„Europos Sąjunga dažnai naudojasi savo prekybos priemonių rinkiniu ir prekybos lengvatomis, tačiau tai tik siunčia protekcionistinius signalus, yra nukreipta prieš Kinijos įmones ir kenkia ES įvaizdžiui“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas), turėdamas omenyje naujas ES ekonominio saugumo stiprinimo priemones.

„ES visuomet giriasi esanti atviriausia rinka pasaulyje, tačiau išorinis pasaulis mato tik tai, kad ji pamažu pereina prie protekcionizmo“, – teigė Wang Wenbinas.

„Raginame Europos pusę laikytis pažado atverti rinką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, laikytis PPO [Pasaulio prekybos organizacijos] taisyklių ir nustoti ieškoti pasiteisinimo tam, kad būtų galima nepagrįstai slopinti bei riboti Kinijos verslą“, – pridūrė jis.

ES oficialiajame leidinyje trečiadienį pranešta, kad blokas pradeda tyrimą, kuris gali dar labiau padidinti įtampą su Pekinu.

Briuselis baiminasi, kad Kinija teikia pirmenybę vietos tiekėjams, ir oficialiajame leidinyje aprašė, kaip tai gali būti įgyvendinama, pavyzdžiui, per politiką „pirk prekę kinišką“.

ES taip pat susirūpinusi, kad Kinija gali taikyti importo apribojimus, taip pat nustatyti sąlygas, lemiančias „neįprastai mažų kainų [atsiradimą], kurių pelno siekiančios įmonės negali išlaikyti“, sakoma pranešime.

Tai pirmas tyrimas, atliekamas taikant ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę, kuria siekiama skatinti abipusiškumą patekimo į tarptautines viešųjų pirkimų rinkas srityje.

Jei tyrimo metu bus nustatytas nesąžiningas elgesys, ES gali apriboti Kinijos įmonių patekimą į 27 šalių bloko viešųjų pirkimų rinką.

Tai prilygsta šešioms išgelbėtoms gyvybėms kiekvieną minutę per 50 metų, teigė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.

Žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime PSO pateikė išsamią 14 vakcinų, naudojamų pagal Išplėstinę imunizacijos programą (EPI), kuri kitą mėnesį minės savo veiklos 50-metį, poveikio analizę.

„Vakcinos yra vienas galingiausių išradimų istorijoje, leidžiančių išvengti kažkada baimę kėlusių ligų“, – pareiškime sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Vakcinų dėka pavyko visiškai išnaikinti raupus, poliomielitas atsidūrė ant išnykimo ribos, o pastaruoju metu kuriant vakcinas nuo tokių ligų kaip maliarija ir gimdos kaklelio vėžys, stumiame į paraštes ir kitas ligas“, – nurodė jis.

„Tęsdami mokslinius tyrimus, investuodami ir bendradarbiaudami galime išgelbėti milijonus gyvybių šiandien ir per ateinančius 50 metų“, – pridūrė jis.

Tyrime teigiama, kad per penkis dešimtmečius skiepai išgelbėjo 101 mln. kūdikių gyvybių.

„Imunizacija labiausiai iš visų sveikatos intervencijų prisidėjo prie to, kad kūdikiai ne tik sulauktų pirmojo gimtadienio, bet ir išliktų sveiki iki pilnametystės“, – tvirtino PSO.

Tyrime nustatyta, kad per 50 metų skiepai nuo 14 ligų tiesiogiai prisidėjo prie kūdikių mirtingumo sumažėjimo 40 procentų.

Afrikoje sumažėjimas viršija 50 proc., nurodoma pranešime.

Didžiausią poveikį turėjo vakcina nuo tymų – labai užkrečiamos virusinės ligos, kuria dažniausiai suserga vaikai.

Tyrimo duomenimis, šiam skiepui priskiriama 60 proc. imunizacijos išgelbėtų gyvybių.

Vakcina nuo poliomielito reiškia, kad šiandien gali vaikščioti daugiau kaip 20 mln. žmonių, kurie kitu atveju būtų paralyžiuoti.

„Šie vaikų išgyvenamumo rodikliai rodo, kaip svarbu saugoti imunizacijos pažangą“, – teigė PSO, atkreipdama dėmesį į spartėjančias pastangas pasiekti 67 mln. vaikų, kurie per COVID-19 pandemiją praleido bent vieną vakcinaciją.

Įtariama, kad įvyko išpuolis panaudojant peilį.

Vietos policija pranešė, kad nukentėjusieji dėl sužalojimų gydomi Amano slėnio mokykloje Amanforde, Karmardenšyro grafystėje, apie 100 km nuo Velso sostinės Kardifo.

