Nors kai kurie žinomi žmonės abejojo mūsų šalies atstovės galimybėmis kvalifikuoti į finalą, ji ne tik tai padarė, bet tapo labiausiai patikusi atlikėja iš viso pirmojo pusfinalio, skelbiama oficialioje konkurso „Facebook“ paskyroje.

Be to, kad I. Zasimauskaitė Europą užbūrė jautrumu ir švelnumu, ji išskyrė ir savo charizma, kuria spinduliavo per visą pasirodymą. „Buvo daug stambaus plano vaizdo, kuriame matėsi labai gilus Ievos žvilgsnis. Po dainos jaučiau, kad man spaudžia gerklę, o mano kolegė Gerūta apsiašarojo. Dainos energija mums pagavo, matyt, pagavo visus“, – pripažįsta D. Užkuraitis.

Muzikologas Ramūnas Zilnys savo „Facebook“ paskyroje atsiprašė, kad anksčiau  netikėjo mūsų atlikėjos sėkme, o viena iš tarptautinės „Eurovizijos“ komisijos narių Dovilė Filmanavičiūtė teigė net neabejojanti, kad I. Zasimauskaitei pasiseks.

„Eurovizijos“ „Facebook“ paskyroje Lietuvos pasirodymas yra pats žiūrimiausias bei labiausiai patikęs –  jis surinko daugiausia dėmesio iš visų pirmojo pusfinalio dalyvių, sulaukusi daugiau nei 28 tūkst. patiktukų.

„Twitter“ paskyroje žiūrovai iš užsienio teigia, kad lietuvės pasirodymas buvo toks gražus, kad priminė atviruką. Kiti šneka, kad net jei I. Zasimauskaitė nelaimės, ši daina galėtų tapti puikia vestuvių grojaraščio daina.

Po pusfinalio buvo traukti burtai ir paaiškėjo, kad I. Zasimauskaitė pasirodys pirmoje finalo pusėje, tačiau muzikologas D. Užkuraitis nemano, kad ši pozicija turės didelės įtakos rezultatui.

„Tai lemia labai mažai. Aišku, norisi dainuoti kuo vėliau, kad kuo ilgiau tave atsimintų. Taip pat gerai, kai prieš tave dainuoja kitokios stilistikos atlikėjas, bet dar nežinoma, kas dainuos prieš ir po Ievos pasirodymo. Šios smulkmenos kaip pasirodymo vieta turi reikšmės, bet svarbiausia daina, atlikėja ir pateikimas, o visa tai – mes turime“, – užtikrinai kalba D. Užkuraitis.

Tiesa, priduria jis, užmigti ant laurų nevertėtų, nes po antro pusfinalio gali iškilti naujų favoritų. „Daug euforijos, bet reikia atsiminti, kad baigėsi tik pirmas pusfinalis ir dar yra šešios dainos, kurios iš karto patenka į finalą, tai – Portugalija, Ispanija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Labiausiai į lietuvių dainą yra panaši ispanų baladė, kurią atlieka pora scenoje ir gyvenime. Jie didžiausi mūsų konkurentai, kadangi paliečia tą pačią jautrią meilės temą“, – kalba „Eurovizijos“ komentatorius.

Internete sklido žiūrovų nepasitenkimas, neva I. Zasimauskaitės dainos ištraukos epizodas buvo netinkamas ir per trumpas. D. Užkuraitis juokauja, kad laimėtojai neteisiami ir jei toks sumanymas veikia, didžiausia klaida būtų kažką keisti. Be to, I. Zasimauskaitė anksčiau LRT.lt portalui minėjo, kad iškirpti dainos pabaigą buvo jų pačių mintis – dainos žinutė yra meilė, o susitikus su vyru Mariumi ji ir užlieja atlikėjos bei žiūrovų širdis.

Tą patį teigė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas. Anot jo, jei informacija teisinga, prezidentės veiksmus galima vertinti kaip bandymą daryti įtaką demokratijai.

Anot A. Šindeikio, informacija, paskelbta viešojoje erdvėje, gana rimta ir suteikia naujų atspalvių politinės korupcijos byloje: „Tai gali, matyt, pasibaigti, prasidėjus tam tikriems naujiems apkaltos procesams. Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip tvirtinama tose publikacijose (prezidentė bandė paveikti žurnalistus, darė poveikį per jų savininkus), manyčiau, toks elgesys Konstitucijos prasme netoleruotinas.“

Advokatas pridūrė – jeigu yra aplinkybių, susijusių su prokurorų paskyrimu, kurios derinamos su privačia struktūra, tai irgi sunkiai suvokiama protu: „Manau, jeigu ta informacija turi rimtą pagrindą, tikėtina, kad parlamentarai gali imtis naujų apkaltos procedūrų.“

A. Šindeikis svarstė, kad E. Masiulis informaciją apie susirašinėjimus paskelbė dabar, bandydamas gerinti savo padėtį ir palengvinti gynybą. Tačiau, teigė advokatas, mažai tikėtina, kad ši informacija iš tiesų gali pagerinti E. Masiulio situaciją.

