Taisyklės buvo paprastos: įveikti trasą nešant padėklą su puodeliu kavos, stikline vandens ir kruasanu.

Konkurso dalyviai privalėjo vilkėti baltą palaidinę, juodas kelnes ir padavėjo prijuostę – tradicinę Paryžiaus padavėjų aprangą.

Lenktynės prasidėjo ir baigėsi prie Paryžiaus rotušės, renesanso laikų pastato, netoli Senos upės.

Varžybų dalyviai su padėklais turėjo prasibrauti siauromis Le Marais rajono gatvelėmis – tai viena iš nedaugelio miesto dalių, kur išlikusios ankštos viduramžių Paryžiui būdingos gatvės.

Padavėjams taip pat teko susidurti su būriais turistų, atvykusių apžiūrėti Le Marais rajono, kuris dėl elegantiškų XVII a. dvarų, Picasso muziejaus ir rašytojo Victoro Hugo namo yra itin populiari lankytojų vieta.

Šis rajonas taip pat garsėja parduotuvėlėmis, o dėl to, kad po Prancūzijos revoliucijos jis buvo žydų kvartalas, čia yra ir kelios garsios falafelių parduotuvės.

Norėdami laimėti lenktynes, dalyviai turėjo būti ne tik greiti, bet ir atsargūs. Bet koks jų padėklo sujudėjimas turėjo įtakos galutiniam rezultatui.

Lenktynių nugalėtojai – padavėja Pauline Van Wymeersch ir padavėjas Samy Lamrous gavo bilietus į šią vasarą vyksiančią olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Kitiems geriausiai finišavusiems dalyviams įteiktos dovanų kortelės į miesto restoranus.

Padavėjai Paryžiuje dažnai sulaukia kritikos, jie kaltinami viskuo, pradedant nesugebėjimu nusišypsoti ir baigiant grubumu bei nekantrumu klientų atžvilgiu.

Tačiau jie neabejotinai laikomi ir profesionalais, kadangi net neužsirašę gali įsiminti aštuonių žmonių užsakymus ir atnešti visus patiekalus bei gėrimus vienu ypu.

Gegužės 21-oji laikoma Nacionaline padavėjų diena.

Be to, filmo kūrėjai susidūrė su sunkumais įsigydami filmui reikalingus prekės ženklus ir dainas, ne su visais sprendimais sutiko ir kūrinio autorius Bretas Eastonas Elisas.

Nors jis pritarė kūrinio ekranizacijai, reikalavo, kad pagrindinis personažas Patrikas Beitmanas, prieš nužudydamas Paulą Alleną, neatliktų vadinamojo mėnulio šokio.

Prieš renkant pagrindinio vaidmens aktorių, buvo svarstoma apie kitą įžymybę – Leonardą Dikaprijų, kadangi daugelis abejojo C. Bale’o talentu, skirtingai negu L. Dikaprijo, kuris jau buvo išgarsėjęs po „Titaniko“.

Žurnalistė Gloria Steinem perkalbėjo L. Dikaprijų, kad šis nesifilmuotų „Amerikos psichopate“ tam, kad apsaugotų savo jaunuosius gerbėjus.

Įdomu tai, kad praėjus keliems mėnesiams po „Amerikos psichopato“ pasirodymo, G. Steinem ištekėjo už C. Bale’o tėvo Deivido Bale’o ir tapo aktoriaus pamote.

Manoma, kad C. Bale’o suvaidintas P. Batemanas – vienas geriausių jo vaidmenų.

Ironiška, bet daugelis jį perspėjo nesiimti šio vaidmens, baimindamiesi, kad tai bus pražūtinga jo karjerai.

Pasirodžius filmui C. Bale’as žurnalistams atskleidė, kad už šį filmą jam sumokėjo mažiau nei grimo meistrams.

„Jie man sumokėjo absoliutų minimumą, kurį pagal įstatymą galėjo sumokėti. Prisimenu, kaip kartą sėdėjau grimerių namelyje ir jie juokėsi iš manęs, nes man mokėjo mažiau nei bet kuriam iš jų“, – pasakojo aktorius.

Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje filmas buvo rodomas cenzūruotas, juostoje neliko keiksmažodžių, užuominų apie nužudymą ir sekso tryse scenos.

Vokietijoje ir Australijoje B. E. Eliso knyga „Amerikos psichopatas“ buvo pripažinta „žalinga nepilnamečiams“, o jos pardavimas ir prekyba 1995–2000 m. griežtai apribota.

