Tai trečiadienį paskelbė Vokietijos užsienio reikalų bei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos.

Ši organizacija yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja Gazos Ruože. Ją ištiko krizė, kai Izraelis apkaltino keliolika jos darbuotojų dalyvavus spalio 7-osios išpuoliuose, per kuriuos žuvo apie 1 200 žmonių. Metus šiuos kaltinimus buvo atleisti keli darbuotojai, o vėlesnėmis dienomis ir savaitėmis 16 šalių donorių, įskaitant dvi didžiausias donores Jungtines Valstijas ir Vokietiją, sustabdė finansavimą – dėl to susidarė 450 mln. finansavimo spraga.

Po to, kai buvo mesti kaltinimai, JT generalinis sekretorius António Guterresas pažadėjo atlikti išsamią peržiūrą.

Ekspertai, kuriems buvo pavesta ištirti JT agentūros neutralumą atsižvelgiant į kaltinimus, kad JT darbuotojai dalyvavo spalio 7-osios išpuoliuose prieš Izraelį, rekomendavo sugriežtinti apsaugos priemones „aštuoniose kritinėse srityse“. Jų ataskaitoje taip pat sakoma, kad Izraelis iki šiol nepateikė įrodymų, jog kai kurie darbuotojai yra teroristinių organizacijų nariai. Nepriklausoma grupė, kuriai vadovauja buvusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, buvo suburta vasario pradžioje.

Esama rizikos, kad šis žingsnis dar labiau padidins įtampą su Pekinu.

Briuselis baiminasi, kad Kinija teikia pirmenybę vietiniams tiekėjams, ir oficialiajame leidinyje įvardijo skirtingus šios praktikos vykdymo būdus, įskaitant „pirk prekę kinišką“ (angl. Buy China) politiką. ES taip pat nuogąstauja, kad Kinija galimai taiko apribojimus importui ir nustato sąlygas, dėl kurių „teikiami neįprastai mažos vertės pasiūlymai, kurių negali patenkinti pelno siekiančios bendrovės“, sakoma pranešime.

Tai pirmasis tyrimas, inicijuotas naudojantis ES tarptautinių viešųjų pirkimų instrumentu, kuriuo siekiama propaguoti abipusiškumą suteikiant prieigą prie tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų. Jei tyrimo metu bus nustatyta, kad būta nesąžiningo elgesio, ES gali apriboti Kinijos įmonių prieigą prie viešųjų pirkimų rinkos 27 šalių bloke. Oficialiajame leidinyje pažymima, kad tyrimas bus užbaigtas per devynis mėnesius nuo jo pradžios, tačiau Europos Komisija (ES) gali pratęsti šį terminą penkiems mėnesiams.

Pranešime nurodoma, kad Pekinas kviečiamas „pateikti savo nuomonę ir aktualią informaciją“, be to, Kinija taip pat gali „konsultuotis su Komisija, siekiant atšaukti ar pagerinti įtariamas priemones ir praktiką“.

Visgi, po žinios apie tyrimą paskelbimo Kinija trečiadienį perspėjo, kad ES „kenkia“ savo įvaizdžiui. „Raginame Europą laikytis savo pažado dėl rinkos atvirumo ir sąžiningos konkurencijos, gerbti PPO taisykles ir liautis naudojusis bet kokia dingstimi nepagrįstai slopinti ir varžyti Kinijos įmones“, – pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Remiantis 2023 m. pasirodžiusia į Kiniją orientuotos ekspertų grupės MERICS ataskaita, Kinijos medicinos prietaisų rinka yra antra pagal dydį po JAV, 2022 m. jos vertė siekė apie 135 mlrd. eurų.

„Reaguodama“ į civilių žūtis, ši grupuotė vėlai antradienį jau buvo paleidusi raketų į Šiaurės Izraelį.

Nuo tada, kai beprecedentis „Hezbollah“ sąjungininko „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 d. sukėlė karą Gazos Ruože, „Hezbollah“ ir Izraelio kariuomenė praktiškai kasdien apsikeičia ugnimi.

