2022 m. liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB valdančioji taryba tai padarė dešimtą kartą iš eilės. Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per keturių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m. jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.

Dabar vos per vienerių metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko tam, kad normalizuotų į viršų šovusį kainų augimą, prie kurio pats nemenkai prisidėjo.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

Kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas (vien pandeminė programa sudarė 1,85 trln. eurų). Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepos mėnesį. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos išvedė tik po metų.

Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.

 

Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai.  Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros Reuters paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą.

Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos ECB Valdančiosios tarybos narių netenkino.

Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė pakankamai aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos pakankamai ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau su jų mažinimu taip pat neskubės.

Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su pasekmėmis.

Nulinės palūkanos buvo anomalija. Tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir tokio reiškinio išvis nėra matę. Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau.

Ir nors ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tai nebūtinai turėtume sutikti džiaugsmingai. Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį.

„Pirminių energetikos žaliavų rinka neefektyvi ir politizuota. Didžiulę įtaką turi OPEC kartelis, kuris geopolitiškai nestabilus, veikiamas įvairių karinių įtampų, kurios nuolat trikdo ne tik tų šalių ramybę, bet ir verčia naftos kainas šoktelti į rekordinius aukščius. Aišku, ir Rusija, kuri vaidina reikšmingą vaidmenį. Kaip matome, dabar ji energetikos rinką naudoja savo kariniams tikslams“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės vertinimu, tokioje aplinkoje, normaliomis sąlygomis turintys veikti rinkos dėsniai tiesiog nebegalioja.

„Visi naftos ir dujų žaidėjai turi didelę galią rinkoje, o tai jau yra nebe ekonomika, o politika. Tomis įtakomis žaidžiant, plius veikiant įvairioms karinėms įtampoms ir konfliktams, apskritai sudėtinga prognozuoti situacijas. Natūralu, kad tai iššaukia krizes“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas pritaria, kad ekonomikos dėsniai prekiaujant energetiniais ištekliais turi menką įtaką.

„Idealiomis sąlygomis galbūt būtų šaunu galvoti apie laisvą paklausos ir pasiūlos formuojamą rinką, bet akivaizdu, kad tiek dujos, tiek nafta ir kiti energetiniai šaltiniai yra sukoncentruoti keliose rankose“, – tvirtino jis.

Anot finansų analitiko, energetikos išteklių rinkos neefektyvumą nulemia jos pačios specifika.

„Oligopolija šioje rinkoje susidėsčiusi natūraliai. Energetinių išteklių išgavimas nėra toks paprastas dalykas, kad galėtų būti labai daug dalyvių. Kita problema yra tai, kaip energijos ištekliai gali būti transportuojami. Jeigu mes turime anglis, naftą, tai tie dalykai yra lengvai transportuojami, pasaulis žino, kaip tai daryti. Pavyzdžiui, naftos srityje mes neturime tokių didelių įtampų, kaip su dujomis. Jos yra transportuojamos dujotiekiais, kurie priklauso tai pačiai Rusijai ir iš čia kyla visa problema dėl energetikos, dujų ir išvestinai elektros“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Aukštos energetikos kainos pačios ir veda prie problemos sprendimo

Vis tik, finansų analitiko vertinimu, siekiant spręsti energetikos rinkos neefektyvumo problemą, veikiausiai nėra įmanoma kurti alternatyvias organizacijas ar kartelinius susitarimus jau galiojančioms struktūroms.

„Alternatyviu keliu nelabai pavyks eiti, nes OPEC turi savo įtaką ir ta įtaka yra išreikšta bareliais. Tai yra dideli naftos kiekiai. Kalbant apie dujas, mes vienareikšmiškai turime vieną probleminę valstybę – Rusiją, kuri energetinio šantažo būdu bando išsikovoti dėmesio ir ji yra pagrindinė šios peklos kūrentoja“, – aiškino M. Dubnikovas.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė laikosi pozicijos, kad šią neefektyvią rinką patobulinti leistų ne alternatyvios struktūros, kurios galėtų konkuruoti iškastinių išteklių srityje, o būtent investicijos į žaliąjį kursą.

