Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

„Susimokėjus pirmąjį PVM vasario 25 dieną mažieji suprato, kad tiek neuždirba, kiek reikia susimokėti. Jie kreipėsi į mus, kad nori tokios protesto akcijos. Prisidedame mes, prisideda Latvija ir Estija – kol kas socialiniuose tinkluose ir palaikymu per spaudą“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

„Mažiukai sako – arba bankrotas, arba šešėlis“, – pridūrė ji.

Nuo sausio maitinimo įstaigoms vėl galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas. Nuo 2021 metų liepos kaip pagalba per  pandemiją nukentėjusiam verslui galiojo 9 proc. mokestis. 

Protesto organizatorių teigimu, sugrąžinus įprastą PVM restoranų, kavinių, mokyklų ir įstaigų valgyklų, ligoninių ir senelių namų maistas pabrango 15–20 proc., dešimtadaliu krito įmonių apyvarta, sumažėjo darbuotojų.

„Situacija verslui nepagerėjo. Dar ir pernykštė energetinė krizė, mokesčiai, dabar, be to, „Sodra“ ir VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS) panaikina atidėtų mokesčių išdėliojimą iki 2026 metų, jei vėluoja restoranai nors vieną dieną sumokėti“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Situacija verslui nepagerėjo. Dar ir pernykštė energetinė krizė, mokesčiai, dabar (...)

 

Pasak asociacijos, sumažinus PVM verslas galėtų sklandžiai iki 2026 metų susimokėti atidėtus mokesčius, sumažintų šešėlį, išsaugotų darbo vietas.

Jos duomenimis, šiemet sektoriaus apyvarta galėtų kristi 10 proc. iki 1,7 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius sezono metu – 39 tūkst.

LVRA skaičiavimais, padidinus PVM sektorius šiemet valstybei sumokės 1,5 mln. eurų mažiau mokesčių nei esant 9 proc. tarifui – įmonės sumokės mažiau gyventojų pajamų ir pelno mokesčių, be to, papildomų biudžeto išlaidų reikės atleistiems darbuotojams bei kompensacijoms už maistą ugdymo ir medicinos įstaigose.

Pernai rudenį Seimas atmetė opozicijos frakcijų siūlymą 9 proc. PVM tarifą pratęsti iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. Dar anksčiau parlamente siūlytą lengvatą padaryti nuolatine.

Tačiau, pasak Elijaus Čivilio, dar anksti pasakyti, kokios konkrečios bendrovės bendradarbiaus su ginkluotės gamintoja.

„Jie („Rheinmetall“ – BNS) yra pakankamai atviri įvairioms sritims nuo pačios gamyklos statybų iki labai paprastų buitinių dalykų tą gamybą vykdant. Tai spektras yra tikrai labai platus“, – ketvirtadienį interviu „Verslo žinioms“ sakė E. Čivilis.

„Pasakyti, kur konkrečiai, dabar yra per anksti. Manau, kad tai bus natūralus sekantis žingsnis po sutarties pasirašymo“, – teigė jis.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

Pasak E. Čivilio, Lietuva susidomėjusiems stambiems investuotojams „labai anksti“ keliamas lūkestis, kad į jų veiklą šalyje bus įtrauktas ir vietos verslas.

Manome, kad mums tokių izoliuotų gamintojų, kurie pagamintų tik sau, išvežtų ir nesukurtų jokios pridėtinės vertės, tiesą sakant, nelabai reikia.

 

„Manome, kad mums tokių izoliuotų gamintojų, kurie pagamintų tik sau, išvežtų ir nesukurtų jokios pridėtinės vertės, tiesą sakant, nelabai reikia. Mums svarbu, kad kuo didesnė ekosistema būtų įsiraukusi“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Jo teigimu, „Investuok Lietuvoje“ prašė „Rheinmetall“ pasidalinti informacija apie įmonės tiekėjus ir kitus partnerius: „Tikrai neslėpsiu, kad mūsų interesas, kad tie žaidėjai irgi atrastų Lietuvą.“

„Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas) antradienį Vilniuje tikino, kad bendrovė jau ieško partnerių Lietuvoje.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS trečiadienį teigė, kad su Vokietijos koncernu bendradarbiauti galėtų robotų, elektronikos įmonės, taip pat – vienintelė sprogmenų gamintoja Lietuvoje, valstybės valdoma bendrovė „Detonas“.

