Vakar naujienų agentūros ELTA išplatintame pranešime, kurį plačiai cituoja šalies žiniasklaida, Kretingos rajono savivaldybės vadovas Antanas Kalnius darsyk viešai patikino priėmęs asmeninį sprendimą neleisti galimai planuojamų vandenilio ir metanolio gamyklos statybų prie Darbėnų. Apie tai kolega meras Darbėnų bendruomenei pranešė ir kovo 8-ąją vykusiame susitikime su darbėniškiais.

Nuoširdžiai džiaugiuosi ir sveikinu mūsų kaimyninio rajono vadovą pakeitus savo poziciją ir nuomonę. Klysti yra žmogiška, taisyti klaidas – gerbtinas ir garbingas žingsnis.

„Gamyklos Darbėnuose nebus. Nė vienas euras nėra vertas to, kaip šiuo metu yra susiskaldžiusi bendruomenė“, – teigia kolega Antanas. Ir šis teiginys, mano nuomone, yra viena iš pačių geriausių pastarųjų savaičių žinių ir pavyzdys, kaip svarbu tinkamai komunikuoti su bendruomene, išgirsti žmonių lūkesčius, pajusti gyventojų nuotaikas ir būti kartu su jais, o ne skirtingose beatsirandančių didelių barikadų pusėse. Reikia visada nepamiršti, kad mus renka žmonės, tad pirmiausia mes, politikai, turime atstovauti ir ginti jų interesus.

Manau, kad Darbėnų atvejis bus įrašytas į nepriklausomos ir demokratiškos Lietuvos istoriją kaip dar vienas pavyzdys, kokia didelė jėga yra susitelkusi bendruomenė bei kaip svarbu ją girdėti. Ir kaip pavyzdys to, kad vietos valdžia, nors ir ne iškart, gal kiek vėluodama, bet vis dėlto geba į tai atsižvelgti ir priimti kitą, bendruomenės lūkesčius atitinkantį sprendimą.

Gerbiamas mere,

norėčiau praplėsti jūsų teiginį – nė vienas euras nėra vertas ir to, kad atsirastų akivaizdus šaltukas tarp dviejų kaimyninių savivaldybių ir tam tikro pykčio – neva Palanga kišasi į Kretingos rajono reikalus, moko, kaip reikia dirbti, net priima darbėniškių delegaciją, atvykusią pasiteirauti, ar Darbėnai galėtų tapti Palangos savivaldybės dalimi.

Maža to, viešai buvau įvardijamas net aršiu Kretingos rajono valdžios oponentu.

Kaip matote, viešai kliuvo ne tik jums, bet ir man.

Tokiose situacijose, kai aistros jau ne verda, o kunkuliuoja, ir kai dar jos sąmoningai kurstomos politinių, galimai finansinių bei interesų įrankių pagalba, kartais sunku nesivadovauti emocijomis ir atskirti, kur pramanas, o kur tiesa.

O tiesa yra ta, kad, kalbant apie planus galimai prie Darbėnų statyti didžiulę chemijos pramonės gamyklą, pasisakau ne prieš Kretingos rajono valdžią, o už tai, kad būtų išsaugota rekreacinė pajūrio teritorija ir ji būtų skirta ne metanoliui gaminti.

Nereikia pykti ant Palangos, kad priėmėme žmones iš Darbėnų, atvažiavusius pasikalbėti. Ar turėjome nepriimti, išvaryti, neišklausyti jų?

Netinka pykčiui ir tas faktas, kad nelikau stebėtojas, abejingas pajūrio teritorijų vystymo planams. Manau, abu suprantame, kad chemijos pramonės vystymas ir užsienio investicijos yra ypač svarbu Lietuvai, ir mes nesame prieš tokias investicijas, tačiau mūsų Lietuva, palyginti, didelė, o pajūris – pernelyg mažas tokių cheminių gamyklų statybai. Šalyje tikrai turime tokioms gamykloms tinkamų pramoninių zonų.

