Jose numatoma išplėsti ir su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ sujungti Kauno oro uostą, o į visų trijų –  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – plėtrą iki 2028 metų investuoti apie 700 mln. eurų.

„Finansai rodo, jeigu šitie mūsų projektai yra apie 700 mln. eurų, tai naujo oro uosto statyba yra beveik 1,3 mlrd. eurų. (...) Tai nereiškia, kad tolimoje perspektyvoje Lietuva negalėtų grįžti prie tos idėjos“, – kalbėjo R. Masiulis, antradienį Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje pristatęs naujas gaires. 

Praėjusių metų vasarą, rekonstruojant Vilniaus kilimo-tūpimo taką, pradėta diskutuoti apie naujo oro uosto statybas Lietuvoje. Šią galimybę nagrinėja ir Lietuvos oro uostų nusamdyti Olandijos aviacijos, transporto ir turizmo konsultantai iš bendrovės „InterVistas Consulting“. Jų studija turėtų būti baigta rudenį.

Pasak R. Masiulio, iki šių metų pabaigos bus nuspręsta, ar tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė oro uostų plėtrą įgyvendins savo jėgomis ir reikalingas lėšas skolinsis, ar bus ieškoma koncesininko.

„Lietuva turi tris oro uostus ir jie visi jau viršija savo pajėgumus ir į juos reikia investuoti“, – argumentavo R. Masiulis.

Lietuva turi tris oro uostus ir jie visi jau viršija savo pajėgumus ir į juos reikia investuoti.

Lietuvos oro uostai jau kelerius metus ruošiasi pritraukti privatų valdytoją. Pagal pernai birželį priimtą  naują Koncesijų įstatymą koncesijos sutartis gali būti ilgesnė nei 25 metų, tuomet Susisiekimo ministerija iškėlė ambicingesnius oro uostų plėtros planus.

Susisiekimo ministras teigė, kad Vilniaus oro uoste numatoma rekonstruoti išvykimo ir atvykimo terminalus, o Kaune pastatyti visiškai naują keleivių terminalą bei oro uostą sujungti su „Rail Baltica“ vėže, pastatant požeminę stotį. Šis transporto mazgas turėtų veikti 2026 metais.

„Tokiu būdu mes galėtume Kaune turėti pagal visus vakarietiškus standartus pastatytą oro uostą. Jis būtų patogus naudoti“, – sakė ministras.

Anot jo, tokia plėtra Kauno oro uoste nereiškia, kad jis taps pagrindiniu šalies oro uostu.

„Neskirstome oro uostų į pagrindinius ir ne pagrindinius. Mes matome, kad kitos šalys turi eilę oro uostų. Vilnius natūraliai yra traukos centras, tai į Vilnių tradicinės avialinijos rinksis. Tikimės gal į Kauną daugiau dėmesio atkreips biudžetinės avialinijos. Matome, kad abu oro uostai turi būti vystomi“, – kalbėjo R. Masiulis.

Jo teigimu, Vilniaus oro uostas su „Rail Baltica“ vėže nebus sujungtas. Palangoje numatoma rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką.

Pernai liepą-rugpjūtį buvo rekonstruotas Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas, o šių metų kovą prasidėjo išvykimo terminalo rekonstrukcija.

Trys Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį aptarnavo 2,946 mln. keleivių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Prognozuojama, jog per visus metus bus aptarnauta daugiau nei 6 mln. keleivių, o pernai buvo aptarnauta 5,245 mln. – 10 proc. daugiau nei 2016 metais.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

„Darbdaviai siūlo vieną iš geriausių sprendimų, įvertinant situaciją Lietuvos regionuose, įvertinant, kad tikslas yra pakelti pajamas mažiausiai uždirbantiems. Darbdaviai siūlo minimalią algą didinti iki 420 eurų su sąlyga, jeigu NPD bus padidintas iki tiek pat ir tai bus daroma kasmet“, – tarybos posėdyje kalbėjo S. Gailiūnas.

Tačiau finansų viceministrė Miglė Tuskienė pabrėžė, jog toks sprendimas papildomai valstybės biudžetui kainuotų 0,5 mlrd. eurų.

„Ką kalbate apie MMA ir NPD suvienodinimą, tai reikėtų kalbėti apie 2019 metus. (...) Valstybės biudžetui našta būtų, jau prie patiriamų 300 mln. eurų (dėl jau numatyto NPD didinimo – BNS), dar pusė milijardų eurų“, – kalbėjo M. Tuskienė.