„Verslo žinios“ ketvirtadienį pranešė, jog su „Rheinmetall“ apie penkerius metus jau prekiauja Kaune veikianti elektronikos produktų gamintoja „Kitron“.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Pasak E. Čivilio, „Rheinmetall“ Lietuvoje gaminama produkcija bus skirta eksportui, o amunicijos tiekimas Lietuvai greičiausiai bus įtvirtintas atskirais susitarimais.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.

„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.

„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.  

„Situacija elektros rinkoje pasikeitė nuo tada, kada visi procesai buvo pradėti. Dabar galbūt ekonomika atrodo truputį kitaip, turint minty, kad elektros kainos tikrai neatrodo tokios, kokios buvo 2022 metais. Daugeliui rinkos dalyvių savo kalkuliacijas reikėjo perdaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, tikėtina, konkursas bus skelbiamas iš naujo.

„Spręsime tą situaciją, nes konkurencija turi būti. Greičiausiai reikės pakartotinio konkurso“, – teigė ji.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Ją pateikė anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, jog konkursas bus skelbiamas iš naujo. Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

„Apie tai galima diskutuoti, bet tiesiog reiktų matyti didesnį paveikslą. Truputį galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 procento, dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, užsienio investuotojai „labai gerai supranta“, kad Vyriausybė siekia gerinti Lietuvos saugumo padėtį ir didinti atgrasymo pajėgumus.

„Ji (Vyriausybė – BNS) elgiasi racionaliai ir jų investicijų atžvilgiu. Tai yra svarbu ir toms pačioms investicijoms. Saugumas nėra viskas, bet be saugumo nėra nieko. Todėl manau, kad ta diskusija yra perdėta“, – teigė I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį po politikų, verslo ir profsąjungų susitikimo dėl gynybos finansavimo sakė, kad pelno mokesčio tarifo didinimas 2 proc. punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra 0 proc. reinvestuojamo pelno lengvatos.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas. Tarp siūlymų, be kita ko, įtrauktas pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu iki 16 proc., taip pat  2 proc. punktais – ir iki 17 procentų.

Premjerė taip pat teigė, kad kita alternatyva – didinti gynybos finansavimą iki 22 proc. padidinant pridėtinės vertės mokestį (PVM) – nėra atmesta, tačiau jos būtų galima išvengti radus kitų finansavimo šaltinių.

„Šitas pasiūlymas yra kažkur eilės gale. Ir jei kiti pasiūlymai leidžia pasiekti tą patį rezultatą, galbūt galime šito sprendimo tiesiog išvengti“, – sakė I. Šimonytė.

A. Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog PVM tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai.

Ministrės pirmininkės teigimu, PVM tarifas ir kitose Europos Sąjungos šalyse jau viršija 20 proc., o kai kuriose valstybėse šio mokesčio pajamos skiriamos būtent gynybai.

„Labai racionaliai vertinant savo aplinką ir kur esame su savo PVM, reikia truputėlį pasidairyti į aplinkines šalis ir pamatysime, kad (...) daugumoje valstybių PVM, įskaitant ir Lietuvą, per pastaruosius 10-15 metų jau yra virš 20 proc. Tai yra daugiau tas paveikslas, kokį matome aplinkinėse šalyse“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Estija, kaip žinia, nuo šių metų PVM pakėlė iki 22 proc. – 2 proc. punktais. Be kita ko, ir dėl gynybos finansavimo poreikio“, – teigė premjerė.

Pasak jos, finansavimas gynybai turėtų būti didinamas iš kelių skirtingų šaltinių. Trečiadienį ji pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

„Būtų sąžiningiau tą naštą paskirstyti per kelis mokesčius dėl to, kad tai yra visų mūsų atsakomybė. Ir mes visi tą priedą, vienu ar kitu būdu į tą specialųjį gynybos fondą, kurį, tikiuosi, įkursime atskiru įstatymu, galėtume įnešti“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė taip pat vylėsi, jog sprendimus dėl gynybos finansavimo dar priims šios kadencijos parlamentas.

„Norėčiau tikėti, kad bent didžiajai daliai sprendimų arba didžiajai daliai uždavinio tuos sprendimus pavyks surasti. Jei nepavyks, tai irgi politikoje būna, kad prie šitų diskusijų grįžti po rinkimų“, – sakė I. Šimonytė.

„Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę taip pat teigė, kad Lietuvoje yra tokių įmonių.

„Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas) antradienį Vilniuje tikino, kad bendrovė jau ieško partnerių Lietuvoje.

Pasak V. Sabaliausko, potencialios „Rheinmetall“ partnerės Lietuvoje – robotus gaminančios bendrovės.

„Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti. Lietuvos verslas tame turi daug patirties“, – BNS kalbėjo V. Sabaliauskas.

Sviedinių gamyboje robotika šiais laikais labai plačiai naudojama, bus reikalinga daug robotų. Juos reikės ir pagaminti, ir pastatyti, ir aptarnauti, ir prižiūrėti.

Be to, anot jo, Lietuvoje veikia daug automatines gamybos linijas gaminančių bei aptarnaujančių įmonių, ryšius su  „Rheinmetall“ galėtų užmegzti ir tikslioji metalo apdirbimo pramonė: „Įranga vis tiek dils, reikės atsargines dalis gaminti tuoj pat, iš karto, tad prie tokių didelių apimčių, kuriomis numatoma gaminti...“

Sprogmenis sviediniams galėtų tiekti „Detonas“

V. Sabaliausko teigimu, sprogmenis sviediniams „Rheinmetall“ turėtų importuoti, tačiau juos galėtų tiekti ir vienintelė Lietuvos sprogmenų gamintoja, valstybės valdoma įmonė „Detonas“.

Bendrovė gamina sprogmenis žemės sprogdinimui, tačiau, anot V. Sabaliausko, ji turi ir karinei gamybai pritaikytą infrastruktūrą.

„Detono“ direktorius Vaidas Zubavičius BNS sakė, kad bendrovė svarsto apie karinę gamybą, tokį lūkestį esą išreiškė ir jos akcininkė Susisiekimo ministerija.

Jo teigimu, įmonė dalyvauja „įvairaus formato pokalbiuose“ su kai kuriomis Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, neatmestų ir bendradarbiavimo su „Rheinmetall“, nors apie tai, V. Zubavičiaus teigimu, kalbėti dar anksti.

„Jei galėtume būti naudingi, būti tos grandinės dalimi, tai bandysime ir stengsimės“, – BNS sakė V. Zubavičius, paklaustas apie bendradarbiavimo su „Rheinmetall“ perspektyvas.

„Teltonika“ taip pat mato galimybių

A. Armonaitės teigimu, nors Lietuvoje nėra išvystytos metalurgijos pramonės, šalyje gaminami aukštųjų technologijų gaminiai – mikroelektronikos komponentai, puslaidininkiai. Ji užsiminė ir apie būsimą aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ puslaidininkių lustų gamyklą Vilniuje, Liepkalnyje. 

„Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys BNS teigė, kad „Teltonika“ galėtų gaminti gynybos įmonėms reikalingus elektronikos komponentus – ryšio priemones, radarus, dronus, tiekti bendrovėje jau gaminamus ryšio modulius.

„Manau, kad tikriausiai mūsų verslas Lietuvoje atras daug taškų, kur galima bendradarbiauti ir papildyti vienas kitą“, – BNS teigė A. Paukštys.

„Elektronika, kaip suprantu, gynybos pramonėje užima labai svarbią nišą. Galėtume gaminti viską, kas liečia elektroniką“, – tikino jis.

Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

Amunicijos gamykla galėtų iškilti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

„Finansų ministerija kaip tik ruošia darbine tvarka specialaus fondo įstatymą, kuris galėtų tas lėšas ir akumuliuoti“, – žurnalistams po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė.

„Tada Vyriausybė jau teiktų pasiūlymą Seimui tokį fondą pirmiausia įsteigti ir numatyti jo finansavimo šaltinius“, – pridūrė ji.

Anot premjerės, taip daroma siekiant įtikinti politikus, kad įvesti didesni mokesčiai bus iš tikrųjų nukreipti krašto apsaugos finansavimui.

I. Šimonytės teigimu, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi. Arba bent jau nemažai žmonių tą konstatavo“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. – Pirmiausia kalbama apie pelno mokesčio papildomą priedą, kuris galėtų keliauti gynybos finansavimui.

„Turime keletą tokių siūlymų, daugiau mažiau su kuriais – nesakysiu, kad dėl to kažkas yra laimingas – bet galima gyventi.

