S. Gentvilas patikino, kad šis klausimas turėtų rūpėti ne tik Aplinkos ministerijai – anot jo, veiksmų derėtų imtis ir susisiekimo ministrui.

Ketvirtadienį Seimo posėdžio metu S. Gentvilas sureagavo į Valstybės kontrolės pateiktą ataskaitą apie tai, kad ŠESD išmetimai transporto sektoriuje mažėja per lėtai. Jis sakė, kad tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas svarbus tiek iš finansinės, tiek iš moralinės pusių.

„2027 m. Lietuva mokės 400 mln. eurų baudą, jei aplinkos taršos leidimo kaina siektų 55 eurų. Maždaug tiek būsime pragyvenę savo įsipareigojimų”, – tikino jis.

Anot aplinkos ministro, ketvirtadienį valstybės kontrolės paviešintoje ataskaitoje papunkčiui patvirtinta, kad visi tikslai, įskaitant elektromobilių stotelių įrengimą, atsinaujinančių degalų proporciją, automobilių kiekį, yra nepasiekti.

Posėdžio metu ministras kalbėjo ir apie pilietinę iniciatyvą, kurios tikslas – paraginti politikus įtvirtinti nuostatą, jog valstybė 41 proc. sumažintų naftos degalų vartojimą iki 2030 m. S. Gentvilas šią iniciatyvą vadina „vėju į politikų bures“ ir tikina, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Susisiekimo ministras.

„Yra daugiau kaip 200 įmonių, kurios sako, darykime daugiau. Taip pat yra 400 mln. kabanti bauda, yra Valstybės kontrolės išvados, o kur veiksmai? Deja, be Susisiekimo ministerijos pagalbos mes to neįveiksime. Transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas”, – kalbėjo aplinkos ministras, pridurdamas, kad baudas turi mokėti tie, kurie važiuoja, o ne kiekvienas pilietis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad transporto sektoriui tenka 31,8 proc. viso Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekio. Jų teigimu, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visos energijos. Audito „Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje“ rezultatai rodo, kad siektini rodikliai gerėja nežymiai arba prastėja.

Viena pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų skatinimas. Buvo planuota, kad 2020 m. transporto sektoriuje suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., tačiau 2022 m. ji siekė tik 6,7 proc.: 6,5 proc. sudarė biodegalai, 0,2 proc. – elektros energija.

Nors yra numatyta, kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 m. kasmet turi didėti, tokie biodegalai Lietuvoje negaminami, o yra importuojami iš kitų šalių. Dėl šios priežasties nėra užtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus Lietuvoje, teigia Valstybės kontrolės atstovai.

Valstybės kontrolė nurodo, kad elektra varomų transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 m. numatyti rodikliai nebuvo pasiekti: vietoj planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių pernai šalyje buvo registruota beveik 20 tūkst., vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo įrengta 2,5 tūkst. Pranešama, kad kur kas sparčiau augo naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln.

Minėtiems tikslams pasiekti 2021–2027 m. numatyta skirti 1,58 mlrd. eurų. Įvykdyti įsipareigojimai leistų sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

UAB „Molėtų vanduo“ direktorius Gintautas Maniušis Eltą informavo, kad apie galimai užterštą geriamąjį vandenį balandžio 29 d. sužinojo socialiniuose tinkluose. Viešoje „Facebook“ grupėje gyventojai dalijosi nuotraukomis – anot jų, iš vandens čiaupo bėgo neskaidrus, rusvos spalvos vanduo, keli gyventojai sudvejojo, ar toks vanduo yra tinkamas gerti. Molėtų bendruomenės nariai pridūrė, kad vanduo turi chloro kvapą.

Tą pačią dieną UAB „Molėtų vanduo“ atliko vandens tyrimus. Tiek magistralinio tinklo, tiek vartotojų Ąžubalių kvartalo gyventojų namuose (vanduo magistraliniais tinklais tiekiamas Ąžubalių, Aušros, Lankų ir Sodžiaus gatvėms) atlikti bakteriologinis ir parazitologiniai tyrimai parodė, kad vanduo atitinka higienos normas, vandens taršos atvejų nėra, informuoja įmonė.

Pasak UAB „Molėtų vanduo“ direktoriaus, dar dviejų tyrimų, paimtų iš Ažubalio kvartalo magistralinio tinklo ir vartotojų namuose, rezultatų vis dar laukiama. Apie tyrimo rezultatus bus informuojama papildomai.

Bendrovės direktorius Eltai komentavo, kad įmonė ir toliau atlieka profilaktinius tinklų plovimo darbus, todėl gyventojai gali pastebėti vandens drumstumą.

„Darysime papildomus tyrimus, kol įsitikinsime, kad tinkluose nėra vandens taršos atvejų arba kol bus nustatytas galimas taršos židinys. Gyventojai dar 2 savaites gali jausti chloro kvapą, tačiau vandenį vartoti galima – jis yra saugus, atitinka higienos normų nustatytus reikalavimus“, – sakė G. Maniušis.

Anksčiau „Maisto bankas“ komunikavo, kad vasarą duris atvėrusi atiduotuvė – alternatyvų neturintis konceptas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

„Maisto atiduotuvės-parduotuvės konceptas sunkiau gyvenantiems žmonėms yra paplitęs JAV, Australijoje, kelios tokios vietos veikia ir Europoje. Tiesa, minimose atiduotuvėse didesnę dalį sudaro ne nuo išmetimo išsaugotas, o žmonių ar verslo įmonių tikslingai nupirktas maistas. Be to, už gaunamą maistą reikia susimokėti simbolinį mokestį. O štai mūsų atiduotuvėje skurstantieji maistą gaus visiškai nemokamai. Analogiškų pavyzdžių nesame matę visoje Europoje“, – praėjusiais metais kalbėjo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Šiandien „Maisto banko“ komunikacijos vadovė M. Petronytė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad atiduotuvės vizija išsipildė su kaupu. Šiuo metu per savaitę atsiimti nuo iššvaistymo išsaugoto maisto ateina daugiau nei 1000 Vilniaus miesto ar rajono gyventojų, o dėl išaugusio poreikio atiduotuvės kituose Lietuvos miestuose buvo atidarytos anksčiau nei planuota.

