„Turime labai aiškius prokremliškus, proputiniškus kandidatus. Pažiūrėjus į reitingus, kada po kelis procentus visuomenės palaiko tokius veikėjus, tai matyt, yra terpė Kremliaus veikėjams dirbti Lietuvoje ir turėti galimybę verbuoti asmenis, kurie turbūt ir už dyką bendradarbiaus ir teiks informaciją mūsų nedraugiškam kaimynui“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Pasak ekspremjero, būtina imtis veiksmų, kad visuomenėje nebeliktų Kremliaus naratyvo apraiškų.

„Matome, kad tų žmonių, kurie su gėlytėmis lauktų rusų tankų įvažiavimo į Lietuvą – yra pakankamas skaičius ir jiems atstovauja politikai, kurie dar neseniai Seime buvo“, – sakė jis.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

ELTA primena, kad Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją yra minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją. Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Pernai gegužės 9-osios išvakarėse Merkinėje buvo išniekintas partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Taip pat buvo gautas pranešimas apie dar vieną išpuolį Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – partizanų vado paminklas buvo ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

„Ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka. Todėl turime būti pasirengę pakankamai anksti atgrasyti šias grėsmes ir atsispirti šiam augančiam pavojui, keliančiam grėsmę ne tik ekonominei tvarkai, bet ir tarptautinių santykių prigimčiai“, – prasidėjus konferencijai Vilniuje, žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva jau ilgą laiką susiduria su tokiu spaudimu iš Rusijos, pastaraisiais metais, pažymėjo jis, prie spaudimo prisidėjo ir Kinija.

„Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas. Diplomatiniai sprendimai tampa sunkiau įgyvendinami, o eskalacija – labiau tikėtina“, – kalbėjo ministras.

G. Lansbergiui pritarė ir Lietuvoje viešintis Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jose W. Fernandezas.

„Valstybės turi ir privalo pasipriešinti ekonominei prievartai. JAV joms padės, jos nėra vienos. Kinija gali bandyti paveikti, tačiau mes susivienijame ir pasipriešinsime tai ekonominei prievartai“, – kalbėjo J. W. Fernandezas.

Kai ekonominė galia derinama su autoritariniu režimu, didėja prievartos ir konfliktų potencialas.

ELTA primena, kad pirmadienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skirta aptarti pasipriešinimą ekonominei prievartai.

Pirmąją konferencijos „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“ dieną tarptautinės politikos formuotojai, verslo ir akademinių bendruomenių atstovai diskutuos apie didėjantį ekonominės prievartos naudojimą ir būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Kaip pranešė konferenciją organizuojanti Užsienio reikalų ministerija, renginyje dalyvaus Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų, Japonijos, Australijos ir kitų valstybių atstovai.

Antroji renginio diena bus skirta ekspertams iš ES institucijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir nacionalinių administracijų. Jie aptars užsienio ir saugumo politikos sričių rekomendacijas dėl kovos su ekonomine prievarta.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje Vilniuje viešinti K. Ollogren informavo, jog „Patriot“ sistema Lietuvoje bus dislokuota liepos 6–23 dienomis.

ELTA primena, kad pirmadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su į Lietuvą atvykusia Nyderlandų Karalystės gynybos ministre Kajsa Ollongren.

Ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, būsimas pratybas, kurių metu Nyderlandai Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Kaip skelbta anksčiau, kovo pabaigoje Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Skelbta, kad Nyderlandų karinis vienetas Lietuvoje treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad pratyboms Lietuvoje atvykstantis Nyderlandų padalinys prisidės prie NATO oro gynybos parengties.

„Aš manau, kad prezidentas nusileido gana žemai, ir jeigu taip perfrazuoti, tai panašu, kad prezidentui gali pritrūkti kuro iki antro rinkimų turo. Palinkėčiau, kad jo nepritrūktų“, – reaguodamas į prezidento pasisakymus apie komisiją laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Bakas.

„Akivaizdu, kad žmonės girdi pranešėjo istoriją, žmonės supranta, kad valstybės vadovas turėtų būti Konstitucijos teisėtumo garantas, skaidrumo etalonas. Visuomenė tai mato ir girdi“, – sakė parlamentaras.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, jog VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas G. Nausėda kartoja – šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo diskredituoti jį kaip kandidatą į šalies vadovo postą. Referuodamas į komisijos darbą ir parengtas išvadas prezidentas vaizdžiai tikino, kad „tuščiu baku toli nenuvažiuosi“.