„NPD prilyginimas MMA, viešųjų finansų aspektu, nėra labai realus“, – pridūrė ji.

Viceministrė žurnalistams sakė, jog nuo kitų metų prilyginti NPD prie MMA būtų labai sudėtinga, nes dėl priimtos mokesčių reformos keisis abejų rodiklių dydžiai.

„Kaip tik įvyko mokesčių reforma, kurios pasekoje keičiasi patys baziniai dydžiai. Tarkime, kad šiandien kalbame apie 420 eurų minimalią mėnesinę algą, nuo kitų metų, perskaičiavus pagal naują sistemą ji viršytų 500 eurų“, – teigė M. Tuskienė.

Anot jos, Vyriausybė yra numačiusi planą, kaip NPD sulyginti su MMA. NPD dydis po reformos įsigaliojimo turėtų būti 300 eurų.

„Vyriausybė yra numačiusi didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. 2019 metams būtų 300 eurų ir pamečiui būtų didinama, kas 100 eurų. Tai buvo paskaičiuota, vertinant visą mokestinę reformą“, – argumentavo viceministrė.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas sakė, jog turi kitokius skaičiavimus nei Finansų ministerija, todėl norėtų su jais susipažinti išsamiau.

„Aš netikiu tuo, nes mano skaičiavimai yra kitokie“, – tvirtino D. Arlauskas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė teigė, jog profsąjungos pritaria idėjai NPD sulyginti su MMA.

Šiuo metu NPD siekia 380 eurų, o MMA – 400 eurų.

Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad po dviejų savaičių bus priimtas galutinis sprendimas.

„Šį posėdį priimame nutarimą, kad kitą posėdį bus galutinis sprendimas ir negali būti atidėjimų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė darbdavių siūlymas neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų prilyginti MMA.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pabrėžė, jog toks sprendimas papildomai valstybės biudžetui kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Anot jos, nuo kitų metų NPD prilyginti MMA būtų labai sudėtinga, nes dėl priimtos mokesčių reformos keisis abejų rodiklių dydžiai, o Vyriausybė jau yra numačiusi planą, kaip NPD prilyginti MMA per kelerius metus.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas pasiūlė per dvi savaites išsiaiškinti, kaip būtų galima sulyginti NPD su MMA ir tada nuspręsti dėl MMA didinimo.

„Po dviejų savaičių, kai bus pateikta ministerijos išvada apie skaičius dėl neapmokestinamojo dydžio pagal senąją sistemą ir pagal naują sistemą. Po šio išaaiškinimo galėtume priimti sprendimą, kokiu keliu einame“, – tvirtino darbdavių atstovas.

Šiemet Trišalė taryba jau du kartus bandė susitarti dėl MMA didinimo. Birželį Vyriausybė siūlė nuo kitų metų MMA padidinti iki 420 eurų, profsąjungos – iki 450 eurų, o darbdaviai ketino palaikyti 420 eurų pasiūlymą, tačiau siūlė klausimą svarstyti vėliau.

Liepą darbdaviai toliau buvo linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, tuo metu profesinių sąjungų atstovai ją siekė didinti iki 450 eurų.

Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Trišalė tarybos žodis dėl MMA didinimo yra patariamasis, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.

Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.

Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Ministerija penktadienį registravo nutarimo projektą dėl vaiko pinigų didinimo. Projekte taip pat siūloma, kad gausiose ir nepasiturinčiose šeimose auginamiems vaikams papildomai skiriamos išmokos dydis būtų vienodas – 20 eurų.

Skaičiuojama, kad pritarus vaiko pinigų didinimui, tam kitąmet biudžete iš viso reikėtų numatyti apie 350 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis BNS sakė, kad vaiko pinigų siūlymas į Seimą turėtų keliauti kartu su kitų metų valstybės biudžetu.

„Galutinai pats vaiko pinigų įstatymas keliaus su valstybės biudžetu. (…) Dar laukiame rugsėjo mėnesio, kai bus naujos finansinės prognozės, o tada bus apsisprendžiama dėl to, kokios yra galimybės (didinti vaiko pinigus – BNS)“, – tvirtino viceministras.

Anot jo, vaiko pinigų padidinimu siekiama mažinti skurdą ir stiprinti šeimas.

„Pagrindinis dalykas, ko siekiame su vaiko pinigų didinimu, tai yra vaikų skurdo problemos sprendimas ir šeimų stiprinimas“, – teigė E. Bingelis.

