Politologų teigimu, yra bendras modelis, padedantis nustatyti prezidento rinkimų nugalėtojus. Toks modelis įprastai taikomas vertinant pasitikėjimo prezidentu reitingą ir visuomenės požiūrį į rinkiminių metų antrojo ketvirčio ekonominius rodiklius. Tai sužinome vadovaudamiesi praėjusiais ar „normaliais“ rinkimais. Tačiau 2024 m. rinkimų ciklas nepalyginamas su jokiu kitu rinkimų ciklų Amerikos istorijoje. Yra daugybė juodųjų gulbių, nežinomųjų ir potencialių Spalio siurprizų, kurie galėtų pakeisti rinkimų kursą. Tai – kintamieji, kurių nesame matę ankstesniuose prezidento rinkimuose ar įvykiuose, kurių eiga galėtų rutuliotis ir keistis tokiais būdais, kurie paveiktų rinkimus.

Kas galėtų būti šie nežinomi nežinomieji? Štai čia yra dešimt galimybių.

Verdiktai D. Trumpui

Ar Donaldas Trumpas stos prieš teismą ir bus nuteistas už kokias nors nusikalstamas veikas iki 2024 m. rinkimų? Žengiant į rinkimus, D. Trumpui gresia keturios baudžiamosios bylos su 91 baudžiamuoju kaltinimu. Jo rinkėjai yra išvien su juo. Nepanašu, kad jie atsiskirs nuo jo, kad ir kas nutiktų. Tačiau kova vyksta dėl tų kelių neapsisprendusių rinkėjų penkiose ar šešiose neapsisprendusiose valstijose, kurios nulems rinkimus. Tai galbūt mažiau nei 150 tūkst. rinkėjų. Yra apklausa, indikuojanti, kad nuosprendis D. Trumpui galėtų nusverti ir pakeisti neapsisprendusių ar nepriklausomų rinkėjų balsą, galbūt atiduodant (pergalę) Joe Bidenui. Kada ir ar apskritai įvyks šie teismai, mes nežinome, ir jų laikas tikrai gali paveikti rinkimus.

Ar JAV Aukščiausiasis Teismas leis naudoti maišto nuostatą pašalinant D. Trumpą iš rinkimų? Maišto nuostata buvo sukurta problemoms po Pilietinio karo spręsti ir sulaikyti Konfederatų narius nuo prezidento pareigų ėjimo. Tokios valstijos, kaip Koloradas, ir daugelis kitų, stengiasi pritaikyti maišto nuostatą kaip būdą sulaikyti D. Trumpą nuo dalyvavimo rinkimuose. Aukščiausiasis Teismas greitu metu spręs, ar ši nuostata gali būti pritaikoma tokiam tikslui. Jo sprendimas, be abejo, gali turėti milžinišką poveikį 2024 m. rinkimams.

Įtaka: rinkimų JAV baigtis priklausys nuo daugybės faktorių – pradedant ekonomine situacija šalyje, tokiais jautriais klausimais kaip abortų draudimas, baigiant situacija Viduriniuose Rytuose. / S. Cordeiro / AFP, O.Yahya / DPA, M. Reinsteino / „ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“ nuotr.

Karai ir pinigai

Kaip konfliktai Viduriniuose Rytuose, Ukrainoje ir įtampos su Kinija ir Šiaurės Korėja paveiks rinkimus? Užsienio reikalai visada nenuspėjami. Šiuo metu mes nežinome, kaip konflikto Viduriniuose Rytuose vystymasis galėtų įtraukti JAV į tikrą karą. Mes nežinome, kaip ateityje vystysis Rusijos ir Ukrainos kova. Ir kol JAV yra išblaškytos Vidurinių Rytų ir Ukrainos, ar Kinija arba Šiaurės Korėja pasinaudos tuo kaip proga atlikti ėjimus Taivano atžvilgiu ar padidinti savo įtakos zonas Azijoje? Bet kurie iš visų šių karo ir taikos kintamųjų gali paveikti rinkimus.

Kas nutiks su infliacija degalinėse ar maisto prekių parduotuvėse? Ekonomika visados yra viena iš didžiausių kintamųjų rinkimuose. Praėjusiais metais infliacijai pasiekus aukštumas, pasitikėjimas J. Bideno prezidentavimu smuko. Šiuo metu infliacija, atrodo, rimsta. Ekonomika klesti. Tačiau naftos kainos vėl kyla. Infliacija nesumažino maisto produktų kainų. Ar amerikiečiai ir toliau bus nepatenkinti ekonomika? Ir kaip ji vystysis per kelis ateinančius mėnesius, ypač paskutinėmis rinkimų dienomis? Tuo pačiu, kaip tarptautinis konfliktas, ypač Viduriniuose Rytuose, galėtų paveikti naftos kainas?