Parlamentaro V. Bako vertinimu, gan aštrią G. Nausėdos retoriką VSD pranešėjo komisijos atžvilgiu lemia argumentų trūkumas.

„Kai neturi argumentų pereini ad hominem, į asmeniškumus, akivaizdu, kad prezidentas yra nepasiruošęs rimtų argumentų diskusijai dėl šios išvados“, – teigė jis.

Aš manau, kad prezidentas nusileido gana žemai, ir jeigu taip perfrazuoti, tai panašu, kad prezidentui gali pritrūkti kuro iki antro rinkimų turo.

„Prezidentas elgiasi neskaidriai. Kaip ir buvo nuslėpta priklausomybė Komunistų partijai. Tačiau ši priklausomybė yra rimtesnė, čia yra šie laikai, nebe 1980-1990 m. Jeigu yra faktinių aplinkybių, kad jo aplinkoje yra tikrai daug žmonių, susijusių su rusų specialiosiomis tarnybomis – tą reikia paaiškinti“, – pridūrė V. Bakas.

ELTA primena, kad antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Į Seimo etikos sargus dėl galimų parlamentinio tyrimo pažeidimų kreipėsi pati VSD, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Komisija sulaukė ir prezidento vyriausiojo patarėjo Jareko Niewierowicziaus – nutarta šiuo pagrindu pradėti dar vieną tyrimą.

Savo ruožtu, opozicijai priklausantys parlamentarai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Kaip pranešta anksčiau, prieš savaitę Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas, komisijos teigimu, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

„Taip, galiu patvirtinti faktą, kad praeitą savaitę per advokatą kreipiausi į Seimą, Seimo laikinąją komisiją bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Minėtų adresatų paprašau pateikti apie mane turimą informaciją, jeigu tokios neturi, tai patvirtinti bei užtikrinti nekaltumo prezumpcijos laikymąsi“, – Eltai siųstame atsakyme teigė J. Šovienė.

Informacija, jog Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadoje minima J. Šovienė galimai turėjo ryšių su baltarusiškų trąšų verslu, pasirodė portale „Delfi“.

Buvusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja neigia bet kokius galimus ryšius su baltarusiškų trąšų verslu. Pasak J. Šovienės, tokia informacija daro žalą jos tarnybinei reputacijai.

„Pabrėžiu, kad nuosekliai ir kategoriškai neigiu turėjusi bet kokių sąsajų su baltarusiškų trąšų verslu“, – Eltai tikino ji.

„Komisijos išvados bei atitinkami pranešimai žiniasklaidoje daro žalą mano, kaip valstybės tarnautojos, reputacijai. Prasimanymais grįstos abejonės, metančios šešėlį valstybės tarnautojų bei pareigūnų atžvilgiu, iš tokių garbingų institucijų kaip Lietuvos Respublikos Seimas nedera su teisinės valstybės principais“, – pridūrė J. Šovienė.

ELTA primena, kad prieš kelias savaites portalas „Delfi“ paskelbė, jog parlamentinės komisijos įslaptintoje medžiagoje svarstoma, kad buvusi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimais galėjo turėti ryšių baltarusiškų trąšų verslu susijusiais asmenimis. Visgi, ir Prezidentūra, ir J. Šovienė šias sąsajas neigia.

Antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog VSD pranešėjo istoriją tyrusi parlamento komisija viršijo savo įgaliojimus, neteisėtai atskleidė pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybę. Be to, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, etikos sargų vertinimu, buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Į Seimo etikos sargus dėl galimų parlamentinio tyrimo pažeidimų kreipėsi pati VSD, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Komisija sulaukė ir prezidento vyriausiojo patarėjo Jareko Niewierowicziaus – nutarta šiuo pagrindu pradėti dar vieną tyrimą.

Savo ruožtu, opozicijai priklausantys parlamentarai yra pasikreipę į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Kaip pranešta anksčiau, prieš savaitę Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms – jų patvirtinimui liko paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

„Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse. Ne dėl to, kad politika yra peržiūrima, bet mes turime adaptuotis prie pasikeitusios Rusijos laikysenos regione, kiek tai yra susiję su nestrategine branduoline ginkluote“, – antradienį Žinių radijui teigė K. Budrys.

