Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos pirmininkas Vladas Lašas sako, kad startuoliai pernai parodė ne tik įspūdingą atsparumą, bet ir, jo žodžiais, fantastinį augimą.

„Man atrodo, kad mes dar pilnai nesuprantame, kaip svarbi Lietuvos ateičiai ši, atrodytų, šiandien santykinai nedidelė mūsų ekonomikos sritis. Bet ji auga eksponentiškai – ne keliais procentais, bet keliais kartais“, – BNS sakė V. Lašas. 

Portalo dealroom.com duomenimis, Lietuvos technologijų įmonių vertė per penkerius metus išaugo 16,6 karto – nuo 0,6 iki 10 mlrd. eurų, o visų „Nasdaq Baltic“ listinguojamų Lietuvos bendrovių bendra vertė yra maždaug 9 mlrd. eurų.

Rekordinis augimas, tvari plėtra

Pasak startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, dabar Lietuvoje yra kiek daugiau nei 700 aktyviai veikiančių startuolių, tačiau bendras jų skaičius gali viršyti ir 1 tūkst.

„Lietuvos startuoliai stabiliai auga. Per tris 2022 metų ketvirčius aktyviai veikiantys Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė mažiausiai 205 mln. eurų – daugiau nei per visus 2021 metus (200 mln. eurų)“, – BNS teigė I. Langaitė.

Pasak jos, įmonių darbuotojų skaičius per metus išaugo 18 proc. ir iki 16,4 tūkst., jų vidutinis atlyginimas – 14 proc. iki 3,2 tūkst. eurų (iki mokesčių) – beveik dukart daugiau už vidutinį šalies atlyginimą.

Anot „Unicorns Lithuania“ vadovės, dauguma sėkmingiausių šalies startuolių veikia penkiose srityse: interneto programinės įrangos ir paslaugų, finansinių technologijų (fintech), e. prekybos, dirbtinio intelekto bei sveikatingumo.

Lietuvos startuoliai per tris 2022 metų ketvirčius pritraukė mažiausiai 218 mln. eurų investicijų, o didžiausią investiciją – 100 mln. JAV dolerių – gavo kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ – ji pasiekė 1,6 mln. JAV dolerių įvertį, oficialiai tapdama antruoju šalies „vienaragiu“.

Antrą kol kas didžiausią metų investiciją pritraukė mokėjimų platforma „kevin.“ (61,6 mln. eurų).

„Išskirčiau ir 14 mln. eurų investiciją į Lietuvos startuolį „Ovoko“, vystantį elektroninę prekybą autodalimis. Pastaruosius dvejus metus „Ovoko“ kasmet paauga maždaug po tris kartus“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pasak jos, plačiai nuskambėjo ir inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystančio Lietuvos startuolio „Litilit“ pritraukta 3,5 mln. eurų Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“ investicija: „Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau pernai pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą“.

I. Langaitė pabrėžia, kad dalis didžiųjų Lietuvos startuolių dirba pelningai ir auga ne iš investuotojų, bet iš klientų pasitenkinimo. Tai lemia kitą požiūrį į finansus ar verslo vystymą.

„Recesija juos palies minimaliai, o ilgoje perspektyvoje gal net bus naudinga, pavyzdžiui, pritraukti talentus. Vis dėlto ekonomikos susitraukimas vienareikšmiškai padarys įtakos startuoliams, kurie gyvena iš investicijų. Ne tik labiau prieinamas taps talentas, bet neišvengsime ir resursų persiskirstymo, ir paprasčiausio taupymo, ir kitų kaštų mažinimo“, – aiškino asociacijos vadovė.

Pasak startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovo V. Lašo, 2022 metų pradžioje vargu ar buvo galima tikėtis rekordų, tačiau verslo angelų investicijos per metus augo virš 40 proc. ir pasiekė 14,5 mln. eurų (2020 metais – 2,4 mln., 2021 metais – 10,4 mln. eurų).

Anot jo, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN narių skaičius taip pat padidėjo iki 300.

„Nors šie skaičiai neatrodo dideli, patyrusių verslo žmonių – verslo angelų globa, patarimai ir mentorystė yra esminė sėkmingos startuolių ekosistemos dalis. Protingi pinigai, ateinantys kartu su verslo angelo patyrimu, yra labai svarbūs startuolių įkūrėjų sėkmingam startui“, – BNS sakė V. Lašas.

„Beveik prieš penkerius metus įkurtas LitBAN tapo svarbiu startuolių augimo katalizatoriumi, o LitBAN verslo angelų mokykloje 2022 metais investuoti į startuolius mokėsi beveik 70 verslo angelų“, – pridūrė jis.

Šiemet – atsargesnės investicijos, lėtesnis augimas

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, šiemet startuolių laukia atsargiau planuojamos investicijos, lėtesnis augimas ir įdarbinimas.

„Iki šiol taikę amerikietišką verslo modelį ir buvę priklausomi nuo investicijų kai kurie pasaulio startuoliai turės išmokti atsigręžti į europietišką ar net lietuvišką konservatyvumą. Laimės tie, kurie geba lanksčiai reaguoti į pokyčius, atsakingai planuoti ir protingai valdyti kaštus“, – kalbėjo I. Langaitė.

„Tam, kad startuolių ekosistema augtų, sklandžiai tarpusavyje sąveikautų, turi būti keli aspektai – talentai, vidinė kultūra, įstatyminė bazė, inkubatoriai ar akseleratoriai ir investuotojai“, – pridūrė ji.

Startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovas V. Lašas pabrėžia, kad viena sričių, kurioje reikia esminių pokyčių, yra švietimas.

„Panaudodami edukacines technologijas (EdTech) galime pasiekti spartų proveržį šioje srityje. EdTech (EdTechLithuania.com) startuolių iniciatyva 2023 metais gali būti esminių pokyčių Lietuvos švietime katalizatoriumi. Tam reikia daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir palaikymo – ir ne tik iš Vyriausybės, bet ir iš visuomenės“, – aiškino V. Lašas.

Pasak jo, Lietuvos EdTech startuoliai jau puikiai vertinami visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione, į juos investuoja užsienio rizikos kapitalo fondai, jie jau plečiasi ir į užsienio rinkas.

„Pavyzdžiui, EdTech startuolis „Vedliai“ (TeachersLeadTech) jau padeda daugiau kaip pusei visų Lietuvos pradinių klasių mokytojų sudominti vaikus technologijomis. Šie 4 tūkst. mokytojų su entuziazmu naudojasi šia metodika ir pagalba“, – sakė LitBAN valdybos pirmininkas.

„Džiaugiuosi, kad atsiranda EdTech startuolių, tarp kurių įkūrėjų yra ir mokytojai: jau esu investavęs į startuolį, kurio viena iš įkūrėjų yra matematikos mokytoja“, – pridūrė jis.

Pasak I. Langaitės, Lietuvos startuolių ekosistemai plečiantis didžiausiu skauduliu išlieka talentų trūkumas – šiuo metu ieškoma daugiau nei 600 IT specialistų.

„Rinkoje paklausiausi ne tik techninius įgūdžius turintys darbuotojai – programuotojai, testuotojai, duomenų analitikai, duomenų inžinieriai, bet ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių ar komunikacijos specialistai, finansininkai, projektų vadovai“, – BNS sakė ji.

Anot startuolių asociacijos vadovės, strateginis tikslas yra jau 2025 metais turėti tris kartus didesnę ekosistemą, kurioje veikiantys startuoliai taptų svarbiu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu – 2 tūkst. veikiančių startuolių, 30 tūkst. dirbančių specialistų, 375 mln. eurų sumokėtų mokesčių.

„​​Potencialo tam tikrai turime. „Vienaragiai“ griauna įprastas rinkas, keičia įpročius bei kuria naujus vertės pasiūlymus. Tad ilgojoje perspektyvoje aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, gebančių kurti inovatyvius technologinius produktus ir turinčių itin didelį augimo potencialą, tikrai nemažės, o kartu su ekonominiu pakilimu, tikiu, išgirsime ir apie naujus Lietuvos „vienaragius“, nes atsarginių suolelis tikrai nemažas“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė.

Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 22 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko galioti „Brostos keliams“ nepalankią  Vilniaus apygardos teismo rugsėjį priimtą sprendimą – teismas pripažino, kad direkcija dėl esminių sutarčių pažeidimų – jų nevykdymo – turėjo teisę jas nutraukti bei galėjo bendrovę įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

„Atsakovė (LAKD – BNS) sutartis vienašališkai nutraukė dėl ieškovės („Brostos kelių“ – BNS) padaryto esminio sutarčių pažeidimo, o aplinkybių, sudarančių prielaidas teigti, kad sutartys nutrauktos ne dėl ieškovės kaltės, neegzistavo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Bendrovė į teismą kreipėsi po to, kai direkcija vienašališkai nutraukė 2021 metų rugsėjį pasirašytas 7 sutartis su „Brostos keliais“. Įmonė laimėjo 7 iš 10 dalių apsauginių kelio atitvarų valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo konkurse.

Nutraukusi sutartis LAKD pagal kiekvienai sutarčiai skirtą laidavimo raštą iš draudikų gavo 347 tūkst. eurų kompensaciją.

Įmonė teismui teigė, kad gavus užsakymus paaiškėjo, kad dėl sutrikusių tiekimo grandinių medžiagų kainos išaugo vidutiniškai 79 proc., todėl ji užsakovės prašė peržiūrėti sutartis bei pakeisti įkainius. LAKD tokį prašymą atmetus bendrovė kreipėsi į teismą.

Tuo metu direkcijos atstovai teisme nurodė, kad bendrovė nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų sudėtingą sutarčių vykdymą, be to, „Brostos keliai“ patys prisiėmė riziką, nes pasiūlė keliolika kartų mažesnę kainą nei kiti tiekėjai ir smarkiai mažesnę kainą nei maksimali direkcijos numatyta darbų suma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad bendrovė spaudė septynis tiekėjus, tiekiančius maisto prekes ir gėrimus „Iki“ tinklui, išnaudoti preliminarų pardavimų skatinimui numatytą biudžetą.

Pirmos instancijos teismas sumažino Konkurencijos tarybos „Palink“ skirtą 78 tūkst. eurų baudą iki 51 tūkst. eurų už pažeidimą, trukusį dvejus metus – nuo 2018 metų sausio iki 2019 metų gruodžio 31 dienos.

„Byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas („Palink“ – BNS) savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, nes nustatyta, kad padalinio vadovas užkirto kelią pirkimų stabdymui dėl vieno tiekėjo, be to, nurodė pasiūlyti tiekėjui priemones, kad būtų išnaudojamas rinkos biudžetas“, – rašoma LVAT nutartyje.

LVAT taip pat pabrėžė, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių tinklo valdytojai pirmosios instancijos teismas galėjo neskirti baudos.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad bendrovė žino apie teismo sprendimą, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Mes gerbiame tokį teismo sprendimą ir jį vykdysime“, – sakė V. Budrienė.