B. Lugosi suvaidino Drakulą kultiniame 1931 m. filme „Drakula“. Istoriniai šaltiniai nurodo, kad ir tikrame gyvenime aktorius domėjosi antgamtiniais reiškiniais. Manoma, kad jis buvo apsėstas aiškiaregystės praktikos, veikiausiai – ir okultizmo.

Teigiama, kad vienas daiktų, kuriuos aktorius naudojo būtent tokiai praktikai, buvo veidrodis, kabėjęs B. Lugosi namuose Holivudo kalvose.

Po aktoriaus mirties į šį namą atsikraustė filmų prodiuseris Frankas Saletri. Tad būtent jam atiteko ir veidrodis.

Veidrodis kabojo už užuolaidos miegamajame, kuriame 1982 m. F. Saletri ir buvo nužudytas. Žudikai liko neišaiškinti. Aukai buvo suknežintas pakaušis, keliai, sulaužytos rankos, galiausiai prodiuseris pribaigtas šūviais.

Po jo nužudymo veidrodį paveldėjo prodiuserio dukterėčios Cindy Lee šeima. Netrukus po to, kai veidrodį parsivežė namo, juose, kaip teigiama, prasidėjo paranormalūs reiškiniai.

Žiūrėdama į veidrodį, C. Lee tikino mačiusi ant savo kaklo įkandimus, o veidrodyje – atsispindinčią tamsią būtybę.

Pasak C. Lee, jos dukra sapnuodavo baisius košmarus, kad ją puola tamsioji esybė, o atsibusdavo su įbrėžimais ant viso kūno. Psichologinė ir, kaip teigiama, fizinė našta C. Lee ir jos šeimai buvo per didelė.

Tad šeima, tikėdama, kad veidrodį paveikė B. Lugosi domėjimasis dvasių pasauliu ir jos dėdės nužudymas, nugabeno jį paranormalių reiškinių tyrėjui Zakui Bagansui į Apsėstų daiktų muziejų Las Vegase.

Ir pats Z. Bagansas susidūrė su keistu, veikiausiai paranormaliu įvykiu, kai šis veidrodis atsirado jo muziejuje. Anot jo, šalia veidrodžio sienoje atsirado šviesos kamuolys, kuris riedėjo per kambarį ir pateko tiesiai į veidrodį.

Tai, anot gerbėjų, tapo jo firminiu ženklu. Skaičiuojama, kad aktorius valgė daugiau nei 60 filmų, kuriuose vaidino.

Tad kyla klausimas – toks elgesys tikslingas ar atsitiktinis?

B. Pitto gerbėjai net sugalvojo tam teoriją. Manoma, kad kuo dažniau aktorius filmuose valgo, tuo didesnį pelną atneša kino kūrėjams.

Pavyzdžiui, pastebėta, kad filmuose „Oušeno vienuoliktukas“ ir „Džo Bleko viešnagė“ B. Pittas suvartojo daugiau nei 200 kalorijų, dėl to šie filmai esą uždirbo daugiau nei 143 mln. dolerių.

Filmai, kuriuose jis suvartojo mažiau nei 200 kalorijų, uždirbo mažiau – apie 110 mln. dolerių. O jeigu aktorius filme apskritai nevalgė, pajamos neviršijo 68 mln. dolerių.

Filme „Troja“, kuris uždirbo daugiau nei 497 mln. dolerių, B. Pittas matomas valgantis milžinišką kalakuto koją. Filme „Ponas ir ponia Smitai“ jis valgė kepsnį, alyvuoges, blynus ir gėrė kokteilį. Filme „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ aktorius valgė kumpį ir kiaušinius, o „Negarbingi šunsnukiai“ – prancūzišką batoną.

Tačiau tai tėra gerbėjų ir kino entuziastų šmaikštūs pastebėjimai, iš tikrųjų neturintys jokios reikšmės filmų pajamų rodikliams.

Svarstoma, kad valgančio aktoriaus vaizdas suteikia tokį patį efektą, kaip ir stebint įžymybę, degalinėje perkančią degalus. Tada žiūrovas įžymybę suvokia kaip eilinį žmogų, o ne kaip visame pasaulyje žinomą Holivudo žvaigždę.

