-
Paveldosaugos pertvarka: ar savivaldybė galės nuspręsti nugriauti Trakų pilį? 2
Kultūros paveldo apsaugos departamento specialistė peržiūrėjo sugriuvusio Bruknynės dvaro dokumentus, kuris bus išbrauktas iš paveldo apskaitos, nes dvaro paprasčiausiai nebeliko. Pagal rengiamą Kultūros ministerijos pertvarką, ši specialistė, kaip ir kitos, iš Vilniaus turėtų išsikelti dirbti į Šalčininkų, Molėtų ar Elektrėnų savivaldybes. Ministerija rengia naują paveldo apsaugos būdą, kuriuo visų projektų derinimas ir apsaugos nustatymai būtų atiduodami savivaldybėms ir vietos bendruomenėms.
„Dėl vertingųjų savybių turi spręsti būtent ta vietos bendruomenė, nes jai yra svarbiausia išsaugoti savo miesto, kaimo arba kažkokio kito kraštovaizdžio tą istorinį charakterį, tai jų prerogatyva arba jų diskrecija tai pasakyti. Tikrai tai nėra Vilniaus prerogatyva, sėdint kabinete, pasakyti, kad, tarkim, kažkur Rokiškyje tai turi būti išsaugota“, – sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Specialistai abejoja, ar bendruomenės pajėgios įvertinti istorinį paveldą. Pavyzdžiui, Žiežmarių sinagoga prieš dešimt metų atrodė kaip griuvena, nors medinių sinagogų yra vos kelios dešimtys visoje Europoje. Restauravus pastatą šiandien visi pripažįsta, kad tai – vienas gražiausių litvakų istorinio paveldo pastatų.
Kultūros paveldo departamentui numatyta inspektorių funkcija. O Kultūros vertybių apskaitą ketinama perduoti Registrų centrui.
„Tiek valstybės, tiek savivaldos institucijos neturėtų užsiiminėti tokiu mechanišku galių perdavimu, arba, tiesiai šviesiai sakant, sistemos griovimu, o turėtų ieškoti sutarimo“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.
Kultūros paveldo departamente ir jo padaliniuose dirba 125 specialistai. Pasak D. Varnaitės, prieš keletą metų atlikus įstaigos auditą, buvo siūloma departamentą išplėsti.
„Dirba Alytaus skyriuje vienas žmogus, kuris derina projektus, tai mes gi jo nepadalinsime penkioms savivaldybėms, kurios yra Alytaus apskrityje“, – stebėjosi D. Varnaitė.
Kultūros ministerija siūlo panaikinti daugiasluoksnį vertinimą ir palikti dvi kategorijas: valstybinės ir vietinės reikšmės. Ir kas 5 metus sąrašus peržiūrėti. Į valstybinės reikšmės sąrašą būtų įtraukiami tie objektai, kuriems valstybė numato skirti finansavimą.
„Pavyzdžiui, mums buvo nuo 2003 iki 2008 m. labai aktualūs dvarai, juos aktualizavome. Toliau iki 2016 m. buvo aktualus medinis paveldas – irgi aktualizavome. Šiandien gal mums jau yra aktuali sovietinė ar Kauno modernizmo architektūra“, – pasakojo kultūros viceministras R. Augustinavičius.
Taip, pavyzdžiui, Trakų pilis, jei būtų pritarta jos restauravimui, taptų valstybinės reikšmės objektu, o po 5 metų būtų iš jo išbraukta ir taptų vietinės reikšmės kultūros paveldo ansambliu, kurio likimas priklausytų nuo Trakų savivaldybės.
„Pliusus iš tikrųjų ganėtinai sudėtinga įžvelgti šitose pertvarkos gairėse, nes nepavadinčiau jų netgi kultūros paveldo apsaugos pertvarkymu, o galbūt labiau tos sistemos griovimu, nes siekiama maksimaliai sumažinti paveldo apsaugą, perduoti ją iš nepriklausomų institucijų savivaldybėms, savivaldybių paveldosaugos skyriams, kurie yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybių administracijai, o kaip žinom, administracija yra tiesiogiai susijusi su verslu, su plėtra“, – teigė architektas, Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas Arūnas Boruta.
Kultūros ministerija iki liepos, kiekvieną penktadienį, susitinka su paveldo specialistais ir renka jų pastabas. Planuojama iki gruodžio vyriausybei pateikti pertvarkai reikalingų įstatymų pakeitimus.
-
Vilniaus rotušės erdves užpildė A. Vozbino ir M. Maziliausko meno projektai
Nuo 1 iki 3 Vilniaus rotušės aukšto įrengtos parodos užpildė visas šio pastato erdves. 40-metis architektas ir instaliacijų kūrėjas Mantas Maziliauskas eksponuoja savo ir mokinių kurtus projektus, šmaikščiai siūlo pažvelgti į save kreivų veidrodžių karalystėje.
Nuošalios rotušės vietos architekto sumanymu tapo miško karalyste. O lankytojams įprastai uždarame 3 aukšto balkone architektas įkūrė sapnų ir svajonių, kurios vėliau tampa konkrečiomis architekto idėjomis, pasaulį.
Kitas jubiliatas – 60-metis tapytojas Aleksandras Vozbinas parodai atrinko paskutinių 3 metų darbus. Spalvingoje tapyboje ir istorinių mūšių, ir nūdienos gyvenimo atspindžių.
„Mane inspiruoja, sakykim, kai kurie Lietuvos istorijos galbūt faktai, mažiau apmąstyti, daugiau apmąstyti, bet tai galbūt net nėra gryna inspiracija, o tai yra improvizacija tam tikromis temomis“, – sakė A. Vozbinas.