„Nemanau, kad pateikta informacija kaip nors švelnina E. Masiulio atsakomybę pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos jam yra pateikti kaltinimai. Bet į šį skandalą įveliami nauji politikai. Šiuo atveju įveliama respublikos prezidentė“, – pirmadienio popietę sakė A. Šindeikis.

Profesorius M. Jurkynas antrino A. Šindeikiui. Jo tvirtinimu, jeigu paskelbta informacija teisinga, ji parodo prezidentės bandymus daryti poveikį: „Tai galime vertinti kaip prezidentės slapto poveikio netgi tam tikriems demokratiniams procesams pavyzdį. Tai yra spaudimo priemonės žiniasklaidai. Tokie įtarimai. Jeigu tai pasitvirtintų, tai iš tiesų būtų labai neigiamas atvejis.“

Profesorius pridūrė nesąs nustebęs dėl susiklosčiusios situacijos. Anot jo, nestebina ne tik tai, kad prezidentė galėjo būti, kaip įvardijo pašnekovas, E. Masiulio „politiniu stogu“, bet ir pasirinkti veikimo būdai.

Tada kyla klausimas, ar tik vienai LNK buvo bandoma padaryti spaudimą, kad, tarkime, televizija pakeistų nuomonę dėl kritikuojamų kandidatų į generalinius prokurorus? Tai klausimai, kuriuos jau reikėjo atsakyti.

„Nestebina būdas pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pažymomis. Kaip kadaise minėjo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė jį šantažavo ir sakė, kad bus paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad bus daromas politinis spaudimas, į ką, beje, Lietuvos žiniasklaidoje beveik niekas nesureagavo“, – priminė M. Jurkynas.

Jo teigimu, tada prezidentė pareiškė nekomentuosianti premjero pasisakymų ir ši situacija žiniasklaidoje po to nebebuvo plačiau aptariama: „Vien šis atvejis jau galbūt gali būti vertas apkaltos procedūros. Prezidentės norai kontroliuoti politinę situaciją politinio spaudimo priemonėmis nebuvo jokia paslaptis, tačiau į tai įveliamos ir žiniasklaidos priemonės.“

Profesoriaus aiškinimu, dėl išreiškiamos pozicijos tam tikros žiniasklaidos priemonės gali patikti ar nepatikti, bet tai vis tiek yra vienas iš demokratijos garantų.

Paklaustas, kodėl tokia informacija galėjo būti paskelbta būtent dabar, profesorius pritarė A. Šindeikio nuomonei – E. Masiulis bando gerinti savo padėtį. M. Jurkynas netgi kėlė hipotezę, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl to, kad politikas nebeturi politinio užnugario.

„Ponas Masiulis nebeturi politinio stogo ir yra paliktas prieš Temidę, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Manau, supratęs, kad neturi politinės atramos, nutarė viešinti tai, ko nebūtų viešinęs anksčiau. Sakyčiau, tai yra gynybinio plano dalis. Kai jis buvo pagautas su tais pinigais, sakė – ateis laikas, aš daug papasakosiu. Tai buvo žinia (aš taip suprasčiau) – jeigu aš nebūsiu politiškai apsaugotas, nusitempsiu su savimi ir daugiau žmonių. Kas galėtų paneigti, kad tai dabar nevyksta?“ – svarstė M. Jurkynas.

Jis priminė, kad E. Masiuliui tebegalioja nekaltumo prezumpcija – žmogus nėra kaltas, kol to neįrodė teismas. Tačiau, teigė profesorius, susidariusia situacija vis tiek gali pasinaudoti kuri nors politinė partija ar politikas.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka antrino M. Jurkynui, teigdamas, kad prezidentė turi visišką teisę palaikyti ryšius su kitais politikais ar juos kritikuoti. Tačiau, atkreipė dėmesį apžvalgininkas, problema dėl susirašinėjimų kyla kita.

„Prokurorai, panašu, išėmė šį įkaltį, rastą E. Masiulio bute, susirašinėjimą su prezidente, iš korupcijos bylos. Ar jie patys tai sugalvojo? Spėju, pagal tai, kiek turime informacijos, kad ne patys. O tai jau skandalas“, – pirmadienio popietę komentavo R. Valatka.

Anot jo, dar viena bėda yra ta, kad prezidentė bando daryti įtaką per politiką, kuris bendrauja su „MG Baltic“ koncernu, turinčiu televizijų, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių: „Atsiprašau, tai, kad žurnalistas vadinamas „Mockaus skaliku“, yra labai nepagarbu žiniasklaidai. Tada kyla klausimas, ar tik vienai LNK buvo bandoma padaryti spaudimą, kad, tarkime, televizija pakeistų nuomonę dėl kritikuojamų kandidatų į generalinius prokurorus? Tai klausimai, kuriuos jau reikėjo atsakyti.“

Portalas Lrytas.lt savaitgalį paskelbė gavęs prezidentės elektroninio susirašinėjimo su politinės korupcijos bylos įtariamuoju E. Masiuliu įrodymų. Aiškėja, kad prezidentė neva nevengė kritikuoti politikų ir šalyje vykstančių politinių procesų.

