Psichologinės problemos

Išskirtinės išvaizdos moteris, atrodo, turėtų džiaugtis laimėjimais bei gyvenimu. Tačiau garsioji kino žvaigždė kenčia nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo, pasižyminčio įkyriomis, varginančiomis mintimis. Būtent dėl šios ligos Ch.Theron tiesiog maniakiškai negali pakęsti netvarkingų kambarių.

„Mane labai erzina netvarkingi kambariai ir žmonės, kurie tiesiog atidaro duris, įmeta ten kokį drabužį ir jas uždaro. Būna taip, kad guliu lovoje ir negaliu užmigti, jeigu žinau, kad spintoje yra padėtas koks nors daiktas, kurio ten neturėtų būti“, – žiniasklaidai yra prisipažinusi Holivudo žvaigždė

Būna taip, kad guliu lovoje ir negaliu užmigti, jeigu žinau, kad spintoje yra padėtas koks nors daiktas, kurio ten neturėtų būti.

Ypač sunkų laikotarpį Ch.Theron išgyveno, kuomet prieš penkerius metus įsivaikino trejų metų berniuką Jacksoną. Ne paslaptis, kad maži vaikai toli gražu nėra patys tvarkingiausi. Specialistai pripažįsta, kad vaikai iš tiesų gali suaktyvinti obsesinio-kompulsinio sutrikimo požymius. Ir nors iš pradžių buvo sunku, visgi aktorė pripažino, kad vaiko atsiradimas netgi padėjo valdyti šią ligą. Dabar jau augindama du vaikus (2015 metais ji įsivaikino vienerių mergaitę August) Ch.Theron jaučia, kad sutrikimą suvaldyti yra lengviau. Ji netgi leidžia vaikams dūkti asmeniniuose kambariuose nepaisant to, jog jie visiškai juos sukuičia.

Sveikatos ambasadorė

Prieš dešimt metų Ch.Theron įkūrė ir asmeninę labdaros organizaciją Ch.Theron Afrikos vystymosi projektą, kuriuo siekia pažaboti ŽIV paplitimą ne tik gimtojoje Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), bet ir kitose šiltojo žemyno šalyse. Aktorė nusprendė imtis šios veiklos, kadangi PAR turi daugiausiai ŽIV infekuotų žmonių planetoje – šalyje net 19 proc. (daugiau nei 10 mln.) gyventojų yra nustatytas šis virusas. Labdaringo projekto tikslas – kuo labiau pažaboti grėsmingo viruso plitimą. Dėl to jau ne pirmus metus yra kovojama su esminėmis socialinėmis problemomis: lyčių nelygybe, didžiuliu nusikalstamumu, dažnais išprievartavimo atvejais, nedarbo lygiu, prastu sveikatos apsaugos prieinamumu ir netinkama informacine sklaida apie ŽIV virusą.

Pati aktorė yra sakiusi, kad imtis šio projekto ją paskatino asmeninė patirtis. „Paauglystės metais tai buvo viena didžiausių problemų. Mano tėvai turėjo verslą, tačiau vis mažiau darbuotojų ateidavo į darbą. Žmonės mirdavo vienas po kito, bet niekas nežinojo, kodėl. Šalyje buvo labai mažai informacijos apie ŽIV“, – teigė Ch.Theron.

Skelbiama, kad per dešimties metų laikotarpį Ch. Theron projekto dėka PAR mirčių nuo ŽIV sumažėjo 30 proc.

Tarp kita ko

Fermoje augusi Charlize lankė vietinę pradinę mokyklą, kurioje nepritapo – vaikai tyčiojosi iš jos, nes ji turėjo nešioti akinius. Tuo metu, anot aktorės, jos geriausias draugas buvo ožys Bokas.

Dar viena aktorės bėda buvo dantys – jų ji neturėjo iki pat 11-os metų, mat pieniniai Charlize dantys iškrito dėl to, kad vaikystėje ji sirgo gelta ir beviltiškai sugedę dantys buvo šalutinis antibiotikų efektas.

Kai Charlize buvo 15-a, jos tėvas, kuris buvo alkoholikas, užpuolė jos motiną, grasino ir dukrai. Ch.Theron motina sutuoktinį nušovė. Jos poelgis buvo įvertintas kaip savigyna ir moteriai nebuvo pateikti jokie kaltinimai.

Nuo 4-erių Charlize šoko baletą. Būdama 18-os ji įsidarbino „Joffrey Ballet“ baleto trupėje Niujorke, kur pasirodė „Gulbių ežero“ ir „Spragtuko“ pastatymuose. Baleto šokėjos karjerą Charlize teko nutraukti po to, kai susižeidė kelį.

Ch.Theron yra viešai pareiškusi, kad susituoks tada, kai visose JAV valstijose bus legalizuotos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Agentas ir talentų ieškotojas Johnas Crosby Ch.Theron atrado 1994-aisiais viename Holivudo bankų, kuomet pastebėjo merginą, šaukiančią ant banko darbuotojo, atsisakiusio išgryninti jos pateiktą čekį.

Mėgstamiausias Ch.Theron aktorius – Tomas Hanksas.

Komentaras

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės pavaduotojas psichiatras Mindaugas Rusteika:

– Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. Pavyzdžiui, žmogus pradeda pešioti plaukus. Arba įkyrus rankų plovimas– žinome, kad jas reikia plauti, bet kai kuriems tai tampa tikru išbandymu, nes vos prie ko nors prisilietęs toks žmogus iš karto eina plautis rankų. Žmogus nesusivaldo, nors stengiasi kovoti su tuo, bet vis tiek realizuoja, o kai tai padaro, atslūgsta įtampa ir būna palengvėjimas. Taip pat gali būti ir obsesinis – kompulsinis alkoholio vartojimas, kuomet žmogus ilgą laiką negeria, o paskui, kai pradeda, nebegali sustoti. Kol kas sunku pasakyti, kodėl šis sutrikimas susiformuoja kai kuriems žmonėms. Svarstoma, ar tai nėra perduodama genetiškai. Taip pat yra manoma, kad tai dėl tam tikrų aplinkybių gali atsirasti vaikui augant. Žinoma, obsesinį-kompulsinį sutrikimą būtina gydyti. Jeigu žmonės nesikreipia į specialistą, simptomai linkę sunkėti.

„Exo“ kostiumai

Nors vaikščiojimas yra įprastas žmogaus gebėjimas, net 80 proc. insultą patyrusių pacientų ši funkcija sutrinka. Net ir tiems, kurie po ligos atsigauna ir geba vaikščioti, judėti būna kur kas sudėtingiau: dažnai tokios būsenos žmonės parkrenta ir patiria įvairius papildomus kūno sužeidimus bei traumas.

Norėdami padėti nuo insulto nukentėjusiems pacientams, įvairios robotų konstravimo grupės, kuriančios nešiojamuosius, elektros energija maitinamus įrenginius, užsimojo pagaminti vadinamąjį „exo“ skeletą, leisiantį žmonėms vėl atsistoti ant kojų ar tiesiog palengvinantį reabilitaciją.