Ekspresyvi tapyba kai kuriuose darbuose įgauna siurrealizmo formą. Visuomenei aktualias temas A. Vozbinas dažnai pristato per moters siluetą.
„Man tai yra tam tikras simbolis, kiek ten to gašlumo, aš nesistengiu, bet tai yra galbūt tam tikri archetipai, atėję iš senų kultūrų, primityvių, klasikinių, man yra tam tikras ženklas ir aš apauginu, priklausomai nuo situacijos, gėlėmis, drugeliais ar visai ne tais gyvūnais“, – pasakojo tapytojas.
A. Vozbinas yra surengęs beveik 30 personalinių parodų, buvo žinomo plenero „Sutino dienos“ organizatorius.
A. Vozbino ir M. Maziliausko meno projektus Vilniaus rotušėje galima apžiūrėti iki balandžio.
-
Sostinėje pristatytos naujos parodos 1
Antradienį vien sostinėje pristatytos net kelios naujos ekspozicijos, kuriose jauni ir jau pripažinti menininkai pateikia savo požiūrį į valstybę, aplinką, kurioje gyvename ar vidinį žmogaus pasaulį.
Vilniaus fotografijos galerijoje atidaryta analoginės fotografijos, tai yra juosta fotografuotų nuotraukų paroda. Joje 8 Lietuvos autoriai, tokie kaip Gintautas Trimakas, Kipras Kasputis, Gintas Kavoliūnas ar Juozas Petkevičius, nagrinėja miesto sąvoką, interpretuodami Vilniaus, kaip miesto, fenomeną.
Daug kartų ir įvairiomis technikomis fiksuotus sostinės vaizdus fotomenininkai tarsi kuria iš naujo ir ieško nematytų rakursų, nuotaikos atspalvių. Parodos iniciatorius Andrejus Antonau teigia, kad parodos idėja buvo parodyti, kaip kiekvienas laikotarpis net ir istoriniam pastatui uždedą savą laiko žymę. Fotografai ją atskleidžia, padaro matomą kitiems.
Kita paroda – Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“. Čia menininkė Rūta Šipalytė per kūrybą svarsto apie namus kaip sąvoką. Kas žmogui yra namai judriame pasaulyje, kai geografiniai atstumai seniai nebeteko reikšmės. Paroda, pavadinimu „Miestai. Keliaujantys namai“, – apie namų jausmą. R. Šipalytė per kompozicijas svarsto, kiek žmogui svarbūs „vidiniai namai“, ar pasaulio pilietis jų ilgisi, ir kas tai yra – staltiesė ant stalo ar kultūrinis identitetas.
Dar giliau į vidinį žmogaus pasaulį neria dailininkė Nijolė Vilutienė. Antradienio vakarą jos kūrybos paroda atidaryta Rašytojų klube. Įkvėpimo iš gamtos besisemianti grafikė jautriais prisilietimais, nuo juodos iki balkšvai pilkos ar rausvos linijos, jausmų ir vaizdų pasaulį guldo ant baltos popieriaus plokštumos. Piešimą, tapybą, skaitmeninę fotografiją ir mėgstamą sausos adatos techniką derinanti N. Vilutienė parodą pavadino „Prisilietimais“.
-
Trijų tarnybų pareigūnai sveikina Lietuvą 2
Priešgaisrinės apsaugos pareigūnai su geltonos spalvos šalmais, kasdienę žalios spalvos aprangą vilkintys policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apsirengę raudonomis liemenėmis, suformavo skaičių 100.
Jungtinį trijų tarnybų sveikinimą Lietuvai papuošė išskleista istorinė vėliava.
-
Alantos sinagoga laukia restauracijos 4
Alantos medinė sinagoga statyta XIX a. Po žydų genocido pastatas paverstas sandėliu, jame laikyti grūdai, trąšos. Prieš keletą metų kilus grėsmei, kad sinagoga gali sugriūti, jos sienos sutvirtintos. Žydų bendruomenė jai priklausantį pastatą teigia mielai atiduotų pagal panaudos sutartį. Tačiau kol kas nėra norinčių jį perimti ar turinčių idėjų, ką jame daryti.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Nes jūs pati suprantat, logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Molėtų rajono savivaldybės meras teigia, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone.
„Šiandien savivaldybė iš savo biudžeto, tenka apgailestauti, kad tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui“, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
Žydų bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis finansuotų Alantos sinagogos tvarkybos darbus. Paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daugiau, nei valstybė gali paremti, ir pirmiausia pinigai yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla ir aiški jų paskirtis.
„Kai ta funkcija jau išryškės, bus aiškesnė, tai ir tie darbai turbūt pajudės. Ir atsiras kažkokie kitokie mechanizmai, kaip atgaivinti“, – svarstė Kultūros paveldo departamento Viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
Apžiūrėti medinės sinagogos atvažiavę Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriai sako, kad pastatą reikėtų kuo greičiau restauruoti. Medinių sinagogų Europoje išlikę vos dvi dešimtys ir daugiausia – Lietuvoje.
„Alantoje lankausi ne pirmą kartą, esu buvęs ir kitose medinėse sinagogose – Žiežmariuose ir kitur. Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos tos vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos“, – teigė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybė sako, kad Alantos sinagoga galėtų būti panaudota kultūros renginiams. Tačiau kol nėra aiškios ateities, pastatą prižiūri vietos gyventojai. Tokie, kaip šis šalia gyvenantis ūkininkas, labiausiai ir rūpinasi sinagogos išlikimu.