Esu ir visada būsiu dėkingas, kad palaikėte mūsų savivaldybę ir bendruomenę pergalingai pasibaigusiuose siekiuose neleisti sunaikinti Palangai svarbų reabilitacijos centrą „Pušynas“. Buvote su mumis prie vieno stalo ir tuomet, kai stojome į aršią kovą su Konkurencijos taryba, ketinusia padėti nesąžiningam verslui nusavinti mūsų baseiną. Ir jūsų bei kitų merų dėka pavyko pasiekti, kad savivaldybių pačių lėšomis pastatyti ir viešosioms paslaugoms skirti objektai dabar gali būti valdomi pačių savivaldybių nuožiūra. Kartu su jumis ne kartą demonstravome ir gražaus kaimynų bendradarbiavimo pavyzdžius, sprendžiant turizmo pajūryje infrastruktūros plėtojimo klausimus.

Pyktis ar nuoskaudos yra blogi patarėjai.

Man rūpi, kaip bendrauja mūsų savivaldybės, kaip bendrauja Kretinga ir Palanga. Todėl kviečiu – susitikime, išgerkime arbatos ir toliau keliaukime mūsų pajūriui, abiem mūsų savivaldybėms ir jų gyventojams bendru naudingu keliu.

Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai – įvairių bendruomenių iniciatyvinės grupės „Už švarų Darbėnų kraštą“ atstovai – informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą, neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia. Anot darbėniškių, gyventojų pasipriešinimo banga yra tokia didžiulė, kad griebiamasi kraštutinių, bet labai svariais ne tik emociniais, bet ir ekonominiais argumentais paremtų priemonių – iniciatyvinės grupės atstovai informavo apie ketinimus imtis teisinių veiksmų, kad ši seniūnija būtų prijungta prie Palangos savivaldybės ir kartu su kurortu taptų vienas administracinis vienetas. Darbėniškiai pasikalbėti su Palangos vadovais, pranešti žinią ir sužinoti mūsų poziciją delegavo net dešimt gyventojų.

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, – susitikime kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

Darbėniškiai sunerimę ne tik dėl to, jog chemijos pramonės gamykla galimai atsiras visai greta jų namų, žmones ypač neramina tai, kad būtų kardinaliai ir negrįžtamai pakeistos seniūnijos, kuri pastaruoju metu ypač aktyviai orientuojasi į pajūrio reakcines galimybes ir verslus, perspektyvos. „Palanga supranta mūsų interesus, mūsų norus ir mūsų planus. Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, – kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios – tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, – informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

Apie, anot iniciatyvinės grupės, netinkamą Darbėnų gyventojų atstovavimą sprendžiant šios teritorijos perspektyvas kalbėjo ir vykti į Palangos savivaldybę deleguotas iš Darbėnų kilęs garsus krepšinio treneris Kazys Maksvytis. „Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, – kalbėjo treneris.

Buvau paklaustas, kokia mano nuomonė, kaip vertinu Darbėnų bendruomenės iniciatyvą dėl šios seniūnijos prijungimo prie Palangos?

Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje.

Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jo tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei.

Prognozuojama, kad jau per artimiausius šešerius ar septynerius metus Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra – viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes.

Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi į būtent turizmą.

Dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?

Ne kartą akcentavau, kad mes, pajūrio gyventojai, nesame prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai – palaikome tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei – tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui – mūsų pajūris. O jo juk niekur kitur neperkelsime ir jokioje kitoje Lietuvos teritorijoje nesukursime.

Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų savivaldybės sudėtį.

Beje, Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos iniciatyvinės grupės atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau – Palangos valsčiui.

Nežinau, apie kokias pilis tiesiog Palangos pajūrio kopose svajojo pastato savininkė, prieš daugiau kaip dešimtmetį aukcione įsigijusi karinės paskirties objektą – radiotechninį postą Kunigiškėse, ir kokie planai dėliojosi jos vizijose. Tačiau, akivaizdu, jog aplinkybė, kad savivaliauti pajūrio juostos teritorijoje niekas neleis, tikrai nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip ir tai, jog spaudimas, nesirenkant nei žodžių, nei išsireiškimų, viešai kaltinant Palangos merą neva trukdant vystyti verslą, neva specialiai ieškant trikdžių, neva turint asmeninių interesų ir neva rezgant sąmokslų pinkles, taip pat nepadės.

„Kokie interesai ten paslėpti – ar interesai siekiant daryti poveikį savininkei, kad ji galop neapsikentusi valdžios piktnaudžiavimo kam nors parduotų tą statinį, o kas nors įsigijęs jau galėtų su savivaldybės palaiminimu tą veiklą vykdyti. Puikiai suprantama, kad tas statinys yra nuostabioje vietoje ir ten turbūt kiekvienas verslininkas, veikiantis Palangoje, norėtų atidaryti kokią maitinimo įstaigą. Aš manau, kad yra kažkokių asmeninių priežasčių, nes rimtų teisinių argumentų savivaldybė, mano akimis, tikrai neturi“, – viešai viename portale, akivaizdžiai darydamas spaudimą Palangos vadovams, postringavo savininkės advokatas.