Dėl insulto dažniausiai sutrinka kraujotaka. <...> Jam pasireiškus apmiršta tam tikra neuronų dalis. O kokia smegenų arterija yra užsikišusi, lemia, kuri kūno vieta tampa nefunkcionali.

Wysso biologinės inžinerijos instituto mokslininkai sukūrė lengvą, minkštą, ant kojų nešiojamą „exo“ kostiumą, padėsiantį žmonėms, kuriems po insulto atsirado hemiparezė, sustiprinti eiseną. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai šį kostiumą išbandė su sveikais žmonėmis. Jų metu buvo pademonstruota, kaip „exo“ kostiumai vaikščiojant bei bėgiojant suteikia papildomos jėgos.

Neseniai ta pati inžinierių komanda kartu su medikais įsitikino, kad toks kostiumas gali būti puikiai pritaikytas ir nuo insulto nukentėjusiems pacientams. „Šis tyrimas parodė, kad „exo“ kostiumas išties gali padėti žmonėms po insulto. Tai didžiulės komandos, kurią sudaro inžinieriai, dizaineriai, biomechanikai, fizioterapeutai ir svarbiausia pacientai, savanoriškai dalyvavę tyrimuose, rezultatas“, – sakė vienas idėjos sumanytojų Wysso instituto mokslininkas Conoras Walshas.

„Exo“ kostiumas pritvirtinamas prie paciento kojų, o maitinamasis elementas – ant nugaros. Pagrindinė varomoji jėga yra paduodama į kulkšnis ir padeda žmogui kelti bei perstatinėti kojas. Visgi išbandę tokius kostiumus su pacientais mokslininkai pastebėjo, kad reabilitacijos procesui juos dar reikia tobulinti. Tačiau jau dabar kalbama, kad tai – ateities medicina.

Tarp kita ko

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet insultą pasaulyje patiria maždaug 15 mln. žmonių. Iš jų maždaug 5 mln. miršta ir 5 mln. tampa neįgalūs.

Europoje nuo insulto kasmet miršta maždaug 650 tūkst. žmonių.

Kiekvienais metais Europoje dėl insulto miršta apie vienas milijonas žmonių.

Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų insultai užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16 proc. visų moterų mirčių.

Tai pagrindinė vyresnių kaip 60 m. žmonių invalidumo priežastis.

Insultų kaina žmonijai labai aukšta. Pažymėtina, kad insultai linkę kartotis. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio insulto rizika sudaro 10–12 proc. ir didėja 5–8 proc. kasmet.

Amerikos mažumos (Amerikos afrikiečiai, Lotynų amerikiečiai, Amerikos indėnai) labiau linkę sirgti insultu.

Komentaras

Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovas gydytojas neurologas Gintaras Bukauskas:

– Dėl insulto dažniausiai sutrinka kraujotaka. Yra išeminiai insultai ir hemoraginiai insultai. Jam pasireiškus apmiršta tam tikra neuronų dalis. O kokia smegenų arterija yra užsikišusi, lemia, kuri kūno vieta tampa nefunkcionali. Arba tas pakenkimas priklauso nuo to, kurioje vietoje yra kraujo išsiliejimas. Taigi esamas neurologinis deficitas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Būtent dėl šios priežasties gali būti paralyžiuota tam tikra kūno vieta ar tiesiog atsirasti pusiasuvyros sutrikimas.

Jeigu žmogus patenka į tą keturių su puse valandų laiko tarpą, tuomet yra taikoma trombolizė. Jeigu žmogus nepatenka į tokį laiką, jam yra taikomas įprastinis gydymas. Ir čia jau yra ilgas bei kalnuotas kelias, siekiant susigrąžinti gebėjimą judėti.

Šuolininkas į vandenį

J. Stathamas šiuo metu yra vienas ryškiausių veiksmo filmų herojų, nuolatos kuriantis kovingo ir niekada nepasiduodančio veikėjo vaidmenis. Tačiau nedaugelis žino, kad praeityje šis galingo stoto vyras buvo profesionalus šuolininkas į vandenį. Tik baigęs mokyklą jis pasinėrė į šį sportą ir net 12 metų atstovavo D. Britanijos šuolininkų į vandenį rinktinei.

Tai, jog nepatekau į olimpines žaidynes, yra vienas skausmingiausių gyvenimo momentų. Tik paskui supratau, kad tai greičiausiai buvo ne mano sportas.

Tiesa, 1990 metais su nacionaline rinktine dalyvaudamas tarptautinėse Sandraugos žaidynėse dabar pasaulyje garsus aktorius patyrė didžiulį nusivylimą, kuomet trijose skirtingose šuolių kategorijose surinko mažą balų skaičių. Būtent prasti rezultatai užkirto kelią J. Stathamo svajonei sudalyvauti 1992 m. olimpinėse žaidynėse. O tai ir paskatino aktorių baigti sportininko karjerą.

Žiniasklaidai jis yra prisipažinęs, kad toji diena buvo išties sunki. „Tai, jog nepatekau į olimpines žaidynes, yra vienas skausmingiausių gyvenimo momentų. Tik paskui supratau, kad tai greičiausiai buvo ne mano sportas. Reikėjo rinktis ką nors kito“, – svarstė J. Stathamas.

Treniruotas kūnas

Galingo vyro įvaizdį žinomas aktorius susikūrė greičiausiai dėl to, jog dar prieš šuolius į vandenį, nuo pat ankstyvos vaikystės, buvo tikras sporto fanatikas. Ir dabar būdamas penkiasdešimties šešias dienas per savaitę (išskyrus sekmadienius) žymusis Holivudo aktorius bent po valandą praleidžia sporto salėje. Įdomu tai, jog kiekvieną dieną, kad kūnas nepriprastų prie vieno ar kito pratimo, vyras treniruojasi vis kitaip. Be to, programa, pagal kurią sportuoja, buvo sukurta specialiai jam, kadangi aktoriaus kūnas gali atlaikyti ypač didelius krūvius.

„Kūnas yra tarsi dinamitas. Galite baksnoti į jį pieštuku visą dieną, tačiau nieko neįvyks. Bet jeigu trinktelsi su kūjų, jis sprogs! Todėl būtina į treniruotes žiūrėti rimtai. Geriau nueiti į sporto salę ir nesustojant dirbti 40 minučių nei pusantros valandos užsiiminėti nesąmonėmis“, – žiniasklaidai apie treniravimosi įpročius yra pasakojęs aktorius.

Sportas jam padėjo ir siekiant aktoriaus karjeros. „Praleidau metų metus sportuodamas ir tai atsipirko. Prieš daug metų svajojau būti kaskadininkas. O dabar ir vaidinu, ir atlieku kaskadinius triukus“, – pasakojo aktorius. Kuo didesnė rizika, tuo aktoriui didesnis iššūkis – jis ne kartą susižeidė, nė vienas filmas nepraėjo be traumų. „O ko jūs norite? Mes juk kuriame veiksmo filmus“, – gūžteli pečiais Holivudo žvaigždė.

