Kaip parodė LRT skelbta apklausa, daugiau nei trečdalis (35,7 proc.) rinkėjų neketina rinkti europarlamentarų, o dar 5,6 proc. nežino, kam atiduos savo balsą.

Labiau nebalsuoti EP rinkimuose linkusios moterys, 38,5 proc. jų nurodė neketinančios to daryti. Vyrų, kurie neis balsuoti, apklausos duomenimis, yra 32,3 proc.

Apklausa taip pat parodė, kad didžiausias balsuoti neketinančių respondentų skaičius – jaunimo nuo 18 iki 29 metų grupėje (41,7 proc.).

Dažniausiai EP rinkimuose nebalsuoti taip pat ketina nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą turintys žmonės – atitinkamai 43,1 ir 42,9 proc. Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių nebalsuoti žada 23,1 proc.

Visgi tie, kurie ketina išreikšti savo valią, dažniausiai nurodė ketinantys rinktis Lietuvos socialdemokratų partiją, kuriuos rinkimuose ves partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Juos rinktųsi 15,9 proc. apklaustų gyventojų.

Antruoju dažniausiu pasirinkimu respondentai nurodė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovus. Partijai balsą atiduoti ketina 8,4 proc. apklaustųjų. Konservatorių sąrašą rinkimuose ves Andrius Kubilius.

Tuo metu Liberalų sąjūdį, kurio sąrašo pirmojoje vietoje – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rinktųsi 3,9 proc. apklaustų gyventojų, o Laisvės partijai, kurią į rinkimus veda prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas, balsą atiduoti ketina 2,4 proc. gyventojų.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus į rinkimus vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, apklausos duomenimis, palaikytų 7,8 proc. respondentų. Kiek mažiau, 6,8 proc. apklaustų, nurodė ketinantys rinktis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vedamą Aurelijaus Verygos.

Mažiausiai gyventojų palankumo apklausoje sulaukė Krikščionių sąjunga (jos sąrašą veda Algimantas Rusteika), Lietuvos liaudies partija (jos sąrašą turėjo vesti Nendrė Černiauskienė) ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (jos sąrašo lyderiu buvo įrašytas Darius Kuolys).

Jas nurodė ketinantys rinktis 0,1 proc. gyventojų, tačiau pastarosios dvi galutiniame kandidatuojančių partijų sąraše neatsidurs, nes nesurinko reikalingų 10 tūkst. gyventojų parašų.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko balandžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.

Kaip skelbia portalas „Delfi“, apie tai, kad ESBO negalės stebėti Lietuvoje vykstančių šalies vadovo rinkimų, organizacija pranešė balandžio 23-ąją.

Pasak ESBO, taip nutiko todėl, kad organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui kvietimas buvo suteiktas su sąlyga, kad nebus įleidžiami kai kurių ESBO valstybių piliečiai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino, kad kvietė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą ir ESBO dalyvaujančias šalis stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus, tačiau su sąlyga, kad rinkimų nestebės Rusija ir Baltarusija.

„Lietuva, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, pakvietė ESBO ODIHR ir ESBO dalyvaujančias šalis, išskyrus agresorę Rusiją ir jos parankinę Baltarusiją, stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus“, – atsakyme nurodė ministerija ir paaiškino, kodėl išskyrė šias dvi valstybes.

Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės.

„Rusijos bandymai kištis į Lietuvoje vykstančius procesus, taip pat ir į rinkimus, jos vykdomos agresyvios informacinės atakos, kuriomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais, kaip ir intensyvi prieš Lietuvą nukreipta Baltarusijos žvalgybų veikla, kelia grėsmes mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, –  portalui perduotame komentare nurodė ministerija.

„Griežtai smerkiame Rusijos bandymus savuosius „rinkimus“ organizuoti okupuotose Ukrainos, Sakartvelo teritorijose, Moldovos Padniestrėje. Tiek Kremliaus, tiek ir A. Lukašenkos režimai stokoja bet kokio demokratinio teisėtumo“, – pažymėjo URM.

Rusijos ir Baltarusijos atstovų kvietimas stebėti rinkimų Lietuvoje, ministerijos vertinimu, būtų pasityčiojimas iš demokratijos.

„Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės, leisti jiems kištis ir vertinti demokratinių valstybių vidaus reikalus ir kartu ragina ESBO spręsti tarptautinę teisę grubiausiai laužančių, žmogaus teises trypiančių ir agresiją prieš Ukrainą vykdančių valstybių tolesnės narystės organizacijoje klausimą“, – apibendrino URM.

Rezultato, kad ESBO atstovai apskritai nestebės Lietuvoje vyksiančių prezidento rinkimų, ministerija nesiėmė vertinti.

