Gyventojai pastebėjo, kad jau kuris laikas ant S.Šimkaus gatvėje augančių medžių šviečia raudoni taškai. Miestiečių nuogąstavimus patvirtino valdžios atstovai – medžius planuojama iškirsti.

Ant S.Šimkaus gatvėje esančių medžių atsiradusios keistos žymės ne juokais išgąsdino aplinkinių namų gyventojus. Rausvos spalvos dažais buvo pažymėti kone visi gatvėje esantys lapuočiai, išskyrus pačius jauniausius.

Minėtos uostamiesčio gatvės gyventojai baiminasi, kad taip buvo pažymėti medžiai, kuriuos ruošiamasi pašalinti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patvirtino gatvės gyventojų spėjimus. Anot jo, senuosius medžius išties planuojama nukirsti ir jų vietoje atsodinti naujus lapuočius.

„Numatome pjauti po Naujųjų metų, tačiau konkrečių planų negaliu pasakyti, nes nėra patvirtintas kitų metų biudžetas“, – šnekėjo L.Dūda.

Direktorius pažymėjo, kad norima atkurti tvarkingą gatvės įvaizdį. Daugelis medžių yra gumbuoti, seni ir sukrypę.

„Vieni medžiai pasodinti naujai, kai kurie yra seni, todėl paprasčiausiai nėra bendro vaizdo“, – pasakojo L.Dūda, pridūręs, jog gatvėje taip pat planuojama įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų.

Direktorius patikino, kad arterijoje bus atsodinta tiek pat medžių, kiek ir nupjauta. Kadangi Lietuvoje kaštonus puola įvairios ligos, S.Šimkaus gatvė turėtų pasipuošti klevais.

Dėl panašių priežasčių gruodžio pradžioje medžiai virto ir K.Donelaičio gatvėje. Buvo pašalinta daugiau nei 100 lapuočių.

Emigrantai švenčių laikotarpiu vis rečiau užsuka į gydyklas bei grožio salonus. Dar prieš keletą metų šių įstaigų darbuotojai nespėdavo suktis, tačiau pastaruoju metu apgailestauja, kad iš užsienio lietuviai grįžta vis rečiau ir yra gerokai taupesni.

Antplūdis –  retas

Galinio Pylimo gatvėje veikiančio sveikatos centro direktorė Danguolė Valatkienė patvirtino, kad prieš šventes gydyklą užgulė netikėtai daug žmonių. Vadovę nustebino ne tik emigrantų, bet ir klaipėdiečių srautai.

"Pastaraisiais metais prieš šventes būdavo labai ramu, galėdavome net pailsėti", – sakė D.Valatkienė, pridūrusi, jog tokios apgulties, kaip šiemet, niekada nėra buvę.

Sveikata susirūpinusių žmonių į kliniką šiemet užsuko kone tris kartus daugiau nei įprasta. Esą emigrantai dažniausiai nori greitų ir pigių paslaugų, o gydytojai neretai išgirsta skundų dėl didelių sveikatinimosi kainų užsienyje. Svetur dirbantys asmenys daugiausia registruojasi pas odontologą, prašo vaikų gydytojų konsultacijų.

D.Valatkienė pastebėjo, kad svečiai dažniausiai nori "pasitikrinti viską", todėl konsultuojasi su įvairiais gydyklos medikais, užsisako nemažai tyrimų.

Emigrantų nebesulaukia

Kiek kitaip šventes pasitinka Taikos prospekte veikiančios klinikos darbuotojai. Gydyklos vadovė Nijolė Ambrasienė akcentavo, kad laikai, kai žmonės plūsdavo, jau praėjo.

"Emigrantų būna visus metus, dažniau jie apsilanko vasarą", – teigė N.Ambrasienė. Anot jos, tik įstojus į Europos Sąjungą ir atsivėrus sienoms atvažiuodavo tikrai daug žmonių.

Klinikos vadovei krito į akis, jog prieš Kalėdas vyksta net atvirkštinis procesas: klinikoje nebesilanko ne tik emigrantai, tačiau ir patys lietuviai, kurie, spėjama, kalėdiniu laikotarpiu dingsta iš Lietuvos.

Klinikos darbuotojai švenčių neakcentuoja, nes emigrantai dažniau gydosi ten, kur gyvena. N.Ambrasienė girdėjo apie klinikas, kuriose medikai šneka rusiškai, lenkiškai ir net lietuviškai. Be to, jei asmuo svečioje šalyje draustas, gydytis Lietuvoje jam neapsimoka.