Policija neatskleidė, kas nutiko, kokio pobūdžio sužalojimai ir kodėl buvo sulaikytas įtariamasis.

Pasak policijos atstovės, daugiau asmenų neieškoma.

Mokykla, kurioje mokosi kone pusantro tūkstančio 11–18 metų moksleivių, buvo uždaryta.

Prie jos buvo pastebėti du greitosios pagalbos orlaiviai ir virtinė policijos automobilių.

Policija teigė žinanti, kad socialiniuose tinkluose plinta filmuota medžiaga iš incidento. Viename vaizdo įraše, pranešama, matyti išpuolio panaudojant peilį pasekmės.

„Prašytume žmonių nespekuliuoti, kol vyksta policijos tyrimas“, – sakoma policijos pareiškime.

Velso pirmasis ministras Vaughanas Gethingas (Vonas Getingas) socialiniame tinkle „X“ anglų ir valų kalbomis teigė esąs sukrėstas išgirdęs žinią apie rimtą incidentą“ Amanforde.

Jis taip pat padėkojo policijai ir greitosios pagalbos ekipažams už jų reakciją.

Karen Davies (Karen Deivis) iš mokyklos vadovybės portalui „Wales Online“ sakė, kad, jos manymu, incidentas buvo išpuolis panaudojant peilį ir kad buvo sužeisti du darbuotojai.

„Neturiu patvirtinimo, kokio rimtumo yra sužeidimai“, – sakė ji.

Jos teigimu, susitarimas pasiektas tarpininkaujant Katarui.

„29 vaikai turėtų išvykti į Ukrainą, o 19 – į Rusiją“, – sakė M. Lvova-Belova.

Ukrainos pusė apie tokį susitarimą kol kas neskelbė.

Praėjusiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais M. Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

„Prie sienos dislokuota daug pajėgų, o IDF (kariuomenė) šiuo metu vykdo puolamuosius veiksmus visame Pietų Libane“, – sakė J. Gallantas vaizdo pareiškime.

Jis taip pat teigė, kad per kelis mėnesius „pusė „Hezbollah“ vadų Pietų Libane buvo likviduoti“.

Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“ anksčiau pranešė, kad trečiadienį paleido raketų per sieną po to, kai per Izraeliui priskiriamą smūgį žuvo du civiliai.

Grupuotė ir anksčiau – vėlai antradienį – paleido raketų į Šiaurės Izraelį, atsakydama į civilių žūtis.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Izraelio kariai ir Irano remiamos „Hezbollah“ kovotojai beveik kasdien pasienyje apšaudo vieni kitus.

Nuo spalio 7 dienos Libane žuvo mažiausiai 380 žmonių, daugiausia „Hezbollah“ kovotojų. Tarp žuvusiųjų taip pat yra 72 civiliai, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Izraelis teigia, kad jo teritorijoje, Libano pasienyje, žuvo 11 karių ir aštuoni civiliai.

Jungtinės Karalystės naujienų agentūrų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip du žirgai bėgioja judriais keliais, nardydami tarp autobusų, taksi automobilių ir kitų eismo dalyvių.

Abu buvo su balnais ir kamanomis, o vieno iš jų krūtinė ir priekinės kojos, kaip panašu, buvo išteptos krauju.

Londone yra keletas prestižinių kariuomenės kavalerijos pulkų arklidžių, o aplink vyriausybinius pastatus Vaitholo, Bakingamo rūmų ar netoliese esančio Haid Parko vietovėse nuolat galima pamatyti žirgų.

Londono greitosios pagalbos tarnyba pranešė, kad 8.25 val. vietos (10.25 val. Lietuvos) laiku buvo gautas pranešimas apie Bakingamo rūmų kelyje nuo arklio numestą žmogų.

Išsamesnės informacijos apie sužeistuosius ir tikslias jų sužalojimo aplinkybes nepateikta.

Vienas vairuotojas radijui LBC pasakojo, kad laukė prie viešbučio Bakingamo rūmų kelyje, kai pajuto, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Jis teigė, kad prie automobilio matė tris ar keturis žirgus, o kariuomenės raitelis, pasak jo, gulėjo sužeistas.

Pranešama, kad vienas žirgas taip pat atsitrenkė į stovintį dviaukštį turistinį autobusą ir išdaužė priekinio lango stiklą.

Vienas keleivis socialiniame tinkle „X“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip juodas automobilis persekioja du žirgus.