„Mes tos branduolinės retorikos, vadinamo branduolinio žvanginimo, girdime nuolat, tad turime į tai reaguoti. (...)Vienas iš dalykų, apie ką reikia kalbėti – Europoje dislokavimo vietos gali būti kitos. Tai yra ilgas procesas. Pradėti apie tai diskutuoti viešai yra tinkama vieta ir laikas“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius.

Mes tos branduolinės retorikos, vadinamo branduolinio žvanginimo, girdime nuolat, tad turime į tai reaguoti.

ELTA primena, kad A. Duda interviu laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda.

Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

Prezidento patarėjas: pažanga yra, tačiau plėsdama priedangų tinklą Vyriausybė galėtų būti nuoseklesnė

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas K. Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė.

„Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti. Čia centrinės valdžios lyderystės visų pirma klausimas, nes jeigu darome tokiomis namudinėmis prekėmis, priemonėmis ir kas po ranka papuola civilinę saugą (...). Tai gaunasi taip, kaip gaunasi. Turime pasigaminę lipdukų, einame ir klijuojame ant to, ką matome“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Turime pasigaminę lipdukų, einame ir klijuojame ant to, ką matome.

Tai jis pabrėžė VRM pirmadienį pristačius Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatyta, kaip iki 2030 metų bus kuriama šalies civilinės saugos sistema, plečiamas priedangų tinklas, gyventojų perspėjimo sistema.

Visgi, K. Budrio vertinimu, Vyriausybei vis dar trūksta nuoseklumo, taip pat aiškių prioritetų užtikrinant civilinę saugą. Tam, anot prezidento patarėjo, ji turėjo jau praėjusiais metais parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą.

„Žinoma, tiek įspėjimo, informavimo sistemai, tiek evakuacijai, tiek kas susiję su gyventojų apsauga, priedanga – reikia papildomų finansų“, – kalbėdamas apie vėluojantį priedangų įrengimą pridūrė prezidento patarėjas.

Tiesa, anot jo, sunkumų įgyvendinant civilinės saugos programą gali kelti ir tai, kad ją pavesta įgyvendinti skirtingoms institucijoms.

„Kitas svarbus dalykas, kad tas darbas būtų tokiu linijiniu būdu organizuojamas ir kad nereikėtų taisyti prieš tai padaryto darbo, kaip kad ir su priedangų inventorizavimu. Mes turėjome vienokį apsirašymą, (...) suinventorizavome, sužiūrėjome, o dabar turime Statybos techninį reglamentą, kuriame surašyta, kokie yra reikalavimai (...) Jeigu dabar peržiūrėtume ir dar kartą inventorizuotume tas sužymėtas tas priedangas, turbūt jos irgi ne visos atitiktų. Tai nėra savaime blogai, jei tai vyktų nuosekliai“, – aiškino K. Budrys.

Jis taip pat akcentavo, kad norint efektyviau užtikrinti civilinę saugą reikia didesnio centrinės valdžios, savivaldos, verslo bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.

VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įrengta priedangų, kuriose galėtų pasislėpti 36 proc. arba 1 mln. gyventojų.

LRT radijo debatuose pirmadienį prezidentas G. Nausėda tikino pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo jau nuveiktus darbus ir teigė jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.

„Visos detalės man buvo žinomos, sužinojau prieš keletą savaičių ir griežtai laikiausi principo neskelbti to, kad nepakenkti tyrimo eigai. Tą pačią dieną paskelbė ir Lenkijos pusė aukščiausiu politiniu lygiu“, – pirmadienį vykusiuose LRT radijo debatuose kalbėjo G. Nausėda.

„Nežinau dėl ko visa ši istorija iškilo. Mėginimas nurodinėti man, ką aš galiu kalbėti ir ko negaliu, įsipaišo į tą patį paveikslą. Konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų iš viso“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu reaguodama į šalies vadovo kritiką konservatorių kandidatė I. Šimonytė akcentavo, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas L. Volkovo užpuolimo detales patvirtino tik reaguodamas į G. Nausėdos pasisakymą. Anot premjerės, tokią informaciją turėjo paskelbti tyrimą vykdę pareigūnai.