„Problemą pajutome dar praėjusiais metais, kai mūsų duris ėmė varstyti vis daugiau naujų, niekada iki tol „Maisto banko“ pagalbos neprašiusių žmonių. Tai motyvavo paskubinti atiduotuvių plėtrą Lietuvoje, tad neįtikėtinu greičiu – beveik per pusmetį – mes atidarėme 40 atiduotuvių. Šiuo metu jos veikia Alytuje, Elektrėnuose, Širvintose, Trakuose, Ukmergėje, Varėnoje, Šalčininkuose, Jonavoje, Jurbarke, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Marijampolėje, Raseiniuose, Šakiuose, Vilkaviškyje, Kretingoje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Tauragėje, Telšiuose, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Visagine, Utenoje, Zarasuose, Akmenėje, Kelmėje, Radviliškyje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose“, – vardija M. Petronytė.

Šiuo metu per savaitę atsiimti nuo iššvaistymo išsaugoto maisto ateina daugiau nei 1000 Vilniaus miesto ar rajono gyventojų.

 

Mėsos ir pieno produktų trūkumą lemia svarbūs pokyčiai

„Maisto bankas“ neišskiria vieno Lietuvos miesto, kuriame maisto poreikis būtų mažesnis. Stebimas tik skirtingų maisto produktų pasirinkimas, tikina pašnekovė.

„Daugelis vos įžengę į atiduotuvę klausia, ar dar yra pieno ir mėsos produktų. Pastebime, kad didesniuose miestuose žmonės pageidauja daugiau daržovių, noriai ima mūsų maisto perdirbimo virtuvėlėje paruoštą konservuotą maistą – sriubas, uogienes. Mažesniuose miestuose šalia mėsos ir pieno pastebime duonos, ilgo galiojimo maisto produktų poreikį. Konservuotų produktų žmonės ten šiek tiek pasigamina ir patys, jei turi bent nedidelį gabalėlį žemės, kuriame gali auginti daržoves“, – sakė ji.

Atiduotuvių koordinatoriai, anot iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, dažnai pasidalina vaikų ar senjorų istorijomis. Mažieji džiaugiasi lentynoje išvydę šokoladą, kartais ten būna ir jų pamėgtų bulvių traškučių. Senjorai kartais teiraujasi, ar yra minkštesnių bandelių, kuriomis galėtų pasimėgauti gerdami arbatą arba tendencingai prašo vieno iš gamintojų duonos. Taip pat savanoriai pastebi, kad beveik kasdien atsiranda žmonių, kurie sako vieno ar kito atiduotuvėje esančio maisto produkto niekada gyvenime neragavę.

„Pavyzdžiui, daliai ateinančių į atiduotuves sunkiai atpažįstamas yra brokolis. Tokiu atveju tenka paaiškinti, patarti, ką būtų galima pasigaminti. Kartais tenka ir pelėsinį sūrį apginti paaiškinant, kad jis tikrai valgomas ir daugelio laikomas prabangos preke“, – pažymėjo organizacijos komunikacijos vadovė.

„Maisto bankas“ ir toliau vykdo veiklą bendradarbiaudamas su prekybininkais, gamintojais, ūkininkais. Atiduotuvėje didžiausią dalį maisto sudaro iš prekybininkų surinkti, jų neparduoti produktai. Dažniausiai tai paskutinę dieną galiojantys maisto produktai. Tiesa, praėjusį rudenį situacija kiek apsunko – atsirado pokyčių.

„Deja, bet iki šiol rytais paskutinę dieną galiojančius maisto produktus atiduodavę prekybininkai nuo lapkričio mėnesio juos nusprendė pardavinėti iki paskutinės maisto galiojimo minutės. Tai atsiliepė ir mūsų atiduotuvėms. Šaldytuvuose praktiškai nebeliko žmonių pamėgtų ir sunkiai įperkamų mėsos ir pieno produktų. Tai apmaudus sprendimas ne tik vertinant iš stokojančiųjų pusės, bet ir kalbant apie maisto švaistymą – paskutinę galiojimo minutę neparduoti produktai keliauja ne ant žmonių stalų, o į utilizavimo įmonę. Tai reiškia, kad visi to maisto gamybai ir auginimui sunaudoti žemės resursai buvo išeikvoti veltui“, – apgailestavo pašnekovė.

Didelė dalis gyventojų vis dar švaisto maistą

Pašnekovė sako, kad informacijos apie švaistomo maisto kiekius Lietuvoje yra labai mažai. Vienas svarbiausių tyrimų šia tema Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas prieš kelerius metus. Paaiškėjo, kad Lietuvoje visuose sektoriuose per metus išmetama 383,8 tūkst. tonų maisto. Tai reiškia, kad vienam žmogui atitenka 140 kg per metus. Šiuo metu Seime kelią skinasi įstatymai, rekomenduojantys prekybininkams savo veiklos ataskaitose viešinti išmetamo, utilizuojamo, labdaros organizacijoms perduodamo maisto kiekius. Kokia forma visa tai vyks, kas užtikrins stebėseną, vis dar lieka neaišku.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje visuose sektoriuose per metus išmetama 383,8 tūkst. tonų maisto. Tai reiškia, kad vienam žmogui atitenka 140 kg per metus.

 

Praėjusių metu pabaigoje „Maisto banko“ partneriai taip pat atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų vis dar nesupranta išmetamo maisto poveikio aplinkai, taip pat su tuo susijusių finansinių nuostolių. M. Petronytės teigimu, šia tema labai svarbu edukuoti visuomenę.

„Neseniai specialiai tam sukūrėme internetinį puslapį , į jį sudėjome pagrindinius patarimus, padedančius kovoti su maisto švaistymu namuose. Iš pradžių atrodė, kad patarimai labai paprasti, aiškūs ir seniai žinomi, tačiau svetainė susilaukė didžiulio lankytojų skaičiaus“, – sakė pašnekovė.

Ji viliasi, kad ateityje vartotojai galės griežčiau stebėti, kokią politiką maisto nešvaistymo klausimais turi vienas ar kitas jų pamėgtas gamintojas, prekybininkas. „Maisto banko“ atstovė taip pat prideda, kad prie pagalbos skurstantiems gali prisidėti kiekvienas, turintis galimybę.