Dar yra ir speciali metodika, vadinama „valgymo vaidinimu“. Tai reiškia, kad aktoriai kramto maistą, kol nėra kameros arba kadras jau baigtas. B. Pittas šį amatą per daugelį metų ištobulino ir iki šiol teigiama, kad jo vaidyba valgant – viena realistiškiausių Holivude.

Šio filmo kūrimas ne tik režisieriui, bet ir visai kūrybinei komandai buvo nelengvas.

Dėl S. Kubricko perfekcionizmo ir dėmesio detalėms, filmas buvo filmuojamas 400 dienų, o montuojamas ištisus metus.

Šie procesai tik per plauką nesugriovė T. Cruise’o ir N. Kidman filmavimo grafikų filmuose „Misija: Neįmanoma 2“ ir „Praktinė magija“.

Ne paslaptis, kad S. Kubrickas mėgdavo savo filmuose įterpti tam tikras aliuzijas į kitus savo kūrinius.

Pavyzdžiui, gerbėjai atkreipė dėmesį į venecijietišką kaukę, kurią gavo pagrindinis veikėjas.

Vėliau paaiškėjo, kad ši kaukė buvo sukurta pagal aktoriaus Ryan O’Neal veidą dar tada, kai jis vaidino S. Kubricko filme „Baris Lyndonas“ (1975).

Pastabūs žiūrovai atkreipė dėmesį ir į dar keletą detalių.

Veikėjas Bilis turėjo krūvą DVD diskų, o vienas jų – iš S. Kubricko filmo „Metalinis apvalkalas“ (1987), taip pat telefonas – iš filmo „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ (1964), velykinis kiaušinis – iš „Švytėjimo“ (1980).

Nors filme „Plačiai užmerktos akys“ (1999) veiksmas vyko Niujorke, realybėje, dėl S. Kubricko baimės skraidyti lėktuvu, filmavimai vyko Didžiojoje Britanijoje.

S. Kubricką staigi mirtis ištiko praėjus vos keturioms dienoms po to, kai jis atidavė galutinį filmo variantą.

Kai kurių gerbėjų teigimu, jis mirė dėl to, kad filme išdrįso atskleisti, kas vyksta elito vakarėliuose. Kiti manė, kad tai tiesiog išsekimas dėl beprotiško ir kruopštaus darbo.

Kada vasario 29 d. gimę žmonės švenčia savo gimtadienį 365 dienas turinčiais metais? Vieni renkasi vasario 28-ąją, o kiti teigia, kad negali švęsti viena diena anksčiau, nei iš tiesų gimė, tad renkasi kovo 1-ąją.

Daugelyje pasaulio šalių galioja įstatymai, apibrėžiantys, kurią dieną vasario 29 d. gimęs asmuo teisiškai sulaukia pilnametystės. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje oficiali gimtadienio diena yra vasario 28 d., o kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, keliamaisiais metais gimusieji turi laukti kovo 1 d.

Teksase esantis Anthony miestas pasiskelbęs „Keliamųjų metų pasaulio sostine“. Jame kas ketverius metus rengiamas festivalis tiems, kurie gimė vasario 29-ąją. Jo metu žmonės mėgaujasi gyva muzika, vietiniais patiekalais, amatininkų dirbtuvėmis, atrakcionais.

Airijoje vasario 29-oji dar vadinama Mergvakario arba Moterų privilegijų diena. Pagal airišką tradiciją, moterys inicijuoja šokius arba siūlo vyrams susituokti. Pasak legendos, ji kilo iš susitarimo, kurį šventoji Brigita sudarė su šventuoju Patriku, kai paprašė, kad moterims būtų suteikta teisė siūlytis į žmonas.

Škotijoje sakoma, kad gimusiems keliamaisiais metais gyvenimas bus nesėkmingas. O graikai šiuos metus laiko nesėkmingu laiku vedyboms ir tiki, kad tokia sąjunga pasmerkta skyryboms.

Londono viešbutyje „Savoy“ 1928 m. vasario 29 d. Harry Craddockas sukūrė specialų keliamųjų metų kokteilį, kurį sudaro džinas, saldusis vermutas, specialus likeris ir citrinų sultys.

Gineso rekordų knygos duomenimis, vienintelis patvirtintas pavyzdys, kai vasario 29 d. gimė trys kartos iš eilės, yra Keoghų šeima.

Peteris Anthony gimė Airijoje 1940 m. vasario 29-ąją, jo sūnus Peteris Ericas – Jungtinėje Karalystėje 1964 m. vasario 29-ąją. O Peterio Erico dukra Bethany Wealth gimė 1996 m. vasario 29 d. taip pat Jungtinėje Karalystėje.