Teismai konstatavo, jog bendrovė nesitarė su tiekėjais dėl rinkodaros biudžeto, bet teikė pasiūlymus, kurių jie iš esmės negalėjo atsisakyti, nes būtų neišvengę galimų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, prekių pirkimų stabdymo, jų kiekio sumažinimo šventiniu laikotarpiu.

Konkurencijos taryba pernai birželį skyrė „Palink“ 78 tūkst. eurų baudą už nesąžiningą veiklą tiekėjų atžvilgiu. Tuo metu prekybos tinklas BNS komentavo, kad institucijos sprendimas stebina.

Konkurencijos taryba tuomet pažymėjo, kad didelę rinkos galią turinčiai mažmeninės prekybos įmonei ir tiekėjui nėra draudžiama susitarti dėl preliminarios planuojamos rinkodaros biudžeto sumos, tačiau toks preliminarus susitarimas dėl faktiškai atliekamų mažmeninės prekybos įmonės veiksmų neturi tapti privalomu reikalavimu, kaip buvo minėtu atveju.

„Iki“ šiuo metu turi 231 parduotuvę, du logistikos centrus, kulinarijos gamybos centrą bei tris regionines kepyklas.

„Iki“ Lietuvoje veikia nuo 1992 metų, jos didžiausias akcininkas yra Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Rewe Group“, kuriam priklauso 93,75 proc. „Palink“ akcijų.

„Pasaulis veriasi. Mums draugiškos, demokratiškos Indijos ir Ramiojo vandenyno šalys yra atviresnės dėl mūsų sprendimo Taivano atžvilgiu. Ir galimybių aš matau tikrai daugiau“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministras.

Pasak K. Navicko, verslui atsivėrė galimybės ne tik eksportuoti savo produkciją, bet ir kurti bendras įmones.

„Pats lankiausi ne per seniausiai Pietų Korėjoje ir Japonijoje, tai matosi tas pasirengimas, kad mūsų verslui yra atviros durys, geros tendencijos“, – sakė ministras.

„O kalbant apie alų, ne tik veriasi eksporto galimybės, bet kuriamos bendros įmonės ir tai netgi tvariau negu eksportuoti alų į tas šalis“, – pridūrė K. Navickas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, lietuviškų prekių eksportas į Pietryčių Aziją per devynis šių metų mėnesius augo 47 proc. iki 362,7 mln. eurų ir kompensavo praradimus dėl smukusių pardavimų į Kiniją.

Bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas į Singapūrą, Australiją, Pietų Korėją, Indoneziją per šį laiką augo 47 proc. iki 363  mln. eurų, tuo metu į Kiniją jis sumažėjo 81,5 proc. iki 25,7 mln. eurų.

Kinijos ir Lietuvos prekybiniai santykiai pašlijo pernai rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

„Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

„Buvo prognozuojama, gal tiksliau laukiama, kad grūdų kainos metų viduryje augs, bet dabar mes matome priešingas tendencijas, tačiau tai yra pačios rinkos dedamoji“, – sakė K. Navickas.

Žemės ūkio leidinys „Agrorinka“ skelbė, kad grūdų supirkimo įmonėse gruodžio 5–11 dienomis kviečiai buvo superkami 18 proc. brangiau nei prieš metus, pašarinių miežių kaina buvo 21,8 proc. didesnė, grikių – 11,3 proc. mažesnė, rapsų – 3,5 proc. mažesnė, kvietrugių – 39,7 proc. didesnė. 

Kibernetinio saugumo sprendimų startuolio „vienaragio“ „Nord Security“ vienas įkūrėjų Tomas Okmanas:

„Šie metai buvo unikalūs savo iššūkiais, tačiau džiugu, jog išlaikėme stabilų kursą kartu su visa Lietuvos startuolių bendruomene – žengėme naują žingsnį savo įmonių istorijoje su reikšminga investicija iš patyrusių technologijų industrijos ekspertų, į regioną pritraukėme papildomo dėmesio iš užsienio investuotojų ir žiniasklaidos, toliau sėkmingai augome.

Esame globalūs technologijų industrijos žaidėjai, tad sudėtingas rinkos kontekstas įpareigoja būti ypač nuosaikiems ateinančių metų planavime – ir toliau laikysimės savo tvarios ir pamatuotos augimo politikos ir kelsime dar aukštesnius tikslus nei iki šiol.“

SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė: 

„Labiausiai šiemet sukrėtė karas Ukrainoje – jau pirmą dieną keitėm scenarijų, perdėliojom. Kitas dalykas, kuris pareikalavo daug dėmesio, įsitraukimo – tai prasidėjusi energetikos krizė, aukšta infliacija. Natūralu, kai tokie makropokyčiai vyksta, mes norime būti arti klientų. Susitikinėjom, daug analizavom. Dar vienas istorinis dalykas – beveik po dešimtmečio visiškai pasikeitė pinigų rinka, ECB pradėjo didinti bazines palūkanų normas.