Portalas skelbė, kad sudaromas įspūdis, jog nors ir prezidentė viešai kritikavo oligarchus, ji su jais galėjo ieškoti kontaktų. Savotišku tarpininku tarp šalies vadovų ir oligarchų tariamai buvo Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis.

Komentare, išplatintame žiniasklaidai pirmadienio rytą, prezidentūra skelbė: „Teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“.

Pirmadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė pranešė, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės: „Norime atkreipti dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, kad 2015 metais prezidentė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“ neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.“

Plačiau komentuoti situaciją prezidentūra atsisakė, dar kartą argumentuodama, kad tai gali paveikti vykdomą tyrimą.

Generalinė prokuratūra teigia, kad nusikaltimo požymių neturintis politikų elgesys nebuvo ikiteisminio tyrimo dalyku. Ji atsisako komentuoti E. Masiulio teiginius apie susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite.

Taip LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ teigia finansų analitikė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovui Vytautui Valvoniui sakant, kad banko pasitraukimas nesignalizuoja sumažėjusio šalies patrauklumo.

V. Valvonis įsitikinęs, kad „Danske Bank“ pasitraukimas iš Lietuvos nėra netikėtas, neigiamų pasekmių neturės ir apie Lietuvos rinkos problemas nesignalizuoja.

„Bankas sprendimą priėmė daug seniau, tuomet dalį verslo pardavė kitam Lietuvoje veikiančiam bankui. Taigi, šios dienos sprendimas nėra netikėtas ar nepaaiškinamas. Tai nedaro jokios didesnės įtakos tolesnei bankų sistemos plėtrai. Konkurencinei aplinkai reikšmingos įtakos taip pat neturėtų būti, nes „Danske Bank“ verslo dalį perdavus kitam bankui, jo dalis rinkoje sudarė tik kelis procentus

Tai tikrai nėra susiję su Lietuvos ekonominiu patrauklumu, nes matome, kad ir paties „Danske Bank“ operacijų centras Lietuvoje lieka, taip pat ateina naujų rinkos žaidėjų. Vieno šio atvejo tikrai nereikėtų vertinti kaip neigiamo veiksnio, vertinant šalies patrauklumą ar nepatrauklumą“ – tvirtina pašnekovas.

Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus.

Pasak V. Valvonio, šis „Danske Bank“ žingsnis neturėtų būti skausmingas, nes, bankų skaičiui mažėjant, Lietuvos bankas aktyviai dirba, kad pritrauktų naujų rinkos dalyvių į Lietuvą.

„Tikimės, kad artimiausiu metu Lietuvoje įsisteigs ne vienas naujas bankas, aktyviai steigiasi mokėjimų, elektroninių pinigų įstaigos, auga tarpusavio skolinimo platformos, taigi, tų alternatyvų, ypač gyventojams mokėjimų srityje, yra tikrai daug“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas.

Tačiau J. Rojaka nelaiko „Danske Bank“ pasitraukimo iš šalies nekaltu ir niekaip Lietuvos rinkos nesąlygotu veiksmu bei vardija priežastis, kurios tokį sprendimą galėjo lemti.

„Pirmoji pasitraukimo priežastis – nedidelė ir gan nuosaikiai auganti rinka. Gyventojų ir verslo perkamosios galios augimas nekompensuoja mažėjančio gyventojų skaičiaus. Antra priežastis – aukšta bankų koncentracija ir didelė konkurencija, negarantuojanti pelno didžiausiuose ir  kadaise patraukliausiuose segmentuose“, – vardija finansų analitikė.

Trečia priežastis, pasak J. Rojakos, yra didėjantis bankų reguliavimas, reikalavimai kapitalui ir priežiūra. Įtakos, pašnekovės teigimu, turi ir besikeičiančios technologijos, kuomet atsiskaitymų rinką užvaldo „fintech“ kompanijos, į kitus segmentus taip pat skverbiasi konkurentai.

„Visos šios sąlygos lemia tai, kad rinkoje gali išlikti arba labai dideli žaidėjai, arba nišiniai rinkos dalyviai. Sprendimas logiškas, tačiau sakyti, kad Lietuvos rinkos nesusijusios su nauja strategija būtų klaidinga. Kita vertus, panašios tendencijos stebimos visoje Europoje.

O dėl naujų žaidėjų atėjimo neturėčiau daug vilčių. Kelias naujiems bankams ateiti į rinką ir ten veikti dėl teisinės aplinkos skirtumų Europoje yra sudėtingas“, – kalba J. Rojaka.

LRT.lt primena, kad Baltijos šalyse „Danske Bank“ nutarė susitelkti į Šiaurės šalių dukterines įmones ir globalias korporacijas. Banko pranešime spaudai teigiama, kad veiklos mažinimas vyks palaipsniui, vietiniai klientai kurį laiką bus aptarnaujami kaip įprasta, tačiau paslaugos naujiems klientams teikiamos nebus. 