Nidos gatvėje veikiančios klinikos direktorius Tomas Barsevičius taip pat tvirtino, kad šventinis laikotarpis gydykloje nėra išskirtinis: srautai padidėja nežymiai.

Emigrantai dažniau tiriasi, nei gydosi. T.Barsevičius pridūrė, jog darbo apžiūrint ar atliekant tyrimus emigrantams tenka kone visų sričių specialistams.

Patenkinti kokybe

Šiaurinėje miesto pusėje veikiančio grožio centro vadovė Ina Gaižauskienė pasakojo, jog anksčiau emigrantų į saloną užsukdavo kur kas daugiau.

"Apsilanko tie, kurie tėvynėje dar turi giminaičių ir nuolat grįžta į Lietuvą", – sakė centro vadovė. Ji patikino, jau nebepastebinti naujų emigrantų veidų.

Iš dirbančiųjų kitose šalyse I.Gaižauskienė išgirsta, kad gyvenimas užsienyje nebėra toks saldus – sunku ir čia, ir svetur, todėl žmonės mažiau išlaidauja.

Emigrantai grožio centre naudojasi beveik visomis siūlomomis paslaugomis, jas laiko kokybiškomis ir nebrangiomis. Tačiau žmonės neretai skundžiasi, kad tų pačių procedūrų kainos užsienyje – kur kas didesnės, o kokybė – prastesnė.

Sumažėja klaipėdiečių

Kiek kitokia situacija susiklostė Genovaitės Ramanauskienės vadovaujamoje grožio klinikoje. Vadovė pažymėjo, kad prieš šventes, kaip ir kasmet, prasideda didysis darbymetis. Esą emigrantai nenuilsdami registruojasi grožio procedūroms, todėl mažėja vietinių klientų.

"Pasikeičia žmonių santykis. Ateina mažiau vietinių, tačiau daug daugiau emigrantų", – šnekėjo G.Ramanauskienė, pastebėjusi, kad klaipėdiečiai grožio procedūromis pasirūpina dar gerokai prieš šventes.

Vis dėlto pastebima tendencija, kad kasmet į kliniką užsuka vis mažiau emigrantų. Esą seniau darbuotojai prieš Kalėdas dviejuose filialuose neturėdavo kada atsikvėpti, o dabar grįžusieji taupo pinigus arba tiesiog nebeparskrenda namo.

"Emigrantai dažniausiai perka solidesnes, rimtesnes paslaugas, kurios yra itin brangios užsienyje, tačiau nepigios ir Lietuvoje", – situaciją nupasakojo klinikos vadovė.

Pašnekovė patikino, kad populiarios injekcinės procedūros, odos patempimai, mini chirurgija ir kitos paslaugos.

„Mini zoo“ sulaukė naujų gyventojų. Prieš mėnesį baltoji tigrė atsivedė tris tigriukus, kurie sparčiai auga. Mažieji jau pratinasi prie laimingų prižiūrėtojų rankų.

Dar vardų neturintys patinėlis ir dvi patelės pasaulį išvydo kiek daugiau nei prieš mėnesį. „Mini zoo“ prižiūrėtojai juos vadina „trunciukais“. Pasirodo, keistas jauniklių vardas kilo iš motinos pavardės.

„Visi mūsų gyvūnai turi žmonių vardus, o kai kurie – ir pavardes. Tigrė Jūratė Truncienė susiėjo su Andriumi ir gimė „netyčiukai“, – juokėsi zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Šiuo metu jaunikliais rūpinasi tigrė Jūratė. Prižiūrėtojai jų dar nešeria, tačiau jau pratina prie žmonių rankų. Mažyliai vis dažniau atskiriami nuo motinos, nes norima pripratinti juos nebijoti bendrauti su žmonėmis.

E.Legeckas džiaugėsi, kad zoologijos sodo gyvūnams pavyko susilaukti jauniklių. Esą baltųjų tigrų atsivedama itin retai, o prie Klaipėdos gimę tigriukai yra pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Nors mažieji dar nedrąsiai ropinėja, tačiau visai kitokį vaizdą matysime po kelių mėnesių. Itin sparčiai pirmaisiais mėnesiais augantys tigrai jau netrukus bėgios aptvare ir žais.

