Skatina rūpintis aplinka

Perdirbtų medžiaginių maišelių verslo „Maishell“ įkūrėja G.Jašinskaitė gimė ir užaugo Klaipėdoje.

Po mokyklos išvykusi mokytis ir dirbti Paryžiuje bei Londone jaunoji verslininkė grįžo į karantino sukaustytą uostamiestį, kuriame ir pradėjo vystyti savo verslo idėją.

„Gyvename visuomenėje, kupinoje pasirinkimų, pasiūlymų, galimybių, gyvename visko pasaulyje. Iš dalies tai puiku, nes turime laisvę rinktis, keisti, ieškoti geriau. Tačiau visos šios galimybės apakina žmogų. Mes pradedame pamiršti, kad sugedusį daiktą galima sutaisyti, jog ištrūkusią sagą galima įsiūti. Pamirštame savęs paklausti, ar naujas daiktas tikrai reikalingas, kur ir kokiomis sąlygomis jis pagamintas? Dar rečiau susimąstome, kur visi šie nebereikalingi daiktai, kartais tarnavę vos keletą minučių, baigs savo kelionę. Žmogus, manantis, kad pirkdamas tik naujus daiktus gerina savo gyvenimo kokybę, vis daugiau teršia aplinką – savo namus“, – pasakojo „Maishell“ įkūrėja G.Jašinskaitė.

Nors apie taršą plastiku kalbama vis dažniau, pakeisti vienkartines plastikines pakuotes medžiaginėmis nėra tvari išeitis.

„Mano idėja – sumažinti plastikinių maišelių vartojimą bei jų daromą žalą aplinkai, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo maišeliais, gaminamais iš perdirbtų medžiagų. Tekstilės industrija yra viena labiausiai teršiančių aplinką pasaulyje – naujiems rūbams pagaminti reikia tūkstančių litrų vandens. Dažnai gamybinės nuotekos yra paleidžiamos į vandens telkinius ar vietinius ūkius, taip nuodingomis medžiagomis užteršiama aplinka, maisto, geriamojo vandens šaltiniai“, – dalijosi G.Jašinskaitė.

Atsižvelgusi į socialines bei aplinkosaugos tekstilės industrijos keliamas problemas, G.Jašinskaitė nusprendė sukurti produktą, kuris ne tik būtų funkcionalus, bet ir darytų kuo mažiau žalos aplinkai bei žmonėms.

„Kai grįžau į Lietuvą ir galiausiai pasiryžau pradėti šį maišelių revoliucijos projektą, nemačiau kitokio sprendimo, kaip tik siūti maišelius iš naudotų medžiagų ar atraižų“, – prisiminė G.Jašinskaitė.

Masinio vienkartinių plastikinių maišelių vartojimo eros pabaiga – vienas daugelio pokyčių, kurie reikalingi siekiant sumažinti aplinkosaugos problemų mastą.

„Mano manymu, visų pirma yra svarbu jausti atsakomybę už savo veiksmus, pradėti pokyčius nuo savęs. Keisdami savo pačių įpročius, gal paskatinsime ir kaimyną rinktis kitaip. Tačiau esminiai, dideli pokyčiai gali būti pasiekiami tik padedant valstybei, nes ji turi įtakos gyventojų vertybėms, įpročiams. Štai, pastačiusi stiklo ir plastiko butelių supirktuves, Lietuva tapo viena labiausiai rūšiuojančių valstybių Europoje. Čilėje pernai buvo uždrausta naudoti vienkartinius plastikinius maišelius, kodėl ir mes negalime priimti tokio sprendimo? Tam, kad gyventume žalesnėje visuomenėje, valstybė galėtų skatinti žiedinės ekonomikos modelį, šviesti žmones apie vartotojiškumo keliamus pavojus, supažindinti su sprendimo būdais ir suteikti palankias sąlygas jiems įgyvendinti“, – dėstė G.Jašinskaitė.

Mokosi iš patirties

„Maishell“ prekės ženklas – tai pirmasis G.Jašinskaitės bandymas sukurti ir plėtoti savo verslą. Neseniai į Lietuvą grįžusi klaipėdietė dalijosi iššūkiais, su kuriais tenka susidurti dažniausiai.

„Dėl pandemijos šiuo metu negalimi renginiai ir parodos, kurios padeda užmegzti pažintis ir auginti užsakovų ratą. Elektroninis laiškas tikrai nublanksta prieš gyvą bendravimą. Medžiagas produktams perku dėvėtų drabužių parduotuvėse, o jos taip pat ilgą laiką buvo uždarytos. Tai šiek tiek pristabdė gamybą ir sumažino audinių įvairovę“, – dėstė G.Jašinskaitė.

Vis dėlto didžiausias iššūkis – pristatyti savo produkto privalumus ir įrodyti, kuo maišelis, pagamintas iš perdirbtų medžiagų, yra pranašesnis už vienkartinį plastikinį produktą.

„Turiu pripažinti, kad mano siūloma prekė nėra visiškai eilinė. Pirkėjas turi būti pasiryžęs pakeisti savo įpročius ir rinktis daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau aš tikiu, kad, laikui bėgant, edukuojant visuomenę ir valstybei skatinant tvarumą, žmonės vis dažniau rinksis daugkartinius maišelius“, – svarstė G.Jašinskaitė.

Iki šiol mergina daugiausia dirbo kino srityje. „Maishell“ – jos debiutas verslo srityje. Idėjų nestokojanti klaipėdietė sakė, kad neišbandyta veikla leido patirti naujų atradimų.

„Mokausi kiekvieną dieną! Šis projektas nuo A iki Z yra mano produktas – pati renku medžiagas, jas apdoroju, kerpu, siuvu, kuriu internetinę parduotuvę, dizainą ir visa kita. Tobulėti tikrai yra kur, suprantu, kad viena visko nepadarysiu ir nesužinosiu. Norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia skirstyti darbus, ieškoti komandos ir veikti drauge“, – tikino G.Jašinskaitė.

Po kelerių metų gyvenimo Vakarų Europos didmiesčiuose G.Jašinskaitė gimtąją Klaipėdą atrado iš naujo.

„Klaipėda yra jūrinis miestas, į kurį daug žmonių plūsta šiltuoju metų laiku. Todėl Klaipėda yra puiki vieta poilsiauti ir plėtoti sezoninius verslus. Tačiau ir šaltuoju metu reikia kurti veiklumą bei kultūrą skatinančias vietas, kad miestas išliktų gyvybingas, patrauklus. Kad ir kokiame pasaulio krašte būtumei, svarbu rasti bendraminčių ratą ir burtis į grupę, dalytis idėjomis, skatinti vienas kitą veikti. Tad ir būsimam jaunam verslininkui linkėčiau nelikti vienam, dalytis darbais ir veikti kartu“, – ragino G.Jašinskaitė.

Teko pakeisti formatą

Klaipėdos universiteto jubiliejui paminėti įstaigos bendruomenė organizuoja įvairius renginius – patirtis. Jų metu visi miesto gyventojai galės susipažinti su universiteto veikla iš arčiau ir lavintis įvairiose srityse.

„Parinktos patirčių temos atspindi visą Klaipėdos universiteto studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų spektrą bei socialines partnerystes, kuriose ryškus ir universiteto pėdsakas. Tad surinkome išties išskirtines, unikalias galimybes“, – džiaugėsi Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Inga Petrauskienė.

Šių renginių tikslinė auditorija – plati, kviečiami dalyvauti įvairaus amžiaus asmenys – nuo darželinukų iki senjorų. Renginiuose dalyvauja mokslininkai, Klaipėdos universiteto bendruomenė ir socialiniai partneriai.

Universiteto įsteigimo jubiliejiniai renginiai prasidėjo jau praėjusiais metais. Tačiau dėl karantino suvaržymų teko pakeisti jų formatą.

Kasinėjimai: patirčių programa susidomėjimą parodžiusiems klaipėdiečiams leido pasijusti tikrais archeologais. (KU nuotr.)

„Be abejo, karantinas pakoregavo ir patirčių grafiką, ir jų turinį. Kadangi, jau planuodami veiklas praėjusiais metais, numanėme, kad pandemijos situacija gali būti sudėtinga, daug patirčių nukėlėme į vėlesnius pavasario ir vasaros mėnesius. Atsižvelgdami į esamą situaciją, nuo pat pradžių dalį patirčių planavome ne kaip masinius, o labiau individualizuotus renginius. Tam, kad didesnė visuomenės ir bendruomenės dalis galėtų „išgyventi patirtį“ su mumis, kuriame vaizdo siužetus, kurie atskleidžia patirtus įspūdžius ir emocijas. Nemažai žmonių taip įsitraukia į patirtis ir pažįsta mus“, – pasakojo I.Petrauskienė.

Džiaugiasi pasiekimais

Per tris dešimtmečius Klaipėdos universitetas įsitvirtino Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje, taip pat bendradarbiavo tarptautiniu lygmeniu.

Kasinėjimai: patirčių programa susidomėjimą parodžiusiems klaipėdiečiams leido pasijusti tikrais archeologais. (KU nuotr.)

