1. Praėjusių metų gruodį LR Seime priimta įstatymo pataisa, leidžianti KU būti Universiteto medicinos centro steigėju yra logiška ir pagrįsta kitų Europos valstybių praktika, nors didžiųjų Lietuvos miestų interesams atstovaujantys politikai stengiasi to neminėti. Europos valstybių patirtis rodo, jog medicinos mokslo studijų neturintys universitetai yra aukščiausio lygmens gydymo įstaigų steigėjai. Artimiausias mums pavyzdys – KU partneris EU-CONEXUS aljanse Voterfordo technologijų universitetas (Airija) yra universiteto ligoninės steigėjas. Prancūzijos, turinčios universiteto, kitaip dar vadinamų Mokymo ligoninių (Teaching Hospital), pavyzdys: jų steigėjai yra universitetai, neturintys medicinos studijų nuo pirmojo kurso, tik podiplomines medikų tobulinimosi programas. Tad visiems skeptikams, abejojantiems KU galimybėmis, atsakau, jog mieste ir regione pakanka ir materialinio, ir intelektinio potencialo su naujo gydymo centro steigimu iškylantiems iššūkiams spręsti. Suskaičiavome, jog šiuo metu Klaipėdoje dirba apie 70 medicinos mokslo daktarų. Taip, KU neruošia gydytojų, bet čia daugiau nei 25 metus rengiami sveikatos mokslų specialistai – slaugytojai, reabilitacijos ir medicinos technologijų specialistai, socialiniai darbuotojai etc. Universiteto bazėje vykdomos medikų, tarp jų ir gydytojų, podiplominių studijų programos. Nebijome svajoti ir apie medicinos studijas Klaipėdoje. Ateityje.

2. Klaipėdos universitetas, kad ir kaip jį stengiasi sumenkinti oponentai, yra vienas iš 5 Lietuvos universitetų, atrinktų dalyvauti Europos Komisijos inicijuotame Europos universiteto kūrimo projekte. 2019-aisiais KU tapo EK finansuojamo EU-CONEXUS aljanso, kurį dabar sudaro 9 Europos universitetai partneriai, nariu. EU-CONEXUS – tai Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai. Ilgalaikė šio junginio vizija – vienas universitetas su bendru valdymu, mokslo ir studijų programomis. Praėjusią savaitę dalyvavau partnerių susitikime Briuselyje, kur ši perspektyva aptarta su Europos Komisijos aukštojo mokslo direktore Vanessa Debiais-Sainton. Noriu paminėti partnerius aljanse, susijusius su medicinos mokslu ir studijomis. Pirmiausia, tai – Rostoko universitetas (Vokietija), vienas seniausių Vokietijoje ir seniausias universitetas Baltijos jūros regione, įsteigtas dar 1419 m. Jo rektorius – Volfgangas Šerekas, chirurgas. Pas jį stažavosi ne vienas Lietuvos chirurgas transplantologas. Jis ne kartą yra lankęsis Klaipėdos universitete. Kitas partneris – Valensijos katalikiškasis universitetas (Ispanija), turintis ypač stiprų medicinos simuliacijų centrą. Mūsų specialistai turi galimybę ten semtis patirties, vykti į tobulinimosi stažuotes. Voterfordo technologijų universitetas (Airija), neturintis medicinos studijų, bet universiteto ligoninės steigėjas. Už mūsų – stipri europinė partnerystė ir patirtys. Juolab kad dabartinės technologijos sudaro visas galimybes operatyviai komunikuoti.