„Gali atrodyti, kad jaunikliai panašūs, tačiau skiriasi jų kailio raštai, net snukučių forma“, – pasakojo zoologijos sodo vadovas, pridūręs, kad skirtingas ir jauniklių charakteris. Esą "berniukas" yra santūresnis, o "mergaitės" – labiau padūkusios.

Prižiūrėtojai tikino, kad lankytojai jauniklius galės pamatyti jau pavasarį, ir pripažino nenorintys jų išvežti į užsienį. Tigrai greičiausiai liks Lietuvoje, galbūt bus perduoti kitiems zoologijos sodams.

Mažuosius prižiūrinti Rasa Vėliūtė pasakojo, jog nuolat pastebi jų charakterio skirtumus ir spartų augimą.

„Atrodo, ką tik gimė, o štai kokie jau užaugo“, – džiaugėsi mergina.

Baltieji tigrai auginami nelaisvėje, todėl įprastai jų vados būna didesnės. Dažniausiai gimsta viena ar du tigriukai. Trijų tigriukų vada maloniai nustebino zoologijos sodo vadovus.

E.Legeckas patikino, kad baltųjų tigrų laisvėje nėra. Jie išvesti zoologijos sode, o išskirtinį geną greičiausiai išsaugojo kolekcionieriai. Tigriukai laukinėje gamtoje dėl savo išskirtinio kailio negalėtų išgyventi, nes neturi maskuojamųjų savybių.

Ketvirtadienio vakarą  Lietuvininkų aikštėje tradiciškai įžiebta didžioji žydų menora. Klaipėdiečiams ji primins, kad žydai švenčia aštuonias dienas trunkančią šventę – Chanuką.

Nepabūgę prasto oro žydų bendruomenės atstovai rinkosi į didžiosios menoros uždegimo ceremoniją Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Pozemskij pasakojo, jog Chanukos tradicijos siekia daugiau nei du tūkstančius metų.

Legenda byloja, kad kadaise priešams užpuolus Jeruzalės šventyklą buvo išniekintas aliejus, skirtas uždegti šventyklos lempai. Po pergalės žydai grįžę į savo maldos namus rado tik vieną indą su tinkama naudoti alyva. Stebuklingu būdu jos užteko net aštuonioms dienoms, kol buvo pagamintas naujas aliejus.

Kiekvieną šventės dieną, simbolinėje aštuonių žvakių žvakidėje uždegama po vieną liepsnelę, simbolizuojančią aštuonias dienas.

Įžiebus pirmąsias liepsneles susirinkę svečiai vaišinosi tradiciniais užkandžiais, gėrė arbatą, žaidė ir linksminosi.

F.Pozemskij teigė, jog Chanuką Klaipėdos žydai mini kasmet. Pirmoji menora per Chanuką buvo įžiebta Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai įsikūrė Klaipėdos žydų bendruomenė.

Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijos vyksta visame pasaulyje, tame tarpe ir kituose Lietuvos miestuose. Pirmosios liepsnelės buvo įžiebtos trečiadienį Vilniuje, o sekmadienį į ceremoniją rinksis ir Kauno žydų bendruomenė.

Praėjusią savaitę kontrolieriams dėl higienos normų nepaisymo teko laikinai uždaryti dar vieną maitinimo įstaigą. Tikrintojai džiaugiasi, kad šiemet pavyko išvengti apsinuodijimų ar susirgimų protrūkio, nors taškų, kuriuose užfiksuota pažeidimų, netrūko.

Dėl pažeidimų Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusią savaitę kuriam laikui sustabdė baro-vyninės „Ievos vynas“ veiklą. Kontrolieriai rado produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu, kai kurie jų akivaizdžiai buvo sugedę, šaldytuvuose buvo laikoma žalia ir gatava produkcija, trūko įrangos, indai buvo sudėti ant palangių ir net grindų.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža pastebėjo, kad kasmet daugiausia problemų kyla su neseniai veikiančiomis maitinimo įstaigomis. Ne išimtis ir minėta vyninė – ji duris atvėrė šių metų vasarą.

Šįkart vyninės savininkams nuo baudų išsisukti pavyko, kadangi pažeidimai aptikti pirmą kartą. Maitinimo įstaigos vadovai privalės susitvarkyti ir vėl atsidarys, kai tarnybos inspektoriai ją dar kartą patikrins.