Nuo šių metų sausio šalies vaikams skiriama 30 eurų išmoka, pakeitusi pajamų mokesčio lengvatą, per mėnesį vaikus auginantiems dirbantiems tėvams leidusią už vieną vaiką susigrąžinti iki 30 eurų.

Mažai uždirbantiems arba daugiavaikiams tėvams mokamos papildomos išmokos. Jiems išmoka sudaro 58,5 euro už vaikus iki dvejų metų ir 45,2 euro – už vyresnius vaikus.

Sausio mėnesį savivaldybes užplūdus prašymams dėl vadinamųjų vaiko pinigų, šios nespėjo jų įvertinti ir išmokos tėvus pasiekė kovą-balandį.

Julita Varanauskienė tikina, kad tai leidžia didinti socialinio draudimo išmokas. 

„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį siekė 892 eurus – 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tačiau antrąjį pusmetį, pasak J. Varanauskienės, vidutinio atlyginimo augimas gali šiek tiek sulėtėti.

„Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi MMA ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį siekė 892 eurus – 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Anot jos, MMA ir „Sodros“ įmokų grindys visus šiuos metus didins vidutinį atlyginimą.

„Manau, kad ta įtaka dar išliks. Matysime ją dar visus metus ir tas efektas išliks“, – tvirtino J. Varanauskienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu augantys atlyginimai sukuria galimybę didinti ir socialinio draudimo išmokas.

„Sodra“ surenka daugiau pajamų. Didėjant pajamoms, atsiranda galimybė didinti socialines išmokas. Jeigu kalbėtume apie ligos ir nedarbo išmokas, jos irgi susietos su darbo užmokesčiu. Kai didesnis darbo užmokestis, tai ir didesnės išmokos“, – teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, senatvės pensijų didėjimas irgi priklauso nuo augančių atlyginimų. „Sodros“ duomenimis, turint būtinąjį stažą, antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, vidutinė pensija augo 12,5 proc. iki 324 eurų.

Jos nuomone, „Sodros“ grindys taip pat skatina darbdavius didinti atlyginimus – šių metų pradžioje mažiau nei MMA gavo 134,5 tūkst. žmonių, o birželį šis skaičius sumažėjo iki 104 tūkst.

„Tai reiškia, jog darbdaviai lengviau priima sprendimą padidinti mažai uždirbančių darbuotojų algas. Vis dėlto, greičiausiai tokia įvykių seka būtų kur kas mažiau tikėtina, jei gyventume ne ekonominio pakilimo, o lėtėjimo laikotarpiu“, – tvirtino analitikė.

„Sodros“ įmokų grindys nuo šių metų pradžios įvestos, siekiant sumažinti šešėlinį darbo užmokestį privačiame versle ir užtikrinti didesnes socialines garantijas. Darbdavio mokamos „Sodros“ įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, turi būti skaičiuojamas nuo minimalios mėnesio algos (400 eurų). Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie yra apdrausti pas kitą darbdavį, gauna pensiją arba yra jaunesni negu 24 metų.

MMA iki 400 eurų buvo padidinta nuo šių metų pradžios.

Pasak jo, automagistralės Vilniaus-Klaipėda atkarpos ties Jonavos, Vytėnų („Megos“) ir Sargėnų sankryžomis rangovas gali paaiškėti iki šių metų pabaigos.

„Spūstys egzistuoja ir dabar. (...) Dėl tam tikrų eismo apribojimų gali įvykti tam tikri trikdžiai. Tačiau ką ir šiandien patikinau Seimo pirmininkui, kad pabloginimo situacijos iš esmės nebus (...), naujos eismo juostos yra statomos gretimai. Bus įrengiamos atraminės sienos“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė V. Andrejevas.

„Visi darbai turėtų vykti už eismo juostų. (...) Nebus tokių dalykų, kad pravažiuoti nebūtų įmanoma“, – pridūrė jis.

Anot jo, direkcija jau pasiruošusi skelbti rangovų paieškos konkursą, o jis gali užtrukti maždaug du mėnesius.

„Informavome, kad techniniai projektai yra parengti ir esame pasiruošę skelbti konkursą“, – teigė V. Andrejevas.

V. Pranckietis žurnalistams po susitikimo komentarų neteikė. Antradienį jis su Kauno miesto ir rajono merais tarėsi, kaip užtikrinti, kad automagistralės Vilnius-Klaipėda rekonstrukcija ties Kaunu vyktų sklandžiai.