„Vienas reikšmingiausių pokyčių – įsiliejimas į kuriamą Europos universitetą EU-CONEXUS 2019-aisiais. Drauge su dar penkių skirtingų valstybių (Prancūzijos, Ispanijos, Kroatijos, Rumunijos ir Graikijos) universitetais partneriais kuriama bendra studijų ir mokslo erdvė, orientuota į tvarią išmanių pakrančių plėtrą. Europos universitetų tinklas dar kitaip vadinamas Ateities universitetu. Didžiuojamės per tą laiką išaugintais dviem stipriais mokslo centrais – Jūros tyrimų bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutais. Prestižiniame pasaulio aukštųjų mokyklų akademiniame reitinge „Academic Ranking of World Universities“ Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vystoma okeanografijos mokslo kryptis patenka tarp dviejų šimtų aukštųjų mokyklų pasaulyje. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 2021-aisiais tapo Kembridžo universiteto inicijuoto Baltijos geopolitikos tinklo vienu steigėjų. Neformalus tinklas vienija keliolika stipriausių pasaulyje institucijų, plėtojančių Baltijos regiono istorinių ir politinių procesų pažinimą“, – dėstė I.Petrauskienė.

Universiteto bendruomenė taip pat džiaugiasi ir didžiuojasi tapusi svarbia, stipria miesto dalimi.

„Įkūrimo 30-mečio minėjime Seime Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas Klaipėdos universitetą pavadino viena trijų uolų, kurios yra Klaipėdos miesto ir viso krašto pagrindas. Žinios, inovacijos, naujos tendencijos, jaunieji specialistai – visa tai labai aktualu sėkmingai ekonominei, socialinei ir kultūrinei regiono plėtrai“, – tikino I.Petrauskienė.

Ateityje – daug renginių

Universitetas ir toliau siekia augti kartu su savo studentų bendruomene.

„Klaipėdos universitetas sau formuluoja ambicingus tikslus, peržengiančius Lietuvos sienas. Siekiame tapti Baltijos regiono aukštojo mokslo lyderiu, kurio misija – ugdyti kūrybingas asmenybes ir kurti visuomenės gerovę“, – dalijosi I.Petrauskienė.

Balandį numatomi renginiai: ekskursija elektrinių autobusų gamykloje, istorinė ekskursija po Klaipėdos universiteto miestelį, sodinukų dalijimo akcija vaikams, mokslinė ornitologinė ekspedicija Kuršių mariose ir Nemuno deltoje bei žygis nuo Palangos iki Girulių.

Registracija ir platesnė programa susidomėjusiesiems – universiteto internetinėje svetainėje.

Mokosi neprarasti motyvacijos

Karantino suvaržymai sukėlė sunkumų moksleiviams visame pasaulyje. Pamokoms persikėlus iš klasių ir kabinetų į virtuves ir miegamuosius, moksleiviams, jų tėvams ar globėjams teko išmokti naujos rutinos.

Vis dėlto prie namų režimo vienos disciplinos prisitaiko lengviau nei kitos.

S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai pasakojo apie savo patirtis lavinant muzikinius įgūdžius nuotoliniu būdu.

"Mokytis muzikos buvo ir yra sunku, nes toks dalykas kaip muzika visiškai nėra tinkamas mokytis nuotoliniu būdu. Techniškai tekstą gali mokytis, bet meninio rezultato nepasieksi", – įsitikinusi gimnazistė Ugnė Batavičiūtė.

"Kaip ir visiems, man trūksta motyvacijos, energijos, taip pat prastėja regėjimas. Būna dienų, kai viskas lyg ir susitvarko, bet tik spėju pasidžiaugti, atsiduriu toje pačioje bedugnėje. Bandau stotis vėl ir vėl. Lyg vaikelis, besimokantis vaikščioti", – pasakojo gimnazistė Karolina Jurkutė.

"Tikrai negalėčiau sakyti, kad muzikos mokytis sekėsi blogai, nors iš pirmo žvilgsnio gali taip atrodyti. Žinoma, interneto ryšio problemos ir kartais pasitaikantys techniniai trikdžiai sukėlė šiek tiek nepatogumų. Tačiau mūsų mokyklos pedagogai stengėsi atrasti mokymosi būdus, kurie leistų kuo kokybiškiau dirbti ir nuolat tobulėti. Žinoma, prie kompiuterio ekrano praleista visa diena vargina regėjimą ir suteikia nemenką nuovargį. Svarbu pačiam ieškoti balanso ir nepamiršti nors keletui minučių išlėkti į lauką, pakvėpuoti grynu oru. Na, o privalumų galima įžvelgti visada! Vienas jų – galimybė dalyvauti daugelyje tarptautinių virtualių konkursų įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, ko be karantino tiesiog nebūtų įmanoma fiziškai suspėti. Taigi dalis mūsų konservatorijos mokinių, o tarp jų ir aš, skubame išbandyti savo jėgas siųsdami savo atliekamų kūrinių įrašus ir neretai užimame prizines vietas", – džiaugėsi gimnazistė Aušrinė Plonytė.

"Nebuvo taip sunku, kadangi visi techniniai niuansai buvo išsiaiškinti jau anksčiau – 2020-ųjų pavasarį. Tačiau sudėtingiau su motyvacija – trumpomis žiemos dienomis matant tiek mažai spalvų lauke, labai sunku likti motyvuotam ir laimingam. Kita vertus, jeigu randi atspirties tašką ir pradedi pats save motyvuoti, galima labai patobulėti. Susidarius tam tikrą planą, atsiranda laiko. Ir šį laiką galima investuoti į mokymąsi", – tikino gimnazistas Gytis Girdauskas.

"Kaip ir kitiems, karantinas man buvo išbandymas, nes negalėjau įsivaizduoti, kaip galima muzikos mokytis nuotoliniu būdu. Karantino pradžioje mokytis man buvo sunku. Bet, įdėjus pastangų ir suplanavus savo laiką, mokytis tapo lengviau. Tačiau nuotolinis mokymasis man niekada nepakeis kontaktinio. Muzikoje svarbiausia – geras instrumento garsas, o jo trūksta mokantis nuotoliniu būdu. Nors su pedagogais darome viską, kas yra įmanoma, privalumų tokiame darbe neįžvelgiau", – dėstė gimnazistė Liveta Jatulytė.

Muzika suteikia jėgų

Tačiau sunkumai yra vienas dalykas, o įkvėpimas – visai kas kita. Moksleiviai dėstė savo mintis, kuo muzika ir kūryba tokie svarbūs jaunam žmogui.

"Muzika jauną žmogų atgaivina. Man ji – lyg paguoda, savo jausmus aš galiu išlieti gitaros garsais", – dalijosi L.Jatulytė.

"Kūrybiškumas ir saviraiška jaunam individui yra be galo svarbios vertybės. Jos ne tik padeda lavinti mąstymą ir išlaisvinti vaizduotę, bet ypač svarbu, kad tai leidžia labiau suprasti save ir savo paties jausmus. Man būtent muzika padeda tai padaryti – jokia kita veikla taip neišlaisvina manęs ir nepriverčia šitaip įsijausti. Ypač šiuo laikotarpiu, kai kiekviena diena praleidžiama absoliučioje izoliacijoje ir neretai gali tapti pilkoka. Tik muzikos garsai palaiko turimą motyvaciją ir paskutinius pozityvumo lašus, primindama apie taip trokštamo tikslo siekimą", – pasakojo A.Plonytė.

"Kai esi ar nori tapti profesionaliu muzikantu, muzika užpildo tavo asmenybę ir, galima sakyti, pačią esybę. Mano akimis, muzika praturtina gyvenimą spalvomis. Grodamas kūrinį aš jaučiu save, kūrinį ir klausytojus, manau, tai yra vienas geriausių pojūčių gyvenime. Kartais būna labai sunku susigyventi su tam tikrais pokyčiais ar jausmais, ir muzika leidžia juos ištransliuoti, veikia kaip meditacija", – teigė G.Girdauskas.

"Kiekvienam muzikinė patirtis yra naudinga. Ji praplečia akiratį. Kiek esu pastebėjusi, žmonės tada tampa draugiškesni, įdomesni", – sakė K.Jurkutė.

"Bet kokia meno šaka ir kūryba augina žmogų kaip asmenybę, jis sąmoningiau reaguoja į tam tikras situacijas, kai reikia mąstyti kritiškai. Menas ir kūryba teikia malonumą bei platesnį požiūrį į žmogų ir pasaulį. Ne visi turi būti muzikantai, tačiau net ir mažiausias suvokimas apie meną skatina žmogų mąstyti kūrybiškiau, žvelgti į pasaulį ne racionaliu žvilgsniu. Taigi muzikos mokyklos baigimas nepakenkia nė vienam žmogui", – tikino U.Batavičiūtė.

Patirtis: S.Šimkaus konservatorijos moksleiviai, kol nebuvo prasidėjusi pandemija, įvairiuose renginiuose pasirodydavo prieš dideles auditorijas.