Mes kaip bankas esame priklausomi nuo savo klientų finansinės situacijos ir tai, kaip sekasi verslui ir mūsų klientams,  tiesiogiai atsispindi mūsų rezultatuose. Iš esmės namų ūkių ir įmonių mokumas išliko geras ir šiais metais mes dar nematėme jokių blogų ženklų. Ko aš labiausiai noriu kaip banko vadovė, tai stabilumo, stabilių metų. Tikiuosi, kitais metais mes pasieksime tą norimą stabilumą – paprastai ekonomikos rezultatai banko veikloje atsispindi po pusmečio. Kol kas aš labai džiaugiuosi mūsų klientų finansiniu pasiruošimu.“

„Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys:

„Esminis šių metų įvykis – karas Ukrainoje, kuris visiškai sujaukė rinkas ir ypač verslui teko labai greitai reaguoti, todėl pandemija dar nebuvo toks didelis iššūkis. Mums reikėjo greitai persiorientuoti – uždaryti kai kuriuos biurus, surasti naujus tiekėjus, keisti eksporto kryptis. Kartu buvo spaudimas ir darbuotojams, nes dėl karo dingo saugumo jausmas – jie tikrai jautėsi neramūs.

Jaučiame, kad šiemet Europa silpniau pasirodė – ekonomikos plėtra čia slopsta. Mes savo augimą sugebėjome išsaugoti tik dėl to, kad Europos rinką atsvėrė likęs pasaulis. Panašu, kad bent pirmas kitų metų pusmetis Europai bus sunkus, o tai irgi paveiks mūsų eksportą, tačiau nepaisant to, 2023 metais „Teltonika IoT Group“ planuoja tolesnį augimą: šiemet augome 31 proc., kitąmet – tarp 30-40 proc., žodžiu, normalus, valdomas augimas.“

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis:

„Noriu, kad kuo mažiau erzelio būtų, kad ramesni metai būtų. Stabilumo šie metai tai tikrai neturėjo. Bet kokiu atveju, numeris vienas dėl stabilumo – kariniai veiksmai, o numeris du – energetinis faktorius, kuris susijęs su pirmu numeriu.“

„Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas:

„Šiemet netenkant tokių krovinių srautų, kurie ateidavo iš Rytų, tai dideli praradimai ir mūsų kompanijai, ir visai uosto veiklai. Bet manau, kad kitais metais pasirodys atsigavimo ženklų, pakils sparnai. Sakoma, kad viltis yra durnių motina, bet reikia tikėti. Jeigu netiki, tai visai nėra tikslo dirbti.“

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas:

„Akivaizdu, kad šie metai buvo gana sudėtingi krizių metai. Tačiau galbūt nuskambės ir banaliai, krizės visada sudaro sąlygas atsibusti ir galvoti, kaip pakeisti savo kryptis. Matyt, kažkada šis laikotarpis bus vertinamas kaip toks, kuomet tranzitas Rytai–Vakarai pasikeitė į tranzitą Šiaurė–Pietūs. Žinoma, nereikėtų atmesti ir rytinės krypties – ji lieka mūsų lūkesčiuose. Pasikeitus situacijai krovinių srautai turės judėti ne tik iš Ukrainos, bet ir į ją. Galbūt politinė situacija kažkada pasikeis ir Baltarusijoje. Taigi, turima infrastruktūra į Rytus irgi kažkada turės būti panaudota.  

Tikimės, kad besibaigiantys metai uostui yra dugno metai, nuo kurių skaičiai vėl pradės augti. Tikimės, kad kitais metais galėsime netrukdomai pabaigti anksčiau suplanuotus projektus. Kiti metai turėtų vėl būti augimo, investavimo metai.“

„Igničio grupės“ vadovas Darius Maikštėnas:

„2022 metai buvo ekstremalių išbandymų, finansinės ir darbinės įtampos metai. Jau anksčiau prasidėjus energetiniam karui ir prasidėjus tikram karui įmonei teko visiškai pereiti prie suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų. Antrosios elektros rinkos liberalizacijos bangos metu susidūrėme su didžiuliais naujų sutarčių bei klientų srautais. Grupėje šiemet įvyko daugiau nei 5 milijonai įvairių su klientais susijusių transakcijų. Tokio kiekio niekada nėra buvę nė vienoje Lietuvos įmonėje.

Šiemet Lietuvoje ir regiono šalyse padvigubinome žaliosios gamybos portfelį. 2023 metais ir toliau vyks sparti jos plėtra, portfelio didinimas bei naujų pajėgumų paleidimas. Dalyvausime pirmojo jūrinio vėjo parko aukcione. Kitais metais dar turėsime aukštas energijos kainas, žiemai reikės užsitikrinti dujų tiekimą, o tai irgi diktuos kainas regione.

Koncentruodamiesi į žaliosios gamybos vystymą, šiek tiek mažinsime dujų pardavimus Suomijai, Estijai, Latvijai ir kitose rinkose. Savo apyvartinį kapitalą galėsime nukreipti į investicijas Lietuvoje. 2022 metai buvo rekordiniai investicijų prasme metai, o 2023 metais investicijų apimtys bus dar didesnės.“

Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Egidijus Urbonas:

„Mano įsitikinimu, ženklaus gerėjimo, atsigavimo kitąmet nebus – įtampa išliks, nes ir karas Ukrainoje greičiausiai nesibaigs. Tačiau turėtų įvykti žaliavų ir energijos rinkos stabilizacija, tikiuosi, kad infliacija bus suvaldyta. Linkėčiau daugiau optimizmo mūsų užsakovams, ypač valstybei, nes kainų indeksavime inercijos yra per daug.“

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: 

„2022 metai ir vėl buvo pilni iššūkių, nežinomybės ir neapibrėžtumo. 2022-uosius pasitikome su Kinijos keliamais iššūkiais verslui, Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, vėliau sekė energijos kainų šuoliai bei rekordinė infliacija. Didžiųjų Lietuvos investuotojų stovyklos nuotaikos nėra visiškai prastos. Investuotojai ir toliau laiko Lietuvą naujoms investicijoms patrauklia šalimi.