„Danske Bank“ 2016 metais Baltijos šalyse jau atsisakė mažmeninės bankininkystės verslo – jis Lietuvoje ir Latvijoje buvo perleistas „Swedbank“ grupei.

Šiuo metu klientai, banko atstovų teigimu, neturi imtis jokių veiksmų. Apie paslaugų pokyčius bankas klientus informuos iš anksto.

Bankas tikina, kad „Danske Bank“ paslaugų centrų plėtrai Lietuvoje naujoji strategija įtakos neturės. „Danske Bank“ IT ir Globalių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje vyks kaip planuota. Šiuo metu „Danske Bank“ paslaugų centruose dirba 2300 įvairios kvalifikacijos specialistų.

Anot J. Antanaičio, namo savininkai privalo užtikrinti, kad varvekliai nekeltų grėsmės praeiviams. Vienodi standartai taikomi tiek gyvenamosios, tiek administracinės paskirties namams. Pašnekovas priduria – bandant apsaugoti praeivius gali būti atitveriama dalis tako, tačiau tai tėra laikina priemonė.

„Skirstymo pagal paskirtį nėra. Tik skiriasi, kas tai daro. Jei namas gyvenamasis, tai priklauso nuo to, kas tą gyvenamąjį namą valdo. Jeigu yra bendrija, varveklių pašalinimą turi užtikrinti bendrijos pirmininkas. Jeigu bendrijos nėra, priskirtas administratorius, tai užtikrinti privalo administratorius. Bet kokio valstybinio ar savivaldybės pastato savininkas (taigi valstybė ar savivaldybė) darbus tvarko pagal sutartį su jų pasirinkta įmone“, – nurodo J. Antanaitis.

Jo pastebėjimu, pasitaiko nesusipratimų, kai varveklių šalinimui biudžete administruojanti bendrovė ar kiti pastatą prižiūrintys asmenys nenumato lėšų, nors šis darbas yra įtrauktas į privalomųjų darbų sąrašą: „Šioje vietoje susiduriame su tokiu dalyku – sprendimą turi priimti buto savininkai, o atsakomybė tenka būsto valdytojams. [...] Privalomas darbas turi būti vykdomas privalomai. Tada nekiltų pasipriešinimo, nes priešingu atveju gali būti taip, kaip Vilniuje, – kuo daugiau būsto valdytojas atlieka privalomųjų darbų, tuo daugiau būsto savininkų yra nepatenkintų, nes reikia mokėti pinigus.“

Bet kokiu atveju, akcentuoja J. Antanaitis, jei varveklis padarė žalos kieno nors sveikatai ar apgadino turtą, atsakomybę turės kažkas prisiimti. Anot pašnekovo, priklausomai nuo situacijos, žalą gali tekti atlyginti ir, pavyzdžiui, name esančių butų savininkams.

„Teismas nuspręs, kas yra kaltas. Galbūt administratorius norėjo nuimti varveklį, bet buto savininkai jam neleido. Tada buto savininkai atlygins žalą. Jeigu butų savininkai reikalavo pašalinti varveklius, o administratorius to nepadarė, tada atsakomybė tenka administratoriui. Jeigu bendrijos pirmininkas nieko neveikė, tada atsakingas bendrijos pirmininkas. Vis tiek atsakomybė bus. Juk vis dėlto žmonių gyvybė yra svarbiau“, – sako J. Antanaitis.

– Kokių Lietuva turi svertų, kad pavyktų sumažinti maisto produktų kainas?

– Pritarčiau, kad, sumažinus PVM, trumpuoju laikotarpiu ir prekybininkai kainas panašiai sumažintų. Kiek esu matęs pavyzdžių Europoje, pirmą mėnesį kainos krinta apie 80 proc. nuo to, kiek turėtų iš tiesų kristi. Nedrįstu spėlioti, bet, sumažinus PVM, Lietuvoje pirmą mėnesį jos galėtų kristi 7–9 proc.

Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi. Todėl kyla rizika, kad per šiek tiek ilgesnį laikotarpį kainos vėl grįš prie pradinio lygio.

Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi.

Nereikia sakyti, kad pasinaudotų tik prekybininkai – tuo pasinaudoti gali ir gamintojai, didmenininkai, logistai ir kt. Žinodami, kad galutinė kaina vartotojui sumažėjo apie 10 proc., savo dalį jie gali didinti teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina. Tą padaryti per ilgesnį laikotarpį tikrai nėra sudėtinga.

Taigi manau, kad trumpą laikotarpį kainos kristų, bet vėliau jos taptų tokios, kokios buvo iš pradžių.

– Kaip kaimyninėms šalims pavyksta taikyti mažesnį PVM?

– Yra įvairių pavyzdžių. Paskutinis – Latvijos pavyzdys, kur nuo praėjusių metų buvo sumažintas PVM vietos augintojų daržovėms ir vaisiams. Oficialių duomenų dar nėra, bet, kiek matome iš žiniasklaidos, yra nepasitenkinimo, kad kainos nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi. 