Pasilikti ar išvykti?

Paklausti, ar po mokyklos baigimo planuoja likti Klaipėdoje, moksleiviai atsakė skirtingai. Vieniems norisi pažinti daugiau skirtingų kultūrų, kitiems ilgu ramesnių vietų, tačiau yra ir planuojančių kurti ateitį čia.

"Po mokyklos baigimo savo planuose nesu numačiusi pasilikti uostamiestyje. Norisi nukeliauti truputį tolėliau, pamatyti ir surasti naujovių, praplėsti savo akiratį ir galbūt netgi pažinti naujas kultūras. Manau, kad studijos yra tas laikotarpis, kai reikia save praturtinti naujais potyriais, motyvacija, informacija ir, žinoma, neišdildomais prisiminimais. Todėl Klaipėdoje studijuoti nenorėčiau, nes ją puikiai pažįstu, joje surasčiau nedaug naujo. Tačiau, gali būti, vieną dieną, pabaigusi studijas ir įgijusi patirties, žinių, pamačiusi pasaulio, grįšiu į gimtąjį pajūrio kraštą", – kalbėjo A.Plonytė.

"Svarstau apie galimybę Klaipėdoje toliau tęsti studijas po mokyklos baigimo, bet nežinau, kur gyvenimas iš tikrųjų nuves. Tai priklausys nuo profesijos specializacijos, o ne nuo to, kokiame mieste norėčiau studijuoti. Man labiau patinka maži miesteliai, iš kokio ir esu kilusi. Todėl po studijų labiau norėčiau gyventi nedideliame mieste. Man reikia gamtos, rytinio paukščių čiulbesio. Nemėgstu miesto šurmulio ir triukšmo", – svajojo U.Batavičiūtė.

"Mano manymu, visiems reikėtų pajusti savarankišką jaunystės gyvenimą. Reikia siekti gyvenimo tikslų, svajonių, tačiau tam būtinos žinios bei savarankiškumas. Artimiausiu metu neplanuoju keliauti į užsienį, bet jei pasitaikys galimybė, pasinaudosiu ja. Turiu daug ko išmokti ir patirti, kad sugrįžusi į Klaipėdą turėčiau kuo prisidėti", – žadėjo K.Jurkutė.

"Taip, aš planuoju likti Klaipėdoje, nes stosiu į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą, į gitaros specialybę", – tikino L.Jatulytė.

"Būtent po mokyklos baigimo – ne, bet tikrai manau, kad grįšiu pabaigęs studijas. Keista, bet Klaipėda man – kaip gimtasis miestas, nors pats esu iš Vilkaviškio. Čia esantys muzikiniai kolektyvai yra draugiški, motyvuoti, profesionalūs ir svarbiausia – vieningi. Beje, Klaipėdoje, mano akimis, yra daug jaukiau nei kituose Lietuvos miestuose", – pastebėjimais dalijosi G.Girdauskas.

Traukia galimybės

Moksleivių mintys ir įspūdžiai skyrėsi ir kalbant apie Klaipėdos miesto patrauklumą jaunimui.

Jaunieji muzikantai nesivaržė dalytis savo mintimis apie stipriąsias miesto puses ir sritis, kur dar galima tobulėti.

"Sutinku, Klaipėda yra patrauklus miestas jaunimui, nes čia vyksta įvairių renginių, skirtų šiai amžiaus grupei. Kadangi nesu klaipėdietė, mane visada žavėjo čia organizuojamos dainų šventės – mano mieste tokių renginių nėra. Klaipėdos koncertų salė muzikaliam jaunimui suteikia galimybę išgirsti žymius kūrinius gyvai ar įgyti patirties koncertuojant salėje prieš daugybę žiūrovų. Mano manymu, besimokantiems muzikos Klaipėdoje yra pasiekiamos visos galimybės, tačiau nėra jaunimo, kuris norėtų jos mokytis", – apgailestavo L.Jatulytė.

Nors moksleiviai bei mokytojai susidūrė su įvairiais sunkumais lavindami muzikinius įgūdžius karantino sąlygomis, jaunieji muzikantai ir toliau sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose.

"Remdamasi savo patirtimi, manau, Klaipėdoje yra trūkumų, kurie galbūt sumažina čia atvažiuojančiųjų studijuoti skaičių. Visų pirma, Klaipėdoje vyksta nedaug renginių, įtraukiančių kūrybišką ir muzikalų jaunimą. Nors ir esu dalyvavusi keliuose, kurie iš tikrųjų buvo įdomūs ir nematyti, apie juos nebuvo plačiai skleidžiama informacija, todėl ir dalyvavusiųjų skaičius nesusidarė didelis. Klaipėdoje yra institucijų, teikiančių muzikinį išsilavinimą. Kadangi mokausi vienoje jų, galiu teigti, esu labai patenkinta savo įgautomis žiniomis, patirtimi ir mane mokančiais mokytojais. Todėl specifiškai šiuo aspektu galimybės – puikios. Esu labai laiminga, kad čia mokausi", – dėstė A.Plonytė.

"Manau, kad Klaipėda yra puikus miestas muzikaliam jaunimui. Turime tokius projektus kaip S.Šimkaus konservatorijos "Muzika kviečia kiekvieną" ar Klaipėdos džiazo orkestro "Pažink muzikos kelią", kuriame Klaipėdos jaunimas groja kartu su džiazo orkestru. Kol yra noro ir motyvacijos, Klaipėdoje esi laukiamas visur, bet tam reikia įdėti ir labai daug darbo", – teigė G.Girdauskas.

"Klaipėda – tikrai jaunimui tinkamas miestas, čia kuriasi daug naujų darboviečių, kurios siūlo puikias perspektyvas, taip pat vyksta daug įvairių renginių. Šis miestas yra kosmopolitiškas, vis atsinaujinantis, patrauklus ir tvarkingas. Manau, kad dauguma muzikantų, kurie svajoja apie atlikėjo gyvenimą, po mokyklos baigimo stoja studijuoti į Vilnių ar išvažiuoja į užsienį, nes ten yra daugiau specialybių. Pianistas net negalėtų mokytis Klaipėdoje, nes čia tiesiog nėra tokios specializacijos studijų. Tačiau tobulėjimui ir saviraiškai po studijų Klaipėdoje yra visos galimybės. Čia galima koncertuoti, dirbti, siekti muzikinių aukštumų. Šiame draugiškame, gana ramiame, jaunatviškame mieste nematau didelių trukdžių. Ypač jei žmogus pats įdeda pastangų, siekia į gyvenimą kibtis pats ir nelaukia, kol viskas jam bus atnešta ant lėkštutės. Nes daugiausia skundžiasi tas, kuris nieko nedaro", – dalijosi U.Batavičiūtė.

"Anksčiau aš norėjau pabėgti iš Lietuvos, kadangi mūsų šalis nėra iš didžiausių, turtingiausių ir daug žadančių. Tai buvo vaiko mintys, bet nėra smagu, kai net vaikai pradeda taip nepagarbiai galvoti apie savo gimtinę. Jei matome spragų, jas turime taisyti. Niekas kitas to nepadarys už mus. Turime veikti patys. Tuomet pamatysime ne tik Lietuvos, bet ir mūsų darbų, kultūros, galbūt ir bendradarbiavimo grožį. Klaipėda nėra atsilikusi nuo kitų Lietuvos miestų. Kaip ir kiti miestai, turime įvairiausių mokymo įstaigų – tarp jų ir muzikos mokyklas. Jaunieji muzikantai tikrai gali susirasti sau tinkamą ir patinkančią įstaigą. Tik, deja, nėra didelio aukštojo mokslo įstaigų pasirinkimo. Bet jei veiksime, galbūt ir jų turėsime daugiau", – skatino K.Jurkutė.

Kelionės: iki karantino moksleiviai kartu vykdavo į ekskursijas ir pažindavo įvairias vietas Lietuvoje.

Puoselėja muzikantų gebėjimus

Šiuo metu S.Šimkaus konservatorijoje mokosi 120 moksleivių. Ši įstaiga – bendrojo ugdymo gimnazija su specializuota muzikos programa.

"Mūsų tikslas – puoselėti vaikų muzikinius gebėjimus, ruošti juos profesionalaus muzikanto keliui. O tiems, kurie nesirenka muziko profesijos, – suteikti galimybę profesionaliai susipažinti su muzika bei tapti inteligentiškiems", – dėstė S.Šimkaus konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė.

Moksleiviams suteikiamos akademinės žinios, taip pat ugdomi bendradarbiavimo įgūdžiai, empatija, skatinama kūryba.

"Kultūra ir jaunimo bendravimas yra didelės vertybės miesto bendruomenėje", – tikino R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.

Nors moksleiviai bei mokytojai susidūrė su įvairiais sunkumais lavindami muzikinius įgūdžius karantino sąlygomis, jaunieji muzikantai ir toliau sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose.