„Susiklosčiusios aukštos energetikos nešėjų kainos pačios ir siūlo problemos sprendimą – investicijų paūmėjimą į atsinaujinančią energetiką. Valstybės vidutiniu laikotarpiu neturėtų ieškoti alternatyvų iškastiniame kure, bet dėlioti strategiją, kad kuo toliau, tuo mažiau iškastinio kuro reikėtų. Reikia stipriai didinti atsinaujinančių energetikos šaltinių dalį energetinio vartojimo balansuose ir atitinkamai pasirūpinti kaupikliais, baterijomis“, – tikino ji.

Pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta

Aukštos energetinių išteklių kainos, INVL ekonomistės teigimu, Europą jau paskatino itin sparčiai judėti žaliojo kurso keliu. Atsinaujinančios energetikos kryptis, jos manymu, turėtų įgauti vis didesnį pagreitį, nes investicijos šioje srityje, kainoms tapus itin aukštoms, jau ėmė atsipirkti net ir be papildomų valstybės skiriamų subsidijų.

„Rinka tuomet taps tokia, kurioje veikia rinkos dėsniai ir kurią paprasta prognozuoti. Nėra neekonominių veiksnių, kurie išbalansuoja ne tik visą energetikos rinką, bet ir makroekonominį paveikslą“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Tai, kad pokyčiai energetikos rinkoje jau vyksta, pastebi ir M. Dubnikovas. Pasak jo, tokios euro zonos ekonomikos, kaip Vokietija, šį šildymo sezoną susidūrusios su problemomis, imsis dar didesnės apimties investicijų ir jau artimiausiu metu perorientuos savo energetiką.

„Po šios krizės mes matysime labai stipriai pasikeitusį pasaulį. Labai tikėtina, kad dujų vartojimas netgi kris. Akivaizdu, kad kritinėje situacijoje toks energijos šaltinis nėra patikimas, dėl to, kad jo tiekimo būdas leidžia išgavėjui bandyti terorizuoti, bet tai nepavyks. Po šios žiemos pagrindinės Europos ekonomikos persiorientuos ir nelabai aišku, kur Rusija dės išgaunamas dujas“, – neabejoja finansų analitikas.

„Tai tikrai tam tikras smūgis konkurencingumui. Jeigu elektros kainos visose šalyse, su kuriomis mes konkuruojame, kiltų vienodai, tai yra viena. Jeigu išsiskiria Lietuva ar Baltijos šalys, tai yra kita“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Skuodis.

Vis tik, ministras pažymi, kad Kremliui energetiką naudojant kaip spaudimo įrankį, yra paveikiama ne tik Vakarų šalių ekonomika, finansiškai dėl to nukenčia ir pati agresorė.

„Rusijos pusė, Baltarusijos pusė, tiesą pasakius, šių metų vasarą padidino pervežimų tarifus. Kodėl tai padidino? Nes patiems karo veiksmai jau turi tam tikrą poveikį. Sąnaudos didėja. Visi iš to, kas vyksta geopolitiniame lygmenyje, tik pralošia“, – tvirtino M. Skuodis.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius informavo, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta pristabdyti darbus, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.

Trečiadienį, kuomet „Nord Pool“ biržoje elektros kilovatvalandė kainavo 4 eurus, visose šalies „Norfa“ prekybos centruose valandai buvo sumažintas apšvietimas.

Nors, anot jo, buvo akivaizdu, kad gyvenama itin aukštų kainų aplinkoje, įmonės nesitikėjo, kad sąnaudos išaugs taip reikšmingai.

„Iš vienos nedidelės įmonės Rokiškio rajone, turinčios 100 darbuotojų, gavau laišką, kuriame sako, kad neįsivaizduoja, kaip mes galime dirbti. Kalbėjausi su kita gamybine įmone. Per pusantrų metų sąskaita padidėjo keturis kartus“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai pasakojo A. Romanovskis.

Būtent į augančias sąnaudas už energetinius išteklius dėmesį ragina atkreipti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Nors klientų srautai iš dalies grįžo į prieškovidinį lygį, įmonių išlaidos, pasak jos, išaugo kur kas reikšmingiau, nei pajamos.

Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime  pristabdyti gamybą.