Prieš kelerius metus J.Stathamas ruošdamasis vaidmeniui savaitę valgė tik ryžius ir špinatus. Būtent tokia dieta leido aktoriui išlaikyti atitinkamą kūno formą. Visgi kai kurie medikai teigė, kad tai galėjo smarkiai pakenkti aktoriaus sveikatai. Tačiau užsispyrusiam J.Stathamui tai buvo nė motais.

Tarp kita ko

Filme „Transporteris“ aktorius visus triukus atliko pats: kovos scenas, automobilių lenktynes gatvėse ir t.t. J. Stathamas yra sakęs, jog niekada negaus Oskaro statulėlės, kadangi jo kuriami vaidmenys koviniuose filmuose niekada nebūna nominuojami.

Jis puikiai išmano mišrius kovos menus bei kikboksą.

Be galo gerbia aktorių Sylvesterį Stallone ir yra sakęs, kad dirbti kartu su juo yra vienas malonumas.

Nors iš pažiūros J. Stathamas atrodo itin rimtas vyrukas, tačiau jam yra tekę garsinti ir animacinius filumukus.

Aktorius buvęs modelis. J. Stathamas yra prisipažinęs, kad jam nepatiko šypsotis fotosesijų metų, bet būtent po vienos reklamų filmuotis jį pakvietė režisierius Guy'us Ritchie.

Yra puikus šachmatų žaidėjas. Pertraukų tarp filmavimų metu jis daug laiko praleidžia prie šachmatų lentos. Užsienio žiniasklaidoje rašoma, kad jis visada įveikdavo G. Ritchie.

Prieš mėnesį su žmona Rosie Huntington-Whiteley jiedu susilaukė pirmagimio Jacko Oscaro.

Sportininkai, tapę aktoriais

Dwayne‘as Johnsonas (45)

Vaikystėje bei paauglystėje aktorius žaidė amerikietiškąjį futbolą ir netgi buvo patekęs į universiteto komandą, tačiau patyręs skaudžią traumą privalėjo sustabdyti karjerą šiame sporte. Tačiau greitai jis save atrado imtynėse.

Terry Crews (48)

Buvo profesionalus amerikieškojo futbolo žaidėjas, praleidęs šešerius metus aukščiausioje NFL lygoje. Tačiau 1997 m. metė sportą ir tapo Holivudo aktoriumi.

Jasonas Lee (47)

Buvo profesionalus riedlentininkas. Visgi supratęs, kad iš šio sporto daug neužsidirbs, tapo aktoriumi. Tiesa, J.Lee su riedlente važinėjasi dar ir dabar. Lietuvoje jis žinomas iš serialo „Mano vardas Erlas“.

Kurtas Russellas (66)

Gimė aktorių šeimoje ir pradėjo vaidinti dar 11 metų. Tačiau po mokyklos jis kurį laiką žaidė ir profesionalioje MiBL beisbolo lygoje. 1973 m. patyręs traumą aktorius nusprendė pasirinkti kiną.

Arnoldas Schwarzeneggeris (69)

Prieš tapdamas aktoriumi A.Schwarzeneggeris buvo profesionalus kultūristas bei sunkumų kilnotojas, laimėjęs ne vieną pasaulinį apdovanojimą. Vaidinti aktorius pradėjo 1970 metais, vis dar būdamas profesionalus sportininkas.

– Daugelis jus žino ir pažįsta kaip aktorių, tačiau tai nėra pagrindinė veikla?

– Aš turiu profesinį išsilavinimą, esu verslo vadybininkas, rinkodaros srities specialistas.

– Kaip tuomet atradote aktorystę? Gal tai buvo viena vaikystės svajonių?

– Vaikystėje svajojau būti daktaru, bankininku, mokytoju, lakūnu ir netgi kosmonautu. Iš tiesų daug vaikiškų svajonių buvo. Tačiau, kai susiduri su gyvenimu ir pamatai, kad, pavyzdžiui, iš tikrųjų reikia šviesą išjunginėti ar vandens čiaupą užsukti, nes visa tai kainuoja, gyvenimas priverčia ką nors jame daryti. Man pasisekė, kad aš užsiimu mėgstama veikla. Ir tikiuosi, kad galėsiu kuo ilgiau tai daryti.

– Tik vaidindamas nesugebėtumėte susikurti gero gyvenimo?

Negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

– Yra tokių aktorių, kurie gali sau leisti prabangą užsiima tik rimtomis veiklomis. Tačiau kuo tu daugiau turi veiklos, tuo daugiau turi pajamų. Ir galbūt fantazijoje gali lyginti mūsų aktorių pragyvenimo lygį ir kokio nors užsieniečio, pavyzdžiui, kad ir lenko ar ruso. Tačiau tai yra rinkos klausimas. Pas mus jos niekada nebuvo ir nebus. Nes mes esame suvaržyti nedidelio gyventojų skaičiaus.

Bet ne viskas į pinigus remiasi. Dažniausiai žmonės nori save realizuoti, siekti profesinių aukštumų. Yra daug tokių, kurie, galima sakyti, skursta, bet vis tiek stengiasi kurdami vaidmenis. Ir ne su tokia viltimi, kad vieną dieną bus kaip Robertas De Niro ar Alas Pačino, bet su tokia, kad padarys taip gerai, kaip tik jam išeina.

– Ar per aktoriaus karjerą jau suvaidinote vaidmenį, kuris paliko didžiausią įspūdį, kurį net norėtumėte pakartoti?

– Man labai patinka dirbti su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. Taip pat mėgavausi vaidmeniu internetiniame seriale pavadinimu „Serialas“, kuriame dar vaidino Marius Čižauskas, Olegas Šurajevas, Gabrielė Malinauskaitė. Vėlgi patiko dirbti ir seriale „Pasmerkti“. Manau, kad šie trys vaidmenys yra labiausiai įstrigę. Žinoma, įdomu būtų pabandyti suvaidinti kaip įmanoma įvairesnius personažus, pavyzdžiui, kokį taksi vairuotoją, bilietų kontrolierių, pardavėją ar sportininką. Manau, kad vieno svajonių vaidmens nėra. Ir jeigu koks aktorius sako: „norėčiau Hamletą suvaidinti“, jis to nori tuo metu, o jau po savaitės galbūt norėsis suvaidinti, pavyzdžiui, Šuriką arba terminatorių.

– Dažniausiai įkūnijate „blogiečius“. Ar ir gyvenime toks esate?

– Čia yra visiškas mano atspindys. Nusprendžiau nemulkinti visuomenės ir meluoti, kad nesu į juos panašus. Esu visiškas tų žmonių atspindys. Ir aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku (juokiasi).

– Galbūt kuriate kokius nors naujus vaidmenis?