„Tai buvo gatvė nuo Tauerio tilto link Laimhauso tunelio (...). [Žirgai] tiesiog bėgo pro automobilius, o paskui juos važiavo nežymėtas „Range Rover“, – sakė asmuo.

Kaip pranešė JK naujienų agentūra „Press Association“, pabėgo iki septynių žirgų, o policija, bendradarbiaudama su kariuomene, stengėsi juos sugrąžinti.

Kariuomenė savo pareiškime nurodė, kad „keli tarnybiniai žirgai šį rytą per įprastas pratybas išsilakstė“.

„Visi žirgai jau yra sugrąžinti į kareivines. Keli darbuotojai ir žirgai buvo sužeisti ir jiems teikiama reikiama medicininė pagalba“, – priduriama pranešime.

Du žirgus sugrąžino Londono policija, prižiūrinti finansų kvartalą „Square Mile“.

Pranešime teigiama, kad pareigūnai sugavo du gyvūnus ir kad „kariuomenės žirgų transportavimo furgonas surinko žirgus ir nugabeno juos pas veterinarus“.

Vasarį Europos Sąjunga patvirtino ketverių metų trukmės vadinamąją Ukrainos priemonę ir numatė 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų.

Pirmoji – 4,5 mlrd. eurų – dalis Ukrainai buvo skirta kovo 20 dieną.

„Ukraina ant savo pečių už mus visus neša sunkią naštą. Šiandien išmokame dar 1,5 mlrd. eurų pagal 50 mlrd. eurų Ukrainos priemonę“, – sakė U. von der Leyen savo įraše socialiniame tinkle „X“.

„Tai labai svarbu, kad Ukrainos valstybė ir paslaugos veiktų, kol ji kovoja su agresoriumi. Europa išlieka vieninga ir ryžtinga“, – pridūrė ji.

U. von der Leyen minimas Europos vieningumas kiek sumenko dėl balsingo, bet kol kas neefektyvaus pasipriešinimo paramai iš Vengrijos, kuri kaltina Ukrainą vykdant „raganų medžioklę“ prieš šalyje veikiančias Vengrijos įmones.

Pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pareiškė, kad jo šalis užblokuos naujausią paramos dalį, nors vasarį visi 27 ES lyderiai, įskaitant vengrų ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, susitarė dėl ketverių metų trukmės Ukrainos priemonės.

Neaišku, kokiu mechanizmu Vengrija galėtų pasinaudoti, kad užblokuotų paramos dalis, juolab kad V. Orbano prašymas jas peržiūrėti kasmet buvo atmestas.

Naujausias P. Szijjarto skundas prieš Ukrainą buvo susijęs su įtarimais, kad ši šalis planuoja panaikinti kelis Vengrijos farmacijos bendrovės „Richter“ vaistų platinimo leidimus, pažymi portalas „The Kyiv Independent“.

Budapeštas ne kartą blokavo finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, o Vengrija apskritai laikoma labiausiai Kremliui artima ES šalimi.

„Turiu sustoti ir pagalvoti“, kad būtų priimtas sprendimas, „ar turėčiau toliau vadovauti vyriausybei, ar turėčiau atsisakyti šios garbės“, rašė jis laiške, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, ir pridūrė, kad savo sprendimą paskelbs pirmadienį ir iki to laiko sustabdys savo darbotvarkę.

Madrido teismas trečiadienį nurodė pradėjęs preliminarų tyrimą dėl ministro pirmininko žmonos, kuri įtariama kyšininkavimu ir korupcija verslo srityje.

Teismo paskelbtame pranešime teigiama, kad tyrimas pradėtas balandžio 16 dieną ir kad jam taikomas slaptumo orderis.

Daugiau informacijos nebuvo pateikta.

Teismo pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai interneto naujienų svetainė „El Confidencial“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad B. Gomez atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl ryšių su keliomis privačiomis bendrovėmis, galiausiai iš vyriausybės gavusiomis lėšų ir sutarčių.

Straipsnyje pabrėžiama, kad tyrimas dėl premjero žmonos susijęs su jos galimais ryšiais su Ispanijos turizmo grupe „Globalia“, kuriai priklauso Ispanijos oro transporto bendrovė „Air Europa“.

Manoma, kad tie ryšiai galėjo atsirasti, kai „Air Europa“ derėjosi su vyriausybe dėl didžiulės finansinės pagalbos po to, kai bendrovė patyrė nuostolių per COVID-19 pandemiją.

Tuo metu B. Gomez vadovavo su Madrido verslo mokykla „Instituto de Empresa“ (IE) susijusiam fondui „IE Africa Center“. Šias pareigas ji užėmė iki 2022-ųjų.

