Agentūra dpa praneša, kad per pokalbį telefonu su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu E. Macronas pasmerkė islamistų judėjimo „Hamas“ ir „kitų teroristų grupuočių“ raketų atakas prieš Izraelį.

E. Macronas taip pat pareiškė, kad nori pasikalbėti su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.

Be kita ko, planuojami tolesni kontaktai su partneriais regione, įskaitant Egipto prezidentą Abdelį-Fattah al-Sissį.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas turi surengti susitikimą vaizdo ryšiu su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, nors sekretorius šiuo metu yra Maskvoje. Pasak D. Peskovo, sprendimą susitikti internetu nulėmė pandemija ir ekspertų rekomendacijos. Kremliaus teigimu, Rusijos prezidentas, nors jau yra paskiepytas nuo COVID-19, turi paisyti visų atsargumo priemonių.

Tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Rusijos, J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti trečiojoje šalyje, galimai kur nors Europoje šią vasarą.

Kremlius vis dar oficialiai nepriėmė kvietimo. JAV prezidentas birželį vyks į Europą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Minint 200-ąsias Napoleono mirties metines, „Christie’s“ aukcionų namai pardavė devynis jo įdukros Stephanie de Beauharnais kolekcijai priklausiusius papuošalus su safyrais ir deimantais.

Šiam papuošalų rinkiniui sukurti XIX amžiaus pradžioje buvo panaudoti 38 safyrai iš Šri Lankos.

Manoma, kad šis papuošalų rinkinys buvo dovana įdukrai vestuvių proga.

Papuošalai buvo parduodami atskirai. Tarp jų – tiara, kaklo vėrinys, auskarai, žiedas, apyrankė, dvi sagės ir du pakabukai.

Manyta, kad visa kolekcija bendrai bus parduota už 475 tūkst. dolerių, bet vien tiara parduota už 462 tūkst. dolerių sumą.

Pasak EVA vakcinų strategijos vadovo Marco Cavalerio, duomenys džiugina ir rodo, kad vakcinos suteikia pakankamą apsaugą.

Europos Sąjungoje (ES) iki šiol yra patvirtintos keturios COVID-19 vakcinos. Dar keturios šiuo metu yra vertinamos. Tikimasi, kad EVA artimoje ateityje priims sprendimą dėl vokiečių bendrovės „Curevac“ sukurtos vakcinos ir JAV įmonės „Novavax“ vakcinos. Agentūra dabar dar vertina rusišką vakciną „Sputnik V“ ir neseniai pradėjo Kinijos bendrovės „Sinovac“ preparato vertinimą.

Turkijos prezidentūra nurodo, kad pokalbio metu R. T. Erdoganas taip pat sakė, jog JT Saugumo Taryba turėtų įsikišti ir pasiųsti „ryžtingą ir aiškią žinią Izraeliui sustabdyti savo atakas“.

R. T. Erdoganas, be kita ko, pasiūlė, kad į regioną būtų pasiųstos tarptautinės pajėgos civiliams Palestinos gyventojams apsaugoti.

Kremliaus teigimu, V. Putinas per pokalbį pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl tebevykstančių susirėmimų ir augančio aukų skaičiaus.

„Gegužės 11 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rumunijos ambasadorių Cristianą Istrate’ą, kur jam buvo įteiktas ministerijos raštas, skelbiantis kapitoną G. Iliescu, Rumunijos ambasados karinio atašė padėjėją, nepageidaujamu asmeniu. Šis darbuotojas turi per 72 valandas išvykti iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, šio žingsnio Rusija ėmėsi atsakydama į tai, kad balandžio 26 d. Rusijos ambasados Bukarešte karinio atašė padėjėjas nepagrįstai buvo paskelbtas nepageidauju asmeniu.

Rumunija praėjusį mėnesį išsiuntė Rusijos diplomatą dėl veiklos, nesuderinamos su jo diplomatiniu statusu.

„Šalis miršta kontroliuojama Mino Aungo Hlaingo, kuris niekada negalvoja apie mūsų žmones“, – sakė vienas protestuotojas.

Per demonstracijas protestuotojai skandavo šūkius ir reikalavo teisingumo, laisvės ir demokratijos Mianmare.

Mianmaro žmonės daugiau kaip tris mėnesius rengia demonstracijas visoje šalyje, nepaisydami karinio valdymo ir saugumo pajėgų vykdomo smurtinio susidorojimo su jais.

Jungtinės Tautos (JT) savo ruožtu antradienį paragino tarptautinę bendruomenę daryti didesnį spaudimą Mianmaro chuntai.

„Akivaizdu, kad reikalingas aktyvesnis tarptautinės bendruomenės dalyvavimas, siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogaus teisių padėties blogėjimui Mianmare“, – teigė JT žmogaus teisių biuras.

Sumaištis Mianmare tęsiasi nuo vasario 1 dienos, kai generolai nuvertė ir sulaikė civilinę lyderę Aung San Suu Kyi. Po karinio perversmo šalyje įsiplieskė masiniai protestai, gyventojai reikalauja grįžti prie demokratijos. Per neramumus po perversmo žuvo šimtai žmonių.

Šis kartas yra jau trečias nuo kovo mėnesio ir ketvirtas per visus šiuos metus, kai 84 amžiaus milijardierius ir žiniasklaidos magnatas paguldytas į ligoninę.

Kitas šaltinis, turįs žinių šiuo klausimu, agentūrai AFP sakė, kad dabartinis S. Berlusconio hospitalizavimas į „San Raffaele“ ligoninę Milane yra susijęs su COVID-19 padariniais. Politikas COVID-19 liga sirgo rugsėjį.

S. Berlusconis, kuriam 2016 metais buvo atlikta atvira širdies operacija, paskutinį kartą iš tos pačios ligoninės buvo išleistas gegužės 1 d. Pastaraisiais metais politikas turėjo nemažai sveikatos problemų. Sausio mėnesį jis gulėjo ligoninėje dėl širdies problemų, o rugsėjį 11 dienų praleido ligoninėje po užsikrėtimo koronavirusu.

Buvęs šalies premjeras šiuo metu yra teisiamas dėl liudininkų papirkinėjimo nagrinėjant ankstesnes bylas, kuriose jis teistas dėl savo garsiųjų „bunga bunga“ vakarėlių su jaunomis moterimis.

Teismo posėdžiai jau kelis kartus buvo atidėti dėl S. Berlusconio sveikatos. Kitas posėdis numatytas gegužės viduryje.

Restoranai Maltoje buvo uždaryti prieš du mėnesius, kai kovo 10 d. buvo patvirtintas rekordinis naujų infekcijos atvejų skaičius – 510, taip pat buvo sugriežtinti apribojimai. Pirmadienį šalis pranešė vos apie 11 naujų COVID-19 atvejų.

450 tūkst. gyventojų turinti ši Viduržemio jūros sala planuoja birželio 1 d. atsidaryti turistams. Nuo šios dienos, be kita ko, bus panaikintas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas paplūdimiuose ir prie baseinų.

Maltoje skiepijimo kampanija – viena sparčiausių Europos Sąjungoje (ES). Sekmadienį sveikatos apsaugos ministras Chrisas Fearne’as rašė, kad bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo 60 proc. suaugusių Maltos gyventojų, o vakcinacija dabar sutelkta į trisdešimtmečius.