 

Mokesčių dėlionė

Politikai, verslo ir profsąjungų atstovai dėl būdų papildomai finansuoti gynybą susitiko trečiąkart. Vis tik premjerė teigė, kad daugiau tokių susitikimų daryt neplanuojama, o Vyriausybė per kelias savaites parengs konkretų siūlymą.

„Girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina, (...) judėsime į priekį, – teigė I. Šimonytė. – „Jei parlamente jiems paramos nebus, matyt, prie tų klausimų reiks grįžti kažkada vėliau.“

Premjerė neatskleidė, kuriems pasiūlymams politikai ir socialiniai partneriai griežtai prieštaravo, ji taip pat teigė nė vieno siūlymo kol kas neatmetanti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Tuo metu pridėtinės vertės mokesčio kėlimo politikai iš esmės nepalaikė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė pasisakantis už dviem procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą stambiam verslui.

Standartinis tarifas dabar siekia 15 procentų.

„Kol kas siūlomas (...) 1 proc., bet aš niekaip nesuprantu akcijos esmės, jeigu verslas sako, kad mes už 4 proc. BVP gynybai. Tai 2 proc. pelno mokesčio toms įmonėms, stambiam verslui tikrai nepakenktų“, – sakė parlamentaras.

„Jei bus žengiama šitu žingsniu, pelno mokestis – 2 proc., tai būtų labai geras žingsnis ir būtų galima kalbėti, kaip ateityje tą fondą užpildyti kitomis lėšomis“, – pridūrė jis.

Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?

 

S. Skvernelis taip pat teigia pasiūlęs papildomą finansavimą gynybai surinkti iš padidintų alkoholio ir tabako akcizų. Šiam siūlymui sakė pritariantis ir opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Dovilė Šakalienė tvirtino nesuprantanti, kodėl svarstant apie papildomus lėšų gynybai šaltinius vengiama kalbėti apie skolinimąsi iš gyventojų, vadinamąsias gynybos obligacijas.

„Nelabai suprantu dėl tų pačių obligacijų. Jei Vyriausybės taupymo lakštai yra leidžiami kasmet ir obligacijos apie nieką yra išperkamos už kelis šimtus milijonų, kodėl nebūtų galima skirti gynybai?“ – svarstė socialdemokratė.

„Apie tai net nenorima kalbėti“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, dalis gyventojų būtų pasirengę pirkti obligacijas su 0 proc. palūkanomis.

Nori išgirsti karinį patarimą

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą.

Neseniai pareigas pradėjęs eiti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tai atliepia karo Ukrainoje pamokas, atliepia didelį oro gynybos sistemų poreikį, kuris yra NATO valstybėse“, – sakė ministras.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad L. Kasčiūno pristatyti pakeitimai prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo šiemet pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).

„Jis (L. Kasčiūnas – BNS) kitaip įsivaizduoja diviziją, trumpina terminus įsigijimo, kitaip mato sunkinimą. (...) Norėčiau išgirsti karinį patarimą, Lietuvos kariuomenės vado poziciją į krašto apsaugos ministro siūlymą, kaip tai atlieptų operacinius planus, kurie patvirtinti NATO viršūnių susitikimo metu“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Anot jo, tik paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės prioritetai yra suderinti, galima būtų kalbėti apie finansavimą minėtiems įsigijimams.

Visgi politikas teigė, jog „valstiečiai“ nepalaikys nei PVM, pelno ar gyventojų pajamų mokesčių didinimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią savaitę teigė, kad ministro siūlymai dėl oro gynybos įsigijimų spartinimo papildo esamus poreikius ir neprieštarauja ankstesniems pajėgumų vystymo planams.

Neskubėti su mokestinėmis iniciatyvomis ragino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kol kas nėra tokio pasiūlymo, kuris „rytoj galėtų eiti į Seimą“.

„Sutarimas turėtų būti kuo platesnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

L. Kasčiūnas teigia, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Tačiau trečiadienį I. Šimonytė sakė, jog, keičiant įsigijimų prioritetus ir projektų finansavimo pobūdį, tokio pobūdžio finansavimo šokinėjimų atsiranda mažiau. Konkrečių skaičių ji neskelbė.

„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, kol kas valdančioji „koalicija neturi bendro sprendimo“, kokiu būdu padidinti gynybos finansavimą, visos kitos opcijos išlieka galimos.

„Jokių raudonų linijų kol kas nenoriu nubrėžti“, – teigė A. Armonaitė.