Pastarosiomis dienomis „Hezbollah“ suintensyvino raketų atakas prieš Izraelio karines bazes.

„Hezbollah“ smogikai į pasienio kaimą Šiaurės Izraelyje paleido „dešimtis „Katiuša“ raketų“, o tai yra „atsako į priešo Izraelio atakas prieš civilių namus dalis“, pranešime pareiškė grupuotė.

Antradienį gelbėtojų komandos pranešė, kad per Izraelio smūgį į namą pietiniame Hanino kaime žuvo į šeštą dešimtį įkopusi moteris ir mergaitė iš tos pačios šeimos.

Naujienų agentūra AFP skaičiuoja, kad nuo spalio 7 d. Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių. Nors tai daugiausiai „Hezbollah“ smogikai, į šį skaičių taip pat įtraukti 72 civiliai.

Izraelis teigia, kad jo pusėje žuvo 11 karių ir aštuoni civiliai.

Policija nurodė, kad šie asmenys siejami su 16-mečiu, kaltinamu Sidnėjuje padūrus asirų vyskupą, ir laikėsi „religiškai motyvuotos ekstremistinės ideologijos“.

Policijos komisaro pavaduotojas Dave‘as Hudsonas sakė, kad yra „tikėtina“, jog ši grupelė galbūt planavo išpuolį, tačiau konkretus taikinys neaiškus.

„Jų elgesys vykdant stebėjimą mums sudarė įspūdį, kad jei jie imtųsi kokių nors veiksmų, mes negalėtume užkirsti tam kelio“, – žurnalistams tvirtino jis.

„Atlikdami tyrimą manėme, kad yra tikėtina, jog gali įvykti išpuolis“, – pridūrė jis.

Pasak policijos, visi pažeidėjai yra nepilnamečiai.

Praėjusią savaitę 16-metis įtariamasis peiliu puolė vyskupą Mar Marį Emmanuelį ir dėl to Sidnėjaus vakaruose kilo Asirijos krikščionių bažnyčios pasekėjų riaušės. Policininkai apibūdino paauglio poelgį kaip „teroro“ aktą.

„Balandžio 22 d. Iranui ištikimos smogikų grupuotės surengė dvi nesėkmingas atakas prieš JAV pajėgas Irake ir Sirijoje“, – antradienį Vašingtone pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis.

„Šios atakos kelia grėsmę koalicijos ir Irako personalui ir ragina Irako vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti JAV pajėgų apsaugą Irake ir Sirijoje nuo šių grupuočių atakų“, – sakė P. Ryderis.

Per atakas JAV personalas nenukentėjo.

Pirmadienį JAV valstybės departamentas užsiminė apie Iranui ištikimos smogikų grupuotės išpuolį prieš JAV karinę bazę Sirijoje. Po pranešimų apie nepavykusią raketų ataką netoli koalicijos bazės gynybos departamentas nurodė, kad, atlikdamas savigynos veiksmus, koalicijos naikintuvas sunaikino paleidimo įrenginį.

Nuo Gazos karo pradžios spalio mėnesį proiranietiškos grupuotės ne kartą atakavo bazes Irake ir Sirijoje, kuriomis, be kitų, naudojasi JAV kariuomenė.

Sausio pabaigoje per vieną iš atakų Jordanijoje, netoli Sirijos sienos, žuvo trys JAV kariai.

„Teiginys, kad (Izraelio gynybos pajėgos) laidojo palestiniečių kūnus, yra nepagrįstas“, – sakoma antradienio vakarą išplatintame ambasados pranešime.

Jame tvirtinama, kad, ieškodami Izraelio įkaitų, kariai tik apžiūrėjo kapavietėje esančius kūnus, mirusiųjų orumas buvo gerbiamas, o palestiniečių palaikai buvo grąžinti į tą pačią vietą.

„Apžiūra buvo atlikta atsargiai ir išskirtinai tose vietose, kuriose žvalgyba rodė galimą įkaitų buvimą“, – teigė ambasada.