„Pasikalbėjome su asociacijos nariais, tai sąnaudos pakilę nuo 290 iki 350 proc. Vien šildymas ir elektra, nekalbant apie dujas ir atidėtus mokesčius, kurių yra apie 60 mln. Juos irgi reikės sumokėti. Kaip bus žiemą, aš neįsivaizduoju“, – tikino E. Šiškauskienė.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jo atstovaujamo sektoriaus įmonių išlaidos už energetinius išteklius išaugo dar daugiau.

„Iš savo paties įmonių grupės galiu pasakyti, kad kaina pakilo 5 kartus per pusę metų. Daugelio pramonės įmonių sutartys su daugeliu tiekėjų, deja, buvo nutrauktos išmokėjus kompensaciją. Apie 60 proc. Lietuvos pramonės šiandien dienai gyvena biržinėje kainoje“, – pabrėžė jis.

Elektros kainoms kopiant į piką pramonės įmonėms rekomenduos pristabdyti gamybą

Pramonininkų atstovas tvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta nevykdyti darbų, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.

„Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime tais momentais, kai yra numatoma aukščiausia elektros kaina, pristabdyti gamybą. Tai nereiškia, kad išjungti iš viso, bet tiesiog pereiti į laukimo režimą, kai įrengimai nedirba pilnu pajėgumu, o laisvąja eiga. Išlaukti momento. Tuo pat metu darbuotojai galėtų atsipūsti, pailsėti. Tai finansiškai labiau apsimoka, negu tuo metu dirbti“, – aiškino V. Janulevičius.

Būtent sustoti galinti gamyba, anot Verslo konfederacijos vadovo A. Romanovskio, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybei reikėtų pradėti taikyti verslui skirtas elektros kainos dalies kompensacijas. Jis pabrėžia, kad apie ilgalaikius planus ir sprendimus, kaip padidinti šalyje pagaminamos elektros kiekį, yra galima. Tačiau susiklosčiusį šoką reikia spręsti čia ir dabar, kadangi verslas išaugusią sąnaudų dalį paprasčiausiai sieks perkelti į galutinio produkto kainą.

„Verslo lūkestis yra paprastas, kad politikai dabar mobilizuotųsi ir galvotų, kaip tai išspręsti. Jeigu reikia, mestų ir finansinius instrumentus žalai kompensuoti. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai žino, kad jie gaus kompensaciją šešis mėnesius, tai prieš priimant įstatymą buvo kalba, jog bus kompensaciniai mechanizmai ir verslui. Bet to jau nebėra“, – akcentavo A. Romanovskis.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.

„Iš pirminių duomenų matome, kad dalis generavimo įrenginių (nebūtinai Lietuvoje, nes kainos mūsų zonoje priklauso ir nuo kitose šalyse veikiančių arba neveikiančių generavimo įrenginių) Latvijoje neveikia, negamina elektros energijos, Estijoje lygiai taip pat“, – trečiadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus kalbėjo R. Pocius.

Taip pat, VERT, anot jo, planuoja kreiptis į biržos operatorių, siekiant išsiaiškinti, kodėl buvo atmestas Lietuvoje esančiame elektros bloke pagamintos elektros pasiūlymas.

„Lietuvoje mūsų tiekėjai teikia mūsų pasiūlymus į biržą parduoti elektros energiją, tačiau dėl mums nežinomų priežasčių šie pavedimai buvo atmesti“, – aiškino jis.

Be to, Tarybos pirmininkas akcentuoja, kad rekordines aukštumas pasiekusi elektros kaina kilo ir dėl sumažėjusių jungčių pralaidumų.

„Vasarą dėl tam tikrų techninių dalykų jungtys negali funkcionuoti maksimaliu pajėgumu. Esant aukštoms temperatūroms, perdavimo sistemos operatoriai turi riboti pralaidumus. Mes turėjome mažesnę galimybę importuoti elektros energiją, o tai atitinkamai mažina pasiūlą ir turėjo neigiamą įtaką galutinei kainai“, – tvirtino R. Pocius.

ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.

Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.

D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.

Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.

Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.

Pastarąjį mėnesį kartelio šalyse naftos buvo išgauta 216 tūkst. barelių per dieną, o tai, VU ekonomisto vertinimu, irgi yra „šioks toks prieaugis“.