Tada V. Pranckietis sakė, kad vienas svarbiausių klausimų yra užtikrinti, kad rekonstrukcijos metu ir po jos būtų sklandus susisiekimas tarp šioje atkarpoje esančių prekybos centrų, miesto ir gyvenviečių.

„Megos“ valdytoja kreipėsi į teismą

Kauno prekybos centro „Mega“ valdytoja kreipėsi į teismą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos numatomos magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda atkarpos Kaune rekonstrukcijos.

„Megos“ valdytoja, verslininko Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma bendrovė „Baltic Shopping Centers“ BNS pranešė, jog kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti ruožo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų patvirtinimą.

Teismo rūmų atstovė Marija Varanavičiūtė BNS sakė, jog ieškinys gautas rugpjūčio 10 dieną. Pasak jos, „Baltic Shopping Centers“ iki rugsėjo 7 dienos turi patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – prašoma uždrausti atlikti tolesnius rekonstrukcijos projektavimo darbus.

M. Varanavičiūtės teigimu, „Baltic Shopping Centers“ teismui nurodė, kad įmonei priklauso „Megos“ naudojamas žemės sklypas.

„Prekybos centro veikla yra visiškai priklausoma nuo galimybės jį pasiekti magistraliniu keliu. Pareiškėjo nuomone, projektiniai pasiūlymai paneigia jo atliktas investicijas bei pažeidžia jo nuosavybės teises ir visuomenės interesus, be to, prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Skunde nurodoma, kad projektiniuose pasiūlymuose numatyta pertvarkyti skirtingų lygių Vytėnų sankryžą – ji užtikrina susisiekimą su prekybos centru. Numatoma sankryžą pertvarkyti taip, kad patekimas į prekybos centrą būtų neracionaliai apsunkintas ir tokiu būdu būtų apribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės“, – BNS nurodė M. Varanavičiūtė.

Kauno savivaldybei birželį paviešinus beveik 3 kilometrų ilgio kelio rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, „Megos“ valdytoja pareiškė, jog jie gali apsunkinti patekimą į Šilainių, Vytėnų ir Sargėnų mikrorajonus.

„Baltic Shopping Centers“, siekdama pagerinti susisiekimą tarp Kauno miesto bei rajono gyventojų, investavo bei įrengė skirtingų lygių Vytėnų sankryžą, o Kelių direkcijos projektiniuose pasiūlymuose numatyta panaikinti tiesioginį patekimą iš A1 ant viaduko“, – BNS teigia bendrovė.

2005 metais „Baltic Shopping Centers“ į Vytėnų viaduką investavo apie 4,1 mln. eurų.

Šio kelio rekonstrukcijos klausimą antradienį aptarė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Kauno miesto bei rajono merai. Trečiadienį Seimo vadovas problemą aptarė ir su Kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad kelio Vilnius–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių iki „Megos“ sankryžos numatoma rekonstruoti į aštuonių eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos keturios vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km per valandą, o šoninės 4 eismo juostos, po dvi iš kiekvienos pusės, būtų jungiamosios vietiniam eismui.

Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Taip pat vietoje dar 1964 metais statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu.

Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.

Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltų statybai. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – penkeri metai.

Premjeras PVM mažinimui pritartų

„Vyriausybė svarsto įvairias priemones, kurios padėtų užtikrinti maisto produktų ir ne tik jų kainų mažėjimą. Bet kokie sprendimai turi būti gerai pamatuoti ir įvertinti, o pagrindinis siekis yra užtikrinti, kad ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu jie duotų naudą būtent vartotojams, pirkėjams – ne prekybos centrams ar kitiems“, – premjero komentarą BNS pardavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Viktoras Pranckietis interviu Žinių radijui trečiadienį pareiškė, kad siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti sumažintas PVM būtiniausiems maisto produktams – duonai, mėsai ir pienui.

„Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – tvirtino Seimo vadovas.

Vėliau jis BNS sakė, kad tokį pasiūlymą teiks Vyriausybės vertinimui.

„Siūlysiu Vyriausybei, jeigu jie svarstys ir manys, kad galima pabandyti, tai susitiksiu su prekybos centrais“, – BNS trečiadienį sakė Seimo vadovas.

Lietuvoje ne vieną kartą siūlyta įvesti lengvatinį PVM vienai ar kitai maisto produktų grupei, tačiau iki šiol jie neįveikdavo Vyriausybės barjero. Tiek Finansų ministerija, tiek pats S. Skvernelis yra ne kartą pabrėžę, kad tai sumažintų biudžeto pajamas ir neužtikrintų kainų mažėjimo vartotojams.