Anot „El Confidencial“, „IE Africa Center“ ir „Globalia“ 2020 metais pasirašė susitarimą dėl rėmimo. Priduriama, kad tais pačiais metais B. Gomez rengė privačius susitikimus su „Globalia“ generaliniu direktoriumi Javieru Hidalgo (Chavjeru Hidalgu). Tuo metu bendrovė derėjosi su vyriausybe dėl daugiamilijoninės pagalbos, rašo „El Confidencial“.

2020-ųjų lapkritį P. Sanchezo vyriausybė nusprendė suteikti „Air Europa“ 475 mln. eurų finansinę paramą, bendrovei nukentėjus dėl pandemijos sukeltų apribojimų.

Anksčiau trečiadienį parlamente paklaustas apie kaltinimus, premjeras sakė, kad tiki šalies teisingumo sistema.

„Tokią dieną kaip šiandien, po išgirstų naujienų, nepaisant visko, vis dar tikiu Ispanijos teisingumo sistema“, – kalbėjo jis.

Mokesčiu, kuris bus renkamas tik tam tikromis dienomis, siekiama palengvinti garsiajam Italijos miestui tenkančią masinio turizmo naštą.

Ketvirtadienį vienai dienai atvykę lankytojai pirmą kartą turės už penkis eurus nusipirkti bilietą. Patekimą į Veneciją kontroliuos inspektoriai, atliksiantys patikrinimus svarbiausiose į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukto miesto vietose.

Venecija yra viena populiariausių turistų lankomų vietų pasaulyje. 2022 metais istoriniame centre, turinčiame vos 50 tūkst. gyventojų, naktį praleido 3,2 mln. lankytojų.

Dar dešimtys tūkstančių žmonių, dažnu atveju atvykusių iš kruizinių laivų, į siauras miesto gatveles apžiūrėti lankytinų vietų, įskaitant Šventojo Morkaus aikštę ir Rialto tiltą, plūsta dienos metu, be nakvynės.

Bilietais siekiama paskatinti vienadienius keliautojus atvykti ramesniais laikotarpiais, kad būtų apretintos milžiniškos minios.

Pagal dabartinį planą 2024 metais bilietai bus reikalingi tik 29 dienas, daugiausia gegužės–liepos savaitgaliais.

Ši naujovė sulaukia daug dėmesio, turistinėms vietovėms visame pasaulyje susiduriant su didėjančiu lankytojų skaičiumi, kuris skatina ekonomiką, tačiau sukelia nepatogumų vietos gyventojams ir rizikuoja pakenkti trapioms ekosistemoms bei istorinėms vietovėms.

Ispanijoje, antroje pagal lankomumą šalyje pasaulyje po Prancūzijos, dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį protestavo Kanarų salose, reikalaudami apriboti lankytojų skaičių šiame salyne.

Venecijos meras Luigi Brugnaro (Luidžis Brunjaras) naująją miesto schemą apibūdino kaip eksperimentą, kuris pasaulyje atliekamas pirmą kartą.

„Mūsų tikslas yra padaryti Veneciją tinkamesnę gyventi“, – sakė jis žurnalistams anksčiau šį mėnesį.

UNESCO perspėjimas

Venecija, išsidėsčiusi daugiau nei 100 mažų salų ir salelių Italijos šiaurės rytuose, laikoma vienu gražiausių pasaulio miestų.

1987 metais Jungtinių Tautų kultūros organizacija UNESCO įtraukė miestą ir jo lagūną į pasaulio paveldo sąrašą, nurodydama, kad tai nepaprastas architektūrinis šedevras.

Tačiau praėjusiais metais UNESCO pagrasino įtraukti Veneciją į paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą, motyvuodama masiniu turizmu ir dėl klimato kaitos kylančiu vandens lygiu.

Venecija tokio likimo išvengė tik po to, kai vietos valdžia pritarė naujai bilietų pardavimo sistemai.

Ši idėja jau seniai buvo svarstoma, bet ne kartą atidėta dėl nuogąstavimų, kad tai smarkiai sumažintų pajamas iš turizmo ir pakenktų judėjimo laisvei.

Praėjusį rugsėjį vykusiuose debatuose dėl bilietų plano opozicijos tarybos nariai šią priemonę pavadino skubotai parengta nuolaidžiavimo UNESCO išraiška, neturėsiančia jokio poveikio.

„Penkiasdešimt eurų galėjo ką nors pakeisti“, – sakė vienas iš jų, Gianfranco Bettinas (Džanfrankas Betinas).