"Bendrąjį ugdymą prie karantino pritaikėme kaip ir visos šalies mokyklos. Su muzikiniais dalykais – kiek sudėtingiau. Nė viena platforma neatkartoja kokybiško garso, kuris vėluoja, todėl ansamblinis muzikavimas neįmanomas. Tačiau nepasiduodame ir dirbame. Nors viskas vyksta lėčiau, rezultato siekiame kuo geresnio. Taip pat turime daug virtualių konkursų, kai vertinimo komisijai siunčiami vaizdo įrašai, laureatų. Mokytojai sugeba mokinius motyvuoti nuosekliam savarankiškam darbui", – pasakojo direktorė.

Kaip minėjo patys moksleiviai, Klaipėdoje po mokyklos planuoja likti ne visi. Nors čia yra nemažai galimybių, tobulėti miestui dar yra kur.

"Kuo daugiau jaunimo norės likti Klaipėdoje, tuo jai ir jos gyventojams bus geriau. Jaunimo galimybės priklauso nuo veiklų pasiūlos, supančio fono. Dabar jis yra kiek niūrokas. Tam, kad jaunimas nebėgtų į sostinę, svarbi stipri aukštoji mokykla, kurios šiuo metu nėra", – svarstė R.Krikščiūnaitė-Barcevičienė.

"Šiuo metu mes labiausiai norime išlaikyti egzaminus ir baigti mokyklą. Manau, kiekvienas susiduriame su begalybe minčių apie karantiną. Iš kur pasisemti motyvacijos? Kaip nepasiduoti? Kodėl taip sunku? Kada viskas baigsis? Ko mums mažiausiai reikia, tai priminimo apie jį. Manau, būtų geriau, jei nešvaistytume laiko galvodami "kodėl", o geriau imtumėmės permainų", – tikino K.Jurkutė.

Dalysis patirtimi

Šį mėnesį prasideda dar viena projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ iniciatyva. Lyderystės platformos koordinatoriai inicijuoja laidų ciklą „Tapk verslo lyderiu“, kuris bus transliuojamas „Choose Klaipėda“ (liet. „Rinkis Klaipėdą“) „YouTube“ kanale.

Šiose laidose miestiečiai turės galimybę virtualiai susipažinti su jaunaisiais Klaipėdos verslininkais. Tiesa, dėl pandemijos laidos kūrėjai turėjo kiek pakeisti planus ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

„Šiuo metu labai sudėtinga patekti į įmones ir turėti galimybę dalyvauti gamybos ar paslaugų teikimo procese. Dėl to buvo nuspręsta prisitaikyti ir pakeisti laidos formatą, siekiant kuo mažesnio kontakto tarp laidos vedėjų ir dalyvių. Tikimės, kad sumažėjus pandemijos suvaržymams galėsime gyvai dalyvauti Klaipėdos miesto verslų gyvenime ir tai perteikti žiūrovams“, – vylėsi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.

Gali tapti laidos herojais

Laidų cikle jaunieji verslininkai pasakos savo sėkmės istorijas ir atskleis, su kokiais iššūkiais tenka susidurti įsitvirtinant Klaipėdoje.

Klausimus užduos miesto jaunimas – laidos vedėjais gali tapti miestiečiai, užpildę atrankos anketą. Taip norintys pradėti verslą jaunuoliai galės užduoti jiems rūpimus klausimus žmonėms, kurie jau turi patirties šioje srityje.

„Juk kiekvienam įdomu, nuo ko reikia pradėti kuriant savo verslą, kaip vyksta paslaugų ir produkto procesas, su kokiais iššūkiais susiduria jaunieji verslininkai“, – svarstė S.Štraupaitė.

Siekdami į kūrybinį laidos procesą įtraukti Klaipėdos jaunimą, organizatoriai suteikia galimybę visiems norintiesiems užpildyti anketą ir tapti ne tik laidos vedėjais, bet ir pačiais herojais.

„Jaunuolis laidos vedėjas tiesiogiai susipažįsta su jaunaisiais verslininkais ir gali asmeniškai užduoti rūpimus klausimus ar teirautis patarimų. Taip pat kviečiame jaunuosius verslininkus tapti laidų herojais. Tai – galimybė pasidalyti savo sėkmės istorijomis ir motyvuoti Klaipėdos jaunimą kurti savo verslą būtent čia“, – pasakojo S.Štraupaitė.

Verslininkų netrūksta

Kūrybinė grupė džiaugiasi, kad įkvėpimo ir turinio laidų ciklui netrūksta. Problemų iškyla tik stengiantis prisitaikyti prie nepalankių pandemijos sąlygų.

„Galbūt kam nors ir kyla nuostaba, tačiau Klaipėdoje yra daug jaunųjų kūrėjų ir verslininkų bei jauno verslo pavyzdžių, tokių kaip „10 tiltų“, „Ateik ateik“, „Cartel studio“ ir daug kitų. Todėl surasti jaunų verslininkų sėkmės istorijų sunku nebuvo. Sudėtingiau kūrybinei grupei suderinti filmavimo procesą atsižvelgiant į griežtus pandemijos suvaržymus“, – tikino S.Štraupaitė.

Mieste besikuriantis ir jau įsitvirtinęs jaunimo verslas aprėpia įvairias sritis.

Pirmoje laidoje bus galima susipažinti su kūrybinėmis industrijomis Klaipėdoje, vėliau bus pristatytos IT, aptarnavimo srities ir kitos temos.

Kad žiūrovams būtų lengviau susigaudyti miesto verslo bendruomenėje ir atrasti galimybių sau, visos laidos bus suskirstytos į temas.

„Šio ciklo tikslas – įkvėpti Klaipėdos miesto jaunimą likti Klaipėdoje ir kurti savo verslą, paskatinti jaunimą kūrybai ir supažindinti su nuosavo verslo subtilybėmis. Tikimės, kad laidos „Tapk verslo lyderiu“ paskatins Klaipėdos miesto jaunimo kūrybiškumą ir norą aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą, kurti ir skleisti žinią, kad Klaipėda – šių metų Europos jaunimo sostinė“, – teigė S.Štraupaitė.

Pramogos – gryname ore

Visą pasaulį palietusi pandemija paveikė ir mokymosi procesus.

Studentai šiuo metu paskaitas ir seminarus lanko virtualiai, tai sukelia įvairių nepatogumų. Stengdamiesi nors kartais pailsėti nuo ekrano, LCC studentai džiaugiasi galimybe praleisti laiką gamtoje ir pasidžiaugti lietuviška žiema.

„Dėl nuotolinio mokymosi prie kompiuterio ekrano praleidžiu neįprastai daug laiko, dėl to net pradėjo skaudėti akys. Tačiau turiu daug galimybių išeiti į lauką, vaikščioti paplūdimyje. Eidavau čiuožinėti nuo kalniuko, kai buvo sniego. Taip pat dabar galiu miegoti daugiau nei anksčiau“, – dalijosi anglų kalbos ir literatūros studentė iš Hondūro Katherine Handal.

Socialinis gyvenimas smarkiai pakito, nes nebegalima laisvalaikio leisti taip, kaip būdavo įprasta. Studentai dalijosi savo patirtimi, kaip jie bando išlaikyti žmogišką kontaktą su aplinkiniais.

Stengdamiesi nors kartais pailsėti nuo ekrano, LCC studentai džiaugiasi galimybe praleisti laiką gamtoje ir pasidžiaugti lietuviška žiema.

„Kadangi gyvenu bendrabutyje, stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko su kitais čia gyvenančiais studentais. Vakarais susirenkame žaisti stalo žaidimų ar kartu gaminti valgyti. Žinoma, besilaikydami visų saugumo priemonių. Taip pat dėl karantino turiu daugiau galimybių sportuoti lauke. Beveik kiekvieną vakarą einu pabėgioti į mišką ar palei upę“, – pasakojo šiuolaikinės komunikacijos studentė iš Albanijos Noka Evianda.

Veiklos – ir po paskaitų

„Mano nuomone, kad ir kur būtum, karantiną visur išgyvename panašiai – ėjimas į parduotuvę nusipirkti maisto tampa didžiausia savaitės pramoga. Vis dėlto, manau, man pasisekė, kad užstrigau Klaipėdoje dėl trijų priežasčių. Visų pirma, šiemet buvau prie jūros daugiau kartų nei per trejus praėjusius metus kartu sudėjus. Antra, nuomojuosi butą už universiteto ribų, todėl turiu daugiau erdvės nei bendrabutyje. Taip lengviau dalyvauti internetinėse paskaitose ir rūpintis savo emocine gerove. Trečia, gyvenu su kita studente iš mūsų universiteto. Mūsų patirtys labai panašios ir galimybė jomis dalytis tikrai palengvina kasdienybę“, – teigė šiuolaikinės komunikacijos studentė iš Ukrainos Vira Kondratyuk.

Kad studentai neprarastų motyvacijos ir turėtų užsiėmimų po paskaitų, universiteto bendruomenė rengia įvairias veiklas. Studentai džiaugiasi galimybe dalyvauti virtualiuose renginiuose ir konkursuose.