3. Kaip piliečiui, gyvenančiam Klaipėdoje, man svarbu čia teikiamos medicinos paslaugos kokybė ir prieinamumas. Dabar ši paslauga labai fragmentuota ir išskaidyta. Neturime net pusantro šimto tūkstančio gyventojų, bet mieste veikia net 4 ligoninės. Kai partneriams užsienyje tai pasakai, jie kraipo galvas ir stebisi. Dažnai sulaukiu replikų: pas jus turbūt gyvena vien ligoniai? Lyginkim su Kaunu. Gyventojų skaičiumi jis dvigubai didesnis už Klaipėdą, tačiau turi tik dvi ir abi universiteto ligonines, o mes – keturias, su skirtingais steigėjais, dubliuojančiomis paslaugomis, nuolatiniais nesusipratimais dėl pacientų vežiojimo, žmonių klaidžiojimu, kur ir kokios pagalbos ieškoti. Tai nėra normalu. Medicinos paslaugos neturi būti taip „išbarstytos“, turi būti koncentruotos ir, jeigu mes esame suinteresuoti, kad regione būtų teikiamos aukščiausio lygio medicinos paslaugos, turėtume džiaugtis įstatymo suteikta galimybe turėti čia universiteto lygmens medicinos centrą. Tokiuose centruose plėtojama mokslu grįsta medicina, juose kuriami ir išbandomi pažangiausi gydymo būdai, įranga bei naujausi farmaciniai preparatai. Tos pačios vakcinos nuo COVID-19 buvo sukurtos ne kur kitur, o universitetiniuose medicinos centruose.

4. Reformos fone pasigirstantys gąsdinimai dėl esą gresiančio gydytojų ir slaugytojų atleidimų elektrina atmosferą ir kelia baimę, bet jos visiškai nepagrįstos. Medikų ir slaugytojų Klaipėdoje nėra per daug! Slaugos specialistų nuolat trūksta. Tad baimintis dėl bedarbystės nėra jokių priežasčių. Taip, gali keistis ligoninės iškaba, skyriaus pavadinimai ar kabinetai, bet medikams darbo nepritrūks. Kad gali sumažėti darbo vietų administravimo padaliniuose, tikėtina. Tačiau neabejoju, kad šiuo metu net trijų gydymo įstaigų administravimo padaliniuose dirbantis personalas yra aukštos kvalifikacijos ir susirasti darbą jiems neturėtų būti didelė problema. Beje, su šia reforma ateina ir kitoks finansavimo modelis, ir gerokai didesni finansiniai ištekliai. Universiteto ligoninių darbuotojų atlyginimų vidurkis yra didesnis, nes tokiuose centruose paprastai gydomos pačios sunkiausios patologijos, atliekamos sudėtingiausios operacijos ir procedūros.

5. Finansų, racionalaus jų valdymo poreikis ir logika sako, kad Klaipėdos miesto savivaldybės lėšos, milijoninės lėšos, neturi būti naudojamos savivaldybės įsikibtos ligoninės sienoms šiltinti. Šioje ligoninėje gydoma mažiau nei 50 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų! Didžioji dalis pacientų Vakarų Lietuvos regiono ir visos Lietuvos gyventojai. Jų gydymą dabar apmoka klaipėdiečiai, nors miesto biudžeto lėšų reikia kitoms sritims – ikimokyklinėms įstaigoms, naujai poliklinikai statyti ir kt. Plika akimi matyti, kad savivaldybė nepajėgi užtikrinti deramo ligoninės infrastruktūros lygmens. Matome, kaip yra sutvarkytos Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos ligoninės ir kaip atrodo Klaipėdos universitetinė ligoninė. Nedovanotina politine klaida laikyčiau, jeigu uostamiestis nepasinaudotų Vyriausybės suteikta galimybe ir finansiniais ištekliais kuriant aukštesnės kokybės medicinos centrą Klaipėdoje.

6. Šioje situacijoje matykime ir valstybės saugumo interesą: stiprus medicinos centras Klaipėdoje su radiacine, infekcine priežiūra, kaip alternatyva Vilniui ir Kaunui, tiesiog būtinas. Matome, kokį kaimyną turime už rytinės sienos, galime tik spėti, kokio saugumo lygmens yra Astravo AE, esanti vos už 30 km nuo sostinės. Užduokime klausimą sau, ar dabartinė Klaipėdos gydymo įstaigų raizgalynė gebėtų teikti pagalbą žmonėms nelaimės, matytos populiariame seriale, atveju.

KU bendruomenė ir jo savivaldos institucijos – senatas, taryba – kone vienbalsiai pritarė Klaipėdos universiteto dalyvavimui steigiant universiteto lygmens ligoninę Klaipėdoje, nes šioje reformoje įžvelgia didelę perspektyvą tiek mokslui, tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientams. Tikiuosi, jog šiuos argumentus skaitys ir įvertins Klaipėdos miesto tarybos nariai, svarbiausiojo sprendimo priėmėjai, bei planuojamų reformuoti gydymo įstaigų darbuotojai.