Palestiniečių civilinės gynybos komandos Gazos Ruože pirmadienį pranešė, kad netoli Nassero ligoninės pietiniame Kan Juniso mieste esama masinės kapavietės su 283 kūnais.

Pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Türko biuro, kuris rėmėsi civiline gynyba, kai kurie kūnai buvo surištomis rankomis.

V. Türkas antradienį pareiškė esąs „pasibaisėjęs“ pranešimais apie masinių kapaviečių radybas netoli ligoninių Gazos Ruože ir paragino atlikti nepriklausomą mirčių priežasčių tyrimą.

Taip pat būta pranešimų apie kūnus, rastus al-Šifos medicinos komplekse Gazos mieste.

Tarptautinė humanitarinė teisė ligoninėms numato specialią apsaugą.

Kaip teigiama, jo gyvybės pareikalavo nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko poligone per NATO manevrus „Saber Strike 2024“.

„Šią skaudžią akimirką norime išreikšti nuoširdžią užuojautą ir besąlygišką paramą jo šeimai ir kolegoms“, – pirmadienį pranešime rašė Ispanijos kariuomenės vadovybė.

Pranešime patikslinama, kad tragiško įvykio auka – kapralas iš dalinio Ispanijos autonominiame Seutos mieste.

„Nelaimingas atsitikimas įvyko per taktines pratybas naudojant kovinius šaudmenis“, – sakoma pranešime.

Šią skaudžią akimirką norime išreikšti nuoširdžią užuojautą ir besąlygišką paramą jo šeimai ir kolegoms.

Pasak dienraščio „El Mundo“, žuvęs karys buvo 43-ejų metų dviejų dukterų tėvas, kilęs iš Ekvadoro. Jis Ispanijos kariuomenėje tarnavo nuo 2004 m.

Užuojautą kario šeimai, be kitų, pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir didžiausios opozicinės frakcijos parlamente lyderis Alberto Nunezas Feijoo.

Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija savo „X“ paskyroje taip pat pasidalino užuojautos žinute. „Reiškiame didelį apgailestavimą dėl Ispanijos kario mirties per tarptautines pratybas „Saber Strike“. Pagarba jo atminimui!“ – parašė ministerija.

„Ši byla susijusi su nusikalstamu sąmokslu ir dangstymu, – sakė apygardos prokuroro padėjėjas Matthew Colangelo. – Jis dirigavo nusikalstamai schemai, kuria siekta paveikti 2016 m. prezidento rinkimus.“

Dėstydamas prokurorų argumentus žiuri nariams, M. Colangelo nurodė, kad D. Trumpas suklastojo verslo dokumentus, jog galėtų nusipirkti pornografinių filmų aktorės Stormy Daniels tylą dėl 2006 m. įvykusio seksualinio kontakto, kuris galėjo turėti įtakos jo ambicijoms tapti prezidentu. „Labai paprasta – tai buvo rinkimų klastojimas“, – sakė apygardos prokuroro padėjėjas.

Nėra nieko bloga daryti įtaką rinkimams, tai vadinasi demokratija.

Ši byla kelia didelę riziką numanomam respublikonų kandidatui į prezidentus D. Trumpui. Ji nagrinėjama likus mažiau nei septyniems mėnesiams iki lapkritį įvyksiančios pakartotinės rinkimų dvikovos su demokratų prezidentu Joe Bidenu.

Tarp kaltinimo liudytojų turėtų būti S. Daniels ir buvęs D. Trumpo patikėtinis Michaelas Cohenas, kuris suorganizavo įtariamą išmoką pornografinių filmų aktorei.

„Prezidentas D. Trumpas nepadarė jokio nusikaltimo, – kiek anksčiau įžanginiame pareiškime sakė vienas iš jo advokatų Toddas Blanche. – Nėra nieko bloga daryti įtaką rinkimams, tai vadinasi demokratija.“

Buvęs bulvarinio laikraščio „National Enquirer“ leidėjas Davidas Peckeris buvo pirmasis prokurorų pakviestas liudytojas. Prokurorai mano, kad juo buvo naudojamasi siekiant užgniaužti neigiamus pranešimus apie D. Trumpą. Jis tribūnoje buvo tik trumpą laiką – teisėjas Juanas Merchanas atidėjo posėdį, kuris bus tęsiamas antradienį.