Primenama, kad prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Primenama, kad aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė pirmadienį ryte dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje.

Nustatyta, kad atsijungimas įvyko dėl gedimo viename iš keitiklio savųjų reikmių maitinimo kabelių, jis sėkmingai pašalintas.

Per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo daugiau nei 99 procentai.

Per 2023 metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,967 TWh elektros energijos. 700 MW galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.

„Šiuo metu mes planuojame pratybas būtent su „Patriot“ daliniu liepos mėnesį jūsų šalyje ir tai būtų galima laikyti pirmuoju žingsniu rotacinės oro gynybos sistemos, dėl kurios ir sutarėme Vilniaus viršūnių susitikime, įgyvendinimo link“, – antradienio vakarą LRT televizijai sakė ministrė.

K. Ollongren pažymėjo, kad nepaisant to, jog šiuo metu oro gynybos pajėgumų trūksta, pratybų įgyvendinimas su sistema „Patriot“ Vilniuje – svarbus tvirtesnės oro gynybos žingsnis.

„Žinoma, oro gynybos pajėgumų šiuo metu stinga, nes prioritetas, žinoma, pirmiausia yra Ukraina. (...) Dalį sistemų mes jau esame pristatę Ukrainai ir šiuo klausimu mes dar turime dirbti, tačiau nepaprastai svarbu imtis žingsnių įgyvendinti tas pratybas su sistema „Patriot“ čia, Vilniuje. Tai būtų pirmasis žingsnis tvirtesnės oro gynybos NATO link, ypač šiame regione“, – sakė ji.

ELTA primena, kad pirmadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su į Lietuvą atvykusia Nyderlandų Karalystės gynybos ministre K. Ollongren.

Ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, būsimas pratybas, kurių metu Nyderlandai Lietuvoje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Kaip skelbta anksčiau, kovo pabaigoje Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Skelbta, kad Nyderlandų karinis vienetas Lietuvoje treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais.

K. Ollogren informavo, jog „Patriot“ sistema Lietuvoje bus dislokuota liepos 6–23 dienomis.

Savo ruožtu palankiausiai šalies gyventojai ir toliau vertina šaliai vadovavusį Valdą Adamkų (81 proc.) ir dabartinį šalies vadovas Gitaną Nausėdą (73 proc.).

Eltos užsakymų balandžio 10–21 dienomis atliktos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė (60 proc.), buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (palankiai vertina 59 proc.),  eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (52 proc.) ir visuomenininkas Andrius Tapinas (52 proc.).

Į patikimiausių politikų dešimtuką, pasitikėjimui ūgtelėjus 5 procentiniais punktais, pateko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis – pasitikėjimas juo siekė 49 proc. Taip pat prezidento posto siekiantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kurį apklausoje palankiai įvertino 45 proc. respondentų bei Ramūnas Karbauskis, sulaukęs 43 proc. respondentų palaikymo.

Per mėnesį po 6 procentinius punktus augo visuomenės pasitikėjimas Krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu (38 proc.) bei Seimo ir Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen (37 proc.).

Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais taip pat pagerėjo Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimas (40 proc.). Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.

Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų – I. Šimonytė, G. Landsbergis ir A. Armonaitė

Balandžio apklausų duomenis lyginant su mėnesiu anksčiau atliktu tyrimu, 3 procentiniais punktais augo premjerės Ingridos Šimonytės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio vertinimas.

Tačiau nepaisant to, jie išlieka nepalankiausiai vertinamų politikų gretose. Apklausos duomenimis, nepasitikėjimą A. Armonaite išreiškė 72 proc. apklaustųjų. Po lygiai, 74 proc. respondentų, nurodė nepasitikintys I. Šimonyte ir V. Landsbergiu.

Tuo metu pačioje lentelės apačioje įsitvirtinęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kurį nepalankiai vertina per 77 proc. Lietuvos gyventojų.

Apklausa vyko balandžio 10–21 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Portalo žiniomis, praėjusį antradienį vienas iš komisijos darbuotojų per klaidą apylinkių komisijų nariams išsiuntė laišką su beveik 20 tūkst. rinkėjų duomenimis. Jis buvo skirtas trečiadienį prasidėjusiems mokymams prieš rinkimus.

Skelbiama, kad po kurio laiko pastebėjus klaidą, nariai buvo paraginti kuo skubiau ištrinti gautus duomenis.

VRK pirmininkė Lina Petronienė portalui „lrytas.lt“ patikino, kad komisijos nariams duomenys buvo išsiųsti per klaidą, todėl vėliau buvo paprašyta gautą laišką ištrinti, o duomenų – nenaudoti.

„Bet komisijų nariai yra pasirašę pasižadėjimus rinkėjų duomenų neatskleisti. Jie buvo siunčiami ne kažkam į išorę, bet komisijų nariams, kurie dirba su dar didesniu kiekiu rinkėjų duomenų“, – aiškino komisijos vadovė.