Tarkim, žmonės mato, kad, nors PVM sumažintas, kainos vis tiek auga. Bet apskritai jos auga todėl, kad buvo prastas derlius obuolių ar kitų vaisių. Taigi paskui labai sudėtinga įvertinti galutinį pokytį.

– Kaip PVM sumažinimas paveiktų biudžetą?

– Manau, kad mažesnis PVM maisto produktams yra normali idėja ir sprendimai gali būti priimami. Bet akcentuočiau, kad, nors iš mažesnių PVM tarifų laimi visi, kyla klausimas, kaip padengti biudžeto nuostolius.

Reikia suprasti, kad PVM sumažinimas iki 9 proc. biudžeto pajamas gali sumažinti keliais šimtais milijonų eurų. Tada klausimas – o kaip juos padengti? Juk mokytojams, medikams ir kitiems darbuotojams, prašantiems didesnių atlyginimų, nepasakysi, kad makaronai bus pigesni 10 proc. Taigi, jei nėra pasiūloma alternatyvių šaltinių, kaip padengti dingstančias pajamas, toks siūlymas tampa bevertis.

Buvo galima pasirinkti labiau civilizuotą būdą

Plėšyti lapus su alkoholio reklama iš užsienietiškų žurnalų nėra Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento nurodymas, LRT RADIJUI sako G. Belian. Anot jos, apie šį įvykį girdėta įvairių versijų: „Sakoma, kad vos ne departamento darbuotojai kažkur sėdi ir plėšo lapus. Tikrai taip nėra. Tiesiog nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas. Įstatymas nenumatė kažkokių išlygų leidiniams, spausdintiems užsienio valstybėse.“

Pasak G. Belian, leidinių platintojai Lietuvoje buvo informuoti apie pasikeitusį alkoholio reklamos reglamentavimą. „Jie tiesiog pasirinko tokį būdą, koks buvo panaudotas. Buvo galima pasirinkti kitą civilizuotą būdą – tartis su kiekvieno leidinio leidėju, informuoti apie tai, kas Lietuvoje pasikeitė, kad dabar kitokios sąlygos. Žurnalai naudoja skirtingas strategijas, priklausomai nuo vietinės rinkos. Turinys yra adaptuojamas vietinėms rinkoms gerbiant tų šalių įstatymus, draudimus. Manau, kad sprendžiant šią situaciją Lietuvoje pritrūko geranoriškumo“, – aiškina pašnekovė.

G. Belian sako, kad greičiausiai iš žurnalų lapus išplėšia ir atitinkamo turinio skrajutę įdeda leidinių platintojai, tačiau patvirtinti to negalima. Paklausta, ar šiuo atveju Lietuvoje nepersistengiama, specialistė teigia, kad žmonėms, rizikingai vartojantiems alkoholį, negali padėti nei alkoholio reklamos draudimas, nei prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas: „Kai kuriems jau reikia pagalbos, gydymo, motyvacijos. Manau, kad draudimai, priimti ir įsigalioję nuo sausio 1 d., orientuoti į plačiąją visuomenę, normalius žmones.“

Primena visišką tabako reklamos draudimą

Paklausta, ar žurnalų lapai nebebus draskomi, G. Belian tikina, kad tai nepriklauso nuo departamento pozicijos. „Platintojai pasirinko tokią taktiką, strategiją, kuri, pasakysiu dar kartą, nepriklauso nuo mūsų departamento. Įstatymo nuostata yra labai aiški, įstatymo draudimų reikia laikytis nepriklausomai nuo to, ar leidinys atspausdintas Lietuvoje, ar užsienyje. Jei padarytume išlygą užsienyje spausdintiems leidiniams, Lietuvoje sulauktume situacijos, kai būtų platinami vaikiški žurnalai su alkoholio reklama“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Belian sako, kad ši situacija negali būti siejama su cenzūra, kaip teigia kai kurie žmonės: „Dar 1997 m. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tais atvejais, kai kalbama apie visuomenės sveikatą, tam tikrą informaciją galima riboti įstatymu. Šiuo atveju, įstatyminiu pagrindu ir buvo pasirinktas komercinės alkoholio reklamos ribojimas ir draudimas. Atrodo, kad nuo 1995 m. galioja absoliutus tabako reklamos draudimas, kažkokių ypatingų nusiskundimų per visą tą laikotarpį tikrai negaliu prisiminti.“

G. Belian, kalbėdama apie situaciją po alkoholio pardavimo ir reklamos pasikeitimo, sako, kad viskas palaipsniui gerėja. „Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas būtent vadinamiesiems pseudobarams, girdykloms. Kai kurios iš tiesų apribojo savo veiklą. Kai kurios vietos piktybiškai nesilaiko įstatymų ir nuo sausio 1 d. organizuojami reidai visoje Lietuvoje kartu su policija, siekiant eliminuoti visą naktinę prekybą, išnešimą iš prekybos vietų. Manome, kad tai yra vienas pagrindinių prioritetų, į kurį turime orientuoti veiklą. Su tokiomis girdyklomis, kurios save vadina barais, atrodome necivilizuotai. Skiriame tam dėmesio, reaguojame į gyventojų skundus. Viskas turėtų būti tikrai neblogai“, – aiškina pašnekovė.