D. Trumpas savo kaltę neigia. Blogiausiu atveju jam gresia keleri metai kalėjimo, tačiau jie gali būti skirti lygtinai.

Rubenas Vardanianas atsisakė Rusijos pilietybės ir 2022 m. persikėlė į šį etninių armėnų regioną, kuriame nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. vasario vadovavo separatistų vyriausybei. Azerbaidžanas jį sulaikė po to, kai praėjusių metų rugsėįj per žaibišką vienos dienos operaciją perėmė atsiskyrusio regiono kontrolę ir apkaltino jį „terorizmo“ finansavimu ir kitais nusikaltimais.

„Mano tėvas... nuo balandžio 5 d. vykdo bado streiką, kad pareikalautų paleisti visus armėnų kalinius“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo sūnus Davidas Vardanianas ir pridūrė, kad „labai nerimauja“ dėl jo sveikatos.

R. Vardaniano advokatė rusė Viktorija Burkovskaja, kuri ketvirtadienį grįžo iš Azerbaidžano, nurodė, kad jos klientas bado streiką pradėjo balandžio pradžioje ir nėra aišku, ar jis gali naudotis savo kalėjimo medicinos paslaugomis.

AFP susisiekus su Azerbaidžano valstybės saugumo tarnybomis, šios pareiškė neturinčios „jokių žinių apie bado streiką“.

R. Vardanianas padėjo įkurti ir vadovavo Maskvos investiciniam bankui „Troika Dialog“. Anot „Forbes“, jo ir jo artimųjų turto vertė siekia 1,1 mlrd. JAV dolerių.

Antradienį įvykusią demonstraciją surengė grupė „No Tech for Apartheid“, kuri jau ilgą laiką priešinasi „Project Nimbus“ – tai 1,2 mlrd. JAV dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės bendra „Google“ ir „Amazon“ sutartis, pagal kurią numatyta teikti debesijos paslaugas Izraelio vyriausybei.

Demonstracijos metu užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip policija Saniveilyje (Kalifornijos valstija), „Google Cloud“ vadovo Thomaso Kuriano biure sulaiko „Google“ darbuotojus.

Pasak „No Tech for Apartheid“, T. Kuriano biuras buvo užimtas 10 valandų.

Darbuotojai laikė plakatus, ant kurių, be kita ko, buvo užrašyta „googleriai prieš genocidą“.

Grupė „No Tech for Apartheid“, kuri protestų dar surengė Niujorke ir Sietle, atkreipė dėmesį į balandžio 12 d. žurnale „Time“ publikuotą straipsnį, kalbantį apie sutarties projektą, kuriame „Google“ nurodo Izraelio gynybos ministerijai sumokėti daugiau nei 1 mln. JAV dolerių už konsultavimo paslaugas.

„Google“ atstovas pareiškė, kad „nedidelis“ darbuotojų skaičius ėmėsi „trikdančių“ veiksmų keliuose „Google“ objektuose, tačiau šie protestai yra „organizacijų ir „Google“ dažniausiai nedirbančių žmonių grupės ilgalaikės kampanijos dalis“.

Atstovas tvirtino, kad po to, kai demonstrantai „atmetė kelis prašymus palikti patalpas“, buvo pasitelkta teisėsauga. Tokios priemonės esą imtasi siekiant „užtikrinti biuro saugumą“. „Atlikome individualius tyrimus, kurie baigėsi darbo santykių su 28 darbuotojais nutraukimu“, – nurodė atstovas.

Jis pažymėjo, kad Izraelis yra viena iš „daugelio“ vyriausybių, kurioms „Google“ teikia debesų kompiuterijos paslaugas. „Ši veikla nėra nukreipta į labai jautrų, įslaptintą ar karinį darbą, susijusį su ginklais ar žvalgybos tarnybomis“, – patikino atstovas.