Į ateinančius metus žiūrime su lūkesčiu: svarbu, kad darbai tęstųsi toliau ir nepaisant visų sunkumų, būtų stengiamasi gerinti verslo klimatą Lietuvoje. Tokie žingsniai, kaip verslui palankių skrydžių inicijavimas ir investicinių sąskaitų įteisinimas padėtų pritraukti naujų investuotojų. Su nekantrumu laukiame ir mokesčių reformos, kuri žadama pavasarį.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius:

„Vien tai, kad 2022 metais pramonė augino eksporto ir gamybos dalį, jau yra didžiulis pasiekimas. Vertinant, kad buvo infliacija, aišku ji ir turėjo augti, bet mes ir kiekine išraiška eksporto nesumažinome, o truputį ir padidinome. Mūsų įmonės nepaisant visų sunkumų ėjo į priekį, stengėsi, prisidėjo prie tvarios ekonomikos vystymosi.

Dėl 2023-ųjų, deja, realybė tokia, kad viskas priklauso nuo oro ir nuo karo Ukrainoje baigties. Manome, kad sausis–vasaris dar bus arba iš inercijos neblogi mėnesiai, arba mes kol kas didelių recesijos ženklų nematome. Kovas–gegužė bus kertiniai mėnesiai, kai paaiškės tolesnė situacija. Tikėtina, kad energijos išteklių kainos augs, žaliavos galimai brangs, nes Kinija pavasarį–vasarą atsigaus, pradės vėl vartoti, tai gali būti, kad vėl turėsime sudėtingų laikotarpių.“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:  

„Darbuotojams metai buvo ypatingai sunkūs tiek emociškai, tiek finansiškai. Tai parodo jų didelį nusivylimą ir įtampą darbo vietose, nes Lietuvoje šiemet vyko net du streikai. Norėtųsi, kad ir Vyriausybė ne atsainiai žiūrėtų, bet pamatytų, kad tai gali nuvilnyti ir kitais metais. Tai kaip ir toks raudonas skambutis.

Kitais metais, tikiuosi, Vyriausybė pagaliau supras, kad tik socialinio dialogo būdu gali būti priimami tvariausi sprendimai – tai reiškia, jeigu nori pokyčių, reikia pasitarti su socialiniais partneriais ir kartu sėsti ir padaryti taip, kad būtų patogu visiems. Tikimės ryžtingų veiksmų mokesčių pertvarkoje – laukiame sumažėjusios mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems ir vidurinei klasei. Laukime didesnių progresinių mokesčių apmokestinant kapitalą.“

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas:   

„Metų pradžioje labiausiai gąsdino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. Buvo ir protesto akcijų, šakinių žemdirbiškų organizacijų nepasitenkinimo, todėl buvo nestabilumo ir sumaišties. Geopolitinė situacija sujaukė planus, tačiau vieni iš to gavo naudos, o kiti patyrė nuostolių ir buvo priversti visiškai pasitraukti iš gamybos. Radome ir turime alternatyvių rinkų, pavyzdžiui, trąšų. Grūdininkai gavo naudos ir metai jiems buvo rekordiniai. Tačiau visiems ūkininkams didelis iššūkis – išaugusios elektros kainos.  

Kitais metais stabilizuosis situacija, būsime mažiau priklausomi nuo Rusijos, energetinis stabilumas atsiras. Norėtųsi, kad skatinami būtų ir ūkininkai.“

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:

„Šie metai – tai pusiau tuščios ir pusiau pilnos stiklinės metai, kai kurie verslai pakankamai gerai laikėsi, bet yra verslų, kuriems tai buvo labai blogi metai. Kalbant bendrai – vieni sunkiausių metų: šiek tiek atsigavus po pandemijos krizės iš karto prasidėjo karo, energetikos krizė.

Dėl kitų metų yra to optimizmo, nes nepaisant milžiniškos infliacijos, darbo jėgos trūkumo, kosminių elektros kainų, vartojimo kritimas ir kiti parametrai nėra tokie grėsmingi, kaip kitoje Europos pusėje arba JAV. Yra vilties, kad, kaip ir pandemiją, kažkaip prašoksime. Realiai pasimatys situacija ketvirtą kitų metų savaitę, kai po šventinio gruodžio ažiotažo viskas nurims. Tikriausiai mes, lietuviai, turime tokią savybę, kad galvojame taip, kaip norėtume kad būtų, o norime, kad viskas būtų gerai. Gal tai pozityvus dalykas.“

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas:

„Metai buvo labai nuviliantys. Iš vienos pusės – tarsi eksportas ir ekonominiai rodikliai dar auga, bet valstybių ekonomikos pradėjo leistis, prasidėjo recesija. Aišku, Rusijos karas prieš Ukrainą irgi yra neigiamas veiksnys, užtrenkęs mums duris į Rytų rinkas, subranginęs energetinius išteklius.

Iš kitų metų tikimės, kad recesija nebus didelė, bus švelni ir kad kažkaip jai pasiruošime. Tikimės valstybės tinkamo elgesio, kad Europos Sąjungos parama bus skirta inovacijoms, naujų rinkų paieškoms, o ne pravalgymui. Norisi efektyvesnės veiklos iš valdžios ir tikimės, kad nesmuks mūsų eksporto rinkos ir galėsime leistis lėtai, o kokiais 2025 metais greičiau pakilti.“

„Telia“, be to, 2023 metais planuoja statyti didžiausią duomenų centrą šalyje, „Bitė“, laimėjusį ginčą dėl „Mezon“ verslo įsigijimo, dėmesį kreips į 5G plėtrą priemiesčiuose, o „Tele2“ itin aukštų kainų fone sieks efektyvumo.