Žinia apie atidarytą atiduotuvę pasklido visoje Europoje

Atidarius pirmąją atiduotuvę, žinia greitai pasklido ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Anot M. Petronytės, neseniai atiduotuvę aplankė Estijos Socialinės apsaugos ministerijos atstovai, jiems toks paramos skurstantiems modelis pasirodė inovatyvus ir prasmingas.

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus.

 

„Sausio pabaigoje čia svečiavosi būrys „Erasmus plius“ programos mokinių iš Turkijos ir Graikijos, jie domėjosi kovos su maisto švaistymu formomis Lietuvoje. Nedidelės su maisto švaistymo stabdymu susijusios verslo iniciatyvos iš Graikijos ir Ispanijos taip pat domėjosi mūsų įgyvendinta idėja. Na, o šių metų rugsėjį laukiame didelės delegacijos iš visų Europos maisto bankų. Europos Maisto bankų federacija savo narių suvažiavimą Lietuvoje rengia tam, kad kitų šalių atstovai turėtų galimybę pasisemti gerųjų pavyzdžių iš „Maisto banko“ veiklos Lietuvoje“, – sakė pašnekovė.

ŽŪM: šiemet Lietuvoje tikimasi išsaugoti 1000 tonų žmonėms skirto maisto

Vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos 2015 m. pristatė Jungtinės Tautos – „Atsakingas vartojimas ir gamyba“. Jame nurodoma, kad iki 2030 m. turime perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas viešojo maitinimo, prekybos ir namų ūkio lygmenyse bei sumažinti maisto nuostolius maisto gamybos ir tiekimo grandinėse. ES ir ES šalys narės yra įsipareigojusios šį tikslą pasiekti, tad maisto švaistymo prevencija tampa vienu iš prioritetų politinėje darbotvarkėje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iniciatyvą „Tvari Lietuva“ informuoja prisidedanti prie problemos sprendimo ir nuo 2022 m. teikianti finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto pramonės), tvarkymą pagal Paramos už labdarai atiduodamą maistą teikimo taisykles.

Paramos suma siekia iki 0,5 Eur už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai. Pasak ŽŪM atstovų, 2023 m. už skirtus 400 tūkst. Eur išsaugota 800 tonų žmonėms tinkamo maisto. 2024 m. tam skirta 500 tūkst. Eur, tikimasi išsaugoti 1000 tonų žmonėms skirto maisto.

ŽŪM specialistai sako prisidedantys ir prie švietimo maisto švaistymo klausimais.

„Mūsų svetainėje paskelbtoje informacijoje ūkininkai ir smulkūs gamintojai gali rasti atsakymus kam gali aukoti ir kokia galima finansinė paskata“, – sakė atstovai.

Anot ŽŪM, jų svetainėje galima rasti ir paviešintus mokslinius darbus, pagal jų tyrimų rezultatus šiuo metu kuriamos ir kitos priemonės, mažinančios maisto nuostolius ir švaistymą gamyboje bei maisto pramonėje.

Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad taip vadinamų žaliųjų talentų poreikis šiandien itin juntamas, o ateityje jis bus dar didesnis.

„Net 7 iš 10 pasaulio darbdavių šiuo metu planuoja samdyti tvarumo srities specialistus, rodo naujausi „ManpowerGroup“ duomenys. Taip pat net 94 proc. pasaulio darbdavių teigia, kad jiems trūksta ekspertų, galinčių padėti pasiekti išsikeltus ESG (angl. environmental, social, governance) tikslus. Tvarumo specialistai šiuo metu patraukliausi energetikos ir paslaugų (81 proc.), gamybos (36 proc.) bei logistikos (31 proc.) sektoriuose.

Negana to, tyrimai rodo, kad kas antras naujos darbo vietos ieškantis talentas šiuo metu verčiau rinktųsi tvarią, o ne aplinka nesirūpinančią įmonę. Investuotojai taip pat nesnaudžia – net 79 proc. jų teigia, jog tai, kaip įmonė įgyvendina savo ESG planus – svarbus rodiklis, renkantis į ką ir kiek investuoti“, – iškalbingus skaičius vardija pašnekovė.

SEB tvarumo srityje specializuojasi nuo 1995 m.

Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas sako, kad pirmasis tvarumo specialistas SEB grupėje pradėjo dirbti dar 1995 m. Mažiau nei po dešimties metų buvo pristatytos pirmosios žaliosios obligacijos, 2015 m. SEB susitelkė į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.

„Galiausiai 2021 m. SEB grupė pristatė tvarumo strategiją, kuria siekiama prisidėti prie tvarios visuomenės kūrimo, skatinti verslo klientų transformaciją ir mažinti iškastinio kuro finansavimą. SEB grupė nustatė naujus siekius ir tikslus klimato kaitos srityje, kurių rezultatais jau kelerius metus vertina grupės pažangą. Tais pačiais metais SEB banke Lietuvoje atsirado tvarumo vadovo pareigybė, vėliau komandą papildė dar keli specialistai“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako pašnekovas.

A. Rutkauskas pažymi, kad SEB bankuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančius tvarumo specialistus vienija Baltijos šalių tvarumo biuras. Šiuo metu jame dirba aštuonių žmonių komanda, jiems padeda skirtingų sričių specialistai, padedantys įgyvendinti tvarumo pokyčius banke.

Įvardijo, ko reikalaujama iš tvarumo vadovų ir specialistų

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovo teigimu, ši sritis Lietuvoje – pakankamai nauja, todėl vis dar yra pilkų zonų, nenusistovėjusių praktikų, vertinimo metodikų, standartų, trūksta geros kokybės duomenų, kurie tikslingai padėtų įsivertinti esamą situaciją, užsibrėžti pamatuojamus tikslus, susijusius su tvarumo darbotvarkės įgyvendinimu.

„Organizacijoms sudėtinga ne tik gauti, bet kartais net ir apibrėžti, kokie duomenys yra kertiniai vertinant skirtingus tvarumo aspektus. Žvelgiant į Baltijos šalių rinką, nėra bendro sutarimo, kokius duomenis valstybės renka, kur juos talpina ir kaip jais naudojasi. Sudėtinga patenkinti lūkesčius, kai nėra vientisos, aiškiai apibrėžtos metodologijos ir sutarimo dėl tokių duomenų svarbos, siekiant užtikrintai judėti ES užsibrėžtų tvarumo tikslų link, ypač klimato kaitos pažabojimo srityje“, – įsitikinęs A. Rutkauskas.

