Matė egzekucijas
Norvegijos imigracijos direktoratas, agentūrai AP patvirtinęs, kad sulaukta A. Medvedevo prašymo, saugumo ir privatumo sumetimais daugiau informacijos neviešino. Detalių apie A. Medvedevą atskleidė žinomas žmogaus teisių gynėjas, su Rusijos bausmių vykdymo sistemos įstaigose kalinčių asmenų atžvilgiu vykdomais nusikaltimais kovojančios organizacijos „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.
Prancūzijoje gyvenantis aktyvistas ne tik tarpininkauja savo teises bandantiems apginti kaliniams, bet ir padeda į Vakarus perbėgti įvairių Rusijos jėgos struktūrų atstovams, ketinantiems demaskuoti šių institucijų nusikalstamą veiklą.
Pasak V. Osečkino, 26-erių A. Medvedevas dar gruodžio pradžioje susisiekė su organizacija „Gulagu.net“, prašydamas padėti išvengti neteisminės egzekucijos. „Mums nepavyko surinkti jokių duomenų apie tai, ar A. Medvedevas galėjo dalyvauti nusikaltimuose prieš civilius, tačiau žinome, kad jis tikrai buvo vienas iš grupės „Wagner“ vadų, kariavo Ukrainoje“, – sakė V. Osečkinas.
Buvęs grupės „Wagner“ samdinys aiškino iš organizacijos pasitraukęs iš karto, kai baigėsi pernai liepos 6 d. pasirašyta keturių mėnesių sutartis. Per šiuos mėnesius, anot V. Osečkino, A. Medvedevas tapo daugybės egzekucijų ir neteisminių represijų, kurias prieš asmenis, nesutinkančius kariauti Ukrainoje, vykdė J. Prigožino saugumo tarnyba, liudininku.
Kreipėsi į Vladimirą Putiną
Palikęs „Wagner“, A. Medvedevas slapstėsi tiek nuo J. Prigožino, tiek nuo su šia de jure nelegalia organizacija glaudžiai susijusios Rusijos saugumo tarnybos. Anot V. Osečkino, vaikų namuose užaugęs ir kalėjimo duonos spėjęs paragauti jaunas vyras išgyveno psichologiškai sunkų periodą, dvejojo, ar bėgti iš Rusijos. Iš pradžių jis bandė teisybės ieškoti savo šalyje ir neskubėjo kreiptis į žmogaus teisių gynėjus.
Tikiuosi, parodymai, kuriuos duosiu, padės tyrimui prieš kompaniją, tiriant sušaudymus.
„Gulagu.net“ išplatintame dar Rusijoje darytame vaizdo įraše A. Medvedevas sakė buvęs būrio vadas, tarnavęs Luhansko srityje dislokuotame dalinyje, dalyvavęs mūšiuose netoli Artiomovsko miesto. Kai baigėsi sutartis, ji buvo vienašališkai pratęsta – iš pradžių iki keturių, vėliau – šešių mėnesių.
„Savavališkai palikau dalinį, nes man nepatiko tai, kas ten vyko, – aiškino A. Medvedevas. – Saviškių žudymas, buki įsakymai, kai buvome laikomi mėsa, prieš tankus varomi tik su automatais. Nepatiko požiūris į mus, įžeidinėjimai, mušimas. Gailiuosi, kad iš viso sutikau.“ Kreipdamasis į V. Putiną ir teisėsaugos institucijų vadovus, apeliuodamas į Rusijos konstituciją ir įstatymus, jis prašė apsaugoti jį nuo „Wagner“ persekiojimo.
Tik supratęs, kad persekiotojai lipa ant kulnų, A. Medvedevas susisiekė su komanda „Gulagu.net“, ji išgabeno jį į saugesnę vietą ir jai raštu paliudijo apie masines represijas.
Nenorėdamas atskleisti asmeninio gyvenimo detalių, V. Osečkinas pasakojo, kad kurį laiką A. Medvedevas dvejojo, ar bėgti iš Rusijos. Galutinai apsisprendė tik sužinojęs, kad šalį paliko ir jo mylima mergina.