– Tiesą pasakius, ši vasara nebuvo dosni vaidmenų. Turiu vieną kitą nedidelį, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Neseniai buvau vieno serialo atrankoje, tačiau iš karto supratau, kad ten nebus rimto požiūrio į darbą. Tai šiek tiek nustebino bei nuliūdino toks prastas noras dirbti.

– Laisvalaikiu ypač mėgstate važinėti motociklu. Jums tai neatrodo pavojinga?

– Iš tikrųjų važiuoti motociklu yra baisoka. Žmonės dažnai nepastebi gatvėje. Ir mano dar yra toks kvailas charakteris pabrėžti tokiam žmogui, kuris, pavyzdžiui, automobilį užkiša, kad jis neturėtų taip daryti. Bet pats važiavimas yra smagus. Stengiuosi važinėti lėtai. Man atrodo pats įdomumas ir yra, kad kaip koks karosiukas per tą visą eismą pravažiuoji. Man be galo smagu vairuoti motociklą.

– Ką dar be motociklo važinėjimo veikiate laisvalaikiu? Galbūt sportuojate?

– Planuoju pagal specialią programą pradėti sportuoti su Ironvytu. Tiesiog susipažinome per filmavimus ir jis pasiūlė kartu sportuoti. Bandysiu prisiversti, nes nuo gero gyvenimo, kaip sakoma, užaugo pilvas, todėl dabar reikia jį numesti.

– Greičiausiai teks ir mitybą reguliuoti?

– Prisipažinsiu, valgyti man patinka. Ypač mėgstu gaminti maistą. Todėl apskritai esu pats sau priešas – pasidarau ir valgau, valgau. Svarbiausia, jog nesu išrankus, valgau viską.

– Kaip Mindaugas Papinigis įsivaizduoja, ką veiks maždaug po dvidešimties metų?

– Nuoširdžiai net neįsivaizduoju ir nelabai noriu tai daryti. Aš net negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

Kova su priklausomybėmis

T.Hardy jaunystėje turėjo nemažai problemų su policija, kentėjo nuo alkoholizmo ir narkotikų. Aktorius yra prisipažinęs, kad būtent kova su svaigalais lėmė jo pirmosios santuokos krachą. Sarah Ward jis buvo vedęs nuo 1999 iki 2004-ųjų. Žiniasklaidai dabar pasaulyje žinomas aktorius yra teigęs, kad narkotikai buvo visiškai užvaldę gyvenimą ir dabar jo galėtų net ir nebūti tarp gyvųjų.

„Tuo metu dėl kreko dozės galėjau parduoti net ir mamą. Buvau gėdingai pagarsėjęs savo miestelyje. Todėl tada iš artimųjų išgirdau tokius žodžius: „Jeigu tu dabar išeisi (mirsi – aut. past.), Tomai, niekada nebegalėsi sugrįžti. Tai yra viskas, ką tau reikia žinoti.“ Šie žodžiai man giliai įstrigo, todėl juos atsimenu net iki dabar. Man labai pasisekė, kad šiuo metu esu gyvas“, – sakė jis.

Išsigydyti priklausomybes aktorius nusprendė baigęs filmuotis juostoje „Žvaigždžių kelias: atpildas“. Aktorius nevartoja alkoholio ir narkotikų jau beveik penkiolika metų.

Tamsioji filmavimosi pusė

T.Hardy įvairiose kino juostose yra ne kartą tekę priaugti raumenų arba numesti svorio. Pasak jo, tokie kūno pokyčiai smarkiai atsiliepė sveikatai. 2008 metais aktoriui teko sukurti vieno baisiausių visų laikų D.Britanijos nusikaltėlių Charleso Bronsono vaidmenį filme „Bronsonas“, kuris savomis rankomis galėdavo sulenkti metalines kameros duris. Tąkart Holivudo žvaigždė vos per penkias savaites prisiaugino 19 kilogramų.

Man įkyrėjo garsenybių pasaulio kultūra, man nuobodu stebėti žmones, kurie žvelgia į vienas kito batus ir stengiasi atspėti, kiek už juos paklojo.

Po filmavimų jis vėl grįžo prie normalaus gyvenimo režimo ir papildomų kilogramų atsikratė. Visgi po trejų metų ruošdamasis kino juostai „Kovotojas“ T.Hardy vėl priaugo daugiau nei 12 kilogramų grynos raumenų masės. Kad tai padarytų, jam teko ilgus mėnesius keturis kartus per dieną treniruotis kartu su profesionalių ringo kovotojų treneriais. Dar po metų ruošdamasis bene ryškiausiam Bane‘o vaidmeniui filme „Juodojo riterio sugrįžimas“ per tris mėnesius T.Hardy turėjo priaugti daugiau nei 13 kilogramų. Tuo metu 1,75 m ūgio aktorius svėrė daugiau kaip 90 kilogramų.

Neseniai žiniasklaidai T.Hardy prisipažino, kad jau niekada taip drastiškai kūno apimčių nebekeis, nes yra per senas ir organizmas gali to nebeatlaikyti. Holivudo žvaigždė taip pat teigė, kad po tokių krūvių jis jaučiasi be galo pavargęs ir kadangi jau kopia į penktąją dešimtį, kūnas nebespėja taip greitai atsigauti kaip anksčiau. Be to, susirūpinti sveikata aktorių verčia ir tai, kad jis yra dviejų sūnų tėvas. Pirmąjį sūnų 2008 m. pagimdė buvusi draugė Rachel Speed, o 2015-aisiais žmona Charlotte Riley jam padovanojo dar vieną sūnų.

Tarp kita ko

Pilnas aktoriaus vardas – Edwardas Thomasas Hardy.

T.Hardy motina Elizabeth Anne – menininkė, o tėvas Edwardas – komedijų ir romanų autorius.

Būdamas 17-os T.Hardy buvo areštuotas už tai, kad su draugu nuvarė bičiulio tėvo draugo automobilį „Mercedes-Benz“.

21-erių T.Hardy laimėjo modelių konkurse ir kurį laiką buvo sudaręs sutartį su žinoma modelių agentūra „Models One“.

Televizijoje T.Hardy debiutavo 2001-aisiais mini seriale „Band of Brothers“. Po vaidmens šioje karo dramoje Tomas metė studijas prestižiniame Dramos centre Londone ir gavo vaidmenis Ridley Scotto 2001-ųjų filme „Juodojo vanago žūtis“ bei 2002-ųjų mokslinės fantastikos filme „Žvaigždžių kelias: atpildas

Aktoriaus kelias į aukščiausią Holivudo lygą prasidėjo atlikus Imso vaidmenį Christopherio Nolano 2010-ųjų filme „Pradžia“ (angl. „Inception“).

Aktorius mėgsta gerti kavą, gazuotą mineralinį, vaisvandenius, arbatą, „Coca-colą“ ir „Red Bull“.

2013-aisiais aktorius užėmė 17-ąją vietą „Empire Online“ seksualiausių aktorių šimtuke.

Žinomo vyro kūną yra numarginusios daugybė tatuiruočių, kaip jis pats sako – kiekviena jų pasakoja dalį jo gyvenimo istorijos.