„Universitetas labai aktyvus netgi karantino sąlygomis. Laikantis visų saugumo priemonių, vis dėlto užtikrinama, kad studentai būtų užimti. Organizuojami virtualūs seminarai ir smagūs bei įdomūs renginiai, nesusiję su mokslais“, – džiaugėsi N.Evianda.

„Taip pat verta paminėti, jog universitetas užtikrino, kad visi būtume saugūs ir būtų laikomasi visų reikiamų saugumo reikalavimų ir taisyklių. Studentai sulaukia visos reikiamos pagalbos“, – teigė anglų kalbos ir literatūros studentas iš Irako Ali Haji.

Sunkiau mokytis

Paskaitos ir diskusijos po jų – esminė studijų patirties dalis. Tačiau šiuo metu studentai šiose veiklose dalyvauti gali tik per kompiuterio ekraną. Tai kelia iššūkių randant motyvacijos ir palaikant studijų kokybę.

„Šiomis sąlygomis sunkiau rasti motyvacijos mokslams, nes tiek daug laiko praleidžiama prie kompiuterio. Tiek dėstytojų, tiek studentų galimybės yra suvaržytos. Visiškai suprantu karantino svarbą, tačiau studijų galimybės tikrai buvo paveiktos neigiamai“, – dalijosi K.Handal.

„Nuotolinės paskaitos nėra labai paprastos, nes tiek studentai, tiek dėstytojai turi įdėti papildomų pastangų besimokydami ar dėstydami. Mokymasis internetu gali būti labai varginantis, reikalauja griežtos disciplinos norint būti aktyviems per paskaitą. Kasdien turiu prisiversti atsikelti anksti iš ryto ir mokytis, todėl tai gera patirtis mokantis planuoti savo laiką efektyviai“, – tikino N.Evianda.

„Namie lengviau išsiblaškoma. Kai turi atsikelti iš ryto ir fiziškai keliauti į paskaitą, lengviau nusiteikti mokslams. Dabar, kai paskaitos vos žingsnis nuo mano lovos, reikia pačiai susikurti rutiną ir jos laikytis. Seniau kelionė iki universiteto padėdavo tai užtikrinti. Taip pat svarbus faktorius – žmogiško kontakto trūkumas. Nors technologijos užtikrina, kad paskaitos ir diskusijos išlieka kokybiškos šiomis sąlygomis, ekranas visgi sukuria ribas. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad paskutinių savo studijų metų didžiąją dienos dalį praleisiu sėdėdama virtuvėje. Tačiau labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę užbaigti savo studijas“, – tikino V.Kondratyuk.

Džiaugiasi gyvenimu Klaipėdoje

Paklausti, ką studentai labiausiai vertina Klaipėdoje, dažniausiai užsimenama apie gamtos artumą ir įvairių renginių, festivalių gausą. Mieste jie rasdavo daug jaukių kavinių ir kitų vietų, kur gera praleisti laisvalaikį, būti su draugais.

„Prieš koronavirusą man labai patiko dalyvauti festivaliuose ir kituose renginiuose Klaipėdoje. Dabar stengiuosi kuo daugiau vaikščioti po senamiestį ir aplankyti nematytas vietas. Man labai patinka būti miške, paplūdimyje ar nueiti kavos. Labai vertinu tai, kad čia galima visur nueiti pėstute ir nebūtina naudotis autobusu ar mašina. Svarbiausia, čia jaučiuosi saugiai. Vasaromis labai patogu keliauti dviračiu. Klaipėdos atmosfera yra moderni, čia taip pat gausu kultūrinių ir istorinių vietų“, – dėstė K.Handal.

„Klaipėda tapo mano namais. Aš čia jaučiuosi gerai ir tikrai grįšiu apsilankyti po to, kai baigsiu savo studijas. Mano mėgstamiausias dalykas Klaipėdoje – gamta. Bet kada galiu nueiti į mišką ar prie jūros. Vienintelis dalykas, ko galėtų būti daugiau, – renginių anglų kalba už LCC ribų. Vis dėlto daug dalykų patobulėjo nuo tada, kai čia persikrausčiau 2017-aisiais. Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ renginiai ir iniciatyvos taip pat suteikia daugiau galimybių studentams įsitraukti į miesto gyvenimą už LCC ribų“, – pasakojo V.Kondratyuk.

„Gyvenu Klaipėdoje jau dvejus metus, ir gyvenimas čia paprastas, jei turi darbą ir moki kalbą. Galvojant apie gyvenimą bet kurioje pasaulio vietoje, visų pirma svarbiausia – saugumas, po to išlikimas ir pramogos. Visa tai galima rasti Klaipėdoje. Aš labai myliu gamtą, todėl Klaipėda man puiki vieta, ypač vasarą. Visgi manau, kad vietiniai gyventojai galėtų būti atviresni užsieniečiams, nes kartais jaučiuosi, kad nepriklausau šiai šaliai. Tačiau žmonės, vos juos geriau pažįsti, čia labai malonūs“, – pasakojo A.Haji.

„Man patinka gyvenimas Klaipėdoje. Miesto gyventojai labai draugiški ir padedantys. Būtų puiku, jei tarptautiniai studentai turėtų daugiau galimybių savanorystei ir praktikai atlikti. Taip mums būtų lengviau pažinti miestą, jo kultūrą ir įsitraukti į bendruomenės veiklas“, – sakė N. Evianda.

Išbandė visokius formatus

Organizuoti projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ veiklas karantino sąlygomis nėra lengva, tačiau komanda šiems iššūkiams jau buvo pasirengusi. Bandomosios veiklos prasidėjo dar praėjusį pavasarį, kai koronavirusas tapo globaliai atpažįstama grėsme.

Naujai susiformavusi koordinatorių komanda nuo pat pradžių įprato kurti kelis veiklų scenarijus, kad planai būtų įgyvendinami net nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.

„Per praėjusius metus projektą koordinuojanti komanda bei platformų koordinatoriai kartu su partneriais įgyvendindami veiklas išbandė tikriausiai visus galimus formatus. Rengėme kūrybines dirbtuves „Drive In“ kino seansų metu, diskusijas elektriniuose autobusuose, nuotolines konferencijas, mokymus ir debatus. Taip pat įgyvendinome gyvas veiklas ribodami dalyvių skaičių, skaidydami grupėmis ir kitaip siekdami užtikrinti visus saugumo reikalavimus“, – prisiminė projekto vadovė ir Kūrybiškumo platformos koordinatorė Greta Meškauskienė.

Tad ir šių metų renginiai startavo ekranuose. Pirmoji spaudos konferencija vyko nuotoliniu būdu, o kovą prasidėsiantis moksleivių forumas taip pat bus virtualus.

„Į vis besikeičiančią situaciją žiūrime daug ramiau nei praėjusiais metais. Pasisėmę patirties jau žinome, kuriems renginiams puikiai tinka ir nuotolinis įgyvendinimo būdas, o kuriems realizuoti lauksime palankesnės situacijos“, – pastebėjimais dalijosi G.Meškauskienė.

Nors įprastomis sąlygomis bendradarbiavimas būtų paprastesnis, šiuo metu koordinatoriai naudojasi nuotolinės komunikacijos platformomis. Įgyta patirtis padeda ir toliau produktyviai siekti užsibrėžtų tikslų.

Susidomėjimas auga

Projekto organizatoriai tikisi pasiekti kuo platesnį jaunimo ratą. Tačiau kartais iškyla sunkumų todėl, kad tai – pirmas kartas, kai miestas Lietuvoje tampa Europos jaunimo sostine.

„Šis projektas Lietuvai pirmas, visuomenėje vis dar populiarus mąstymas, kad Europos sostinė gali būti tik kultūros. Neretai išgirstame „Klaipėda – Europos jaunimo kultūros sostinė 2021“. Tačiau, visuomenei geriau susipažįstant su šiuo projektu ir jo tikslais, mažėja ir netikslaus tapatinimo atvejų“, – pasakojo G.Meškauskienė.

Vis dėlto dėl jaučiamo į jaunimą orientuotų iniciatyvų stygiaus projektas susilaukia palaikymo iš su jaunimu dirbančių organizacijų ir specialistų, taip pat ir paties jaunimo.

„Pastebėjome tendenciją, kad standartiniai renginių formatai nebesulaukia tokio susidomėjimo, kokio tikimasi. Projekte numatyti mokymai, diskusijos, forumai ir kitos, ne į pramogas orientuotos veiklos, susiduria su iššūkiais. Standartinėmis priemonėmis sudominti jaunimą sudėtingiau, nes šiandienos kasdienybėje bet kokia informacija, kai ji mums aktuali, pasiekiama keliais mygtuko paspaudimais“, – sakė G.Meškauskienė.

Šie iššūkiai skatina koordinatorius ieškoti originalių būdų, kaip pateikti informaciją ir sudominti jaunimą.

„Turime kalbėti jaunimui suprantama kalba ir veikti jiems patraukliais metodais. Kitaip nepavyks“, – dėstė G.Meškauskienė.