S. Cordeiro / AFP, O.Yahya / DPA, M. Reinsteino / „ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“ nuotr.

Svarbios rinkėjų grupės

Ar jaunimas ir spalvotieji žmonės pasirodys ir balsuos 2024 m.? Spalvotieji ir jauni žmonės (iki 30 metų amžiaus) rekordiškai gausiai balsavo 2020 m. Kad laimėtų, J. Bidenui vėl reikalingas šis rekordinis scenarijus. Jam taip pat reikia, kad moterys dalyvautų ir balsuotų už jį daugmaž taip pat, kaip už jį balsavo 2020 m. ir kaip balsavo už demokratus 2022 m. Entuziazmas už J. Bideną nėra didelis. Prieš ketverius metus šiuos rinkėjus motyvavo opozicija D. Trumpui. Ar J. Bidenas gali rasti būdą priversti šiuos rinkėjus dalyvauti ir balsuoti už jį, ypač neapsisprendusiose valstijose?

Ekonomika klesti. Tačiau naftos kainos vėl kyla. Infliacija nesumažino maisto produktų kainų. Ar amerikiečiai ir toliau bus nepatenkinti ekonomika?

Ar abortai išliks reikšminga problema 2024 m., ypač universitetinį išsilavinimą turinčioms moterims? Tai, ką daro universitetinį išsilavinimą turinčios priemiesčių moterys, veikia rinkimų rezultatus. Jei jos dalyvauja, Demokratai pasirodo gerai, jei jos pasilieka namuose, gerai pasirodo respublikonai. Šios moterys pasiliko namuose 2016 m. Jos dalyvavo 2018 m., 2020 m. ir 2022 m. Jos dalyvavo susirūpinusios iš esmės dėl reprodukcijos teisių problemų, ir demokratai pasirodė gerai. Ar šiemet jos bus motyvuotos dalyvauti ir balsuoti ir ar abortai vis dar liks problema?

S. Cordeiro / AFP, O.Yahya / DPA, M. Reinsteino / „ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“ nuotr.

Kiti nežinomieji

Ar pasienio krizė pasikeis 2024 m.? Kandidatuodamas D. Trumpas remiasi pasienio krizės problema. J. Bideno pakartotinis išrinkimas tikėtinai gali būti nulemtas to, ar Kongresas pasieks susitarimą dėl pietinės sienos apsaugos ir kaip gerai visuomenės akyse J. Bideno administracija atrodys sprendžiant imigracijos problemą.

Ar 2024 m. bus Aukščiausiojo Teismo sprendimai, kurie galėtų paveikti rinkimus? 2022 m. tai buvo abortai ir Roe prieš Wade'ą bylos precedento panaikinimas, pakreipęs vidurio kadencijos rinkimų trajektoriją. Ar panašus balsavimas, pavyzdžiui, dėl prezidentinio imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo pagal maišto nuostatą, galėtų būti ir šiemet? Ar galėtų būti koks nors kitas panašus Aukščiausiojo Teismo balsavimas, kuris staigiai pritrauktų Amerikos dėmesį ir mobilizuotų rinkėjus?

Ar bus kokių nors sveikatos problemų, kurios paveiktų 2024 m. rinkimų kandidatus? Tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas yra senyvo amžiaus kandidatai. Neįsivaizduojama, kad vieno iš jų ar abiejų sveikatos problemos galėtų paveikti rinkimus. O kas, jei vienas ar abu kandidatai susirgtų, būtų priverti palikti rinkimų lenktynes ir turėtų būti pakeisti? Kaip tai galėtų paveikti rinkimų trajektoriją?

Koks yra Taylor Swift poveikis? Ar T. Swift galėtų paveikti 2024 m. rinkimų rezultatą savo sprendimu paremti J. Bideną? Ar to pakaktų įkvėpti jos gerbėjus, jaunesnes moteris, daugelis kurių kitu atveju nebalsuotų, ir ar tai galėtų pakeisti rinkimų kryptį, ypač neapsisprendusiose valstijose?

Apibendrinus, bet kuris iš šių ar visi šie faktoriai galėtų būti juodosios gulbės, nežinomi nežinomieji ar Spalio siurprizas, kurie pakeistų 2024 m. prezidento rinkimų kryptį.

Niujorko miesto byla

Balandžio 4 d. Donaldas Trumpas Niujorko valstijos teisme mėgino įrodyti savo nekaltumą byloje dėl 34 verslo sukčiavimo atvejų. Kaltinimą už Niujorko valstijos įstatymų pažeidimą palaikė Manhatano (Niujorko miesto) prokuroras. Teigiama, kad D. Trumpas davė pinigų savo advokatui Michaelui Cohenui, kad šis padėtų suaugusiųjų filmų žvaigždei Stormy Daniels nusipirkti teises į laikraščio straipsnį, kuriame būtų aprašytas jos seksualinis ryšys su D. Trumpu. Straipsnis turėjo pasirodyti 2016 m., kai D. Trumpas kandidatavo į prezidentus.