Darsyk noriu priminti, kad dėl statybų pajūrio kopose ar ten galimos veiklos sprendžia ne savivaldybė, ne meras, ir tai nepriklauso nuo mero nuotaikos ar meteorologų orų prognozių – viską sprendžia įstatymai, o tiems, kas juos bando traktuoti pagal savo užgaidas, paaiškinti imasi teismai.

Šįsyk pareiškėja teismui skundė mero veiksmus atsisakyti tenkinti dar vienus jos pageidavimus. Iš pradžių savivaldybę, po to merą, o vėliau ir teisėjų kolegiją bandyta įtikinti, kad iš valstybės išsinuomoto sklypo, kuriame stovi pastatas, detaliojo plano sprendiniuose įsivėlė techninė klaida, kurią meras savo sprendimu privalo ištaisyti.

Pernai rugsėjį gavę pastato savininkės prašymą „Dėl techninės klaidos detaliajame plane ištaisymo“ mes kreipėmės tarnybinės pagalbos į Aplinkos ministeriją ir į Statybų inspekciją. Gauti atsakymai tik patvirtino mūsų poziciją, kad pastatų paskirties keitimas negali būti traktuojamas technine klaida ir būtina detaliojo plano korektūra, kurios turi imtis pati pastato savininkė.

Tai ir buvo nurodyta pareiškėjai, atsisakant tenkinti jos prašymą. Jai kreipusis į teismą, mūsų poziciją palaikė ir teisėjų kolegija.

Kalbant ne juridine kalba, tai reiškia, jog radiotechninio posto savininkės ir nuomininko manymas, kad meras privalo paimti trintuką ir detaliajame plane tiesiog ištrinti esamą pastatų paskirtį bei įrašyti kitą iš pageidavimų sąrašo, yra nepagrįstas ir neatitinka įstatymo raidės.

Maža to, akivaizdu, kad buvau veliamas ne tik neteisėtai taisyti planavimo dokumentą, bet ir, pataisius pastatų paskirtį, atverti neteisėtas galimybes statyti kopose poilsio paskirties pastatą, kurį vėliau būtų galima paversti, tarkime, apartamentais su vaizdu į ranka pasiekiamą jūrą.

Tokius verslininkų pageidavimus skirtingose bylose jau anksčiau atmetė trys teismai. Jie konstatavo, kad pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja sklypo detaliojo plano sprendiniams, kurie susieti su Specialiojo plano sprendiniais – jais draudžiama pajūrio juostoje statyti pastatus, skirtus nuolatos ar laikinai gyventi.

Teismų jau anksčiau neįtikino gudravimai, jog buvusio radiotechninio pastato vietoje norima įkurti poilsio paskirties patalpas, kuriose neva veiktų rekreacinis dienos centras, neva vyktų meditacijos, jogos ir kitokie dvasiniam poilsiui skirti užsėmimai. Net kalbėta apie neva muziejaus steigimą.

Per jau antrus metus trunkantį teismų dėl pastato Užkanavės gatvėje 31 maratoną apie save ir savivaldybės vadovus prisiskaičiau tikrai labai daug – skambios antraštės, advokato spaudimas per žiniasklaidą, kad neteisėtai pakeisčiau pastato paskirtį. Daug laiko sugaišta atsakinėjant į raštus, vienas po kito mūsų teisininkams rašant atsiliepimus teismams ar juose dalyvaujant. Šioje situacijoje ypač stebina pastato savininkės advokatas – vietoj to, kad konsultuotų savo klientę imtis įstatymų leidžiamų veiksmų, pastarasis, matyt, labiau galvoja apie savo honorarus ir vis labiau velia moterį į niekur nevedančius  ginčus.

Kiek dar bus bandymų nepaisyti įstatymų, o tik vadovaujantis savo pageidavimais bei kuriant viešą valdžios skriaudžiamųjų opiniją tęsti tą ilgą ir beprasmę kelionę per kopas? 