Pernai vasarą mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams daržovėms – siūlė socialdemokratai, tačiau S. Skvernelis tuomet pareiškė, kad gyventojams kainos nesumažėtų, o pelną pasididintų prekybininkai. Jis ne kartą yra teigęs, kad prekybininkų apetitus gali suvaldyti tik didėjanti konkurencija.

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau tvirtino, kad PVM mažinimas yra vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, siekdama sumažinti maisto produktų kainas.

„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – neseniai BNS sakė N. Mačiulis.

Prekybininkų bei gamintojų atstovai taip pat yra teigę, kad sumažinus PVM maisto produktams, sumažėtų ir jų kainos vartotojams.

Šių metų vasarį politikams, prekybininkams bei gamintojams diskutuojant, kaip sumažinti brangstančio maisto kainas, konservatoriai siūlė pasirašyti memorandumą ir įsipareigoti nedidinti kainų.

Mažintų duonai, mėsai ir pienui?

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams.

„Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Anot jo, PVM galėtų būti mažinamas duonai, mėsai ir pienui.

„Siekis sumažinti kainas arba jas suvaldyti yra labai geras siekis. Tai yra žmonių interesas didžiulis“, – teigė V. Pranckietis.

Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms.

Prekybininkai ir profesinės sąjungos pirmadienį preliminariai sutarė, kad didieji mažmeninės prekybos tinklai nedirbtų per Kalėdas ir Velykas, tačiau dėl nedarbo sekmadieniais diskusijos nevyko. Svarstoma, kad dėl nedarbo per šventes profsąjungos ir prekybininkai gali susitarti kolektyvine sutartimi.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, mažmeninėje rinkoje žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

V. Pranckietis sako, jog prekybos tinklų nedarbo laiko ribojimas yra sveikintina iniciatyva.

Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Šių metų pirmąją Velykų dieną Lietuvoje nedirbo visos „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvės. „Maxima“ sutrumpino parduotuvių darbo laiką, kai kurios jų taip pat neveikė, tuo metu „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių darbo grafikas nesikeitė. Pirmąją 2017 metų Kalėdų dieną ir pirmą šių metų dieną nedirbo visos „Lidl“ parduotuvės, „Maxima“ parduotuvės dirbo trumpiau arba iš viso nedirbo.

Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.

Paskutinį kartą lengvatinį PVM šiemet birželį Seime siūlyta taikyti Lietuvoje užaugintiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.

Siūlymų lengvatinį PVM tarifą taikyti maisto produktams buvo ir daugiau. Pernai vasarą mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, pieno produktams daržovėms – siūlė socialdemokratai, tačiau premjeras Saulius Skvernelis tuomet pareiškė, kad gyventojams kainos nesumažėtų.

2017 metų sausį Vyriausybė posėdyje atmetė siūlymus nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM mėsai, žuviai bei kitiems būtiniausiems maisto produktams – tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.

Lengvatinis 9 proc. PVM dabar yra taikomas keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui, o 5 proc. tarifas – vaistams.

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.

„Miškų prieaugis yra 15 proc. didesnis negu yra kirtimai. Kitaip sakant, tai yra miškų senėjimas, o jis po to pavirsta puvimu ir tiek. Neiškirstas miškas supūva. (...) Paprastas pavyzdys, jeigu beržai neiškertami 60–80 metų, tai jų kirsti nereikia, jie būna supuvę“, – trečiadienį interviu Žinių radijui tvirtino V. Pranckietis.

Siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė rugpjūčio 8 dieną patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Ji augs 6 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

V. Pranckietis taip pat argumentavo, kad miško kirtimus reikia plėsti dėl augančių biokuro kainų.

„Kitas motyvas labai svarbus – biokuro kainos kilimas, ir biokuro kainos kilimas yra susijęs su pasiūlos sumažėjimu. Šis padidinimas kirtimo padidintų ir pasiūlą. Tokiu būdu galima turėti šiek tiek įtakos kainoms“, – teigė V. Pranckietis.

„Miškų proporcingas kirtimas gali sumažinti kainas“, – pridūrė Seimo vadovas.

Šios savaitės pradžioje parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydami įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą.

Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.

Pasak Lino Kukuraičio, prekybininkai ir darbuotojų atstovai dėl nedarbo šventinėmis dienomis galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.