Operatoriai taip pat pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra ir pelno siekiu.

Prognozuojama, kad jau 2025 metais 60 proc. didelių verslo įmonių naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, o po 3-5 metų – papildytos realybės debesiją ir skaitmeninių dvynių technologiją.

Nuo užsitęsusio laukimo iki sparčiausio starto

Daugiau nei ketverius metus užtrukęs pasirengimas davė rezultatų – 5G ryšys šiemet Lietuvoje plėtojamas bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, sako mobiliojo ryšio operatoriai.

„Aukcione pasiūlę 30 mln. eurų 20-čiai metų užsitikrinome dvi vertingiausias 5G radijo dažnių juostas ir nuo rugsėjo „Telia“ pirmoji šalyje įjungė per 1,2 tūkst. 5G ryšio bazinių stočių bei pasiekė daugiau nei pusę šalies teritorijos ir 80 proc. gyventojų“, – BNS sakė „Telia“ vadovas Danas Strombergas.

„Iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę“, – pridūrė jis.

Anot D. Strombergo, kitas reikšmingas pokytis telekomunikacijų rinkoje buvo atsigavęs turizmas ir su juo susijęs tarptinklinių duomenų vartojimas.

Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – vien per tris vasaros mėnesius užsienyje buvo persiųstas beveik vienas petabaitas (960 GB) duomenų“, – teigė „Telia“ vadovas.

„Ekonomistai prognozuoja, kad ir kitais metais „keršto turizmas“ už viruso blokuotus metus tęsis ir pasaulyje augs dar bent trečdaliu. To paties tikimės ir tarptinklinių duomenų vartojime“, – pridūrė jis.

Pasak „Telia“ vadovo, dar vienam skaitmeninių technologijų proveržiui artimiausiais metais reikės daug didesnio serverių pajėgumo, todėl bendrove kitąmet planuoja duomenų centro statybas.

„Ukmergės plente prie Vilniaus metų pradžioje įsigijome 2 ha sklypą, kuriame šiuo metu projektuojame didžiausią duomenų centrą šalyje. Į jo statybas investuosime apie 10 mln. eurų“, – sakė D. Strombergas.

Tai, kad 5G atsiradimas Lietuvoje iš esmės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių veiklą, pripažįsta ir „Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

„Teikiame ne tik mobiliojo ryšio, bet ir daugybę skaitmeninių paslaugų, todėl šiemet su 5G atsiradimu bendrovė išgyvena transformaciją iš mobiliojo ryšio operatoriaus į skaitmeninių paslaugų bendrovę – „iš telco į techco“, – BNS aiškino G. Butėnas.

„Šiemet taip pat pradėjome rekordinio dydžio projektą „Bitė | Naujos kartos tinklas 2025“. Jo metu į esamų ryšio tinklų modernizavimą ir naujos kartos tinklo statybas investuosime 100 mln. eurų“, – tikino „Bitė Lietuva“ vadovas.

Anot jo, „Bitė“ nedalyvauja „sintetinių ryšio rodiklių lenktynėse“, bet orientuojasi į realią kliento patirtį, todėl didžiausią dėmesį skirs priemiesčių gyventojams.

„Šiandien 5G labiausiai reikia priemiesčių, didmiesčių pakraščių, ištisais miestais virtusių sodų bendrijų gyventojams. Jie iki šiol neturėjo kokybiško interneto, nors čia dirba, žiūri televiziją, mokosi – visa šeima vienu metu naudojasi daugybe įrenginių. „Bitės“ 5G ryšys šiems žmonėms taps tikru išsigelbėjimu“, – tvirtino G. Butėnas.

Anot G. Butėno, tam itin pasitarnaus teismuose nuo veiklos apribojimų „išlaisvintas“ iki šiol nuostolius nešęs „Bitės“ įsigytas „Mezon“ verslas.

„Šie metai mums buvo ir teisinių pergalių metai. „Bitės“ valdomas „Mezon“ sulaukė palankaus sprendimo beprasmiškame ir varginančiame ginče, kurį prieš Ryšių reguliavimo tarnybą inicijavo dominuojančią padėtį fiksuoto interneto rinkoje užimanti „Telia Lietuva“. Visus ginčus „Telia“ pralaimėjo ir šiandien galime laisvai disponuoti dar prieš porą metų įsigytu „Mezon“ verslu“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Jau kitų metų sausį pristatysime „Bitės“ 5G išmaniuosiuose telefonuose, o ankstyvą pavasarį 5G internetu galės naudotis net 60 proc. Lietuvos žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, 5G atsiradimas Lietuvoje tiek visam sektoriui, tiek bendrovei buvo didžiausias įvykis, vis dėlto „Tele2“ tai ne revoliucija, o evoliucija.

„5G ryšio diegimas yra natūrali 4G tinklo evoliucija, todėl ir toliau fokusuosimės ne į didžiausią bazinių stočių skaičių, bet į efektyviai veikiantį naujos kartos tinklą ir gerą kliento patirtį“, – BNS sakė P. Masiulis.

Pasak jo, „Tele2" šiemet net ir sudėtingomis sąlygomis išlaikė pelningą augimą: „Mums padėjo anksčiau sugeneruotas augimo tempas. Kadangi nežinome, kiek ilgai tokia situacija tęsis, ateinančiais metais prireiks nemažai susikaupimo ir pastangų, kad ir toliau dirbtume efektyviai“.