Dar viena kompetencija, kuri yra labai paklausi ir kurioje trūksta specialistų su patirtimi, anot A. Rutkausko, yra su tvarumu susijusių ataskaitų rengimas, reguliacinių reikalavimų išmanymas ir užtikrinimas, kad ataskaitos būtų pateiktos tinkamai, atitiktų reikalavimus ir numatomus standartus.

„Tvarumo specialistas turi pasižymėti įgūdžių puokšte. Jis turi išmanyti duomenų analitiką, turėti komunikavimo, projektų bei suinteresuotų asmenų valdymo (angl. stakeholder management) gebėjimus. Žinoma, reikalingos specifinės žinios, padedančios suprasti klimato kaitos, tvarumo aktualijas, problematiką ir rasti sprendimo būdus“, – pažymi jis.

SEB specialistui antrina ir iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta verslo operacijų vadovė E. Latyšovič. Ji tikina, kad kandidatams keliami nemaži reikalavimai – jie privalo turėti aukštąjį išsilavinimą aplinkosaugos, inžinerijos ar verslo tvarumo vadybos srityse, darbinę patirtį bei mokėti anglų kalbą.

„Iš būsimų tvarumo vadovų be jau paminėtų bendrinių reikalavimų taip pat tikimasi gerų lyderystės įgūdžių, organizuotumo, komunikabilumo bei gebėjimo valdyti komandą. Tikimasi ir aplinkosaugos, socialinės apsaugos, valdysenos įstatymų ir reglamentų išmanymo, projektų valdymo patirties“, – pabrėžia ji.

E. Latyšovič teigimu, geriausiais tvarumo specialistais tampa patirties verslo valdymo srityje turintys talentai, taip pat rizikos valdymo ar kokybės kontrolės ekspertai.

Pastebi spragas

Jis turi išmanyti duomenų analitiką, turėti komunikavimo, projektų bei suinteresuotų asmenų valdymo (angl. stakeholder management) gebėjimus.

Anksčiau iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė sakė, kad dažnai iš tvarumo vadovais tampa rinkodaros, komunikacijos ar aplinkosaugos specialistai, tačiau, anot jos, vien šių įgūdžių nepakanka. Ž. Stasiškienė tikino, kad dirbantiems tvarumo srityje dažnai pritrūksta kompetencijų, ypač kai prieinama prie sisteminių vertinimų, sprendimų priėmimo, plėtojimo klausimų.

Pašnekovė paminėjo, kad Lietuva neturi konkrečios tvarumo lyderių sertifikavimo, kompetencijų atestavimo sistemos, o tai neretai sukelia keblumų.

„Nemažai bendraujame su pramonės organizacijomis. Kartais jų pasiteiraujame, kokius reikalavimus kėlė priimdami tvarumo vadovą. Pasirodo, paskelbė konkursą, kurio reikalavimai – kaip aplinkosaugos specialistui. Reikia ne tik to, todėl šia tema kalbu jau kelerius metus. Tvarumą reikėtų suprasti plačiai, išmanyti lietuvių ir anglų kalbomis profesiniu lygiu, vienas iš pagrindų – techninės žinios. Tokių specialistų Lietuvoje nedaug“, – įsitikinusi ji.

Atlyginimas siekia ir 4 tūkst. eurų, talentų tenka ieškoti užsienyje

E. Latyšovič pritaria, kad Lietuvoje tvarumo srities talentų tenka ieškoti ilgai. Anot jos, šių specialistų atranka yra gerokai sudėtingesnė dėl pozicijos kompleksiškumo ir neapibrėžtumo.

„Dėl tvarumo specialistų talentų trūkumo tenka galvoti ir apie emigravusių lietuvių prisitraukimą į gimtinę ar samdą iš užsienio, kur tvarumo specialistai turi daugiau darbo patirties šioje srityje ir gali atnešti madas bei gerąsias praktikas į Lietuvą. Tokie sprendimai, deja, tinkami ne visoms įmonėms, nes atsiranda kalbos barjeras, atlyginimo lūkesčių ir galimybių prasilenkimas bei nacionalinės teisės žinių trūkumas“, – sako specialistė.

Pašnekovė įvardija, kad tvarumo specialistams siūlomas atlyginimas vidutiniškai svyruoja tarp 1476 ir 2682 Eur/mėn. prieš mokesčius. Tvarumo vadovų vidutinis rinkoje siūlomas atlyginimas – 3350–4000 Eur/mėn. prieš mokesčius.

„Tikėtina, kad dėl didėjančios paklausos šie atlyginimų rėžiai tik kils, nes dar ne visos įmonės suprato, kad joms tvarumo specialistų reikia ir tikrai reikės ateityje“, – įsitikinusi E. Latyšovič.

Tobulėti tvarumo srityje padeda stažuočių programos

A. Rutkauskas pažymi, kad net ir turint aukščiau išvardintas kompetencijas ir stiprų potencialą neišvengiamai kyla klausimas – nuo ko pradėti siekti karjeros tvarumo srityje? Specialistas mato esminę problemą – organizacijos dažniausiai ieško jau patyrusių specialistų. Vis dėlto augti ir tobulėti įmanoma. Tvarumo vadovas įvardija, kokias galimybes šioje srityje siūlo SEB grupė.

„Augti, perprasti ESG duomenų tvarkymą ir gauti gilesnį suvokimą apie tvarumo aktualijas padeda stažuočių programos. Konkrečiai SEB bankas tokiems kandidatams siūlo tarptautinę 9 mėnesių stažuočių programą su galimybe pasilikti dirbti SEB Baltijos šalių tvarumo biuro komandoje, kuri atsakinga už tvarumo darbotvarkės įgyvendinimą. Programos dalyviai turi išskirtinę galimybę stažuotis užsienyje, spręsti verslo iššūkius ir tobulėti tvarumo duomenų srityje“, – tikina A. Rutkauskas.

Pašnekovas priduria, kad savo karjeros pradžioje Jungtinėje Karalystėje pats dalyvavo panašioje programoje, tiesa, tuomet darbavosi kitoje srityje. SEB tvarumo vadovas neabejoja, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, kuris pastatė tvirtą pamatą sėkmingai karjeros raidai.