VRK pirmininkės teigimu, komisijos nariams mokymų metu buvo suformuluotos praktinės užduotys, todėl buvo reikalingi tikslūs rinkėjų duomenys. Tačiau apie ketinimą panaudoti duomenis rinkėjai nebuvo informuoti.

VRK: komisijų nariai turi teisę dirbti su perduota informacija

Reaguodama į pasirodžiusią informaciją dėl esą nutekintų rinkėjų duomenų VRK nurodo, kad jokie rinkėjų duomenys nebuvo nutekinti. Teigiama, kad rinkimų komisijai buvo perduota mokymosi procesui skirta medžiaga.

Bet komisijų nariai yra pasirašę pasižadėjimus rinkėjų duomenų neatskleisti. Jie buvo siunčiami ne kažkam į išorę, bet komisijų nariams, kurie dirba su dar didesniu kiekiu rinkėjų duomenų.

„Šiuo metu vyksta intensyvus rinkimų komisijų narių mokymo procesas. Rinkimų komisijų nariai mokosi, atlieka praktines užduotis, kaip rinkimų dieną dirbti su VRK informacine sistema, kad prasidėjus balsavimo procesui jis vyktų sklandžiai ir be trikdžių, o rinkimų duomenys būtų įvesti tvarkingai ir taip, kaip nustato Rinkimų kodeksas ir VRK sprendimais patvirtintos tvarkos“, – nurodoma VRK komentare.

VRK teigimu, tokie mokymai, kurių metu rinkimų komisija naudoja rinkėjų duomenis tik rinkimų tikslams yra vykdomi prieš kiekvienus rinkimus.

VRK nurodo, kad šįsyk išsiuntus informacija pastebėta, kad ji netinka mokymui skirtoms užduotims atlikti, todėl ją paprašyta pašalinti.

„Buvo pastebėta, kad pirmojo laiško duomenys nebuvo tinkami mokymui skirtoms užduotims atlikti. Kitaip tariant, savivaldybių rinkimų komisijoms siųstas duomenų fragmentas neatitiko į mokymų aplinką įkelto duomenų fragmento. Tai pastebėję kolegos suprato, kad komisijos negalės atlikti užduočių ir nedelsiant išsiuntė kitą sąrašą, o pirminį paprašė ištrinti“, – paaiškina VRK.

„(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė.

Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.

„Kitas dalykas yra, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kurie liečia savivaldybėms tenkančią dalį, ją perskirstyti. Mums atrodo, kad to galima būtų imtis, tai sugeneruotų 150 mln. eurų gynybai, ne taip jau ir mažai“, – tikina ministrė.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

„Aš labai rimtai galvoju kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Dar palauksiu, ką Seimas priims, bet tai nėra jokiais būdais spaudimas. Aš tiesiog dėliojuosi argumentus ir faktus tam tikrus ir labai rimtai apie tai svarstau“, – penktadienį Žinių radijo laidoje kalbėjo D. Jauniškis.

D. Jauniškis tikino, kad komisijos pateiktos išvados neatitinka tikrovės ir žodžiai yra traukiami iš konteksto.

„Aš nežinau iš kur tokios išvados yra imamos, nes faktai pateikti komisijai sako visai ką kitą. O kaip tu jautiesi, kai tave apkaltina melu? Tai nėra gynybinė pozicija. Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra“, – nurodė jis.

„Jeigu atvirai kalbu, kad nebuvo taip, tai, ko gero, į tai irgi reikėtų atsižvelgti“, – pažymėjo VSD vadovas.

Seimo nariai prie VSD pranešėjo komisijos išvadų klausimo planuoja grįžti ketvirtadienį. Dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas turėjo apsispręsti praėjusią savaitę. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas nukeltas į kitą savaitę.

Aš pats sakau ir departamentas sako, kad tos išvados yra absurdiškai neteisingos ir jokio čia politikavimo nėra.

ELTA primena, kad VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatavo, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.

Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Šių metų kovo 15–25 dienomis. ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad, kaip ir praėjusį mėnesį, visuomenė labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene, policija ir Prezidento institucija.

Palankiausiai Lietuvos gyventojai ir toliau vertina kariuomenę. Ja pasikliauja 77 proc. gyventojų, 19 proc. sakė kariuomene nepasitikintys, o 4 proc. neturintys nuomonės.

Nepaisant kovą kritusio pasitikėjimo, antroje reitingų lentelės vietoje toliau rikiuojasi policija, kuria nurodė pasitikintys 72 proc. apklaustųjų. 24 proc. teigė nepasitikintys šią institucija ir 4 proc. nuomonės neturėjo.