„Man įkyrėjo garsenybių pasaulio kultūra, man nuobodu stebėti žmones, kurie žvelgia į vienas kito batus ir stengiasi atspėti, kiek už juos paklojo“, – yra sakęs aktorius.

Faktai apie filmą

„Diunkerkas“ – trečiasis Ch.Nolano režisuotas filmas, kuriame vaidina T.Hardy. Prieš tai jiedu kartu dirbo filmuose „Pradžia“ (ang. „Incpetion“) ir vienoje iš „Betmeno“ dalių „Juodojo riterio sugrįžimas“ (ang. „Dark Knight Rises“).

Nepatvirtintais duomenimis, filmo biudžetas gali siekti apie 200 mln. JAV dolerių (apie 175 mln. eurų).

Nors filme pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, režisierius tikina, kad tai nebus karinis filmas.

Filmo veiksmas rutuliojasi 1940 m. Prancūzijoje per sąjungininkų evakuaciją iš Diunkerko. Operacija gavo kodinį pavadinimą „Dinamo“. Filme pasakojama apie tai, kaip buvo išgelbėta daugiau nei 400 tūkstančiai britų, belgų ir prancūzų karių, kuriuos vokiečių kariai apsupo netoli uostamiesčio prie Lamanšo sąsiaurio.

Internetinėje youtube.com platformoje „Diunkerko“ anonsas peržiūrėtas daugiau nei 20 mln. kartų.

T.Hardy dirbantis su Ch.Nolanu dar nuo 2010 metų, užsienio žiniasklaidai sakė, kad filmas bus tikras šedevras. „Aš pats dar nemačiau šios kino juostos. Ji yra tarsi paslėpta po paslaptingumo šydu. Toks yra Ch.Nolano stilius“, – teigė T.Hardy.

Kino teatruose „Diunkerkas“ startuoja liepos 21 d.

– Kokie jausmai užplūsta po tokio įspūdingo ir itin daug jėgų pareikalavusio finišo? Ar tai, kad varžybos vyko Lietuvoje, teikė daugiau motyvacijos bei noro iškovoti medalį?

– Žinoma, kad įspūdžiai tik patys geriausi. Malonu, kad varžybas pavyko suorganizuoti pakankamai gerai. Sulaukėme teigiamų atsiliepimų ir iš užsienio sportininkų. O svarbiausia visus nustebino publikos palaikymas. Sportininkai, beje, ne tik lietuviai, pajuto tokią varžybinę dvasią, stiprią energiją. Varžovai buvo be galo nustebę ir priėję man kartojo: „Kaip įspūdingai čia palaiko žmonės, kaip už jus serga!“

Esu laiminga, kad pavyko iškovoti sidabro medalį. Vieną medalį Lietuva turi, ir iškovojome jį namie. Tad varžybos, manau, tikrai dešimtuko vertos (šypsosi).

– Užsienyje nepritrūks tokio žmonių palaikymo?

– Žinoma, kad trūks, bet nieko nepadarysi. Smagu, jog bent kartą turėjau galimybę startuoti tokiomis sąlygomis ir patirti, ką jaučia užsienio sportininkai, kai jų ateina palaikyti žmonės. Tiesa, kai kuriose šalyse gyventojai yra netgi santūresni, nei kad lietuviai čia sirgo. Bet palaikymo atmosfera tikrai suteikia daugiau jėgų ir savos sienos tikrai padeda.

– Medalį vėl iškovojote tik po to, kai labai atsilikinėjote. Ar čia tokia taktika, ar tai įvyksta neplanuotai?

– Nežinau, kas man šiemet yra. Bet kažkodėl pastaruoju metu nepavyksta paskutinėje rungtyje startuoti iš aukštesnių vietų. Atrodo, kad pats likimas verčia padirbėti kiekvienoje rungtyje. Nuo pradžių iki galo maksimaliai išsikrauti. Pavyzdžiui, fechtavimosi rungtis paskutiniu metu vis pakiša koją. Ir tikrai po tos rungties aš visą laiką pagalvoju: „Turbūt ne šiandien, o kitą kartą“. Bet finišas atneša apdovanojimus. Džiaugiuosi, kad viskas baigiasi taip.

– Greičiausiai varžovės iki pat finišo prisibijo jūsų?

– Na, žinant mane jos tikrai baiminasi (šypsosi). Nes nors jos ir turėjo didelę minutės ar netgi daugiau persvarą prieš paskutinę bėgimo ir šaudymo rungtį, aš jas pavijau. Pažįstame viena kitą, tad kiekviena lyderė žino, ko galima iš manęs tikėtis.

– Kiek jūs prisidėjote prie to, jog pasaulio šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyktų Vilniuje?

– Mano asmeninio indėlio čia nebuvo. Kaip žinome, turėjome šį čempionatą surengti Druskininkuose, tačiau jie nespėjo paruošti sportinių objektų. Todėl teko viską perkelti į Vilnių. Ir smagu, kad per tokį trumpą laiką pavyko suorganizuoti tikrai aukštos klasės renginį.

– Koks būna pasiruošimas iki tokio rango turnyro, varžybų? Ar tenka laikytis ypatingai griežto režimo, dietos?

– Pasiruošimas yra toks, kad tiesiog tenka sumažinti krūvį. O kokių nors specialių dietų ar režimų man tikrai nereikia laikytis.

– Jūsų vyras Andrejus Zadneprovskis yra ir jūsų treneris. Greičiausiai iš jo sulaukiate ne tik palaikymo, bet ir kritikos?

– Kritiką aš girdžiu ne tik iš savo vyro. Tenka jos išklausyti ir iš kitų žmonių. Turiu didelę komandą, kurioje yra daug trenerių. Be to, kritikos pasigirsta ir iš pašalinių žmonių. O ir pati žinau, kokios yra klaidos, kas yra gerai ar blogai. Klaidų visada buvo ir bus, nes tobulų žmonių nėra. Tad kritika yra gerai.

– Ar jau tenka mąstote apie Tokijo olimpiadą ir pasiruošimą jai?

– Apie olimpiadą dar anksti kalbėti. Mano planai šiuo metu yra tiesiog startuoti įvairiose varžybose, turnyruose. Iš tikrųjų dar toli iki Tokijo. Nežinau, kaip ten viskas bus, nes daug kas priklauso nuo sveikatos. O, kaip žinote, sportininkams traumų pasitaiko. Todėl dar nieko negaliu pažadėti. Kol kas tiesiog treniruojuosi. Bet jeigu viskas bus gerai, be abejo, važiuosime į Tokiją.

– Abu su vyru esate sportininkai. Dukrai irgi linkėtumėte rinktis šį kelią?

– Sportas yra sveikata. Be to, jis ugdo tam tikras žmogaus charakterio savybes. Tiesą pasakius, norėčiau, kad ji būtų sportininkė. O būtent kurios šakos ir ką ji pasirinks, net neįsivaizduoju. Nežinau, ar jai penkiakovė patiktų. Bet ji yra aktyvi bei užsispyrusi. Šios savybės tikrai tiktų sporte. Dukrą šiuo metu supažindiname su vienokiu ar kitokiu sportu, vedame į visokius būrelius. O kas jai patiks labiau, čia, kaip sakoma, bus tik jos pasirinkimas.

