina dirbo tik kelis kartus – šiltesnėmis dienomis.
J.Mačiulienės teigimu, prekybininkų ledais vis mažėja, nes tai – sezoninis verslas. Be to, iš jo didelio pelno nesusikrausi.

„Ledai yra brangūs, juos reikia kažkur laikyti, nes ledų vežimėlio gatvėje nepaliksi, tad būtinas sandėlis“, – savo įžvalgomis dalijosi J.Mačiulienė.

Tačiau uostamiestyje jau užfiksuota ir leidimais prekiauti ledais nepasirūpinusių, tačiau tai darančių prekeivių. Anot Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, nelegalūs verslininkai dažniausia įsikuria prie didžiųjų prekybos centrų.

Neturintiems leidimų prekeiviams gresia baudos nuo 20 iki 100 litų.

Daugiau nei pussšimtis Klaipėdos abiturientų savo brandos atestatuose turės įrašytą šimtuką. Geriausiai brandos egzaminų sesiją išlaikė uostamiesčio dvyliktokai antradienį sulaukė išskirtinio dėmesio.

Juos pasveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Šimtukus šiais mokslo metais gavo 57 uostamiesčio abiturientai. Kai kurie jų – ir ne po vieną, todėl bendras Klaipėdos abiturientų maksimalių egzaminų įvertinimų derlius yra 83 šimtukai.

Moksleivių pagerbimo šventėje meras džiaugėsi Klaipėdos abiturientų pasiekimais.

„Aiškiai parodėte savo gebėjimų lygį, kad net ir komplikuotoje situacijoje galima pasiekti labai gerų rezultatų“ – teigė V.Grubliauskas.

Didžiąją dalį šimtukų – net 62 gavo abiturientai iš „Ažuolyno“ gimnazijos. 9 maksimalius įvertinimus surinko Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai, 3 – Baltijos gimnazijos abiturientai.

Maksimaliai gerais egzaminų rezultatais gali džiaugtis ir abiturientai iš Vydūno, „Aitvaro“, „Aukuro“, „Varpo“, „Vėtrungės“ gimnazijų.

Daugiausia šimtukų klaipėdiečiai gavo už matematikos egzaminą – 26, anglų kalbos – 21, lietuvių kalbos – 16, inormacinių technologijų – 10. Chemijos egzamino maksimaliais įvertinimais gali didžiuotis 6 abiturientai, istorijos ir biologijos – po 2.

„Pernai 95 abiturientai gavo 112 šimtukų. Tai buvo didžiausias šimtukų skaičius per visus metus, kai egzaminai vertinami tokiais balais“ – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Pašnekovė svarstė, jog galbūt šiemet šimtukų sumažėjo dėl sunkesnių egzaminų.

Tačiau tai nesutrukdė „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientei Mai Nguyen Ngoc ir Vydūno gimnazijos abiturientei Mildai Venckutei pelnyti net po tris maksimalius įvertinimus.

M. Nguyen Ngoc šimtukus gavo iš anglų, matematikos bei chemijos, o Milda Venckutė – iš anglų, matematikos ir istorijos egzaminų.

„Labiausiai padėjo nuoseklus darbas. Mano nuomone, sėkme galima pavadinti rezultatą nuo 95 iki 100 balų, bet iki 95 balų reikia tikrai padirbėti“– teigė M. Venckutė.

Klaipėdos meras per susitikimą su abiturientais atliko nedidelę jų apklausą. Paaiškėjo, jog didžioji dalis moksleivių studijoms renkasi Vilniuje esančias aukštąsias mokyklas, keli planuoja mokslus tęsti Kaune, ketvirtadalis vyks į  užsienio universitetus.

V.Grubliauskas tikino nebijantis, kad šviesūs protai paliks Lietuvą ir išvažiuos studijuoti į užsienį. Susirinkusiems abiturientams jis linkėjo norėti sugrįžti į Klaipėdą.

Per mėnesį jau daugiau nei šimtas uostamiesčio bedarbių gavo gerokai mažesnes socialines išmokas. Savivaldybės biudžete taip sutaupyta apie 28 tūkst. litų ir tikimasi, jog sumažintos pašalpos bėdžius paskatins ieškotis darbo.

Nuo birželio 1 d. įsigaliojo tvarka, kad ilgalaikiams bedarbiams, kurie oficialiai nedirba metus ir ilgiau, nors yra darbingi, 20 proc. mažinama savivaldybės skiriama socialinė išmoka, kuri siekia iki 550 litų.