Šiais metais veterinarijos tarnybos kontrolieriams teko sustabdyti 7 maitinimo įstaigų veiklą, o 4 įmonių durys dėl itin grubių pažeidimų buvo užvertos visam laikui.

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – netvarkingos ar nesuremontuotos virtuvės, susidėvėjęs inventorius, šaldytuvų trūkumas, netinkamų maisto gamybai patalpų naudojimas. Ne ką rečiau užfiksuojamos ir elementarios švaros trūkumas, kryžminės taršos atvejai.

A.Bauža pastebėjo, kad itin daug netvarkos kyla dėl menkos maitinimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos. Jie būna nepasitikrinę sveikatos, nesilaikoma savikontrolės taisyklių.

Nors šiemet teko sustabdyti kelių įmonių veiklą, jų vadovai greitai pašalino trūkumus. Pakartotinių patikrinimų metu maitinimo įstaigoms leidžiama maitinti žmones.

Tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau žmonių skundų dėl, tikėtina, netvarkingų viešojo maitinimo įstaigų. Prieš trejus metus buvo gauta kiek daugiau nei 200 pranešimų, o šiemet šis skaičius išaugo kone šimtu.

Inspektoriai pastebi, kad nekinta tik pasitvirtinusių skundų skaičius – trečdalyje įmonių išties atrandama pažeidimų. Daugiausia skundžiamasi patiekalų kokybe – esą neatitinka sudėtis, jie yra atšalę ar neskanūs. Taip pat gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į nešvarius stalus bei indus.

Lopšelio-darželio „Atžalynas“ vadovybė – nežinioje. Laiku nespėjus susitvarkyti viešųjų pirkimų procedūrų, lieka neaišku, ar artimiausiu metu darželinukai gyvens šilčiau.

Rugsėjo mėnesį lopšelio-darželio „Atžalynas“ modernizavimui buvo duota žalia šviesa – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas pritarė pastatų atnaujinimo projektui, todėl prasidėjo viešųjų pirkimų procedūros.

Išsiaiškinti galutines darbų sumas ir sutvarkyti dokumentus buvo duotas 60 dienų terminas, kuriam gruodžio pradžioje pasibaigus darželio vadovai buvo pastatyti į nepatogią padėtį – neaišku, ar pinigai bus skirti.

Lopšelio-darželio direktorė Rasa Žemgulienė pasakojo, jog per duotą laiką viešųjų pirkimų klausimų išspręsti nespėta dėl pirkimuose dalyvavusių organizacijų kaltės. Visus pasiūlymus teko atmesti, kadangi dalyviai netvarkingai pateikdavo paraiškas.

„Vis kas nors būdavo blogai pateikiama ar neprisegami reikalingi dokumentai“, – sakė darželio vadovė, pridūrusi, jog kitaip pasielgti negalėjo dėl griežtų viešųjų pirkimų taisyklių.

R.Žemgulienė guodėsi, jog lopšelio-darželio remonto siekiama jau seniai. Prieš trejus metus iš sukauptos 2 proc. paramos buvo atliktas darželio energetinis auditas, vėliau buvo kreiptasi į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą, tačiau dėl lėšų trūkumo prašymas buvo atmestas.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Zabielė paaiškino, kad darželio vadovybei leista tęsti viešuosius pirkimus, tačiau situacija dėl finansavimo paaiškės tik po naujaisiais metais.

Darželiui modernizacija itin reikalinga. Jis pastatytas prieš 43 metus ir nė karto nebuvo renovuotas. Esą gavus lėšų būtų šiltinamos pastatų sienos, keičiamas stogas, atnaujinama karšto vandens ir šildymo sistema.

„Pavyzdžiui, reikėtų keisti senus, vaikams pavojingus ketinius radiatorius“, – apie darželio bėdas pasakojo vadovė.

Preliminari modernizavimo darbų ir dokumentų tvarkymo kaina siekė per 840 tūkst. litų, tačiau šiuo metu galutinė suma taip pat lieka neaiški.

R.Žemgulienės teigimu, kainos sparčiai keičiasi. Pirmojo prašymo metu apskaičiuota, kad remontas kainuotų per 700 tūkst. litų, vėliau į darželio remontą pretendavusios įmonės siūlė nuo 800 tūkst. iki milijono siekusias kainas.