Mano, kad keliamas triukšmas dėl idiotiškų dalykų

A. Puklevičius, komentuodamas situaciją, sako, kad keliama daug triukšmo dėl dalykų, kurie patys savaime yra idiotiški ir juokingi: „Pavyzdžiui, G. Belian prisiminė tabako reklamos draudimą. Tačiau juk visais tais metais į Lietuvą atkeliaudavo „Playboy“ žurnalo numeriai su cigarų reklama, ir niekam tai neužkliūdavo. Dabar sukeltas didelis vajus dėl alkoholio reklamos, platintojai persigando, kad jiems bus taikomos baudos, todėl pradėjo patys kupiūruoti puslapius. Todėl ir turime tokią idiotišką situaciją.“

Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.

Publicistas kritikuoja ir G. Beliant nuomonę apie tai, kad su žurnalų leidėjais dėl turinio pritaikymo reikia tartis civilizuotai. „Tokiems milžinams kaip „Vanity Fair“ ar „Harper`s Bazaar“ Lietuvos rinka apskritai neegzistuoja. Jie net negalvoja apie tokias rinkas, visi skaitytojai jiems vienodi. Niekas nesugalvos keisti žurnalo turinio vien dėl to, kad Lietuvoje sugalvota priimti tokį įstatymą“, – tvirtina A. Puklevičius.

Daugybė žmonių prenumeruoja ne popierines, o elektronines žurnalų versijas, akcentuoja A. Puklevičius. Anot jo, elektroniniuose žurnaluose vis tiek bus alkoholio reklama: „Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.“

A. Puklevičius/V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Norėta tik pasižymėti, kad nuveiktas svarbus darbas

A. Puklevičius teigia, kad, priimant nuostatą dėl alkoholio reklamos draudimo, buvo nepagalvota dėl turinio, kuriamo už Lietuvos ribų. „Mano komentaras – tai elementari durnystė. Manau, kad kažkam norėjosi pasižymėti, užsidėti varnelę, kad nuveiktas didelis darbas. O nueita lengviausiu keliu. Todėl ir turime tokią situaciją, kai žmonės nervinasi, pyksta dėl dalykų, kurių buvo galima išvengti, jei koks gudragalvis būtų šiek tiek labiau pasukęs galvą“, – teigia pašnekovas.

Paklaustas, kaip galima būtų sušvelninti tokio nepasitenkinimo pasekmes, A. Puklevičius aiškina, kad pirmiausia reikia suprasti, jog į Lietuvą importuojamų žurnalų skaičiai – juokingi ir liūdni: „Dar liūdna ir dėl to, kad Lietuvoje mažai žmonių prenumeruoja rimtesnę ir kokybišką užsienio spaudą. Taigi, jei kalbame apie juokingus skaičius, nedarančius jokios įtakos kovai su girtavimu, būtų dvi išeitys. Pirma, modifikuoti įstatymo nuostatą numatant, kad šis apribojimas netaikomas turiniui, sukurtam už Lietuvos ribų, neskirtam Lietuvos rinkai. Antra išeitis – užmerkti akis žinant, kad tai vis tiek nepadarys kokybinės ar kiekybinės įtakos kovai su girtavimu.“

Trečiadienį per parą Vilniaus mieste buvo įvykdyta 18 vagysčių iš automobilių. Kaip teigia ekspertai, šis rodiklis net kelis kartus viršija įprastą.

Anot N. Gliebaus, remiantis klientų pasakojimais, vagystės iš automobilių įvykdomos žaibo greičiu: „Būna jau seniai nusižiūrėtas automobilis, išdaužiamas langas ir išimami visos brangiausios dalys: vairas, multimedija, lempos. Viskas padaroma per maždaug 10 min.“

N. Gliebaus nuomone, tokias vagystes paprastai įvykdo gerai tam pasiruošę asmenys. Tai rodo vagysčių greitis. Specialisto pastebėjimu, tikėtina, kad automobilius vagys išsirenka iš anksto, nes paprastai apvagiami tik gerą komplektaciją turintys automobiliai.

„Labiausiai vagis domina lempos, vairai, multimedijos. [...] Tos dalys brangios, jas tikrai kažkas nupirks. Tam yra paklausa“, – nurodo N. Gliebus.

Jo teigimu, pavogtos dalys paprastai parduodamos internete arba netgi vežamos į kitas šalys.

Kaip teigia N. Gliebus, jeigu automobilis gana naujas, žala gali siekti 10–15 tūkst. eurų. Vis dėlto žmonės pasirenka automobilius remontuoti, nes, kaip minėta, apvagiami brangūs automobiliai, todėl juos stengiamasi atstatyti į buvusią būklę ir eksploatuoti toliau.

Reikėtų vengti tamsių, nuošalių vietų. Statyti automobilius gerai apšviestose vietose, garažuose, požeminėse aikštelėse, jei jos yra.