– Esate ne tik profesionali sportininkė, bet ir krašto apsaugos savanorė. Ar ištikus būtinybei čiuptumėte ginklą ir stotumėte ginti Tėvynės?

– Labai tikiuosi, kad niekada gyvenime taip nereikės daryti ir kad niekas mūsų nepuls ir kad mes ginklų neišsitrauksime, o taikiai visi gyvensime ir viskas bus gerai.

Virusas plinta

Praėjusiais metais JAV buvo užfiksuoti daugiau kaip 5 tūkst. Zikos viruso atvejų. Amerikos žemynuose jų buvo dar daugiau. Dažniausiai šia liga amerikiečiai užsikrėsdavo keliaudami užsienio šalyse. Šiemet jau yra nustatyti nauji atvejai Floridos ir Teksaso valstijose, kuomet žmonės virusu užsikrėtė nuo vietinių uodų. Vadinasi, Zikos viruso populiacija išsiplėtė. Nors šiais metais kol kas ligos proveržis nėra toks didelis, šalyje nustatyti 125 atvejai, medikai įspėja, jog viruso plitimo suvaldyti dar nepavyko. Jeigu žmonės neskirs tam pakankamai dėmesio, liga gali ir vėl išplisti.

Didžiausią baimę šis virusas kelia besilaukiančioms moterims, kadangi liga sukelia nemažai komplikacijų įsčiose nešiojamam kūdikiui. Nors, pasak statistikos, Zika užsikrėtusių JAV mamų kūdikiams komplikacijos pasireikšdavo tik 5 proc., užsienio šalyse šie skaičiai yra kur kas didesni. Todėl šiuos statistinius duomenis JAV medicinos ekspertams siūloma perskaičiuoti. Medikai nėščioms moterims pataria nevykti į tolimas keliones ir vengti bet kokio kontakto su uodais.

Tyrinėjimai stabdomi

Neseniai JAV Vyriausybė milijardais dolerių sumažino finansavimą Nacionaliniam užkrečiamųjų ligų ir alergijos centrui. Taigi ir Zikos viruso tyrimams bus skiriamas dar mažesnis dėmesys. Savo ruožtu JAV medikai tikina, kad ligos protrūkiui visiškai nepasiruošta. Daugelis sveikatos organizacijų net neturi tinkamos įrangos bei personalo virusui pažaboti.

Pasikartojus situacijai, kuri susiklostė pernai, reiktų atlikti šimtus tūkstančių laboratorinių tyrimų, tačiau JAV sveikatos sistema šiuo metu neturi galimybių apdoroti tokį kiekį mėginių. Vadinasi, žmonės nebūtų laiku įspėti apie tai, kad yra užsikrėtę liga ir virusas imtų staigiai plisti.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad kol kas nėra išrasta vakcina, apsauganti nuo Zikos viruso. Mokslininkai šiuo metu testuoja kelis variantus. Viena vakcina jau netgi perėjo antrąjį bandymų etapą. Visgi finansinės kliūtys bei nepakankamas JAV Vyriausybės dėmesys stabdo vakcinos sukūrimą.

Medikams gi belieka tik prašyti gyventojų didesnėse uodų populiacijos vietose nuolatos naudoti repelentus ir vengti kelionių į pietines žemyno dalis. Medicinos specialistai taip pat gali tik spėlioti, kokie būtų padariniai, jeigu Zikos viruso proveržis būtų pastebėtas per vėlai. Juk šios ligos simptomai dažnai yra panašūs į paprastą karščiavimą ir žmonės gali net nesuprasti, jog jau yra užsikrėtę.

Tarp kita ko

Zikos virusas priklauso Flavivirus genčiai, Flaviviridae šeimai. Pagrindiniai viruso pernešėjai Aedes genties uodai (paprastai aktyvūs ryte ir vėlyvą popietę). Viruso rezervuaras nėra žinomas.

Žmonėms, sergantiems Zikos virusine infekcija, paprastai pasireiškia lengvas karščiavimas, odos bėrimas (egzantema) ir konjunktyvitas. Inkubacinis ligos periodas gali užtrukti nuo 3 iki 12 dienų. Apie 60–80 proc. infekcijos atvejų gali būti besimptomės. Nežymūs infekcijos simptomai, tęsiasi 4–7 dienas.

Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos šiuo metu nėra.

Geriausia prevencijos forma – apsisaugojimas  nuo uodų įkandimų.

Šis virusas cirkuliuoja Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno baseino šalyse.

Zikos virusas pirmą kartą buvo nustatytas Ugandoje 1947 m. makakoms. Vėliau, 1952 m., virusas aptikta žmonėms Ugandoje ir Tanzanijoje.

Viso gero, švirkštai

Unikalūs pleistrai turi šimtą mažų plauko storio adatėlių ant lipniosios pusės, kurie prasiskverbia pro odos paviršių. Naudotis jais taip paprasta, kad kiekvienas žmogus galėtų pats susileisti vakciną. Toks sprendimas turėtų padėti imunizuoti dar daugiau žmonių, ypač tuos, kurie bijo švirkštų.

Skirtingai nei įprastų injekcijų nuo gripo, šių pleistrų nereikia laikyti šaldytuve. Vadinasi, ateityje vakcinų būtų galima įsigyti ir vaistinėse. Savanoriai, kurie išbandė šį metodą, sakė, kad tikrai rinktųsi jį vietoje injekcijų. Svarbiausia, kad šie pleistrai organizmą apsaugo lygiai taip kaip ir įprasti vaistai, tik nesukelia jokio skausmo duriant. Mat ant jų esančios adatėlės prasiskverbia tik pro viršutinius odos sluoksnius, o įprastos gripo injekcijos keliauja iki pat raumenų.

Šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos.

Vienas pleistro sumanytojų prof. Markas Prausnitzas tikina, kad toks vakcinacijos metodas ateityje bus labiau priimtinas. „Jeigu pažiūrėtumėte į šį pleistrą pro mikroskopą, pamatytumėte itin mažo dydžio adatėles, kurios be jokio skausmo įsiskverbia į odą bei perkelia vaistą“, – teigia jis. M.Prausnitzas kartu su kolegomis išbandė pleistrus su 100 savanorių. Vieni jų gavo įprastas vakcinos nuo gripo injekcijas, kitiems gi 20 minučių ant riešo buvo priklijuoti pleistrai. Daugelis iš jų sakė, kad pleistro naudojimas praktiškai nesukėlė jokio skausmo. Tiesa, kai kuriems jo uždėjimo vietose atsirado paraudimai bei niežulys.