2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui. Gyventojai, nusprendę atsisakyti seno taršaus automobilio ir vietoje jo pasirinkę mažiau taršų automobilį ar kitas mobilumo priemones gali teikti paraiškas dėl 1000 Eur kompensacijos.

AM Klimato politikos grupės patarėja Emilija Šaulytė Eltą informavo, kad iki 2024 m. kovo 20 d. buvo gauti 239 prašymai mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui (rezervuota 239 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 5 mln. Eur). Taip pat gauti 866 prašymai visuomeninio transporto ir darnaus judumo priemonėms, tokioms kaip dviračiai, paspirtukai ir kt. įsigyti (rezervuota 700 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 8 mln. Eur).

„Parama nuo 2024 m. pradžios jau pasinaudojo daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų, jie sunaikino 1105 taršius eisme dalyvaujančius automobilius“, – pažymėjo E. Šaulytė.

AM primena, kad parama mažiau taršiems automobiliams įsigyti sunaikinus senąsias eisme dalyvaujančias transporto priemones teikiama nuo 2019 m., o kitoms alternatyvioms judumo priemonėms, tokioms kaip viešasis transportas, paspirtukai, dviračiai, parama teikiama nuo 2020 m.

Šioms priemonėms nuo 2019 m. iki 2023 m. iš viso skirta 34,7 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų. Nuo 2019 m. Lietuvoje sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių.

AAD: daugiausiai ŠESD susidarė transporto sektoriuje

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) priduria, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), iš kurių labiausiai paplitęs yra anglies dioksidas (CO2). Transporto sektorius sukuria beveik 20 proc. pasaulio anglies pėdsako.

AAD duomenimis, 2022 m. Lietuvoje daugiausiai ŠESD susidarė būtent transporto sektoriuje – 31,2 proc. Be jau minėto CO2, transporto priemonės į aplinką išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų. 

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc.; žemės ūkiui – 11 proc.; pramonei – 19 proc.; atliekoms – 65 proc.; mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl kurios aplinkosaugos temos net ir tarp intelektualų yra nustumtos į paraštes. Nepaisant to, S. Dikčius skatina į klimato kaitą žvelgti atsakingai – klimatologo teigimu, anomalijos vis dėlto vyksta, tačiau prie dalies jų žmonės priprato.

Penktadienį Vilniuje „Litexpo“ vykstančios knygų mugės metu pristatyta Charles‘o Eisensteino knyga „Klimatas: naujasis pasakojimas“, po pristatymo surengta diskusija apie klimato kaitą. Jos metu klimatologas S. Dikčius kalbėjo, kad nors akivaizdžių klimato kaitos požymių Lietuvoje mažai, juos intensyviai stebi specialistai. Atsiranda naujos, invazinės gyvūnų rūšys, ima skursti dalis augalų, nežymiai pakilęs vandens lygis Baltijos jūroje.

„Vis dėlto jeigu dabar pažiūrėtume, kas vyksta už lango, išvystume, kaip klimato kaita siautėja. Tiesa, tai pastebi ne visi. Vasaris Lietuvoje įprastai yra pūgų ir speigų mėnuo, o dabar lenda saulė, yra 7 laipsniai šilumos, kone pavasaris. Mes prie to pripratome, suvokimo ribos pasislinko, atrodo, kad tai normalu“, – kalbėjo S. Dikčius.

Klimatologas renginyje užsiminė ir apie sausį Vilniuje įvykusį ūkininkų protestą. Anot jo, norėdami išsaugoti planetą turime nustoti naudoti iškastinį kurą arba smarkiai sumažinti jo naudojimo kiekius.

„Net ir dėl tokios paprastos temos, kaip dirvos apsaugojimas, negalime susitarti – kalbu apie tai, kas prieš mėnesį vyko Vilniuje. (...) Žinoma, ta politika yra ne tik Lietuvos, o visos ES reikalas. (...) Pasaulyje pilna pavyzdžių, kai miškais ir dirvožemiais imama rūpintis po truputį. Manau, turi vykti rimta kova. Reikia kovoti su ūkininkais, sakančiais, kad nenorime sustoti, norime daugiau uždirbti“, – kalbėjo jis.

Vasaris Lietuvoje įprastai yra pūgų ir speigų mėnuo, o dabar lenda saulė, yra 7 laipsniai šilumos, kone pavasaris.

Lietuviai, palyginti su kitomis valstybėmis, apie klimato kaitą kalba itin mažai, o rasti literatūros šia tema, anot specialisto, nėra paprasta. S. Dikčius pastebėjo ir tai, kad tarp Lietuvos akademikų klimato kaitos tema yra tarpdisciplininė.

„Taip yra dėl vienos priežasties – mes gyvename saugioje zonoje, kurioje iš vėsaus klimato vyksta perėjimas į vidutiniškai šiltą. Klimatas darosi ekstremalesnis, bet netampa pavojingu. Tad aplinkosaugos tema tiek tarp intelektualų, tiek tarp kitų žmonių yra nustumta į šoną, nėra aktuali”, – įsitikinęs S. Dikčius.

Renginyje taip pat dalyvavo rašytoja Jurga Tumasonytė, fotografė ir socialinių iniciatyvų kūrėja Neringa Rekašiūtė, grybų ekspertė, Sengirės fondo ambasadorė Aurelija Plūkė.

ELTA primena, kad anksčiau renginio organizatoriai skelbė, jog šiemet mugės programoje dėmesys bus skiriamas šių dienų aktualijoms – karui Ukrainoje, diskusijoms apie knygų ateitį ir dirbtinio intelekto įtaką literatūrai, taip pat vasarą šimto metų sukaktį mininčiai Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“.

Skaičiuojama, kad per 4 dienas mugėje, penkiose parodų centro salėse iš viso įvyks virš 500 renginių, nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų svarbiausiomis visuomenės temomis bei koncertų.

Pernai vykusios knygų mugės akcentais tapo 700-asis Vilniaus gimtadienis, taip pat Rusijos karas Ukrainoje.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, politinio dalyvavimo ir savanoriško darbo galimybės vis dar nepakankamai panaudojamos, jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos ne visuomet tinkamai įvertinamos, o didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių jaučia vienatvę, socialinę atskirtį.