Ir dabar interneto platybėse apstu straipsnių apie tai, kad Sicilijoje esančius apleistus namus vietos valdininkai parduoda vos už vieną eurą. Tačiau yra sąlyga – pirkėjas turi finansuoti namo restauravimą, kuris jam kainuotų mažiausiai 25 tūkst. JAV dolerių.

Legendinių filmų „Titanikas“ ir „Avataras“ režisierius Jamesas Cameronas prieš 30 metų ieškojo galimybės statyti filmą „Terminatorius“, tačiau anuomet niekas su juo nenorėjo dirbti.

Galiausiai J. Cameronas nusprendė parduoti šio filmo scenarijų už vieną dolerį, bet tik tuo atveju, jei galės režisuoti filmą. Scenarijų nusipirko kino filmų prodiuserė Gale Anne Hurd. Kino ekranuose pasirodžius „Terminatoriui“, jis tapo hitu ir uždirbo daugiau nei 80 mln. dolerių.

Griuvus Berlyno sienai, Vokietijai priklausiusios pilys tapo nemokamu nekilnojamuoju turtu, kurį žmonės galėjo įsigyti vos už dolerį.

Helga van Horn buvo tas laimingas žmogus, kuri vos už vieną eurą įgijo teisę valdyti garsiausią Vokietijos pilį Neuschwanstein. Ši pilis, pastatyta Liudvikui II, laikoma viena gražiausių Vokietijoje. Be to, savininkė ją pavertė pelningu muziejumi.

Amerikiečių virėja Ruth Graves Wakefield XX a. išrado sausainio su šokolado gabaliukais receptą, kuris laikui bėgant labai išpopuliarėjo.

Moteris buvo įgijusi aukštąjį išsilavinimą ir kartu su vyru valdė viešbutį „The Toll House Inn“. Minėtą sausainį ji sukūrė atsitiktinai ir nusprendė jo receptą parduoti bendrovei „Nestle“ tik už vieną dolerį.

Antrojo pasaulinio karo metais kariai iš įvairių šalių šiuos sausainius pirkdavo dideliais paketais, tad bendrovė uždirbo ne vieną milijoną dolerių.

Japonijoje Valentino dieną moterys apdovanoja vyrus šokoladais.

Tačiau tai nebūtinai reiškia romantišką susidomėjimą. Moterys gali dovanoti šokoladus vyrams bendradarbiams, draugams ir pažįstamiems. Vyrai už šias dovanas atsidėkoja kovo 14-ąją, per vadinamąją Baltąją dieną, šia proga moterims dovanojamas baltas šokoladas.

Pietų Korėjoje Valentino diena švenčiama ne tik vasario 14-ąją, bet kiekvieno mėnesio 14 d. ištisus metus.

Kiekvieną mėnesį yra skirtinga tema, pavyzdžiui, Rožių, Bučinio ar Apsikabinimų diena. Šiomis dienomis poros keičiasi gėlių puokštėmis, šokoladais, pliušiniais žaislais.

Suomijoje Valentino diena vadinama Draugo diena. Suomiai švenčia ne tik romantišką meilę, bet ir įvairius santykius, keisdamiesi meilės atvirukais ir dovanomis.

Danų poroms meilės simbolis – gėlė snieguolė. Būtent šiomis gėlėmis įsimylėjėliai keičiasi per Valentino dieną. Be to, vyrai moterims tradiciškai rašo anoniminius meilės laiškelius ar eilėraščius, pasirašydami savo vardo ir pavardės inicialais. Jei gavėja teisingai atspėja siuntėjo vardą, per Velykas iš jo gauna velykinį kiaušinį.

Valentino diena Ganoje pažymima festivaliais ir renginiais, kuriuose skamba gyva muzika, vyksta šokiai ir kultūriniai pasirodymai. Ganoje ši diena taip pat švenčiama kaip Nacionalinė šokolado diena – taip skatinamas ir turizmas.

Velse Valentino diena švenčiama pagal unikalią tradiciją, pavadintą Velso įsimylėjėlių globėjo šventojo vardu. Poros keičiasi išdrožinėtais mediniais šaukštais, vadinamais meilės šaukštais, jais išreiškia meilę ir įsipareigojimą vienas kitam.