Klaipėdos universitetas (KU) vėl prisimins per metus įvykusias sėkmingas iniciatyvas, sumanymus, pagerbs pasižymėjusius studentus ir jų organizacijas. Jau antrą kartą organizuojami studentų visuomeninės veiklos apdovanojimai.

Antrą kartą vyksiantys apdovanojimai šiemet labiausiai nusipelniusias organizacijas bei studentus pasitiks kitu pavadinimu. Kitąmet „Valio!“ apdovanojimai virs „Auksinės burės“ švente.

KU Studentų reikalų skyriaus vedėjas Darius Rekis atskleidė, kad atnaujinti šventės pavadinimą pasiūlė KU mišriojo choro vadovas Algirdas Šumskis. Esą ankstesnis pavadinimas neatskleidė apdovanojimų tikslų bei idėjos, todėl parinktas universiteto ir šventės dvasiai artimesnis šūkis.

D.Rekis pasakojo, jog mintis apdovanoti labiausiai pasižymėjusius žmones kilo dėl kartais primirštamų pasiekimų universitete.

„Norime atkreipti dėmesį į studentų aktyvumą, jų pilietišką veiklą ir pasiekimus, kurie kartais informacijos sraute lieka nepastebėti“, – teigė apdovanojimų iniciatorius.

Pati šventė šiemet nesikeis: universiteto bendruomenė galės siūlyti labiausiai pasižymėjusius studentus bei studentiškas organizacijas dešimtyje kategorijų. Kaip ir pernai, į kiekvieną nominaciją bus atrenkami trys kandidatai, iš kurių verčiausius apdovanojimui asmenis rinks pati universiteto bendruomenė bei speciali komisija.

Apdovanojimų organizatorius neslėpė, kad dažniausiai kandidatus pasiūlo universiteto fakultetai, tačiau aktyvumo netrūksta ir iš pačių studentų, studentiškų organizacijų. Kandidatus siūlo ir dėstytojai.

D.Rekis teigė neabejojantis, jog visoms nominacijoms atsiras kandidatų. Jų ir pirmųjų apdovanojimų metu buvo gausu. Nors kandidatų dar nesulaukta, tačiau pasiūlymams teikti liko daugiau nei du mėnesiai.

Renginio organizatoriai kviečia universiteto bendruomenę siūlyti pretendentus laimėti metų organizacijos, renginio, projekto, atradimo, iniciatyvos, savanorio, metų pavyzdžio, universiteto sielos, laimėjimo ir padėkos nominacijas.

Siūlymų organizatoriai lauks iki kitų metų vasario 1-osios, o iškilminga pagerbimo ir apdovanojimų ceremonija vyks kovo mėnesį.

Kalėdų stebuklai vyksta ir turguje. Prekybininkams tai priminė Naujojo turgaus vadovai, suorganizavę nuotaikingą šventę ilgamečiams prekeiviams bei pirkėjams.

Trečiadienį Naująjį turgų užplūdo šventinė nuotaika – iš tolimų kraštų atvykęs Kalėdų senelis stebėjosi išpuoštomis prekybinėmis salėmis, gausiai kalėdiniais skanėstais nukrautais prekystaliais ir plačiomis prekeivių šypsenomis.

Šventinę dvasią pajusti turguje nesunku: ant papuoštų prekystalių išrikiuota viskas, ko gali prireikti šventiniam stalui: vaisiai, daržovės, medus, saldėsiai ir net fejerverkai.

Kiekvienas turgaus darbuotojas buvo apdovanotas Kalėdų senio dėmesiu, o kartu  atvykusios snieguolės už prekystalių stovėjusioms moterims bei vyrams įteikė firminius turgaus simbolika papuoštus kalendorius.

Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas priminė, kad šiemet turgus švenčia savo 25-erių metų gyvavimo jubiliejų. Visus metus pirkėjams buvo organizuojami renginiai, todėl metų gale nepamiršti ir kartu dirbantys verslininkai.

„Norėjome jiems padėkoti, padovanoti kalėdinę nuotaiką ir priminti, kad mes kartu jau tiek daug metų“, – šnekėjo direktorius, akcentavęs, jog prekeiviai turgaus neapleidžia ir savaitgaliais, o kai kurie prekybininkai šioje vietoje dirba jau 20 metų.

V.Karmanovas tvirtino, kad per pastaruosius metus prekyvietė labai pasikeitė – ji gražėja, jaunėja, todėl prekeiviams norėta atsilyginti už kartu nuveiktus darbus.