Paprastas naudojimas

Jau dabar medicinos ekspertai teigia, kad šis išradimas gali visiškai pakeisti įprastą vakcinacijų procesą. Visgi kol kas tai – tik bandomasis variantas ir prireiks daugiau tyrimų iki šie pleistrai bus įteisinti naudoti. Tačiau vienas svarbus dalykas, leidžiantis tikėtis sėkmingo jų patvirtinimo, yra tas, jog panaudoti pleistrai gali būti tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, kadangi mikroadatėlės tiesiog ištirpsta.

Taip pat šio vakcinacijos metodo sumanytojai džiaugiasi, jog pleistrams nėra reikalingos ypatingos laikymo sąlygos, todėl tai galėtų būtų naudinga besivystančioms šalims, kuriose skiepų ypač trūksta. Ir, žinoma, šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos. O tai sutaupytų didelę dalį medikų darbo laiko.

Australijoje dabar yra kuriamas nanopleistras, kuris turi dar mažesnes adatėles bei yra praktiškai nepastebimas. Jeigu visi šie tyrimai bei bandymai bus sėkmingi, ateityje skiepijimo sąvoka nebebus vartojama.

Tarp kita ko

Per pastaruosius 60 metų skiepų pagalba pavyko išnaikinti raupus ir artėjama to, kad pasaulyje nebeliktų poliomielito, link.

Skiepų pagalba kasmet išvengiama daugiau nei 2,5 mln. mirčių pasaulyje.

Nuo 2000 iki 2008 metų skiepai padėjo sumažinti mirčių nuo tymų skaičių net 78 proc. Užsachario Afrikoje per tą patį laikotarpį mirčių sumažėjo 92 proc.

Skiepai sudaro vadinamąjį „bandos imunitetą“, kuomet didžioji dalis žmonių paskiepyti nuo tam tikros ligos apsaugo nevakcinuotus žmones, kadangi liga praktiškai negali plisti ir užkrėsti kitų.

Pasaulyje taip pat egzistuoja neprivalomieji skiepai. Vieni jų apsaugo nuo Roto viruso bei pneumonijos. Tai – dvi ligos, nuo kurių kasmet pasaulyje miršta 3 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus.

Greitu metu mokslininkai tikisi sukurti vakciną nuo maliarijos, kuri būtų taikoma vaikams.

Teko paprakaituoti

Nors G.Gadot tik visai neseniai išgarsėjo kino pasaulyje, tai jai nesutrukdė gauti pagrindinio vaidmens naujausioje fantastinėje kino juostoje „Nuostabioji moteris“. Visgi sužinojus apie tokį vaidmenį aktorei teko kaip reikiant pasportuoti, idant galėtų atitikti karingai nusiteikusios, nenugalimos žmonių gynėjos įvaizdį. Todėl kino žvaigždė ištisus šešis mėnesius treniravosi pagal specialią programą. Jos metu G.Gadot ne tik tobulino kūno linijas, bet ir užsiiminėjo kovos menais bei juodinėjo su arkliu. Ji taip pat mokėsi šaudyti koviniais ginklais, iš lanko bei lankė kardo valdymo pamokas.

Toks režimas iš tikrųjų išvargino žaviąją aktorę, nes treniruotės buvo labai intensyvios. Per dieną G.Gadot sportuodavo apie 6–7 valandas. Aktorė pripažino, kad jai itin patiko treniruotės su ginklais. Taip pat ji džiaugdavosi, kuomet reikėdavo mokytis sinchroninių kovų scenų, kadangi anksčiau buvo šokėja. Tiesa, prieš filmavimus Holivudo žvaigždė manė, jog jodinėti ant arklių bus tikrai lengva, tačiau vėliau prisipažino, kad tai jai buvo vienas nemaloniausių potyrių, palikęs daugybę sumušimų ir mėlynių.

Aktorė ne be reikalo buvo taip atsidavusi šiam vaidmeniui. Neseniai žiniasklaidai ji prisipažino, kad Nuostabiosios moters rolė buvo jos svajonių darbas.

„Niekuomet nesuvokiau to, bet manau, kad Nuostabiąją moterį svajojau suvaidinti visą gyvenimą. Kai pradėjau lankytis Los Andžele ir prodiuseriai manęs vis klausdavo, koks mano svajonių vaidmuo, visuomet sakydavau, kad noriu suvaidinti stiprią, savimi pasitikinčią ir nepriklausomą moterį, nes tikiu, kad tokių filmuose vis dar nėra pakankamai daug. Ir štai, pagaliau gavau tai, ko norėjau – pagrindinį vaidmenį juostoje „Nuostabioji moteris“, – pasakojo G.Gadot.

Buvusi karė

Dabar jau pasaulyje žinomai aktorei bei modeliui praeityje teko tarnauti armijoje. 2004 metais, po to, kai laimėjo titulą „Mis Izraelis“, G.Gadot buvo pašaukta atlikti privalomąją karo tarnybą Izraelio gynybos pajėgose. Taigi dar prieš tapdama aktore, G.Gadot buvo spėjusi susipažinti su kovos menais bei ginklais. Būtent dėl šios priežasties ją filmams „Greiti ir įsiutę“ pakvietė ir režisierius Justinas Linas. Po debiuto šioje kino juostoje izraelietė tapo itin populiaria pasaulyje.

Į privalomąją karo tarnybą Izraelyje yra kviečiami visi jaunuoliai, sulaukę aštuoniolikos metų, tačiau kai kurie šios prievolės atsisako. Visgi G.Gadot pasiryžo - išbuvo armijoje dvejus metus ir tikino, kad jai tai buvo puiki patirtis.

„Tarnauti armijoje man tikrai nebuvo sunku. Be to, ši patirtis man itin padėjo siekiant karjeros Holivude“, - užsienio žiniasklaidai sakė ji.

Stiprios moters simbolis

„Nuostabioji moteris“ yra viena fikcinių „DC comics“ sukurtų veikėjų, tokių kaip Supermenas ar Betmenas. Šiam personažui šiemet sukako 76-eri metai. Williamas Moultonas Marstonas „Nuostabiosios moters“ sumanytojas dar 1943 metais sakė, kad jis norėjo sukurti superheroję, atitinkančią tvirtos bei lygiateisės moters simbolį.

Dar tais laikais W.M.Matstonas pastebėjo, kad mergaitės nebenorėjo būti tik švelnios, paklusnios ir taiką mylinčios. Moterų stipriosios savybės buvo niekinamos dėl neva jų gležnumo. Todėl jis svajojo sukurti veikėją, turinčią visas Supermeno galias, bet kartu neužgožiant jos moteriško charakterio bei grožio.

Praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams „Nuostabioji moteris“ tapo ikona, simbolizuojančia lyčių lygybę ir vienodas moterų ir vyrų teises.

Tarp kita ko

G.Gadot yra didžiulė motociklų gerbėja. Ji netgi pati važinėja motociklu „Ducati Monster S2R“.

Aktorė mėgsta žaisti krepšinį, tinklinį ir tenisą.

Gal vardas hebrajų kalba reiškia „bangą“, o pavardė Gadot – „upės krantą“.