Konkretus kaltinimas yra tas, kad D. Trumpas suklastojo savo verslo įrašus, siekdamas nuslėpti ar apgauti mokėjimą poniai S. Daniels. Paprastai verslo sukčiavimas Niujorke yra laikomas baudžiamuoju nusižengimu, tačiau čia teigiama, kad D. Trumpas siekė apgaulingai skatinti savo kandidatūrą į prezidento postą, o tai yra Niujorko valstijos įstatymų pažeidimas.

Kai verslo sukčiavimas vykdomas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kaltinimas iš baudžiamojo nusižengimo keičiamas į apysunkį nusikaltimą. 34 kaltinimai yra siejami su keliais neteisėtais mokėjimais ir buhalterijos įrašais, skirtais mokėjimui nuslėpti.

Kiekvienas sukčiavimo atvejis numato didžiausią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Daug JAV ekspertų išreiškė nuomonę, kad byla yra silpna ar neįprasta. Kol kas įrodymai nepaskelbti, todėl sunku vertinti.

Kitas su šiuo procesu susijęs D. Trumpo pasirodymas teisme yra numatytas 2023 m. gruodžio mėnesį. Jei, tarkime, D. Trumpas nepripažins kaltės ar byla nebus kitaip išspręsta ar atmesta, jos nagrinėjimas teisme galėtų įvykti 2024 m. balandį ar gegužę – per pirminius JAV prezidento rinkimus.

Kiti atvejai

Iki Niujorko bylos nė vienas JAV prezidentas dar nebuvo apkaltintas nusikalstama veika. Šiuo metu vyksta dar keturi su D. Trumpu susiję ikiteisminiai tyrimai, kurie gali baigtis kitais kaltinimais.

Atlantos didžioji žiuri jau užbaigė tyrimą dėl kaltinimų, kad D. Trumpas bandė neteisėtai kištis į 2020 m. prezidento rinkimus, skambindamas Džordžijos rinkimų pareigūnams ir spausdamas juos, kad pakeistų balsus. Atlantos prokuroro sprendimas dėl tolesnių veiksmų turėtų būti paskelbtas netrukus.

Yra dar du ikiteisminiai tyrimai nacionaliniu ar federaliniu lygiu. Vienas susijęs su D. Trumpo vaidmeniu 2021 m. sausio 6 d. JAV Kapitolijaus riaušėse. JAV Atstovų Rūmai išleido ataskaitą su rekomendacijomis, kad JAV generalinis prokuroras pateiktų prezidentui kaltinimus dėl kelių nusikaltimų. Taip pat yra specialusis prokuroras, tiriantis, ar slapti dokumentai, rasti buvusio prezidento rezidencijoje Mar-a-Lago, Floridoje, pažeidžia JAV įstatymus. Sprendimų dėl abiejų šių klausimų tikimasi netrukus.

Kai verslo sukčiavimas vykdomas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kaltinimas iš baudžiamojo nusižengimo keičiamas į apysunkį nusikaltimą.

Galiausiai, Niujorke vyksta mokesčių sukčiavimo byla, kurioje tiriama, ar D. Trumpas suklastojo verslo įrašus, susijusius su jo golfo aikšte, esančia Vestčesterio apygardoje. Sprendimo šiuo klausimu taip pat vis dar laukiama.

Poveikis rinkimų kampanijai

Amerikos baudžiamojoje teisėje egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Kaltinimai D. Trumpui nerodo jo kaltumo ir neuždraudžia jam dalyvauti prezidento rinkimuose. Net jei jis būtų pripažintas kaltu ir būtų įkalintas, tai jam nekliudytų kandidatuoti. 1912 m. Socialistų partijos kandidatas Eugene’as Debsas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir įkalintas federaliniame kalėjime, tačiau jam buvo leista kandidatuoti į prezidentus. Tas pats galiotų ir D. Trumpui, jei jis būtų pripažintas kaltu ir įkalintas.

Tačiau jei jis laimėtų būdamas kalėjime, ar vis tiek galėtų tapti prezidentu? Intuityvus atsakymas yra ne, tačiau šis klausimas dar neaptartas JAV Konstitucijoje ar išnagrinėtas konstitucinės teisės.

JAV Konstitucija aprašo kvalifikaciją, reikalingą norint tapti prezidentu, ir nieko nepasako apie nusikaltimą ir laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą. Labiausiai tikėtinas scenarijus būtų tas, kad nuteistą nusikaltėlį JAV Kongresas nušalintų nuo pareigų, tačiau šiuolaikinė partijų poliarizacija Amerikos politikoje verčia abejoti, ar tai iš tikrųjų įvyktų.

Galiausiai, kaltinimai D. Trumpui pernelyg nepakeitė jo pagrindinių politinių rėmėjų požiūrio. Jį galėtų pakeisti papildomi kaltinimai ar kaltinamieji nuosprendžiai. Niujorko byla tikriausiai pakenkė jo įvaizdžiui tarp neapsisprendusių rinkėjų, ir tikrai nėra tikėtina, kad jie jį rems 2024 m. rinkimuose.