Vis tik jis pažymi, kad naftos gavybą didino ne visos OPEC+ šalys, o pirmiausiai Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kurios ir sudarė pastarojo padidėjimo „liūto dalį“. Anot A. Bartkaus, sprendimą didinti gavybą jos priėmė pirmiausiai siekdamos palaipsniui pasiruošti perimti Europos rinką iš Rusijos.

„Nuo gruodžio mėnesio bus įvestas naftos embargas Rusijai. Europa nebepirks žaliavinės naftos iš Rusijos, o nuo kovo ir visokių naftos „pusfabrikačių“. Aišku, kad Europos rinką perims kiti kraštai, Saudo Arabija ir JAE, kurie jau dabar didina gavybą. Vadinasi, palaipsniui tą Rusijos naftos dalį jie, matyt, ketina pasiimti sau“, – Eltai kalbėjo VU ekonomistas.

Kaip aiškina A. Bartkus, spartesnio gavybos didinimo kol kas nereikėtų tikėtis, kadangi OPEC+ sąlyginai aukštesnės naftos kainos yra naudingos, o „pjauti šakos, ant kurios sėdi“ kartelio šalys, jo teigimu, neketina.

Aišku, kad Europos rinką perims kiti kraštai, Saudo Arabija ir JAE, kurie jau dabar didina gavybą. Vadinasi, palaipsniui tą Rusijos naftos dalį jie, matyt, ketina pasiimti sau.

Panašios pozicijos laikosi ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, manantis, kad OPEC+ šiuo metu laikosi pozicijos, jog naftos kaina dabar yra pakankamai stabili, kartelio šalims leidžianti toliau investuoti į gavybą ir kartu neatbaidyti vartotojų.

„Neskubama didinti, nes aukšta kaina yra palanki naftą išgaunančioms šalims. Ypatingai arabų šalys, be abejo, tuo mėgaujasi. Apie 100 dolerių už barelį besisukanti naftos kaina jiems neša milžiniškas lėšas. Didesnis didinimas muštų kainą. O ta kaina, kuri dabar yra, ji aukšta, bet nešokiruoja ir labai stipriai nelaužo ekonomikos“, – aiškino jis.

OPEC+ naftos paklausos smukimo kol kas neprognozuoja

Vis tik finansų analitikas pažymi, kad tai, kiek sparčiai tokios šalys, kaip JAE ar Saudo Arabija apsispręs padidinti išgaunamos naftos kiekį, pirmiausiai priklausys nuo politinių procesų.

„Viskas labai priklausys nuo politikos. Naftos kaina nėra jau tokia rinkos kaina. Akivaizdžiai, yra kartelis. JAV tariasi dėl to, kokiu kursu rasti balansą. Viskas priklausys nuo derybų“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Tuo metu A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad gavybos apskritai didinti neapsimokėtų, jeigu prognozuojamas ekonominis nuosmukis, kartu reiškiantis ir naftos paklausos kritimą. Vis dėlto VU ekonomistas pabrėžia, kad naujausiose OPEC+ prognozėse numatoma, kad naftos paklausa išliks panašaus lygio ir smarkiai nukristi neturėtų.

„Naftos paklausos prognozių jie neperžiūrėjo. Tai reiškia, kad jie nelabai pasimauna ant kabliuko, jog visos ekonomikos tikrai smuks“, – sakė A. Bartkus.

OPEC+ naftos gavybą nusprendė didinti mažiau, nei skelbta anksčiau

ELTA primena, kad OPEC+ rugpjūčio pradžioje susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, nors JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose stengėsi užtikrinti didesnį gavybos padidinimą.

Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst. barelių per dieną, t. y. daug mažiau nei anksčiau, sakoma pareiškime, paskelbtame po ministrų vaizdo konferencijos.

„Valstybės poreikio pagrindimas bankams reikalingas valdant riziką, kad vykdydami konkretų mokėjimą jie nepažeistų tarptautinių sankcijų“, – atsakyme Eltai rašė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Formali FNTT išimtis Kaliningrado tranzitui nėra būtina

Formali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patvirtinama išimtis būtų reikalinga tais atvejais, kai atsiskaitoma už prekes, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašus, arba mokėjimas susijęs su sankcijų sąrašuose esančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju, pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktus, atsiskaitymai galėtų įvykti tik tuomet, kai FNTT kiekvienu individualiu atveju suteiktų leidimą.