„Aktyvaus senėjimo indekso“, kuris naudojamas siekiant suprasti, kaip galima labiau padidinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes ir išnaudoti jų potencialą, ataskaitoje, pateiktoje 2019 m., nurodoma, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užėmė 20-tą poziciją (bendras aktyvaus senėjimo įvertinimas – 33,6 proc., o bendras ES šalių vidurkis sudaro – 35,7 proc.).

Remiantis SADM pateiktais duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenėje rodikliai Lietuvoje ganėtinai žemi. Visuomeninėje veikloje dalyvavo tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių (ES šalių vidurkis – 17,9 proc.). Galimybių ir aktyvų senėjimą palaikančios aplinkos (vidutinė ir sveiko gyvenimo trukmė, informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimas, socialinė įtrauktis) rodiklis Lietuvoje sudarė 48,5 proc. (ES šalių vidurkis – 57,5 proc.). „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitoje pažymima, kad palyginus su kitomis „Aktyvaus senėjimo indekso“ sritimis, Lietuva tik pagal vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje užėmė aukštesnę poziciją nei ES vidurkis.

Vyresnio amžiaus lietuviai į mokymus žvelgia vangiai

Lietuvoje mokymosi veiklose dalyvauja nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtoje ataskaitoje „Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje. Politikos iššūkiai ir sprendimai” pažymima, kad Lietuvoje bendras dalyvavimo mokymuose lygis yra gerokai mažesnis už EBPO šalių vidurkį (27 proc., palyginti su 39 proc.). Taip pat pažymima, kad jaunesnių ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo mokymuose atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Nepaisant gana niūrios situacijos, SADM nurodo, kad vyresnio amžiaus žmonių polinkis į švietimą vis tik pamažu gerėja. Per pastarąsias keturias savaites dalyvavusių švietimo ir mokymosi veiklose vyresnio amžiaus žmonių dalis 55–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,5 proc. (2021 m.) iki 3,7 proc. (2022 m.). Didėja vyresnio amžiaus žmonių, besimokančių internetu, dalis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien per pastaruosius metus vyresnio amžiaus žmonių, besinaudojančių internetu mokymosi tikslais, dalis 65–74 metų amžiaus grupėje padidėjo nuo 3,1 proc. (2022 m.) iki 4,9 proc. (2023 m.), o 55–64 metų amžiaus grupėje nuo 13,7 proc. (2022 m.) iki 17,2 proc. (2023 m.).

Vyriausybės strateginės analizės centro atliktoje analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nurodoma, kad dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių įvardijamos nesimokymo priežastys – amžius ir sunkumai padengiant mokymosi išlaidas. Kad mokytis jiems per vėlu dėl amžiaus, nurodė 44,2 proc. 50–59 m., 69,8 proc. 60–69 m. ir 70,2 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Antra labiausiai paplitusi kliūtis mokytis – sunkumai siekiant padengti mokymosi išlaidas. Ją nurodė 31,8 proc. 50–59 m. ir 16,4 proc. 60–69 m. amžiaus asmenų. 1 iš 5 50–69 m. gyventojų kaip svarbią nesimokymo priežastį taip pat nurodė prastą sveikatą. Vyresni asmenys taip pat reikšmingai dažniau nurodo, kad nesimokytų net nevaržomi jokių kliūčių ir turėdami visas galimybes tai daryti. Toks nusiteikimas būdingas ketvirtadaliui 50–59 m. asmenų ir 2 iš 5 60–69 m. asmenų.

Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas.

Įvardija, kokios priežastys trukdo dalyvauti visuomeninėse veiklose

Nepaisant niūrių statistinių duomenų, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į mokymus ir visuomeninę veiklą kalba itin optimistiškai. Ji įvardija, kad šiuo metu minėtame trečiojo amžiaus universitete studijuoja 2500 studentų, kurių amžiaus vidurkis – 65–75 metai, o vyriausiajai studentei – 98-eri. Nacionalinė trečiojo amžiaus asociacija skaičiuoja 14 000 studentų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, net 80 proc. studentų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau čia priimami visi žmonės, vyresni nei 50 metų.

Į SADM pristatytus statistinius duomenis apie vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į sumanią visuomenę rektorė reaguoja gana kritiškai bei įvardija pagrindinę problemą – trečiojo amžiaus universitetams ir iniciatyvoms trūksta daugiau dėmesio ir paramos iš valdžios atstovų. Pasak dr. Z. Žebrauskienės, jie ne visada supranta, kad tokios organizacijos yra labai svarbios valstybei.

„Universitetas išsilaiko iš savo pinigų, studentų mokamo nario mokesčio. Besimokantys senjorai ilgai išlaiko savarankiškumą, gyvena savo namuose, mes vienas kitą globojame, slaugome. Nereikia globos namų, nereikia daug kompensuojamųjų medicininių preparatų. Vis dėlto visuomenė yra senstanti – vien Vilniuje yra apie 600 tūkst. senjorų. Žmonės daug kalba apie draugišką miestą garbingo amžiaus piliečiams, infrastruktūrą, o mes norime, kad būtent pagyvenęs žmogus būtų įtrauktas į veiklą, spręstų problemas, juk patirtis yra didelė. Mes norime būti orūs. Neiname ištiesę rankų – norime duoti. Deja, Lietuvoje labai gajus jaunystės kultas“, – apgailestauja Z. Žebrauskienė.

Vis dėlto „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ Senjoro programos komunikacijos vadovė Sigita Kaminskaitė pastebi, kad nors savirealizacijos galimybių vyresnio amžiaus žmonėms daugėja, įsitraukimas į jas auga vangiai. Pašnekovė pamini ir kitus niuansus, trukdančius senjorams įsilieti į visuomeninę veiklą. Specialistė sako, kad jie viešajame diskurse vis dar dažnai atsiduria negatyviame kontekste, o tai stigmatizuoja. S. Kaminskaitė atkreipia dėmesį ir į emocinius bei užsisėdėjimo vienoje vietoje aspektus.

„Pasibaigus darbiniam periodui, vaikams tapus savarankiškais, vyresnio amžiaus žmogui tenka iš naujo atrasti savo vietą, tikslą, o tam reikia nemažai motyvacijos. Jei senjoras užsisėdi namuose, atsiduria visuomeninio gyvenimo nuošalyje, nelengva vėl pradėti aktyviai dalyvauti veiklose“, – teigia ji.