„Taip jau būna gyvenime, kad kai kažkas kažką pasako, tenka komentuoti – kaip tą teko daryti Lietuvos policijai ir prokuratūrai. Vis dėlto, tai yra labai sudėtinga operacija. Žmonės sėdėjo ir dirbo, kad būtų pasiektas rezultatas. Paprastai prokuroras priima sprendimą, kada yra visiškai saugu skelbti. Tai yra tų pareigūnų, kurie atliko darbą, tam tikra šlovės valanda, momentas, kada gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Politikams to nereikėtų daryti“, – sakė I. Šimonytė.

Tai yra tų pareigūnų, kurie atliko darbą, tam tikra šlovės valanda, momentas, kada gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Politikams to nereikėtų daryti.

Visgi, G. Nausėda tikino tą pačią dieną padėkojęs žvalgybos pareigūnams, o informacijos skelbimas iš anksto buvo suderintas su Lenkija.

ELTA primena, kad prieš kelias savaites G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas G. Nausėda, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus L. Volkovo užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Aš tą informaciją esu girdėjęs, patvirtinti jos negaliu. Jos privačių interesų deklaracijoje to nesimato. Nesu tikras, bet tokias kalbas esu girdėjęs. Kreipiausi į VSD ir VTEK“, – Eltai teigė V. Bakas.

„Tai yra paklausimas apie tai, ar ponios Šakalienės sutuoktinis dirba VSD ir ar tai yra deklaruota viešų privačių interesų deklaracijoje“, – pridūrė jis.

Eltos šaltinių nuomone, jei ši informacija pasitvirtintų – D. Šakalienė turėtų nusišalinti nuo EPK vykstančio tyrimo apie VSD pranešėjo komisijos veiklą.

Savo ruožtu pati D. Šakalienė tikina viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodžiusi visą viešintiną informaciją.

„Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta“, – Eltai teigė ji.

Visgi, 2020 m. teiktoje anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) D. Šakalienė buvo nurodžiusi vyro darbovietę – Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau VTEK puslapyje šių metų kovą atnaujintame privačių interesų registre jo darbo vieta ar pareigos nurodytos nėra.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl galimų procedūrinių pažeidimų parlamentinio tyrimo metu gavo skundą ir iš Prezidentūros. Pasak EPK pirmininkės Aušrinės Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius.

Taip pat sulaukta kreipimosi iš Seimo narės Agnės Širinskienės, informavo A. Norkienė. Anot politikės, Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.

Viskas, kas pagal įstatymus, yra nurodyta ir ta informacija, kuri yra ne slapta ir vieša – visa yra nurodyta.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms. Už šią išvadą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė – 13.

Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Į parlamentinio tyrimo išvadas sureagavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.

„Aš nevertinu niekaip, nesikišu į rinkimų kampaniją. Mes turime nemažą kiekį žmonių ir pasirinkimas Lietuvoje tikrai yra įmanomas. Labai linkiu žmonėms padaryti jiems tinkamus sprendimus“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje teigė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.  Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.

Pasak jo, Vyriausybės vadovė nepriima politikams būtinų sprendimų.

„Vis dėlto, man atrodo, kad ji yra ne politikė, plačiąja to žodžio prasme, ir kartais nepriima sprendimų, kuriuos politikas privalėtų priimti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

Vertindamas savo darbus šalies vadovas pripažino, kad klaida galėjo būti nutylėjimas, jog kadaise priklausė Komunistų partijai.

„Na, tai buvo tiesos nepasakymas iki galo, kartais tiesos nepasakymas iki galo taip pat yra klaida“, – svarstė jis.

Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2019-aisiais nenurodė kadaise priklausęs Komunistų partijai, nors rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.

Kandidatuodamas antrai kadencijai, šalies vadovas tokią informaciją anketoje nurodė.

Svarstydamas apie klaidas, G. Nausėda prisiminė ir dar kadencijos pradžioje nuskambėjusį sprendimą aplankyti dukrą Pietų Korėjoje.

„Klaida buvo po vizito į Japoniją vykti į Pietų Korėją aplankyti savo dukros“, – teigė jis.

Dar 2019 m. Japonijoje imperatoriaus Naruhito intronizacijos ceremonijoje dalyvavęs prezidentas po šio vizito kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išvyko į Pietų Korėją aplankyti dukros. Tuo metu toks veiksmas visuomenėje buvo vertinamas skeptiškai.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.