„Dėl nedarbo Kalėdų ir Velykų dienomis visuose tinkluose turime prekybos tinklų nuomonę, kad jie sutinka su šiuo siūlymu ir kviečia profesines sąjungas dėl to susitarti kolektyviniu susitarimu“, – po susitikimo su prekybininkų ir profsąjungų atstovais žurnalistams sakė ministras.

Dėl kolektyvinės sutarties detalių prekybininkai ir profesinės sąjungos toliau derėsis maždaug po mėnesio.

L. Kukuraitis nemano, kad tokia sutartis prieštarautų konkurencijos įstatymams, tačiau dėl jos bus atsiklausta Konkurencijos tarybos. Ministras taip pat pridūrė, kad šiuo metu nėra diskutuojama dėl prekybos centrų nedarbo sekmadieniais.

„Dėl sekmadienių kol kas yra atviras klausimas. Ministerija palaiko socialinio dialogo kelią, skatintume pradėti nuo minimumo, o vėliau didintume nedarbo dienų skaičių tiek kitų švenčių atžvilgiu, tiek dėl nedarbo sekmadieniais“, – teigė ministras.

Anot jo, susitarimas liestų didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus, tačiau jis galėtų būti taikomas ir plačiau.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas žurnalistams sakė, jog susitarimas turėtų galioti visai mažmeninei prekybos rinkai, o ne tik didiesiems prekybos tinklams.

„Mes nelabai suprantame ir šiam momentui nelabai sutinkame dėl didžiųjų prekybos tinklų išskyrimo. Iš mūsų pusės kalba eina apie visą mažmeninę prekybos rinką“, – teigė L. Vilimas.

Jis pridūrė, kad asociacijos nariai iš esmės pritaria tik dėl nedarbo dvi dienas per metus ir nenorėtų, kad ateityje nedarbo dienų sąrašas būtų plečiamas.

L. Vilimas taip pat sakė, jog lauks Konkurencijos tarybos išaiškinimo, ar kolektyvinis susitarimas tarp profesinių sąjungų ir prekybos tinklų būtų teisėtas.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas tvirtino, kad prekybos tinklai turėtų nedirbti per visas šventes.

„(Susitarimas – BNS) bent dėl tų dviejų dienų įgauna kažkokius pamatus, nors mūsų tai nedžiugina. Mes norėtume per visas šventes ir bent jau vieną sekmadienį per mėnesį“, – žurnalistams sakė A. Posochovas.

Pasak jo, kolektyvinė sutartis dėl nedarbo per Kalėdas ir Velykas turėtų būti taikoma visam mažmeninės prekybos sektoriui, ji neprieštarautų konkurencijos teisės nuostatoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės susitikimas su profesinių sąjungų ir prekybininkų atstovais pirmadienį buvo uždaras.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę savaitę pareiškė, kad siekiant pažaboti prekių ir paslaugų kainų augimą, mažmeninėje rinkoje žadama didinti konkurenciją, mažinant didžiųjų prekybos tinklų įtaką ir galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.

Šių metų pirmąją Velykų dieną Lietuvoje nedirbo visos „Norfos“ ir „Lidl“ parduotuvės. „Maxima“ sutrumpino parduotuvių darbo laiką, kai kurios jų taip pat neveikė, tuo metu „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių darbo grafikas nesikeitė. Pirmąją 2017 metų Kalėdų dieną ir pirmą šių metų dieną nedirbo visos „Lidl“ parduotuvės, „Maxima“ parduotuvės dirbo trumpiau arba iš viso nedirbo.

Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas. 

Praėjusiais metais pradėta Darbo biržos pertvarka turėtų baigtis spalio 1 dieną. Nuo tada bedarbių įdarbinimu ir mokymu rūpinsis Užimtumo tarnyba.

Darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė BNS sakė, jog neteks maždaug 25 institucijos darbuotojai, tačiau šis skaičius dar gali pasikeisti.

„Šios dienos duomenimis, tik 25 darbuotojų Užimtumo tarnyba neturės galimybės pakviesti prisijungti prie komandos“, – tvirtino ji.

Numatoma panaikinti 143 etatus – tarnyboje dirbs 1290 žmonių. Dėl to per metus pavyks sutaupyti 1,8 mln. eurų.

Darbo biržą dabar sudaro pagrindinė įstaiga su 10 teritorinių padalinių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Jie veikia kaip atskiri juridiniai vienetai – biudžetinės įstaigos.

Užimtumo tarnyba bus vienas juridinis asmuo su penkiais klientų aptarnavimo departamentais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.