Šiuo metu ji yra laikoma viena seksualiausių Holivudo aktorių.

Neseniai kino žvaigždė susilaukė antrosios dukrelės Mayos. Pirmoji jai ir jos vyrui Yaronui Versano gimė 2011-aisiais.

G.Gadot aktorės karjera trunka 8 metus.

Aktorė išgarsėjo Gisele vaidmeniu filmuose „Greiti ir įsiutę“, kuriame visus triukus ji atliko pati. Prieš tai ji uždarbiavo iš modelio darbo. Baigdama mokyklą, G.Gadot bandė tapti teisininke. Į teisės mokslus ji įstojo tik po to, kai dvejus metus atitarnavo armijoje.

Po metų universitete jį buvo pakviesta į aktorių atranką, kur buvo ieškoma gražuolės vaidmeniui Bondiados filme „Paguodos kvantas“. Tąkart vaidmuo atiteko Olgai Kurilenko, tačiau G.Gadot tapo Gisele juostoje „Greiti ir įsiutę“, o netrukus jai buvo pasiūlyta įkūnyti Nuostabiąją moterį.

2012 metais Izraelio žurnalas „Shalom Life“ G.Gadot įtraukė į pačių talentingiausių pasaulio žydžių moterų 50-tuką. Ji atsidūrė penktoje vietoje, po Evos Green bei Bar Rafaeli.

2013 metais, dirbdama modeliu, G. Gadot uždirbo daugiau kaip 2 mln. JAV dolerių.

Pirmasis afrikietis

Dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus iš Etiopijos bus naujasis PSO vadovas. Tai paaiškėjo po gegužės pabaigoje surengtų visuotinų organizacijos narių balsavimo. Jis taps pirmuoju tokias pareigas einančius specialistu, kilusiu iš Afrikos žemyno. Dr. T.A.Ghebreyesus laimėjo didžiąja balsų dauguma – už jo paskyrimą vadovu balsavo 186 PSO nariai. Jis pakeis dešimt metų šias pareigas ėjusią Margaret Chan.

Aš kasdien atsibusiu tik tam, kad ką nors pakeisčiau pasaulyje. Esu pasiruošęs vadovauti.

Didžiąją karjeros dalį dr. T.A.Ghebreyesus itin dažnai kritikuodavo PSO dėl jos atsako į Ebolos epidemiją, todėl manoma, kad tai bus vienas prioritetinių jo darbų, idant būtų išvengta dar vieno šios ligos proveržio. Pasak naujai išrinkto vadovo, PSO per daug abejingai sureagavo į 2013 metais prasidėjusią epidemiją, kuomet nebuvo išplatinti praktiškai jokie įspėjimai dėl ligos, nužudžiusios daugiau nei 11 tūkst. žmonių.

Todėl dr. T.A.Ghebreyesus pažadėjo į panašius atvejus reaguoti greitai bei veiksmingai. Išrinktas naujuoju PSO vadovu jis taip pat pasakė, kad kovos už geresnes skurstančiųjų teises. „Visi keliai turi vesti į visuotinį sveikatos draudimą. Nesustosiu, kol tai nebus padaryta“, - tarė jis.

Pateikta ir kontroversiškos informacijos

Dr. T.A.Ghebreyesus iki šiol ėjo Etiopijos sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jis taip pat buvo Globalaus fondo kovai su maliarija, tuberkulioze ir AIDS pirmininkas. Taip pat yra tarptautiniu mastu pripažintas maliarijos tyrėjas bei visuomenės sveikatos mokslų daktaras.

Rinkimų metu buvo iškilusios nemažai kontraversiškos informacijos apie naujai išrinktą PSO vadovą. Kai kurie šaltiniai teigė, kad jis būdamas Etiopijos sveikatos apsaugos ministras slėpė šalyje prasidėjusią choleros epidemiją. Visgi jo patarėjai šią informaciją paneigė. Etiopijos parlamento opozicinės grupės taip pat itin kritiškai vertino dr. T.A.Ghebreyesus norą tapti PSO vadovu. Jie kaltino Vyriausybę žmogaus teisių pažeidimu ir tikino, kad politiko kandidatūra yra tiesiog bandymas pagerinti šalies diplomatinį veidą.

Tačiau pats dr. T.A.Ghebreyesus nesutiko su tokia nuomone ir teigė, kad PSO vadovu siekė tapti dėl to, jog padėtų kurti pasaulį, kuriame kiekvienas galėtų turėti sveiką bei produktyvų gyvenimą, nepaisant, kas jis yra ir kur gyvena.

„Aš kasdien atsibusiu tik tam, kad ką nors pakeisčiau pasaulyje. Esu pasiruošęs vadovauti“, - sakė naujasis PSO vadovas.

Dr. T.A.Ghebreyesus taip pat įvardijo penkis prioritetinius darbus

1. Skatinti visuotinį sveikatos draudimą.

2. Užtikrinti greitą ir efektyvų PSO reagavimą į ligų protrūkius bei ekstremalias situacijas.

3. Įtraukti kuo daugiau moterų bei vaikų į pasaulinį sveikatos bei vystymosi centrą.

4. Pagelbėti įvairioms šalims spręsti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai.

5. Padaryti organizaciją skaidrią ir atsakingą.

Žiniasklaidos nuomonė

Nors žiniasklaidoje pasirodė įvairių nuomonių apie dr. T.A.Ghebreyesus, užsienio žurnalistai pripažįsta, kad jis šiuo metu yra tinkamiausias žmogus užimti PSO vadovo pareigas. Žiniasklaidai politikas yra prisipažinęs, kad vaikystėje jautė didžiulę neteisybę, kuomet matė, kai nuo tymų mirė jo penkerių metų brolis. Naujasis PSO vadovas mano, kad medicininė atskirtis tarp išsivysčiusių šalių ir besivystančių yra didžiulė, o taip būti neturėtų. Todėl jam yra itin svarbu, kad tinkamą sveikatos priežiūrą gautų kiekvienas pasaulio žmogus.

Tarp kita ko

Į PSO generalinio vadovo vietą pretendavo trys kandidatai: dr. T.A.Ghebreyesus; dr. David Nabarro (67), britų gydytojas, vienas iš aktyviausių Jungtinių Tautų narių reaguojant į įvairius ligos proveržius; dr. Sania Nishtar (54), kardiologė ir buvusi Pakistano ministrė pirmininkė, kurios specializacija – nutukimai bei širdies ligos.

Dabartinė PSO vadovė dr. M.Chan organizaciją valdė nuo 2006 metų. Ji kadenciją užbaigs šių metų birželio gale. PSO vadovė taip pat įtariama kyšininkavimu.

PSO būstinė yra Ženevoje (Šveicarijoje). Šiuo metu organizacijai priklauso 193 valstybės, tarp jų visos 185 Jungtinių Tautų narės. Lietuva tikrąja PSO nare tapo 1991 m. Ji kartu su kitomis 52 valstybėmis, JT narėmis, priklauso PSO Europos regiono biurui.