SADM: dedama daug pastangų siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių visavertį gyvenimą

Savo ruožtu SADM specialistai teigia, kad valstybinės institucijos ženkliai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių asmeninio ir visuomeninio gyvenimo gerinimo. Siekiant mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį ir stiprinti jų finansinį saugumą, nuosekliai didinamos socialinio draudimo pensijos, siekiama užtikrinti paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms kokybę ir prieinamumą, remiama vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integracija į darbo rinką bei vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Taip pat remiamos vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su jais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, ieškoma naujų formų ir metodų stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje.

Prie vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties didinimo, kaip tikina SADM specialistai, svariai prisideda šalies viešosiose bibliotekose pagyvenusiems žmonėms organizuojami specialūs skaitmeninio raštingumo mokymai, teikiamos naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis konsultacijos. Prie vyresnio amžiaus žmonių švietimo paslaugų, kultūros vertybių, demokratinių visuomenės gyvenimo principų plėtojimo ir sklaidos didele dalimi prisideda trečiojo amžiaus universitetai bei vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

Gyvūnai nelegaliai gabenami iš trečiųjų šalių

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigia, kad dauguma neleistinų mūsų valstybėje laikyti gyvūnų čia patenka iš trečiųjų šalių. Pasak iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, jie atgabenami pervežėjams žinomais keliais, o dėmesio centre atsiduria dvi valstybės.

„Paprastam piliečiui, neturinčiam jokių mokslinių užmojų, draudžiama įsigyti egzotinius gyvūnus bei jų hibridus. Vis dėlto kai kurių valstybių institucijos taip atidžiai nereguliuoja laukinių gyvūnų laikymo. Ne paslaptis, kad iš trečiųjų šalių laukiniai gyvūnai gabenami kontrabanda. Yra tam tikros schemos, kaip gyvūnus nelegaliai iš trečiųjų šalių pristatyti į Lietuvą. Taip pat minimos dvi valstybės – Čekija ir Lenkija, neva į jas gyvūnai patenka lengviausiai. Kaip jie iš trečiųjų šalių atvyksta į ES, paslaptis ir man“, – sako „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė.

Ne paslaptis, kad iš trečiųjų šalių laukiniai gyvūnai gabenami kontrabanda. Yra tam tikros schemos, kaip gyvūnus nelegaliai iš trečiųjų šalių pristatyti į Lietuvą.

Vieni dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių nelegaliai veisiamų gyvūnų – laukinės katės ir jų hibridai. Pasak „Nuaro“ direktorės, Lietuvoje gyveno tik viena laukinė katė – miškinė katė arba Vilpišys (Felis silvestris), tačiau ši rūšis jau išnykusi. Visos kitos laukinės katės Lietuvoje – įvežtinės.

„Todėl, kad brangi“ – tokį atsakymą teko išgirsti ne kartą, pasiteiravus, dėl kokios priežasties žmogus nusipirko laukinę katę. Hibridinių kačių kaina gali siekti ir 40 tūkst. eurų – kuo katė didesnė, tuo brangesnė, kai tuo tarpu bet kokia mūsų veislinė katė su kilmės dokumentais kainuoja apie 1500 eurų. Matyt, augintojai įsivaizduoja, kad tokia katė atsives 4 kačiukus, tad jie turės 160 tūkst. eurų. Kad aiškiai matytumėme realybę, įvardinsiu, kad per gana trumpą laikotarpį institucijos konfiskavo 14 hibridinių kačių, kurias mes kurį laiką auginome – žmonės gavo didžiules baudas, neteko brangiai kainavusių gyvūnų, turėjo padengti teismo išlaidas. Įprastai savininkai net nesužino, kur gyvūnai iškeliauja juos konfiskavus“, – tikina pašnekovė.

AAD specialistai priduria, kad invaziniai gyvūnai, kurie patenka į Lietuvą nelegaliai, suklastojus dokumentus ar dėl suteikiamų išimčių, daro žalą gamtai, vietinėms ekosistemoms, tai gali paveikti vietinių rūšių populiacijas bei jų įvairovę.

„Invazinės rūšys gali būti nejautrios vietinėms ligoms ir parazitams, dėl to jos gali plisti be jokio natūralaus reguliavimo, užkrėsdamos ligomis vietines rūšis. Invazinės rūšys taip pat gali modifikuoti buveines ir ekosistemas, pakeisdamos jų struktūrą ir funkcionavimą. Jų paplitimas gali turėti įtakos daugeliui gyvūnų ir augalų, priklausančių nuo konkretaus buveinės tipo. Taip pat jos gali sukelti žalą žemės ūkiui, naikindamos pasėlius ar kenkdamos derliui“, – priduria AAD specialistai.

Nerimą kelia išimtys Rusijai ir Baltarusijai

Praėjusių metų gegužę Europos Taryba pirmą kartą istorijoje priėmė svarbų reglamentą, kuriame užtvirtinti šunų ir kačių įvežimo į ES reikalavimai. J. Gustaitienė sako, kad nebebus galima įvežti gyvūnų iš trečiųjų šalių, jų tarpe – ir Baltarusijos ar Rusijos, jei augintiniai prastos kondicijos, laikomi prastomis sąlygomis, yra išnaudojami. Tarp jų dažnai pasitaiko ir laukinių gyvūnų ar jų hibridų.

„Gyvūnų importas leidžiamas tik iš tokios lokacijos, kuri yra lygiavertė, adekvati mūsų nustatytoms sąlygoms“, – prideda specialistė.

„Nuaras“ direktorė J. Gustaitienė teigia, kad, nepaisant politinės padėties ir gausybės ribojimų, gyvūnų gabenimas iš Rusijos ir Baltarusijos – viena didžiausių problemų. Pašnekovė tikina, kad institucijos kontroliuoja šalies sienas ir patekimą iš šių valstybių, tačiau yra ir kitas, kol kas dar neišspręstas niuansas, apibrėžiantis konkrečiai šunų ir kačių gabenimą.

„Yra sąrašas šalių, kurios išleisdamos šunį ar katę į kitą valstybę turi pasirūpinti skiepu nuo pasiutligės, paimti kraujo mėginį ir nustatyti, ar susidarė antikūnų titrai. Tik su tokiu valstybiniu sertifikatu, kuriame yra kraujo titras, gyvūnas gali būti įvežamas į kitą šalį“, – sako J. Gustaitienė.