Pašnekovo tvirtinimu, signalizacijos įdiegimas nuo tokių vagysčių neapsaugo, nes viskas įvyksta labai greitai. Taip pat vagių gali neatgrasyti ir teritorijoje įdiegtos stebėjimo kameros: „Tiesiog reikėtų labiau saugoti, bet kaip tiksliai tai daryti, negaliu atsakyti.“

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Paulius Radvilavičius sako, kad vis dėlto būtent patys automobilių savininkai turėtų geriau apsaugoti savo turtą, tačiau priduria – 18 per parą apvogtų automobilių yra daug didesnis skaičius nei įprasta.

„Pavyzdžiui, antradienį buvo apvogti du automobiliai, vagiant automobilio dalis. Pirmadienį – taip pat du automobiliai, sekmadienį – trys. Kaip matome, trečiadienį stebėjome tokių vagysčių padidėjimą, tačiau šiuo metu neturime pagrindo teigti, kad susibūrė stipri gauja, kad atsirado kažkokios apraiškos“, – tvirtina P. Radvilavičius.

Jo teigimu, Vilnius dažnai sulaukia vadinamųjų gastroliuojančių vagių, kurie į sostinę neretai atvyksta iš Kauno miesto, Jonavos rajono. „Gali būti, kad į sostinę automobilių vagys atvyko iš kitur. Tačiau konkrečių išvadų kol kas padaryti negalime. Norėčiau įspėti gyventojus ir paraginti juos geriau saugoti savo turtą. [...] apdrausti automobilį, įrengti gerą signalizaciją, vaizdo stebėjimo kameras iš tikrųjų praverstų.“

Pasak Policijos departamento atstovo R. Matonio, ilgalaikės tendencijos rodo, kad vagysčių iš automobilių sumažėjo – šiuo metu fiksuojama maždaug dvigubai mažiau tokių atvejų nei prieš dešimtmetį.

„Iš esmės dabar kalbėti apie kažkokį padidėjimą turbūt tikrai nėra pagrindo. Statistika to tikrai nerodo, išskyrus, kaip ir minėjome, šią paskutinę parą būtent sostinėje“, – akcentuoja R. Matonis.

Jis taip pat tvirtina, kad neretai tokias vagystes įvykdo asmenys, atvykę iš kitų miestų, tačiau priduria, kad tokia veikla būdinga ir nuo narkotinių medžiagų priklausomiems žmonėms, kurie automobilius apvagia siekdami greitai gauti pinigų.

„Turbūt pagrindinis dalykas, ką pareigūnai siūlo, tai drausti savo automobilius, nes tai yra šimtaprocentinė apsauga. Įvykus tokiai vagystei žmogui kompensuojami nuostoliai. Jeigu žmogus apsisprendžia nedrausti savo automobilio, tai iš esmės turbūt reikėtų galvoti apie tam tikras vietas, kur automobilis paliekamas. Reikėtų vengti tamsių, nuošalių vietų. Statyti automobilius gerai apšviestose vietose, garažuose, požeminėse aikštelėse, jei jos yra. Ten tikrai tokių vagysčių fiksuojama mažiau“, – pataria R. Matonis.

Be to, pastebi A. Medalinskas, dalis M. Saakašvilio šalininkų mano, kad tik jis gali pakeisti situaciją, o kiti laiko jį naudingu instrumentu, leidžiančiu tarkuoti P. Porošenką: „M. Saakašvilio veiksmai iš tikrųjų gali atverti kelią į prezidento postą J. Tymošenko. Be to, reikia prisiminti nesenus M. Saakašvilio pasakymus, kad jis galėtų būti premjeru.“

– Gruodžio 17 d. Kijevo centre per policijos ir protestuotojų susirėmimus sužeista maždaug 60 pareigūnų. Susirėmimas įvyko buvusį Gruzijos prezidentą ir buvusį Odesos srities gubernatorių Michailą Saakašvilį remiantiems demonstrantams ketinant įsiveržti Spalio rūmus ir ten įrengti protestų koordinavimo būstinę. Protestuotojai ir M. Saakašvilis toliau reikalauja prezidento Petro Porošenkos atsistatydinimo. Demonstracijos tęsiasi jau kurį laiką, o vakarykštis susidūrimas su policija – vienas iš daugelio. Kiek nerimo dėl politinės padėties Ukrainoje kelia faktas, kad susirėmimai vis kartojasi?

– Protesto akcijos tęsiasi nuo spalio 17 d., bet tik keli pastarųjų savaičių įvykiai jas labai suaktyvino. Vienas dalykas – kai M. Saakašvilį buvo bandoma suimti ir suėmimas nepavyko. Kitas dalykas, kaip sako M. Saakašvilio šalininkai, – kad valdžia pabandė išvaikyti stovyklą, esančią prie Parlamento rūmų.

Šiaip į akis labai krinta tai, kad M. Saakašvilis itin stipriai kopijuoja Maidano įvykius, ir ne tik pagal datą. Pavyzdžiui, tada Viktoras Janukovyčius gana žiauriai išvaikė studentų protesto akciją, o M. Saakašvilis bando pateikti, kad dabar jo palapinių miestelio išvaikymas panašus.