Tačiau pagal liepos 13 d. pateiktas Europos Komisijos (EK) gaires tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federacijos teritoriją keliaujančios sankcijų sąraše esančios prekės yra ribojamos, tačiau leidžiamos pagal numatytas taisykles. Todėl atsiskaitymams už šias prekes formali FNTT išimtis nėra reikalinga.

„FNTT vadovaujasi tiesiogiai taikomais ES reglamentais, Europos Komisijos gairėmis, kuriose pažymima, kad sankcijos nėra taikomos prekių tranzitui geležinkeliu tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities ir atvirkščiai pagal EK numatytas sąlygas“, – Eltai atsiųstame komentare teigia FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Bankai vengia mokėjimų iš Rusijos: išimtį taikytų tik gavę institucijų patvirtinimą

Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.

„Dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos bankas nebevykdys mokėjimų Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje bet kuria valiuta nuo rugsėjo 1 dienos. Mokėjimams iš bei į šias šalis, susijusiems su humanitarine pagalba ir būtiniausiais valstybės poreikiais (pavyzdžiui, tarptautinių susitarimų vykdymui), gali būti taikomos individualios išimtys“, – jau anksčiau skelbė Šiaulių bankas.

„Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija. Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimtis. Dabar tranzitas į Kaliningrado sritį nepatenka tarp minėtų išimčių, o tam, kad patektų – reikia išaiškinimo, kad tranzitas yra priskiriamas būtiniesiems valstybėms poreikiams“, – pažymi bankas.

Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

„Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimties taikymą ir kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą leidimo konkrečiam mokėjimui atlikti“, – pabrėžia Bankų asociacija.

Dabar tranzitas į Kaliningrado sritį nepatenka tarp minėtų išimčių, o tam, kad patektų – reikia išaiškinimo, kad tranzitas yra priskiriamas būtiniesiems valstybėms poreikiams.

Kvotų režimas kelia papildomų rizikų bankams

Daugiausiai keblumų priimant mokėjimus už rusiškų prekių tranzitą bankams kyla dėl to, kad EK išaiškinime numatyta, jog tranzitu gabenamų prekių kontrolė vykdoma atsižvelgiant į 2019–2021 m. leistinų pervežti prekių aritmetinius vidurkius bei juos viršijus pervežimas per Lietuvą turi būti sustabdytas.

Kadangi už sankcijų įgyvendinimą atsakomybė tenka patiems juridiniams asmenims, komerciniai bankai kiekvienu individualiu atveju siekia gauti Muitinės departamento patvirtinimą, jog atitinkamų prekių kvotos nebus viršijamos, kadangi būtent ši institucija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą atlieka tarptautinės prekybos bei prekių importo iš trečiųjų šalių priežiūrą.

Be to, nors pagal EK išaiškinimą tranzitu į Kaliningradą galinčioms keliauti prekėms nėra reikalingas papildomas FNTT formalus patvirtinimas, papildoma rizika bankams kyla ir dėl to, kad sankcijų sąrašuose gali būti įtraukta ne tik konkreti prekė, pavyzdžiui, cementas, bet ir juridinis asmuo. Tokiu atveju, jeigu už prekę, keliaujančią į Kaliningradą ir leistiną pagal Komisijos gaires, atsiskaito sankcionuota įmonė, FNTT išimtis yra būtina.

Rusija Lietuvai įteikė notą

Lietuvoje vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Rusija liepos pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką.

Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus

Rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.

Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.

Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.

Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, jog Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys būtent nuo bankų.

Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai

Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

Šalyje nėra vienos sankcijų klausimu atsakingos institucijos

Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.

„Palaikymo Vyriausybėje nėra labai daug. Negaliu sakyti, kad visai nėra, bet iš tiesų kolegos yra skeptiški“, – interviu Eltai kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak politikės, su verslu ir toliau vyksta diskusijos, pelno mokesčio sistemos tobulinimo paieškos, bandant atrasti tokį modelį, kuris būtų priimtinas ir skeptiškai jį vertinantiems ministrams. Tačiau A. Armonaitė akcentuoja, kad verslo apmokestinimo tvarką būtina tobulinti, siekiant gerinti šalies konkurencingumą regione.