Pabėgimas per sieną
Savo pabėgimo kelionę A. Medvedevas pradėjo Murmanske, kur sulaukęs neįvardyto žmogaus pagalbos, nusigavo iki pasienyje su Norvegija esančios Nikelio gyvenvietės. Paėjėjęs miškeliu, pralindęs ir prašliaužęs dvi dygliuotos vielos tvoras jis vos neįkliuvo rusų pasieniečiams.
„Kai lipau ant ledo (veikiausiai tai Salmijavrio / Svanvatno ežeras, esantis abiejų šalių teritorijose, – red. past.), išgirdau šunų lojimą, už 50 m pamačiau į mano pusę bėgančius žmones su žibintuvėliais. Bandžiau mestis į priešingą pusę, link miško, ieškojau, kur galėjo būti tvirtesnis ledas. Paskui į mano pusę buvo du šūviai, tada leidausi per ežerą link namų (Norvegijos pusėje – red. past.), iki kurių buvo gal kokie 2 km. Aš tiesiog bėgau, bėgau, bėgau... Jie pabijojo bėgti, nes ledas buvo netvirtas, paleido šunį. Šuo, kaip suprantu, kažkur užkliuvo, gal už vielos. Aš bėgau, kai kur pralauždamas ledą“, – pasakojo vagnerininkas.
Kirtęs sieną Norvegijos pusėje, rusas nesutiko nė vieno tenykščio pasieniečio, užėjo į pirmą pasitaikiusį namą ir laužyta anglų kalba paprašė pagalbos.
„Moteris pasakė „gerai, gerai“ ir uždarė duris. Aš leidausi eiti keliu. Nuėjus gal 3 km, mane pasivijo automobilis, Norvegijos policija ir pasieniečiai“, – dėstė A. Medvedevas. Apklaustas jis buvo perkeltas į Oslą, į migracijos įstatymų pažeidėjų centrą. Jo byla buvo perduota Norvegijos imigracijos policijai.
Žada liudyti teisme
„Gulagu.net“ įkūrėjui A. Medvedevas sakė sulaukęs ir karo nusikaltimus tiriančių pareigūnų dėmesio. „Tikiuosi, parodymai, kuriuos duosiu, padės tyrimui prieš kompaniją („Wagner“ – red. past.), tiriant sušaudymus“, – sakė jis, reikšdamas viltį, kad jo parodymai padės sužinoti tiesą apie tėvynainius, su kuriais susidorojo „Wagner“.
Paklaustas, ar sutiks bendradarbiauti su Tarptautiniu karo tribunolu, tarptautiniu prokurorų biuru, nusikaltimus žmogiškumui tiriančiais pareigūnais, liudyti teisme, A. Medvedevas atsakė: „Taip, žinoma“.
Jis patvirtino pats matęs masines kariauti atsisakančių ar įsakymams nepaklususių asmenų egzekucijas. „Stengiausi vengti tokių reginių, stovėdavau atokiau, tačiau viską mačiau“, – sakė buvęs būrio, kuriame tarnavo ir liūdnai pagarsėjęs Jevgenijus Nužinas, – į nelaisvę pasidavęs, vėliau iškeistas ir tada viešai pademonstruotos egzekucijos metu kūju nužudytas vagnerininkas. Susidorojimo dėl J. Nužino pabėgimo A. Medvedevas sakė išvengęs, nes kurį laiką po kontuzijos nėjo vykdyti užduočių.
Žinia apie tai, kad aukštas „Wagner“ pareigūnas ištrūko į laisvę, Ukrainoje sutikta nevienareikšmiškai. Visuomenėje kilo diskusija dėl esą pernelyg atlaidaus požiūrio į karo nusikaltėlius, žudžiusius ukrainiečius.
Teisininkai gesina tokias aistras. Esą tikrajam teisingumui įvykdyti, J. Prigožinui ir kitiems karo nusikaltėliams nuteisti nepakanka tik aukų pasakojimų – svarbūs ir nusikaltimų liudininkų parodymai.