Didėjant skaitmeninio pasaulio svarbai, siekiama su jaunimu bendrauti virtualiai. Šiuo metu populiarūs videolaidų ir tinklalaidžių formatai pasiekia platesnę publiką.

„Žinoma, kai visas pasaulis gyvena virtualiai, matome, kad tam tikrose platformose jaunimas pasyvesnis. Tačiau susidomėjimas projektu auga – tai atspindi ir didėjančios ambasadorių gretos, platėjantis interesantų ratas, augantis partnerysčių skaičius, jaunimo ir savanorių įsitraukimas į veiklų organizavimo procesus. Jei siekiame įtraukti jaunimą virtualiomis priemonėmis, turime aukštai iškeltą kartelę kokybei bei turiniui“, – tikino G.Meškauskienė.

Koordinatorė taip pat pabrėžė, jog labai svarbu, kad geranoriškai bendradarbiautų ir švietimo įstaigos. Taip būtų galima užtikrinti platesnį moksleivių ir studentų įsitraukimą.

Apie skatinimą nežino

Šiuo metu didelė dalis klaipėdiečių palieka miestą baigę mokyklą ir išvyksta ateities kurti į kitus miestus. O likusiems čia gyventi jaunuoliams neretai sunku rasti darbo už konkurencingą užmokestį.

„Tam, kad Klaipėdoje augtų, steigtųsi ir plėstųsi įmonės, reikalingi ir įvairių sričių specialistai, pakankama paslaugų, prekių paklausa visus metus. Taip pat, nors miestas ir įgyvendina verslumo skatinimo programas, dažnas jaunas klaipėdietis apie jas nesužino. Pastaraisiais metais situacija šioje srityje tikrai gerėja, tačiau vis dar išlieka poreikis informuoti, edukuoti ir skatinti verslumą Klaipėdoje“, – kalbėjo G.Meškauskienė.

Paklausus jaunimo nuomonės, paaiškėjo, kad pagrindiniai iššūkiai Klaipėdoje yra mažėjantis gyventojų skaičius, senstanti populiacija, selektyvus solidarumas, silpnas socialinis ir pilietinis miesto bendruomenės aktyvumas, prarastas klaipėdiečio identitetas, nepakankamas verslumo ir kūrybiškumo skatinimas bei nepatogių temų vengimas. Dėl šių priežasčių miestas tampa nuobodus ir nepatrauklus jaunimui.

„Nors Klaipėda yra jaukus, gražus, sutvarkytas miestas prie jūros, čia pasigendama vietos jaunatviškoms idėjoms: vis dar stinga jaunimui pritaikytų erdvių tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek susibūrimams“, – įžiūrėjo G.Meškauskienė.

Pasigendama viešinimo

Nors dažnai apie tai ir nekalbama, Klaipėdos miesto jaunimas ir jo organizacijos per metus nuveikia daug.

Tik dėl ribotos informacijos sklaidos didelė miesto gyventojų dalis apie šiuos pasiekimus vis dėlto nesužino.

Miesto savivaldybė taip pat kasmet skiria finansavimą, skatindama organizacijas veikti ir kurti bendruomenės labui.

„Tačiau pastebime, kad projektinės lėšos panaudojamos būtiniesiems veiklų poreikiams patenkinti ir neskiriama papildomai dėmesio informacijos sklaidai. Nėra bendros viešinimo strategijos, kaip apie tokias veiklas informuoti miestą ir jo jaunimą“, – teigė G.Meškauskienė.

Organizatoriai taip pat nori atkreipti dėmesį, kad erdvės kurti ir atskleisti savo potencialą ypač reikia kuriančiam jaunimui. Jei tai nebus užtikrinta, kūrybingi ir talentingi jaunuoliai išvyks galimybių ieškoti kituose miestuose.

Galų gale, stinga dialogo tarp valdžios ir jaunimo. Užvedus bendrą diskusiją, būtų galima kartu ieškoti efektyvių būdų identifikuotoms problemoms spręsti.

„Atėjo laikas parodyti, kad jaunimas geba ne tik išsakyti problemas, bet taip pat moka bendromis jėgomis jas spręsti. Toliau siekdami, kad jaunimas būtų ir idėjų generatoriai, ir jų įgyvendintojai, galėsime kurti miestą tokį, kokio pačiam jaunimui ir norisi. Klaipėda turi didelį, bet dar neatskleistą jaunimo potencialą. Manome, kad po šių metų pokyčiai mieste puikiai tai parodys“, – prognozavo G.Meškauskienė.

Pasirinko distopijos žanrą

Kovo mėnesio pradžioje – 1–23 d. Lietuvos jūrų muziejaus „Facebook“ paskyroje bus transliuojamas virtualus forumas, skirtas jaunimui. Šioje renginių serijoje muziejaus darbuotojai siekia įtraukti miesto moksleivius į svarbią diskusiją gamtosaugos tema.

Virtualūs susitikimai vyks darbo dienomis, kiekvienas jų truks pusvalandį. Bendra juos jungianti tema – tvarios ateities kūrimas.

Projekto organizatoriai perduoda šią užduotį į jaunimo rankas ir kaip atspirties tašką pasirinko Baltijos jūrą.

„Jaunimas, šiuo atveju – Lietuvos jūrų muziejaus savanoriai ir šešiolikos Klaipėdos miesto mokyklų moksleiviai – pats inicijavo temas, kuriomis norėtų diskutuoti. Patys dalyviai kuria ir ateities scenarijus, kurie turi sutilpti į 3–10 minučių trukmės vaizdo siužetus. Tie siužetai ir bus kiekvienos forumo dalies diskusijų objektas“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Renata Treigienė.

Siekdami įtraukiančio bendradarbiavimo su jaunimu, organizatoriai pasirinko distopijos žanrą.

Nurodo pokyčių scenarijus

Žvelgdami į gamtosaugos problemas šiuo kampu, dalyviai galės kurti ateities scenarijus ir svarstyti, kokia Baltijos jūros ateitis arčiau distopijos ar realybės. Taip pat dalyviai skatinami atsakyti į klausimą: kur šioje istorijoje jie mato save?

„Šiandienos jaunimas – labai įdomus, veržlus, įtraukus. Jį domina viskas, kur leidžiama patiems veikti, kurti. Reikia tik išnaudoti jo potencialą ir kurti įtraukiančius ugdymo scenarijus“, – komentavo R.Treigienė.

Muziejaus tinklalapyje jau dabar galima susipažinti su distopiniais gyvūnais Ruoniu Padangarus, Menke Celofanus, Vėžliu Radioaktivaris Šviečianiidae, Ežiažuve Mikroplastus Krapštukedija ir kitais.

Šie veikėjai atkeliavo iš 2050-ųjų ir pasakoja, kas jiems nutiko bei kodėl.

Dėl neatsakingos žmonių veiklos nukentėję gyvūnai kreipiasi į šiandieninį jaunimą ir dėsto, ką mes galime pakeisti savo gyvenime norėdami išsaugoti gamtą.

Šioje iniciatyvoje su Lietuvos jūrų muziejumi bendradarbiauja šešiolika Klaipėdos mokyklų. Taip pat forume dalyvaus ir specialistai, žinomi asmenys bei Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Vis dėlto pagrindiniai dalyviai – Klaipėdos jaunimo atstovai iš mokyklų ir Lietuvos jūrų muziejaus savanoriai.

Jaunimas kuria ateitį

Forumo organizatoriai skatina į ateitį žiūrėti atsakingai. Tam, kad tai užtikrintume, svarbu mokytis ir apgalvoti savo šiandienius sprendimus bei jų pasekmes.

„Tokiais renginiais norime suburti bendraminčių komandą ir jau nuo pirmojo susitikimo paskatinti ją veikti atsakingai. Visi kartu mes galime labiau susidraugauti su gamta“, – įsitikinusi R.Treigienė.

Organizatoriai mano, kad, sprendžiant gamtosaugos problemas, svarbu įtraukti asmenis, kurie gyvens šiuo metu formuojamoje ateities realybėje.

„Šiame projekte dalyvaujame visų pirma todėl, kad tikime jaunimu – jis mūsų rankos ir akys. Tad norėjome išnaudoti šią galimybę, pažinti juos, įsiklausyti į juos, perduoti savo patirtį ir ramiai jiems patikėti ateitį“, – tikino R.Treigienė.

Dėl to Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai siekia mokyti, kaip gyventi harmonijoje su mus supančia aplinka ir taip ją saugoti žmonijos bei planetos labui. Mokyklų forumo tikslas – plėsti šiomis temomis susidomėjusių jaunuolių ratą.

„Kas geriau: ar muziejuose pasakoti bei kurti legendas apie Baltijos jūros teikiamas dovanas, ar tiesiog mėgautis šiomis dovanomis? Čia ir slypi atsakymas. Šiuo projektu mes norime prisidėti, kad saugią, turtingą, švarią jūrą kaip dovaną kuo daugiau kartų galėtų perduoti viena kitai. Kad taip nutiktų, keistis reikia jau šiandien“, – teigė R.Treigienė.