„Dėkojame prekeiviams, linkime šventinės nuotaikos ir tikrai nepamirštame verslininkų, kurie kartu su mumis“, – šnekėjo turgaus vadovas.

Prekybininkams savo dainas dovanojo Lietuvos estrados pažibos – Žilvinas Žvagulis, Stasys Povilaitis, Džordana Butkutė ir kiti. Nors dainininkų vaidmenis perėmė aktoriai, žmonės tvirtino, kad jų pasirodymai buvo ne ką prastesni, nei kad tikrųjų žvaigždžių.

Tamsiuoju paros metu klaipėdiečius vežęs autobusas kursuos ir kitąmet. Teigiama, kad maršruto nuostolingumą atpirko padidėjęs viešojo transporto patrauklumas ir sudaryta konkurencija taksi automobiliams.

Viešosios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovai oficialiai patvirtino, kad į gatves naktinis autobusas, pažymėtas numeriu N1, grįš 2015-aisiais. Naktį važiuosiančios transporto priemonės greičiausiai pradės kursuoti balandžio mėnesį ir darbą baigs rugpjūčio pabaigoje.

Šiais metais baigus reisą buvo svarstoma galimybė maršrutą trumpam atnaujinti kalėdinio laikotarpio metu, tačiau idėja buvo atmesta.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis naktinį maršrutą vadina socialiniu projektu. Tačiau, anot jo, įvertinus beveik 11 mėnesių finansinius bendrovės rodiklius, buvo nuspręsta, kad per šventes autobusas naktimis nevažiuos.

G.Neniškis neneigia, kad maršrutas buvo nuostolingas, tačiau viešoji įmonė privalo būti socialiai atsakinga. Esą tai ne vienintelis maršrutas, kuris neatneša pelno.

„Kursuoja rytinis reisas 4 valandą, taip pat vakare 22 ir 23 valandą. Jie nuostolingi, bet privalome suteikti galimybę žmonėms grįžti iš darbų“, – teigė įmonės vadovas.

Šiemet nuo gegužės pradžios važiavęs naktinis autobusas iki lapkričio pradžios pavėžėjo per 3 tūkst. keleivių. Daugiausia jų užfiksuota liepos mėnesį, o mažiausiai paskutiniais mėnesiais – rugsėjį ir spalį.

Pabrėžiama, kad iš naktinio autobuso norėta ne tik užsidirbti, bet ir pagerinti Klaipėdos viešojo transporto patrauklumą, taip pat sukurti konkurenciją taksistams, kurie esą menkai rūpinosi savo paslaugų kokybe bei kaina.

Trečiadienį buvo pagerbti pasižymėję Klaipėdos mokiniai, jaunieji sportininkai ir menininkai. Jau daugelį metų labiausiai nusipelniusius prieš Kalėdas tradiciškai sveikina miesto ir švietimo vadovai.

Penkioliktą kartą miesto savivaldybėje buvo pasveikinti gabiausi Klaipėdos vaikai už šių metų pasiekimus. Jaunieji klaipėdiečiai pasižymėjo gabumais įvairiose srityse: sveikinimo žodžių bei dovanėlių susilaukta už pasiekimus akademinėje, meninėje bei sportinėje veikloje.

Atrodo, kad nebuvo pamirštas nei vienas vaikas: ranką miesto valdžios atstovams spaudė ir mažieji ir paskutiniųjų klasių gimnazistai. Padėkos raštai buvo įteikti 88 vaikams.

Šiemet buvo sukauptas didžiulis kraitis prizinių vietų matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, kalbų ir kitose olimpiadose. Padėką už akademinius pasiekimus atsiėmė 30 gabiausių Klaipėdos gimnazijų bei mokyklų mokiniai.

Nepamiršti ir sportininkai bei menininkai. Padėkos raštus už pasiekimus krepšinyje, irklavime, dailiojo čiuožimo ir kitose srityse gavo 20 mažųjų, o už prizines vietas ir aukščiausius įvertinimus dainavimo, grojimo, dailės ir kitose meno srityse apdovanoti 38 jaunieji menininkai.

Susirinkusius linksmino Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos grupė „Stop-Jazz“, salėje netikėtai nusileido Merė Popins, taip pat iliuzionistai ir mažieji aktoriukai.