Tarp pasitikėjimo lyderiu išlieka ir Prezidento institucija. Trečioje reitingo pozicijoje esančia institucija nurodė pasitikintys 68 proc. respondentų, 26 proc. sakė nepasitikintys, dar 6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Antrą mėnesį iš eilės šoktelėjo pasitikinčių Bažnyčia dalis. Vos vienu procentiniu punktų nuo Prezidento institucijos atsiliekančia bažnyčia nurodė pasitikintys 67 proc. apklaustųjų,  25 proc. išreiškė nepasitikėjimą, 8 proc. nuomonės neturėjo.

Tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių institucijų vietą užsitikrino ir „Sodra“. Penktoje reitingų lentelės vietoje esančia institucija pasitikėjimą išreiškė 64 proc. respondentų, 29 nurodė nepasitikintys, 9 proc. – neturi nuomonės.

Pusė ar daugiau apklaustų gyventojų taip pat nurodė, kad jie pasitiki savivaldybėmis (57 proc. pasitiki ir 35 proc. nepasitiki) ir Lietuvos žiniasklaida (50 proc. pasitiki ir 45 proc. nepasitiki).

Pasitikėjimo šalies institucijomis reitingo gale rikiuojasi teismai, Vyriausybė ir Seimas, kuriuos visuomenė labiau vertina neigiamai.

Apklausos duomenimis, teismus teigiamai vertino 36 proc. gyventojų, o daugiau nei pusė – 52 proc. – neigiamai.

Kovą 3 procentiniais punktais sumenko ir pasitikėjimas vyriausybę. Tik 30 proc. – nurodė, kad pasitiki Vyriausybe. Daugiau kaip dvigubai– 66 proc. – nurodė, kad Ministrų kabinetą vertina neigiamai. 4 proc. respondentų nuomonės neturėjo.

Menkiausiai gyventojai kliaujasi Seimu – vos 24 proc. apklausos dalyvių nurodė pasitikintys parlamentu, kai 71 proc. teigė priešingai. Dar 5 proc. gyventojų teigė neturintys nuomonės.

2024 metų vasario mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“. Jo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 2,9 proc.

„Galime daryti prielaidas, kad konservatoriai retoriką karo tema, pasikeitus ministrams, aštrins ir sieks, kad Lietuvoje būtų įvesta karo padėtis. Tai reikš, kad šalyje būtų galima nerengti rinkimų, kol karas nesibaigs“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo opozicinės partijos lyderis.

Tiesa, „valstiečių“ lyderį papiktinusiame L. Kasčiūno interviu naujienų portalui tv3.lt, pažymėta, kad kalbama tik apie mokymo misijas.

„Mes kaip valstybė esame aukščiausiu lygmeniu išreiškia pozityvią žinią Macrono iniciatyvai. Tik sakau, mes kalbame tik apie mokymo misiją“, – ketvirtadienį sako NSGK pirmininkas.

Galime daryti prielaidas, kad konservatoriai retoriką karo tema, pasikeitus ministrams, aštrins ir sieks, kad Lietuvoje būtų įvesta karo padėtis.

Visgi R. Karbauskio teigimu, konservatoriai tokiais pasisakymais tiesiog kursto Trečiąjį pasaulinį karą.

„Siųsdami karius į Ukrainą, kuri pati sako, kad nenori NATO karių savo teritorijoje, konservatoriai Lietuvą paverčia trečio pasaulinio karo kurstytojais ir pateisina Rusijos lūkesčius, kuri tik ir laukia, kada turės pretekstą apkaltinti NATO tiesioginiu dalyvavimu kare“, – teigė parlamentaras ir paprašė situaciją įvertinti patį prezidentą.

„Tad šiandien LR Prezidentas Gitanas Nausėda turi nedelsiant atsakyti – ar L. Kasčiūnas, įvardindamas, kad E. Makrono siūlymui pritarta aukščiausiu lygmeniu, sako tiesą? Ar LR Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat mano, kad reikia siųsti Lietuvos karius į Ukrainą? Ar, kaip įprasta konservatoriams, aukščiausia valdžia Lietuvoje jiems yra jie patys – Vytautas ir Gabrielius Landsbergiai?“, – svarsto R. Karbauskis.

ELTA primena, kad Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti. Tačiau, tvirtino jis, kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Tokią Prancūzijos lyderio iniciatyvą pasveikino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš ir dabar laikausi, kad mes šią idėją turime svarstyti. Tik reikalas tas, kad geriausia būtų, jog mes visi vieningai sutartume dėl jos reikalingumo ir įvertintume labai gerai žvalgybines ir kitokias informacijas, kurias turime“, – praėjusią savaitę lankydamasis Prancūzijoje pažymėjo Lietuvos vadovas.