Jerry’s Rothas užaugo JAV, vaizdingame Forresto miestelyje, augalininkyste užsiimančių ūkininkų šeimoje.

Vėliau išvyko dirbti į Finiksą, kuriame vadovavo vienai kompiuterių kompanijai.

Tačiau nostalgija gimtajam miestui niekur nedingo, tad sulaukęs pensijos, nutarė grįžti namo ir užsiimti neįprasta veikla.

Jerry’io namuose esančiame garaže buvo didžiulė beisbolo kepuraičių kolekcija. Netrukus jis pastebėjo, kad miestelyje parduodama bažnyčia.

Tad nusipirkęs ir restauravęs šį pastatą, nutarė į jį perkelti gausią savo kepurių kolekciją.

Šiuo metu koplyčios viduje yra ne tik aibė kepuraičių, čia taip pat apstu rašiklių, pieštukų, kitokių suvenyrų kolekcijų, garsinančių nedidelio miestelio istoriją.

Visas savo kolekcijas kaupė ir bažnyčioje pakabino pats Jerry’is.

Savo „Facebook“ paskyroje „Jerry's Hat Museum“ jis ir dabar informuoja smalsuolius apie pasipildžiusią kolekciją.

Pastarasis įrašas darytas šių metų sausio 23-ąją. Jame J. Rothas skelbė, kad savo muziejuje tądien pakabino dar keletą kepuraičių ir rašiklių, jų skaičiai šiuo metu siekia tūkstančius – skrybėlių – 16 334, o rašiklių – 32 682.

Jau rytoj šis skaičius veikiausiai pasikeis, nes Jerry’is beveik kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius, praleidžia papildydamas muziejaus kolekciją.

Norintiems apsilankyti jo muziejuje, reikėtų tik skambtelėti ir jis tuoj pat atvyktų bei pravestų ekskursiją.

„Nieko panašaus dar nesate matę“, – tvirtino J. Rothas.

Vienas kvailiausių istorijoje apiplėšimų įvyko jau beveik prieš dešimt metų. Didžiojoje Britanijoje, Lankašyro mieste gyvenanti pensininkų pora Martinas Holtby ir Pat Dyson vieną dieną grįžo namo po atostogų ir savo lovoje aptiko miegantį įsilaužėlį Lukaszą Chojnowskį.

Tai, kad kažkas negerai, šeimininkai pastebėjo eidami link namo, kadangi pašto dėžutėje nebuvo laiškų, o ant durų kilimėlio – laikraščių.

Pora pasakojo, kad prieš išvykstant namai nebuvo itin tvarkingi, tad labai nustebo radę suplautus indus, išskalbtus drabužius ir nupirktus maisto produktus. P. Dyson prajuokino, kad nepažįstamasis, jų namuose gamindamas maistą, sudegino seną puodą.

Įsibrovėlis nepadarė nieko blogo, priešingai – padėjo namų šeimininkams susitvarkyti, be to, jiems negrasino. Tačiau policija vis tiek buvo iškviesta, o nelauktas svečias išprašytas iš namų.

Vyras prisipažino dėl įsilaužimo, jam buvo skirta dvejų metų lygtinė bausmė ir nurodyta sumokėti 200 svarų sterlingų baudą.

Kitas keistas nusikaltimas įvyko vienoje Glazgo lažybų bendrovėje. Vieną dieną bendrovės darbuotojus išgąsdino pro duris įlėkęs vyriškis su, kaip buvo manyta, ginklu rankoje.

Netrukus jį ant žemės pargriovė netoliese buvęs policijos pareigūnas. Paaiškėjo, kad ginklas – agurkas, ant kurio užmauta juoda kojinė. Įsibrovėlis Gary’is Roughas vylėsi, kad su šiuo „ginklu“ jam pavyks išsireikalauti pinigų.

Pareigūnams jį suėmus, vyras tikino, kad tai tebuvo pokštas. Tačiau teisme jis vis dėlto buvo pripažintas kaltu.

Roderame Ashley Keastas pasinaudojo pavogta SIM kortele, kad nusifotografuotų namo, kurį apiplėšė, viduje. Negana to, savo asmenuke jis pasidalijo viename socialiniame tinkle, nesuprasdamas, kad nuotrauką pamatys ir namo šeimininkų pažįstami.

Tad netrukus pareigūnai įsibrovėlį rado namuose su pavogtu „Rolex“ laikrodžiu. Jaunuolis buvo įkalintas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.