Klaipėdiečiams jūra – artima ir brangi, o klimato kaitos problema – aktuali visiems esamiems ir būsimiems planetos gyventojams, todėl organizatoriai siekia įtraukti jaunimą į šią diskusiją ir aktyviai kartu ieškoti efektyviausių problemos sprendimo būdų.

„Mes, jauni žmonės, į savo rankas gauname pasaulį su daugybe ekologinių problemų, todėl turime ypač gerai suvokti jų svarbą ir kartu ieškoti būdų joms spręsti. Vandenyno gerovė yra visiškai susipynusi su žmonių gerove, tad jo problemos, tokios kaip tarša, turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – padarė išvadą jaunimo forumo dalyvė Laura Stukonytė.

Džiaugiasi pasiekimais

Kasmet Klaipėdos miesto savivaldybė skelbia jaunimo iniciatyvų konkursą. Praėjusiais metais buvo gautos net 32 paraiškos. Iš jų atrinkti 23 projektai, kuriems buvo skirtas dalinis finansavimas.

Organizacijų vykdyti projektai įtraukė virš 10 tūkst. jaunų žmonių. Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos didžioji šių renginių dalis vyko nuotoliniu būdu.

2020-ųjų jaunimo iniciatyvų konkurso tikslas buvo ne tik skatinti ir stiprinti uostamiesčio jaunimo bei organizacijų iniciatyvas, bet ir užtikrinti projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ įgyvendinimą.

Vienas pirmųjų jaunimo sostinės renginių ir bus 2020-aisiais įgyvendintų projektų rezultatų pristatymas.

Vasario 26 d. ir kovo 1 d. Klaipėdos jaunimo pasiekimais susidomėję žmonės galės transliaciją stebėti „YouTube“ ar „Facebook“ platformomis.

Įsiklauso į poreikius

Praėjusiais metais vykę projektai aprėpia daug skirtingų temų ir atskleidžia įvairių jaunimo grupių interesus. „Klaipėda – tai neatrasto potencialo miestas“, – teigė Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė.

Dalyvavimas skirtingose veiklose ir jų organizavimas suteikia galimybę jaunimui kalbėti svarbiomis temomis.

Organizatorių nuotr.

„Jaunimas – tai amžiaus grupė, turinti savo specifinių problemų ratą. Tiek į tas problemas, tiek į pačią amžiaus grupę įstatymų leidėjai ir vykdytojai turi žiūrėti specifiškai. Jaunimas yra labai pažeidžiama amžiaus grupė, ji turi priimti daug sprendimų: kur mokytis, kokios karjeros siekti ir panašiai. Dalyvaudamas jaunimas gali įgyti įvairios patirties ir per tą patirtį mokytis priimti sprendimus apie tolesnį gyvenimą. Todėl labai svarbu kuo didesnis jaunimo įsitraukimas ir veiklų įvairovė“, – komentavo A.Valadkienė.

Kad jaunimui skirtos veiklos būtų kuo naudingesnės ir skatintų aktyvų dalyvavimą, savivaldybė siekia įsiklausyti į šios grupės atstovų poreikius.

„Kaip ir prieš Europos jaunimo sostinės projektą, taip ir dabar savivaldybės ir jaunimo bendradarbiavimas yra abipusis. Organizuodami įvairias veiklas, kurdami naujas priemones, mes visada atsiklausiame jaunimo nuomonės“, – dalijosi A.Valadkienė.

Jaunimo reikalų koordinatorės teigimu, šiuo metu mieste yra labai daug aktyvių jaunų žmonių, energingai dalyvaujančių Klaipėdos politinėje veikloje, beaugančio miesto gyvenime.

„Daugiausia jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos organizuoja įvairias veiklas, susijusias su jaunimo lyderystės skatinimu, organizacijų kompetencijų kėlimu, savanorystės populiarinimu, jaunimo įtraukimu į sprendimų priėmimą. Taip pat kai kurie organizuoja ir pramogines-edukacines veiklas jaunimui“, – pasakojo A.Valadkienė.

Yra, kur augti

Vis dėlto aktyvių jaunųjų piliečių galėtų būti ir daugiau.

„Spėju, taip yra todėl, kad galbūt jiems trūksta motyvacijos, arba mes vis dar neatrandame patrauklių būdų sudominti jauną žmogų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – svarstė A.Valadkienė. Taip pat vis dar trūksta jaunimo iniciatyvų, kur būtų atsižvelgiama į temas, apie kurias mažiau diskutuojama.

„Mano nuomone, labai trūksta iniciatyvų, kurios gerintų jaunimo darbuotojų kompetencijas, susijusių su menais ar kūryba, ekologija“, – teigė A.Valadkienė.

Tačiau koordinatorė mato daug potencialo kurti galimybes jaunimui nuolat augančiame mieste.

„Klaipėda yra sparčiai tobulėjantis miestas. Turime visą infrastruktūrą, kurios reikia jaunimui: universitetus, viešąsias erdves, įvairių renginių pasiūlą. Taip pat šis miestas patogus gyvenimui ir šeimos kūrimui“, – džiaugėsi A.Valadkienė.

Įžvelgia potencialą

Šiandienėje Klaipėdoje gausu verslaus jaunimo iniciatyvų. Nuolat augantis startuolių skaičius, besivystančios verslo bendruomenės ir organizacijos bei inkubatoriai, verslumo renginiai – šiuolaikinė uostamiesčio verslo realybė.

Kultūros fabrikas, Pilies dirbtuvės, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – tik keli pavyzdžiai.

„Klaipėda patraukti vystant verslus, susijusius su jūrinėmis technologijomis. Taip pat pastebime, kad vis dažniau kuriasi verslai, susiję su informacinėmis technologijomis, žaliąja energetika bei logistika. Mūsų mieste vis daugėja ir jaunimo atstovų kūrybinėse industrijose“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.

Jaunatviškas verslas suteikia galimybių ir įkvėpimo jauniems talentams pasilikti Klaipėdoje ir pabaigus studijas. Manoma, kad auganti jaunimo bendruomenė turėtų potencialo kurti jaunimui patrauklaus miesto įvaizdį.

„Klaipėdos miestas turi daug potencialo pradėti bei vystyti jaunimo verslą. Talentų išlaikymas ir pritraukimas yra labai aktualios Klaipėdai temos. Taip stiprinama profesionalų bendruomenė ir, žinoma, didinamas Klaipėdos miesto potencialas jaunam verslui“, – pasakojo S.Štraupaitė.

Trūksta priemonių

Prieš kelerius metus, kai Klaipėda dar tik kandidatavo tapti šių metų Europos jaunimo sostine, miesto jaunimo buvo klausiama, ko jaunatviškai verslininkų bendruomenei vis dar stinga.

Buvo pažymėta, kad pradedantiems uostamiesčio verslininkams tuo metu trūko priemonių, lengvatų ir procedūrų supaprastinimo.

Taip pat buvo matomas priemonių, padedančių integruoti į darbo rinką žmones su negalia, stygius. Pastebėta, kad nėra pakankamai informacijos ir apie lyčių lygybės problemas versle.

„Norime įtraukti jaunimą, turintį negalią ar mažiau galimybių, kurie lygiai taip pat nori kurti savo verslą. Renginiai bus skirti bendrai diskusijai tarp socialiai atsakingo verslo ir jaunimo. Pristatysime sėkmės istorijas apie tai, kaip darbo vietoje integruoti žmones, turinčius negalią“, – dėstė S.Štraupaitė.

Dėl socialinių problemų daug visuomenės narių darbo rinkoje nesijaučia lygiaverčiai ir neturi vienodų galimybių kurti savo verslą bei siekti karjeros.

Stereotipų, visuomenės požiūrio kvestionavimas ir keitimas sudarytų sąlygas atviresniam verslui, kur visų visuomenės grupių bei lyčių atstovai galėtų materializuoti savo idėjas.

„Labai tikimės, kad mūsų organizuojami renginiai įkvėps drąsos žengti pirmuosius žingsnius ir padės įgyti daugiau pasitikėjimo. Labai norime, kad keistųsi visuomenės požiūris“, – komentavo S.Štraupaitė.

Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ Lyderystės platformos koordinatorė S.Štraupaitė pastebi, kad jaunimas Klaipėdoje kasmet tampa vis smalsesnis ir pajėgesnis kurti darbo vietas sau ir kitiems.

Vis dėlto jaunųjų verslininkų palaikymas, siūlant tinkamus verslo įrankius, suteiktų taip reikiamos pagalbos sėkmingai pradėti savo veiklą.

„Edukuoti jaunimą verslumo klausimais ir kelti jų kompetenciją yra labai svarbu, norint pritraukti ir skatinti kurti verslą Klaipėdoje“, – tikino S.Štraupaitė.

Tęs, ką pradėję

Lyderystės platforma siekia skatinti jaunimą kurti bei vystyti savo verslą uostamiestyje ir atsižvelgia į įvardytus poreikius ar problemas.