2021 metais Venecija uždraudė didžiulių kruizinių laivų, iš kurių kasdien pasipila tūkstančiai vienadienių turistų, atvykimą, ir nukreipė juos į tolimesnį pramoninį uostą.

Miestas taip pat įvedė mokestį su nakvyne atvykstantiems lankytojams.

Nebus griežtos kontrolės

Venecijos meras pažadėjo, kad naujoji sistema turistams bus įvesta netaikant griežtos kontrolės ir išvengiant eilių, atmesdamas spėliones, kad miestas gatvėse įrengs užtvaras ar turniketus.

Kontrolieriai dirbs prie pagrindinių įvažiavimų į miestą, ypač prie pagrindinės traukinių stoties, ir kitose vietose.

Bilieto neturintys turistai bus kviečiami jį įsigyti atvykus. Tačiau jiems taip pat grės baudos nuo 50 iki 300 eurų.

Mokestis taikomas tik vienadieniams turistams, įeinantiems į senamiestį nuo 8.30 val. iki 16 val., tad lankytojams, atvykusiems į Veneciją vakarienės ar koncerto, mokėti nereikės.

Miesto gyventojai, Venecijoje gimę asmenys, studentai ir darbuotojai, taip pat turistai, užsisakę viešbučius ar kitas nakvynės vietas, nepilnamečiai iki 14 metų ir neįgalieji irgi išvengs šio mokesčio.

Kol kas nenustatytas limitas, kiek bilietų, parsisiųstų QR kodo pavidalu iš specialios interneto svetainės, gali būti platinama kiekvieną dieną.

Kompanijos pranešime sakoma, kad reaktorių aušinimo sistema veikia toliau ir kad radioaktyvumą stebinčiuose elektrinės objektuose neužfiksuota „jokių reikšmingų pakitimų“.

2011 metais Japonijos šiaurės rytų pakrantėje esančią Fukušimos elektrinę nusiaubė žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo 18 tūkst. žmonių. Tai viena didžiausių branduolinių katastrofų istorijoje.

„Maždaug 10.43 val. (4.43 val. Lietuvos laiku), sustojo elektros tiekimo linija A“, – sakoma TEPCO trečiadienio pareiškime, nepateikiant daugiau detalių.

Tuo pačiu laiku sustojo įrenginyje ALPS išfiltruoto vandens išleidimas, nurodė TEPCO.

Kompanija pridūrė, kad per kasimo darbus buvo sužeistas vienas darbininkas.

Per vėlesnį patikrinimą nustatyta, kad šis darbininkas incidento metu buvo šalia vienos elektros grandinės.

„Todėl manoma, kad šis darbininkas per kasimo darbus pažeidė kabelį“, – sakoma kompanijos pranešime.

Anksčiau TEPCO atstovas AFP sakė, jog „atrodo, kad yra ryšys tarp elektros nutrūkimo ir ALPS darbo sustojimo“.

„Bandome išsiaiškinti“ galimą ryšį tarp minėto sužeidimo ir elektros tiekimo sutrikimo, sakė jis.

Nukentėjęs darbininkas sąmonės neprarado ir nebuvo paveiktas radiacijos, tačiau jį apžiūrėjo objekte dirbantis gydytojas, buvo iškviesta greitoji pagalba.

Pernai išfiltruotas vanduo iš Fukušimos elektrinės buvo pradėtas leisti į Ramųjį vandenyną.

Objekte ėmė trūkti vietos naujoms vandens cisternoms statyti, be to, TEPCO turi padaryti vietos daug pavojingesniam darbui  – radioaktyvaus kuro ir nuolaužų pašalinimui iš trijų sugadintų reaktorių.

Japonija tvirtina, kad vanduo, kuris palaipsniui per kelis dešimtmečius bus išleistas į vandenyną, yra nekenksmingas ir smarkiai atskiestas jūros vandeniu.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir daugelis didžiųjų ekonomikų pritarė išleidimui.

Tačiau Kinija, prie kurios vėliau prisidėjo Rusija, uždraudė visą jūros produktų importą iš Japonijos, sakydama, kad Japonija teršia aplinką.

TATENA pareigūnai ir tarptautiniai ekspertai šiuo metu Japonijoje tikrina Fukušimos vandens išleidimą.

Atnaujintas išfiltruoto vandens išleidimas į vandenyną

TEPCO pranešime sakoma, kad vandens išleidimas atnaujintas 17.16 val. vietos (11.16 val. Lietuvos) laiku, po kelias valandas trukusio sustabdymo. Jokių anomalijų nepastebėta, nurodė kompanija.