2023-ieji rinkoje: 5G plėtra ir milžiniškos elektros kainos

Mobiliojo ryšio operatoriai pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra.

„Štai gruodžio pradžioje Lietuvos jungčių su užsienio operatoriais pralaidumą padidinome iki rekordinės 1 terabito per sekundę spartos. Šie patobulinimai daugeliui bendrovės klientų sudarys galimybę dar sklandžiau naršyti užsienio interneto svetainėse ir užtikrins Lietuvos interneto infrastruktūros atsparumą su augančiomis apkrovoms su 5G plėtra“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ vadovas D. Strombergas.

Elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje.

„Tačiau elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje“, – pridūrė jis.

Anot „Bitė Lietuvos“ generalinio direktoriaus G. Butėno, jau šiemet energetikos kainų iššūkis buvo didžiulis: sąnaudos elektrai išaugo dukart, tačiau kitąmet tai gali būti ne riba.

„Išaugusios sąnaudos „suvalgo“ didžiumą „Bitės“ augimo. Susidaro paradoksas: viena vertus, klientams sėkmingai pasiūlome reikalingų paslaugų, kita vertus, praktiškai visą augimą nubraukia išaugusios kainos. Tą daliai žmonių sunku suprasti – „puikiai dirbu, bet rezultato – nėra“, – apgailestavo G. Butėnas.

Anot jo, bendrovei diversifikuojant verslą nemenka paspirtis bus šiemet laimėtas ginčas dėl  Vilniaus šilumos tinklų išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso.

„Nors teismo procesas galutinai nepasibaigęs, neabejojame sėkminga jo pabaiga. Be to, išmaniųjų skaitiklių, išmaniojo miesto srityje esame vieni lyderių – turime ir technologijas, ir žinių, ir specialistų, ir sėkmingai veikiančių sprendimų. Visi jie – lengvina mūsų klientų gyvenimą, mažina paslaugų teikimo kainas bei užtikrina didesnį šias paslaugas teikiančių žmonių saugumą“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Taip pat ketiname dar labiau įtvirtinti lyderystę daiktų interneto srityje“, – pridūrė jis.

Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims P. Masiulio teigimu, bendrovė, kaip ir visa visuomenė bei kiti verslai, jautė ir dar jaus energijos kainų kilimą ir infliaciją.

„Elektra yra tai, be ko tiesiog negalime teikti paslaugų klientams. Jos kaštai sudaro svarią dalį galutinėje mūsų paslaugos kainoje. Kol kas šiuos iššūkius padeda suvaldyti ankstesniais mėnesiais sugeneruoti rezervai. Mūsų strategija yra paprastos ir prieinamos paslaugos. To sieksime laikytis – teikti geros kokybės paslaugas už patrauklią kainą“, – sakė P. Masiulis.

Pasak „Telia Lietuvos“ vadovo D. Strombergo, per trejus metus vienu pagrindinių verslo prioritetų taps klimato kaitos stabdymas, tvarumą ir skaitmeninį imunitetą didinančios technologijos.

„Peržvelgus analitikų prognozes matome kasmet pasikartojančias, tačiau svarbias tendencijas – geras ryšys, pasiekiamas iš visur ir visada, verslo skaitmeninimas bei vartotojų operacijas stebintis ir nuolat besimokantis dirbtinis intelektas. Apie pastarąją technologiją kasdien kalbama vis garsiau, nes būtent dirbtinis intelektas ilgainiui turi tapti padedančiu ir besimokančiu įrankiu“, – sakė „Telia“ vadovas.

Anot D.Strombergo, prognozuojama, kad jau 2027 metais 40 proc. didžiųjų organizacijų visame pasaulyje kurs monetizuotus metavisatos projektus ir naudos pažangias technologijas – „Web3“, papildytos realybės debesiją ir skaitmeninius dvynius.

„2025 metais 60 proc. stambaus verslo subjektų naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, tokias kaip Wi-Fi 6, 4G, 5G, „Zigbee“, VHF ir UHF“, – teigė jis.

„Tačiau svarbu suprasti, jog prognozės laike nėra vienodai greitos ir ne visada išsipildo, todėl analogiškas tendencijas Lietuvoje stebėti pakankamai sunku. Tikėtina, kad pasiteisinusias technologijas pas mus matysime po 3-5 metų“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ vadovas.

„Nustatant energetikos kainas, valstybė turi galimybę įsikišti, nes tai yra reguliuojama rinka ir tiesiog yra būdų pačią kainą paveikti. Tam Vyriausybės yra numatytos nemažos lėšos kitų metų biudžete. Tačiau kai kalbame apie maisto ar paslaugų rinkas, tai čia Vyriausybės taikliausia politika yra indeksuoti pajamas, kurios nuo valstybės priklauso, kad būtų išlaikyta gyventojų perkamoji galia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerė teigė sutinkanti su Lietuvos banko (LB) analize, kad rekordišką maisto kainų kilimą lėmė šiemet dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ir Rusijos dirbtinai sukelta pasaulinė grūdų krizė bei energijos išteklių krizė Europoje.

„Akivaizdu, kad tai negali neturėti įtakos (maisto produktų kainoms parduotuvėje – BNS)“, – sakė premjerė.

Nustatant energetikos kainas, valstybė turi galimybę įsikišti, nes tai yra reguliuojama rinka ir tiesiog yra būdų pačią kainą paveikti.