„Visų pirma, norime skatinti jaunimo verslumą ir supažindinti šios amžiaus grupės atstovus su Klaipėdos jauno verslo iššūkiais. Antras tikslas – įkvėpti jaunimą tapti lyderiais bei dalytis lyderystės praktikomis ir patirtimis su bendraminčiais. Šia platforma siekiame formuoti pozityvų požiūrį į verslumą, suteikti galimybę mokytis, bendradarbiauti ir kurti, padaryti verslą atviresnį neįgaliesiems, šviesti lyčių lygybės versle klausimais“, – dėstė S.Štraupaitė.

Komanda nori, kad projekto veiklos taptų kasmetės. Remiantis sėkmės pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis, kai kurie renginiai bus tęsiami.

„Nors Klaipėdoje šiuo metu jaunimas tikrai turi daug galimybių pradėti savo verslą, mūsų platforma siekia sujungti ir sinergizuoti jau vykstančias jaunimo iniciatyvas bei renginius, organizuojamus mūsų mieste. Taip norime dar labiau sustiprinti jaunimo verslumo kryptį“, – komentavo Lyderystės platformos projekto vadovė Indrė Razbadauskaitė-Venskė.

Šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyje. KomanGausa: šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyjeda tikisi, kad šias veiklas bus galima sėkmingai tęsti ir projektui pasibaigus.

Nenori jungtis į struktūras

Besiruošdami „Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021“ projektui organizatoriai suprato, kad viena Klaipėdos jaunimo politikos silpnybių – jaunimo pasyvumas. Jau kurį laiką jaunimo politika Lietuvoje siejama su struktūromis, kuriose jaunimas nedalyvauja.

„Susiduriame su dilema – Y ir Z kartos atstovai nebenori jungtis į struktūras, o modelio ir praktikos, kaip juos įtraukti į politinius miesto procesus, nėra“, – dėstė Jaunimo ambasadorių forumo koordinatorė Agnė Mikniūtė.

Šis stygius pastebimas analizuojant statistiką. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019-aisiais prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavo 43,7 proc. Klaipėdos jaunimo, o tais pačiais metais vykusiame Klaipėdos miesto tarybos rinkimų pirmajame ture balsavo tik 25,09 proc. jaunų miesto gyventojų.

Jaunimo ambasadorių nuomone, šis pasyvumas gali būti paaiškintas jaunimo politikos strategijos stygiumi. Šiuo metu, vykdant jaunimo politiką, vadovaujamasi nacionalinio lygmens dokumentais, tačiau jie ne visada atspindi miesto gyventojų poreikius ir interesus.

Organizatorių nuotr.

Tolsta nuo politikos

„Jaunimas, kuris nepriklauso jaunimo ar su jaunimu dirbančioms organizacijoms, dažnai net nežino, kad egzistuoja tokia pareigybė kaip jaunimo reikalų koordinatorius ar tokia struktūra kaip Jaunimo reikalų taryba. Jiems trūksta informacijos, todėl natūralu, kad jie nežino, ką ir kaip daryti, kad jų interesai būtų atstovaujami“, – įžiūrėjo A.Mikniūtė.

Jaunimas, nepriklausantis jokioms organizacijoms, neturi pakankamai informacijos ir galimybių išreikšti savo poziciją.

„Jaunimo reikalų tarybos atstovai yra renkami Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) visuotinio narių susirinkimo metu. Kadangi KLAS vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, informacija apie galimybę kandidatuoti į Jaunimo reikalų tarybą ar bent išsakyti savo poziciją rūpimais klausimais organizacijoms nepriklausančio jaunimo dažnai nepasiekia“, – tęsė A.Mikniūtė.

Neturėdami pakankamai galimybių atstovauti savo interesams ir poreikiams, jaunieji miesto gyventojai ir toliau tolsta nuo miesto politinės veiklos ir procesų.

Kuria naujas galimybes

Besiremdami pavyzdžiais iš užsienio, Klaipėdos jaunuoliai nusprendė ieškoti kitų būdų, kurie suteiktų miesto jaunimui daugiau galimybių.

„Kilo idėja išeiti iš struktūrizuotų organizacijų rėmų ir sukurti kažką naujo, kas būtų ne tik patrauklu pavieniam jaunimui, bet ir veiksminga perteikiant siūlymus atitinkamoms savivaldybės struktūroms“, – sakė A.Mikniūtė.

Siekiant, kad miestas būtų patrauklus gyventi visoms amžiaus grupėms, jų atstovai turėtų galėti išsakyti savo nuomonę.

Organizatorių nuotr.

„Deja, egzistuojančios struktūros ne visada gali perteikti daugumos nuomonę apie įvairias problemas, dėl to reikėtų išgirsti kuo daugiau pavienių asmenų“, – svarstė A.Mikniūtė.

Jaunimas – daugialypė visuomenės dalis, apimanti skirtingas grupes. Į šią auditoriją patenka asmenys nuo 14 iki 29 m. – moksleiviai, studentai, jaunieji verslininkai ir šeimos. Jų poreikiai taip pat yra įvairiapusiai, o nuomonės – skirtingos.

„Jaunimui artimesni vakarietiškos kultūros, gyvenimo būdo, ekonominiai bei politiniai modeliai, todėl jaunimas daug problemų mato kitaip nei vyresni asmenys“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Kviečia jaunimą

Jaunimo ambasadorių forumas susideda iš dviejų dalių – asamblėjos ir darbo grupių. Asamblėja vyks dukart metuose – renginių metu dalyviai kartu nuspręs, kokios problemos jiems aktualiausios.

Išsiaiškinę temas, dalyviai išsiskirstys į darbo grupes, kuriose kurs idėjas ir formuos konkrečius pasiūlymus Jaunimo reikalų tarybai. Registracijos forma susidomėjusiems jaunuoliams internete bus pasiekiama visus metus. Ją gali užpildyti visi asmenys, norintys dalyvauti forume ir išsakyti savo nuomonę rūpimais klausimais.

„Į forumą užsiregistravęs žmogus gali būti užtikrintas, kad bus išgirstas, jo nuomonė, idėja ar pozicija bus perduota Jaunimo reikalų tarybai“, – tikino A.Mikniūtė.

Organizatoriai taip pat siekia užtikrinti platesnę informacijos sklaidą, kad miesto jaunimas žinotų, kas vyksta jų mieste.

„Klaipėdos miesto atviruose posėdžiuose vykstantys procesai gali turėti įtakos jaunimo gyvenimui, tačiau jauni žmonės dažniausiai neleidžia savo laisvalaikio stebėdami tarybos bei komitetų posėdžius ar analizuodami jų darbotvarkes. Dažnai organizacijai nepriklausantis jaunimas net nežino, kaip viskas vyksta už uždarų savivaldybės administracijos durų“, – kalbėjo A.Mikniūtė.

Geriau suprasdami mieste vykstančius politinius procesus, jaunuoliai galės formuoti savo nuomonę ir ją išsakyti.

„Kadangi vienas forumo tikslų – surinkti ir išgryninti idėjas bei siūlymus ir perduoti juos Jaunimo reikalų tarybai bei jaunimo reikalų koordinatoriui, teiksime forumo nariams konsultacijas. Padėsime jiems rasti ir tinkamai suformuluoti argumentus, kad jų parengti raštai turėtų reikiamo svorio“, – pasakojo A.Mikniūtė.

Forumo metu taip pat bus siekiama bendradarbiauti su jau egzistuojančiomis jaunimo struktūromis bei politikoje dirbančiais asmenimis.

Kuria ateitį

Forumo iniciatoriai įsitikinę, kad jaunimo balsas politiniuose procesuose yra svarbus. Būdami aktyvūs, jaunieji miesto gyventojai galės keisti šiuo metu susiklosčiusią situaciją bei kurti miestą, kuriame gera gyventi visiems.

„Jaunimas yra miesto ateitis. Todėl jeigu jauni žmonės nori kažką pakeisti, jie patys turi žengti pirmą žingsnį, o ne laukti, kol kažkas tai padarys už juos“, – pabrėžė A.Mikniūtė.

Besikeičiantis jaunimo požiūris ir atviresnė miesto politika galėtų būti naudingi Klaipėdos augimui ir miesto vystymuisi.

„Didesnis jaunimo įsitraukimas į mieste vykstančius procesus turėtų padėti Klaipėdai ir suteikti jai naujų idėjų, iniciatyvų bei jaunatviškesnio požiūrio į tam tikrus klausimus. Taip pat tikimės, kad forumo rengėjai padės jaunimui suprasti, kad savivaldos lygio politika yra ne mažiau svarbi už nacionalinę“, – teigė A.Mikniūtė.

Forumo organizatoriai tikisi, kad, jaunimui išsakius savo balsą, su jaunimu dirbančioms struktūroms bus aiškiau, kokie yra jaunimo poreikiai ir kurie klausimai jiems aktualūs.

Taip pat siekiama, kad politikai ir visuomenė būtų atviresni pavieniam jaunimui, kuris nepriklauso jokioms organizacijoms.

„Tikimės, kad mūsų iniciatyva gerąja patirtimi užkrės ir kitus miestus“, – vylėsi A.Mikniūtė.„