Klaipėdos priemiestyje vystančios statybos glumina net visko mačiusius. Naujai atsiradusiame kvartale gyvenamųjų namų sienos statomos iš aptrupėjusių gelžbetonio blokų! Kad šios „statybinės medžiagos“ nesubyrėtų, jos tarpusavy sutvirtinamos plieninėmis plokštelėmis. Po kelių dienų sienos, kad nebadytų akių, uždengiamos putplasčiu ir užtinkuojamos. Viskas! Niekas nebesužinos, kokios kokybės medžiagos buvo panaudotos statybose.

O kam tai įdomu? Nebent policijos tyrėjams, kai tas statinys sugrius.

Vieni išmetė, kiti pačiupo

Tai, kad namai statomi iš jau kartą panaudotų gelžbetonio plokščių, įrodo ir greta statybų aikštelės sukrautos šių statybinių medžiagų rietuvės. Neoficialiais, tačiau patvirtintais duomenimis, plokštės gautos veltui iš vienos statybų bendrovės, kuri Klaipėdos mieste renovuoja viena dar sovietmečiu pastatytą ir ilgus metus nenaudotą pastatą.

„Ardėme sienas, tos plokštės mums netiko, todėl jas reikėjo išmesti arba utilizuoti. Statybininkai su kažkuo susitarė ir tas plokštes atidavė. Kam jos bus naudojamos, neįsivaizduojame. Mums tereikėjo jomis atsikratyti“, - sakė renovuojamo statinio užsakovas.

Vienos Klaipėdos nekilnojamojo turto bendrovės brokeris suabejojo tokio iš griaunamo pastato blokų statomo gyvenamojo namo patikimumu. „Juk šiuo metu statybos priežiūrą vykdantis ekspertas privalo atsakyti už statybų procesą, statybose naudojamas medžiagas. Anksčiau už kelis šimtus litų galėjai nusipirkti eksperto parašą. Tai tebuvo formalumas. Statybininkai pasirašydavo ir viską užmiršdavo. Dabar jie privalo prisiimti ir visą atsakomybę“, - stebėjosi brokeris.

Plakato nekabins

Greta kelio, ties kuriuo vyksta įtartinos statybos, įsmeigta informacinė lenta trimituoja, kad čia dygstantis gyvenamųjų namų kvartalas yra „Klemiškės namai“. Šio projekto interneto svetainėje rašoma: „Namai statomi atitinkant šiuolaikiškas technologijas ir visus STR reikalavimus“.

Galbūt dėl tų „technologijų“ vieno kvadratinio metro kaina „Kelmiškės namuose“ ir viršija 1000

eurų.

Paskambinus interneto svetainėje nurodytu telefonu atsiliepia už pardavimus atsakingas jaunuolis Paulius Naujokas. Jis mušėsi į krūtinę ir įrodinėjo, kad anie pastatai, kurie sukėlė įtarimą, jau nebepriklauso „Klemiškės namams“. „Tą sklypą kvartalo savininkai pardavė privatiems asmenims“, - įrodinėjo P. Naujokas.

Tą patį kartojo ir „Kelmiškės namais“ pavadintą kvartalą statančios bendrovės akcininkas Marius Markaitis. „Ten ne mūsų sklypai. Kažkoks žmogus nusipirko ir statosi namus sau“.

„Nieko sau!“ - pagalvojame. Du didžiuliai dviejų butų namai. Akivaizdu, kad tas „žmogus“ vienas juose negyvens. Tuo labiau uošvei ar kitiems giminaičiams namų nestatys. Neatmeskime galimybės, kad jis pastatus ruošiasi kam nors parduoti.

„Mes su juo nesusiję. Nuo kelio atrodo, kad ir tie pastatai priklauso „Kelmiškės namams“? Juk neužkabinsime plakato, kad ten ne mūsų. O tam statytojui neuždrausi. Negaliu kištis į jo daržą. Jei jis taip supranta statybas. Negaliu nei įtakoti, nei uždrausti“, - teisinosi M. Markaitis.

Smūgis įvaizdžiui

Tačiau rinkodaros specialistams tokie pasiteisinimai kelia juoką. „Jei prie kelio esantis stendas informuoja, kad čia „Klemiškės namai“, tai niekas neįrodys, kad ir toliau nuo kelio esančiame sklype namai priklauso ne tam pačiam statytojui. Tai arba reikia tą stendą išvis nuimti, arba kaip nors atskirti sklypus, kad aiškiai būtų matyti, kad šie projektai nesusiję. Dabar niekas negali paneigti, kad ir tie iš atliekų statomi pastatai nepriklauso „Klemiškės“ namų kvartalui. Joks save gerbiantis statytojas netoleruotų tokios jo įvaizdžiui kenkiančios netvarkos. O jeigu taikstosi, kas gali atmesti tikimybę, kad tie kvartalai susiję?“, - svarstė įvaizdžio specialistė Gitana.