Pasak jos, nepaisant to, kad šiuo metu įtampa nuslūgo, vis dėlto maisto kainos išlieka maždaug 50 proc. didesnės negu ilgametis vidurkis.

Lietuvos bankas pirmadienį paskelbė, kad kitąmet keisis infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos.

Banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad metinis maisto kainų augimas lapkritį siekė 35 proc. ir buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Labiausiai per metus brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc. aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 procentų.

LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet sieks 9,5 proc., o šiemet ji turėtų siekti 18,9 procento.

„Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas BNS nenorėjo komentuoti planuojamų investicijų, tačiau teigė, jog gamykla turėtų pradėti veiklą 2024 metų viduryje, o joje dirbs apie 100 žmonių. Anot jo, geopolitinės situacijos neapibrėžtumas turi įtakos tiek statybos, tiek žaliavų kainoms.

„Šiuo metu Vilniuje, buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje, turime nedidelį pilotinį fabriką: auginimą ir gamybą po vienu stogu. Tas bandomąsias produkcijos partijas kol kas tiekiame kaip pavyzdžius potencialiems klientams, o parduodame tik minimalius kiekius“, – sakė įmonės vadovas.

„Mūsų verslo koncepcija yra verslas-verslui, esame ingredientų tiekėjai mėsos pakaitalų gamintojams, sportininkams papildus – proteinus kuriančioms kompanijoms, taip pat įmonėms, kurios mūsų vabalų mėsą, o tiksliau, sausus miltus naudoja įvairių užkandžių, makaronų gamybai“, – pridūrė K. Lipnickas.

Paprasčiau kalbant, mes auginsime vabzdžius, juos vėliau džiovinsim, perdirbsim, o užsakovams pateiksime į miltus panašią sausą supakuotą medžiagą.

Pasak „Divaks“ vadovo, nors iš pirmo žvilgsnio vabzdžių valgymas vis dar atrodo egzotika, jų baltymai maistui – pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti ir sparčiai auganti pramonės kryptis.

„Mums ši idėja kilo 2019 metais, kai pamatėme, kad pasaulyje yra augantis poreikis tokiems produktams. Esame greta kitų panašių alternatyvų: yra dumbliai, grybiena, laboratorinė mėsa, bet pamatėme, kad vabzdžių tema pribrendo ir tuoj iššaus. Žiūrėdami į tai taip ir projektuojame, kad startuotume 2024-2025 metais su gamykla, kai jau žinomumas ir priimtinumas rinkoje bus pasiekęs tinkamą lygį“, – kalbėjo verslininkas.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad per dešimtmetį – iki 2030 metų ta pasaulinė rinka nuo dabartinių kelių šimtų milijonų turėtų išaugti iki 9-10 mlrd. eurų su kasmetiniu 20 proc. rinkos augimu. Tai reiškia, vietos visiems atsiras, tarp jų ir mums“, – sakė K. Lipnickas.

Pasak jo, gamykloje bus auginami vabzdžiai – didieji milčiai – yra visavertis baltymų šaltinis, turintis visų būtinų aminorūgščių, vitaminų ir mineralų, ir gali būti naudojamas kaip mėsos alternatyva, sporto mitybai, užkandžiams ir konditerijos gaminiams.

Be to, vabzdžiai bus maitinami šalutiniais gamybos produktais, jiems auginti reikia mažai vandens, o paliekamas CO2 pėdsakas taip pat yra itin mažas.

„Paprasčiau kalbant, mes auginsime vabzdžius, juos vėliau džiovinsim, perdirbsim, o užsakovams pateiksime į miltus panašią sausą supakuotą medžiagą“, – aiškino „Divaks“ vadovas.

Verslininko teigimu, kol kas 95 proc. produkcijos numatyta eksportuoti, daugiausia į Europos šalis, todėl ir Marijampolės LEZ gamyklos ir logistikos centrui buvo pasirinkta neatsitiktinai: „Tiesiog iš čia patogiausia ir efektyviausia kroviniais automobiliais gilyn į Europą vežti mūsų produkciją“.

Anot įmonės vadovo, trejus metus veikiančioje bendrovėje dirba 11 žmonių, o per dvejus metus pastačius gamyklą ir pasiekus optimalius pajėgumus jų skaičių perplanuojama išauginti dešimteriopai.  

„Lietuva ir Ispanija yra pasienio valstybės ir mes, kaip Europa, turime siekti visapusiško požiūrio į mūsų saugumą. Rytų partnerystė ir Pietų kaimynystė yra viena kitą papildančios, o ne prieštaraujančios bendraeuropinei politikai, programos“, – per bendrą ministrų spaudos konferenciją pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Anot jo, problemos prie vienos iš Europos sienų atsiliepia visam kontinento saugumui.

„Rusijos karas prieš Ukrainą yra didžiulė tiesioginė grėsmė Pietų kaimynystei ir visam regionui taip pat“, – kalbėdamas Madride pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat ragino nepakliūti į Rusijos propagandos spąstus, esą pasaulinę maisto krizę sukėlė Europos sprendimai, nes „kiekviena problema su kuria susiduriame – pradedant dujomis baigiant maistu yra sąlygota Putino sprendimų, siekiančiu jas paversti ginklu“.

„Rusijos karas prieš Ukrainą taip pat suartino Rytų ir Pietų Europos požiūrius į nelegalią migraciją. Lietuva patyrė gerai apgalvotą, cinišką, hibridinę ataką, kuria siekta destabilizuoti mūsų sienas ir paveikti visuomenę, todėl mes puikiai suprantame iššūkius, kuriuos ji sukelia“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.