Paklausta, ar palaikytų pelno mokesčio didinimą 2 procentiniais punktais, ministrė pabrėžė, kad tai paveiktų Lietuvos konkurencingumą. Pasak jos, Lietuvoje, kitaip nei šalyse, kur pelnas apmokestinamas labiau, negalioja nulinė reinvestuojamo pelno lengvata.

„Reikia įsivertinti, kaip bendrai tai pakeistų mūsų konkurencinį klimatą mokestine prasme. Nes yra kaimyninės šalys, kurios turi didesnius pelno mokesčio tarifus, tačiau turi ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimą – Lietuva šito režimo neturi“, – kalbėjo ji.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.

Pagal ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.

„Būtent dėl slaptumo aspekto turime tam tikrą viešinimo procedūros dalį iš proceso ir eliminuoti“, – LRT radijui trečiadienį teigė  Erika Kuročkina.

Seimas skubos tvarka svarsto įstatymų pataisas, kuriomis Vyriausybės svarbiais nacionaliniam saugumui pripažintų stambių gynybos pramonės projektų plėtotojams siūloma leisti neviešinti informacijos apie statybos darbų pradžią, neinformuoti visuomenės apie projektavimą, nekviesti jos dalyvauti svarstant projektus.

„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame. Ką eliminuojame, tai viešojo derinimo procedūrų, kai vyksta didesnio masto statybos tam tikri techninio projekto elementai pastatomi ir visuomenė supažindinama su jais“, – teigė viceministrė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narė Goda Burokienė sakė, kad gyventojams bus sudėtinga rasti informaciją apie plėtojamus gynybos pramonės projektus.

„Žmonėms reikės gerai paieškoti informacijos, (...) per valdžios vartus prisijungsi, paieškosi ir rasi. O kas nepaieškos, tas ir nesužinos“, – sakė G. Burokienė.

„Visiškai komunikacijos su visuomene neeliminuojame.

 

Pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas, numato galimybę pradėti projektus statyti dar neturint statybos leidimo, poveikio aplinkai vertinimo, kuriuos investuotojas privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

„Tai irgi įrėmina ir pačią įmonę, ir mus užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų užtikrinti galiausiai. Kad ir poveikis aplinkai nebūtų neigiamas, kad visi statybos leidimo reikalavimai būtų užtikrinti“, – kalbėjo E. Kuročkina.

Pataisas Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm amunicijos sviedinių gamyklą. Įmonės ir Vyriausybės atstovai antradienį pasirašė statybų ketinimo protokolą.

„Rheinmetall“ gamykla taip pat pripažinta svarbiu investiciniu projektu, kuriam paprastai taikomos specialios verslo ir kitokios sąlygos.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

„Pasirinkimo nėra labai daug, vienas iš tų sklypų yra tas, apie kurį jūs kalbate“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, paklausta, ar „Rheinmetall“ gamyklą planuojama statyti Radviliškio rajone.

„Jis šiuo metu užimtas ir kol nėra kitaip, tikrai negaliu sakyti, kad tai yra tas sklypas, kuriame ta gamyba bus vystoma“, – teigė premjerė.

Šaltiniai BNS praėjusią savaitę patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, LSMU valdomoje valstybinėje žemėje.

Premjerės teigimu, konkreti vieta gamyklai dar nenumatyta, o tokio masto pramonei reikalingas labai didelis sklypas – „Rheinmetall“ ieškoma vieno didelio sklypo, kurio nereikėtų apjungti su kitais.

Tikrai ieškosime sklypo, tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai yra taikomi.

„Reikalingas labai didelis sklypas ir mes ieškome tokio sprendimo, kur nereikėtų daugybės sklypų konsoliduoti į vieną, o kad būtų parengtas sprendimas optimalus, kad būtų galima iškart naudoti didelį sklypą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Tikrai ieškosime sklypo, tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai yra taikomi“, – teigė ministrė pirmininkė.

LSMU netoli Baisogalos valdo beveik 400 hektarų žemės sklypą, jį dabar naudoja Gyvulininkystės institutas.

BNS kalbinti gynybos pramonės ekspertai teigė, jog tokiai amunicijos gamyklai reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką.

Antradienį pasirašomas ketinimų protokolas su „Rheinmetall“ dėl gamyklos Lietuvoje statybos. Vokietijos gynybos pramonės koncernas taip pat pateikė paraišką pripažinti jos planus stambiu investiciniu projektu.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.