„Mes manome, kad, vertindami regioninę investicinę aplinką, kai Latvija ir Estija, Lenkija turi, tai Lietuva neturėtų kažkaip prasčiau atrodyti investicine prasme. Ypač šitame ekonominių iššūkių kontekste“, – tikino ji.

Vis tik, jeigu paskirstyto pelno mokesčio modelio taip ir nepavyktų priimti, ministrė tikisi, kad mokesčiai bent jau nebus didinami.

„Jeigu mes, kaip valstybė, šio pokyčio pelno mokestyje neįsivedame, aš taip pat turiu tam tikrų lūkesčių, kad pavyzdžiui mokesčiai ir neaugtų. Nes yra vienas kitas pamąstymas didinti vieną ar kitą mokestį. Tai dabar tokių galimybių palaikyti mokesčių didinimą ar tai verslui, ar gyventojams aš nematau“, – tvirtino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tvirtino, jog diskusija dėl pelno mokesčio sistemos tobulinimo bus pradėta sulaukus ministerijų skaičiavimų. Tačiau liepos pradžioje Eltai jis sakė, kad šia tema veikiausiai bus diskutuojama rudenį, kuomet bus grįžtama prie visos mokesčių sistemos peržiūros.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, kuomet neapmokestinamas visas įmonės veikloje panaudojamas pelnas, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų.

Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo. Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.

Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išsakiusi abejones Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktais skaičiavimais. Ministrė pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.

Be to, G. Skaistės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, biudžeto praradimai pirmaisiais metais būtų tiesiog per dideli. Apskritai, ministrė tikina, kad prie bendros mokesčių sistemos peržiūros bus galima grįžti esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms, antrojoje šių metų pusėje.

„Niekas negali pasakyti, kas gali įvykti. Kol kas „Perlas Energija“ vykdo savo veiklą. Bet akivaizdu, yra rizikų, kad toliau kaupiasi „Perlo Energijos“ finansiniai nuostoliai. Pats blogiausias atvejis, kuris gali įvykti, tai bendrovės pasitraukimas iš rinkos arba bankrotas“, – ketvirtadienį po susitikimo žurnalistams sakė R. Pocius.

Anot VERT vadovo, su šalies vadovu buvo aptarti saugikliai, kuriuos įvedus, žlugus kuriam nors iš nepriklausomų tiekėjų, sutartį su tokia įmone turėję vartotojai galėtų paprastai ir aiškiai gauti visuomeninio tiekėjo paslaugą.

„Vienas iš mechanizmų galėtų būti, kad visi bent kurio bankrutavusio tiekėjo vartotojai galėtų automatiškai būti perkelti į visuomeninį tiekėją, reguliuojama kaina. Tokiu atveju vartotojui tikrai nereikėtų jaudintis dėl to, kad reiktų keisti tiekėją“, – aiškino jis.

Vis tik, Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas akcentavo, kad tam, jog šiuo konkrečiu atveju „Perlo Energijos“ klientai galėtų jaustis visiškai užtikrinti, pirmiausiai yra būtina priimti atitinkamus įstatymų pakeitimus.

„Visų pirma turėtų būti pakeisti teisės aktai, kuriuos, tikimasi, kad bus galima pakeisti ateinančioje Seimo sesijoje“, – pabrėžė R. Pocius.

ELTA primena, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ penktadienį paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.

Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).

Pirmadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė savo nuomonę, esą nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlo Energijos“ sprendimas visų klientų planus fiksuota kaina pakeisti į kintančius pagal kainas biržoje yra neteisėtas. „Perlo Energijos“ atvejį nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Anot VERT pirmininko Renato Pociaus, įmonei gali grėsti iki 10 proc. metinių pajamų siekianti bauda arba leidimo vykdyti veiklą nutraukimas.

Toks įmonės žingsnis sukėlė diskusijas, kad vertėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, jį stabdyti būtina, kol nesugriežtinta tiekėjų veiklos priežiūros tvarka. Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį pranešė, jog atitinkami teisės aktų pakeitimai ruošiami, bus pateikti Vyriausybei artimiausiu metu, o rudens sesijos pradžioje – ir parlamentui.