Savo paties sulaikymą jis bando pateikti kaip Julijos Tymošenko pasodinimą už grotų, P. Porošenką tapatina su V. Janukovyčiumi ir reikalauja prezidento atstatydinimo. Žinoma, kartu jis įneša ir naujų dalykų. O bandymas įsiveržti į Spalio rūmus primena apie tai, kad juose prieš ketverius metus buvo Maidano štabas.

– Koks tikslas kopijuoti Maidaną?

– Maidanas buvo neeilinis įvykis, sulaukęs labai daug simpatijų Vakaruose. Jis buvo nukreiptas ne tik prieš netinkamą geopolitinę V. Janukovyčiaus politiką, kuri reiškė nutolimą nuo Vakarų ir suartėjimą su Rusija, bet ir prieš oligarchinę bei korupcinę politiką. M. Saakašvilis ir nori pasakyti tai, kad geopolitiniai pokyčiai įvyko, bet antikorupciniai juda labai lėtai.

Klausimas kitas – kodėl M. Saakašvilis savo akcijomis stengiasi parodyti, kad Ukraina, kaip valstybė, yra nevykusi. T. y. jie prasiveržia pro sieną sakydami, kad jokie pasieniečiai jų nesustabdys. Taip pat bando įsiveržti į kokius nors rūmus tarsi rodydami, kad gali įeiti, kur nori. Taip pat iš pradžių M. Saakašvilis neina į prokuratūrą, o nuėjęs išvadina prokurorą „kietais“ žodžiais ir neduoda jokių parodymų, demonstruodamas, kad valstybės institucijos nieko negali jam padaryti.

Ši politika labai žalinga Ukrainai. Jeigu ji plėsis, žalos gali būti dar daugiau.

– Kaip plačiau pakomentuotumėte konfliktą tarp M. Saakašvilio ir P. Porošenkos? Ar čia matoma kokia nors išeitis?

– Galimi du atsakymai. M. Saakašvilio šalininkai sako, kad P. Porošenka ir jo aplinka stipriai įklimpę į korupciją, ir iš dalies tuose teiginiuose tiesos tikrai yra. Taip pat jie teigia, kad M. Saakašviliui dirbti kaip Odesos gubernatoriui neleista, kad tai korupcija, kad tai eina iš prezidento sluoksnių ir pan. O P. Porošenkos šalininkai sako, kad M. Saakašvilis pasirodė visiškai nepajėgus dirbti praktinio darbo – jis gali būti tik geras tribūnas, kalbėtojas.

Manau, kad tiesa yra per vidurį. Bet klausimas tas, ką jaučia P. Porošenkos žmonės ir jis pats, juk P. Porošenka ištiesė ranką buvusiam Gruzijos prezidentui, kuris net nebeturėjo vietos politiniame gyvenime, o dabar šis kelia problemų.

M. Saakašvilio šalininkai (nevyriausybininkai, antikorupcininkai) sako du dalykus. Vieni tiki M. Saakašviliu ir sako, kad tik jis gali pakeisti situaciją. Kiti (čia galbūt ir J. Tymošenko pozicija) jį laiko naudingu instrumentu, leidžiančiu tarkuoti P. Porošenką, kad šis nebegalėtų kandidatuoti antrą kartą. O M. Saakašvilio veiksmai iš tikrųjų J. Tymošenko gali atverti kelią į prezidento postą. Be to, reikia prisiminti nesenus M. Saakašvilio pasakymus, kad jis galėtų būti premjeru.

– Kaip prognozuojate, ar neramumai tęsis? Ar demonstracijų vajus yra įsisukęs savaime, ar, jei lyderio staiga nebeliktų, ir žmonės išsisklaidytų?

– Labai keista, bet pati valdžia savotiškai padeda M. Saakašviliui. Juk tos akcijos jau buvo nurimusios, jie patys kalbėjo, kad nepasiekė jokio tikslo, viskas buvo išsisėmę. Bet bandymas suimti M. Saakašvilį, paleidimas, kaltinimai jam privedė prie to, kad M. Saakašvilis tapo didvyriu, o žmonės, kurie nepasitiki prezidentu ir jo aplinkos veiksmuose mato korupcinių elementų, nebetiki netgi informacija, kurią teikia generalinė prokuratūra.

Dabar akcijos gali įsisiūbuoti, nes Ukrainoje bus rinkimai. Ukrainoje jau dabar galima matyti kone rinkimų kampaniją: per televiziją rodomi įvairių partijų klipai, visur kabo dideli plakatai. Taigi, be jokios abejonės, šis procesas lydės rinkimų idėją, bus ir tokių žmonių, kurie manys, kad M. Saakašvilio pagalba galima pramušti tam tikras reformas.

Problema yra ta, kad ši priešprieša labai stipriai klibina Ukrainos valstybę, kuri turi milžinišką iššūkį Rytuose – hibridinį karą su Rusija.