Vis dėlto kai kurioms trečiosioms šalims, tarp kurių – ir Rusija bei Baltarusija, tokio sertifikato nereikia. Pasak „Nuaro“ vadovės, dėl išimties ji kreipėsi ir į valstybines institucijas. Jų atstovai tikino, kad nors yra saugoma išorinė siena, šis anksčiau išduotas leidimas yra ES sprendimas, tad jį pakeisti nėra paprasta. J. Gustaitienės teigimu, skiepo yra reikalaujama net iš kariaujančios Ukrainos atvykstantiems gyvūnams. Ji, kaip gydytoja, tikina suprantanti, kad ir ten yra pasiutligės židinių, tačiau ragina pažvelgti ir iš politinės pusės.

„Sustabdyti tokius veiksmus svarbu ne tik dėl politikos, pasiutligės atvejų, bet ir dėl įvežamo gyvūno kontrolės. Taip pat reglamente pažymėta, kad didžiausias suklastotų dokumentų skaičius yra būtent iš Baltarusijos ir Rusijos. Klastojami skiepų lipdukai, tarptautiniai pasai, yra įvairios schemos, kurių neturėtų būti. Tokiu būdu įvežamas didžiulis kiekis gyvūnų. Panaikindami minėtą išimtį, sumažintume įvežamų gyvūnų skaičių į ES iš trečiųjų šalių“, – komentuoja ji.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia konkrečius duomenis, rodančius, kad 2023 metais komerciniais tikslais iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežtos 365 gyvūnų siuntos. Iš viso 445 gyvūnai – 393 šunys ir 52 katės.

„Iš Baltarusijos įvežti 362 šunys ir 46 katės, o iš Rusijos – 21 šuo ir 2 katės“, – vardija VMVT atstovai.

„41 proc. siuntų iš Rusijos ar Baltarusijos atvyksta per kitų ES šalių pasienio veterinarijos postus“, – priduria specialistai.

VMVT duomenimis, iš Argentinos, Brazilijos, Šiaurės Korėjos, Taivano, JAV į Lietuvą buvo įvežta po vieną, iš Australijos – du, o iš Kanados – trys šunys. Iš JAE įvežta viena, iš JAV – trys katės.

Skundų sulaukia vis dažniau

Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateiktame komentare AAD specialistai teigia, kad visuomenė tampa vis nepakantesnė daromiems nusižengimams, todėl institucija vis dažniau sulaukia skundų dėl neteisėtos gyvūnų prekybos, veisimo ar laikymo nelaisvėje.

„Gavę informaciją apie gyvūnus, naudojamus veisimui ar laikomus netinkamomis sąlygomis, ar gyvūnus, kuriuos pagal teisės aktus draudžiama laikyti, reaguojame nedelsiant. Kartais pasitaiko ir klaidinančių, netikslių pranešimų, pareigūnai tokiu atveju kreipiasi į pranešėją patikslinti informaciją“, – pažymėta komentare.

Pasiteiravus, ar pasitaiko pakartotinių pranešimų dėl tų pačių asmenų, nelegaliai laikančių gyvūnus namuose, specialistai atsako teigiamai. AAD atstovai tikina, kad dažniausiai tai yra asmenys, kurie vykdo neteisėtą prekybą ar laukinių gyvūnų veisimą.

„Gyvūnų laikymas, veisimas, prekyba jais neturint leidimo ar teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų vertinami kaip neteisėti veiksmai. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LGGC, į kurį yra perkeliami dėl pažeidimų aplinkosaugininkų paimti laukiniai gyvūnai ir paukščiai.

Gyvūnų perkėlimo darbus atlieka LGGC specialistai“, – informuoja AAD atstovai.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ pranešė, kad temperatūra pasaulyje 2024 metų sausį buvo aukštesnė nei kada nors anksčiau šį mėnesį nuo stebėjimų pradžios. Vis dėlto Lietuvoje situacija kitokia.

„Žvelgiant į pasaulinę perspektyvą, sausis jau aštuntus metus iš eilės būna vis šiltesnis. Pažymima, kad Lietuva – vienas iš nedaugelio regionų, kuriame minėtą mėnesį buvo šalčiau nei 1991–2020 metais užfiksuota vidutinė temperatūra”, – Eltai pažymėjo G.Valaika.

„Įdomu tai, kad Lietuvoje 2024 metų sausis buvo šalčiausias nuo 2016 metų“, – pridūrė specialistas.

LHMT duomenimis, panaši situacija sausio mėnesį fiksuota ir visoje Šiaurės Europoje.

„Copernicus“ pažymi, kad vidutinė 2024 metų sausio temperatūra buvo 1,66 laipsnio aukštesnė už spėjamą vidutinę šio mėnesio temperatūrą 1850–1900 metais, o globali vidutinė praėjusių 12 mėnesių temperatūra nuo 2023 metų vasario iki 2024 metų sausio buvo aukštesnė nei kada nors anksčiau. Ji 0,64 laipsnio viršijo 1991–2020 metų laikotarpį.

„Svyravimų buvo visada – šaltesni orai tikrai nereiškia, kad klimato kaitos nėra ar kad atšilimas baigėsi. Derėtų žvelgti plačiau. Vienas šaltesnis mėnuo per 30 metų, per kuriuos stebima klimato kaita, nieko nereiškia – bet kokiu atveju, vidutinė oro temperatūra kyla“, – sakė LHMT specialistas.

„Vis tik dominuoja teigiamos anomalijos – šiltesni už normą orai. Pavyzdžiui, 2023-ieji buvo vieni iš šilčiausių Lietuvoje, tad bendros situacijos tai nekeičia“, – pridūrė pašnekovas.

„Copernicus“ vadovo pavaduotoja Samantha Burgess įspėja, kad greitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas yra vienintelis kelias sustabdyti visuotinės temperatūros kilimą.

ELTA primena, kad „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba reguliariai skelbia duomenis apie Žemės paviršiaus temperatūrą ir kritulius. Duomenys grindžiami kompiuterine analize, į kurią įtraukti matavimai, atlikti iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stočių visame pasaulyje.