Birželį socialinę pašalpą uostamiestyje gavo 2 076 šeimos, o tai yra 3 188 asmenys. Penktadaliu sumažinta pašalpa turėjo tenkintis 87 šeimos, arba 102 asmenys.
Socialinėms išmokoms iš miesto biudžeto birželį skirta daugiau kaip 708 tūkst. litų.

Asmenų, kuriems sumažinama socialinė pašalpa, kasdien daugėja.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė teigė, jog išmokų gavėjai reiškia nusiteikimą, kad „reikės dar intensyviau ieškotis darbo“.

„Faktų, kad apkarpytų pašalpų gavėjai jau įsidarbino, nėra, bet veikiausiai tokios priemonės tikrai paskatins intensyviau ieškotis darbo“, – vylėsi Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Jei 20 proc. sumažinta socialinė parama nepaskatins jos gavėjų įsidarbinti, išmokos bus karpomos dar labiau.

„Vėliau kasmet šiems socialinės pašalpos gavėjams pašalpos dydis bus mažinamas dar papildomai 10 procentų. Kitaip tariant, socialinę pašalpą ilgiau nei 24 mėnesius gaunantiems asmenims jos dydis bus mažinamas 30 procentų, daugiau nei 36 mėnesius – 40 procentų ir taip toliau“, – paaiškino A.Liesytė.

Tikimasi, kad tuštėjančios paramos gavėjų kišenės paskatins intensyviau ieškotis darbo, nes kai kurie bedarbiai skiriama parama piktnaudžiauja ir įsidarbinti neketina, nes esą labiau apsimoka gyventi iš pašalpų.

Anot pašnekovės, sutaupytas lėšas, kurios susikaups dėl sumažintų socialinių išmokų, miesto tarybos sprendimu numatyta skirti socialinės paramos reikmėms, socialinių paslaugų plėtrai ir jų kokybei gerinti.

Danės pakrantėje šalia „Meridiano“ net ir vidurdienį vagiliaujama, tačiau žmonės į tokį nusikaltimą reaguoja atlaidžiai, mat vagilė – prie upės apsigyvenusi audinė, kuriai reikia išmaitinti šeimyną.

Žvėrelis vikriai pačiumpa smulkesnes žuvis iš žvejų kibirų su laimikiu ir tempia į savo urvą, kuriame, pasak meškeriotojų, laukia mažyliai.

„Gerai, kad „Meridiano“ restoranas nedirba, nes dar ir ten ta audinė būtų užėjusi“, – juokavo Akmenos-Danės upės vandens naudotojų bendrijos pirmininkė Dalia Žukienė.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras patikino, kad audinė mieste – ne naujiena.

„Šie žvėreliai toje vietoje gyvena nuo senų laikų. Dar būdamas moksleivis, o juo buvau iki 1972-ųjų, matydavau audines“, – prisiminė V.Zakaras.

Jo nuomone, audinė į Klaipėdą veikiausiai pateko plaukdama Danės upe. Kitą versiją iškelė D.Žukienė.

Pašnekovė svarstė, kad audinė galėjo pasprukti iš Kretingos žvėrininkystės ūkio ir atklysti net iki Klaipėdos.

V.Zakaro teigimu, audinė nėra tokia gabi meškeriotoja kaip ūdra. Matyt, dėl šios priežasties jos žvejyba vyksta ne Danės upėje, o žvejų kibiruose. Įprastai šie kiaunių šeimos žinduoliai minta pakrantėje ir vandenyje gyvenančiais gyvūnais – varlėmis, graužikais ar net paukščiais.

V.Zakaras patikino, kad realaus pavojaus žmonėms žvėrelis nekelia.

„Aišku, jeigu ją bandytų pačiupti plikomis rankomis, ji kąstų, nes yra plėšrūnas ir turi mažus, bet stiprius dantis. Be to, audinė, kaip ir šeškas, ginasi analinių liaukų sekretu, tad pavojaus atveju labai aštriai pakvimpa“ – įspėdamas juokėsi V.Zakaras.

Anot pašnekovo, Klaipėdoje gyvena daug laukinių žvėrių. Pavyzdžiui, senamiestyje įsikūrusios kiaunės, lapės, miesto pakraščiuose – kiškiai. Žvejys Saulius patikino, jog Danės upėje ir jos pakrantėse jam yra tekę matyti ir bebrų, žiurkių, kormoranų.

Akmenos-Danės upės vandens naudotojų bendrijos pirmininkės teigimu, kanadinės audinės yra gana paplitusios Lietuvoje, jų gyvena apie 3 tūkst. individų. Šių žvėrelių medžioklė nėra draudžiama, o jų kailis naudojamas drabužių pramonėje.