Skubu pranešti labai gerą ir mūsų visų itin lauktą žinią: šiandien išdavėme statybos leidimą dar vienam visuomeninės paskirties objektui Palangoje statyti. Jis ypač svarbus visam kurortui ne tik tuo, kad į mūsų miestą ateina dar vienas mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“, svarbiausia žinia – kaip ir buvo kalbėta su projekto įgyvendintojais, kartu atsiras ir uždari teniso kortai.

Tai itin svarbus žingsnis dar labiau plėtojant Palangoje poilsio, pramogų ir sporto infrastruktūrą. Taip pat galėsime mūsų mieste tinkamai ugdyti ir jaunuosius žaidėjus.

Sporto ir prekybos paskirties pastatas jau visai netrukus, šį pavasarį, bus pradėtas statyti Bangų gatvėje 11 A. Sklype suprojektuotas dviejų aukštų pastatas su prekybos centru pirmajame aukšte ir sporto bei laisvalaikio erdvėmis antrajame.

Naujasis pastatas nebus prekybos tinklams būdingos architektūros statinys. Pastato tūrinę kompoziciją sudarys trys aiškiai identifikuojami pagrindiniai skirtingų aukščių blokai. Aukščiausia dalis, esanti sklypo gilumoje, pasieks maksimalų leistiną aukštingumą, ji bus 17,5 metrų aukščio. Tarpinio aukštingumo pailgas blokas sieks 13 metrų.

Architektai sąmoningai kūrė vizualiai laiptuotą pastatą – tokia tūrine kompozicija siekta, kad pakankamai stambių gabaritų ir aukštingumo pastatas iš pagrindinių apžvalgos krypčių  būtų suvokiamas kaip laiptai, kurie kyla į sklypo gilumą.

Pirmajame pastato aukšte suprojektuotos prekybos tinklo parduotuvėms įprastos erdvės, o štai antrasis bus jau kitoks, pritaikytas būtent sporto reikmėms. Čia suprojektuoti treji uždari teniso kortai. Iš laiptinės su liftu bus patenkama į vestibiulį bei laukiamojo zoną, iš kurios srautai pasiskirstys  į vyrų bei moterų rūbines su dušais ir sanmazgais, tarp jų pritaikytais ir žmonėms su negalia, apšilimo salę bei pagrindines aikštes. Numatytos ir administracinės bei aptarnavimo patalpos.

Pažymėtina, kad visos teniso aikštės bus standartinių dydžių, o tai reiškia, jog jos galės būti pritaikytos ir profesionaliam sportui.  Vienu metu visame aikštyne galės žaisti 12 tenisininkų, tačiau rūbinės suprojektuotos trigubai didesniam skaičiui norinčiųjų sportuoti – kad netektų laukti tiems, kurie turės paskesnius lankymosi laikus.

Be to, suprojektuota ir mankštoms skirta erdvė.

Numatyta ir tai, kad teniso žaidėjus galės stebėti ir žiūrovai, jiems skirtose greta kortų esančiose tribūnose galės susėsti gerokai per 100 žmonių.

Projektuotojai numatė galimybę ant žemiausio korpuso stogo dalies įrengti terasą, kurioje galėtų atsirasti kavinė arba poilsio zona.

Sklype suprojektuota 116 automobilių stovėjimo vietų.

Tad Palangoje visai netrukus bus naujovių!

Ačiū investuotojams „Norfai“, kuri 50 procentų pastato skirs sportui!

Numatoma, kad Pradinės mokyklos pastatas bus apšiltintas, pakeisti langai, stogo danga, praplėstas bei įstiklintas tambūras, taip pat – antrame aukšte esantis balkonas, o observatorijos bokšte bus įrengti net trys profesionalūs teleskopai.

Kapitaliai bus suremontuotos ir mokyklos vidaus patalpos – bus atlikta sienų, lubų apdaila, pakeistos  grindys, atnaujinti sanitariniai mazgai. Pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems – numatyta įrengti ne tik specialiai pritaikytus sanitarinius mazgus, paplatinti vidaus patalpų duris, bet ir įrengti liftą, kylantį iki antro aukšto.

Ilgai laukti pokyčiai laukia ir astronomijos mėgėjų – numatyta sutvarkyti observatorijos bokštą, nauju bei moderniu pakeisti esamą bokšto kupolą bei jame įrengti tris profesionalius observatorinius teleskopus: 8 cm skersmens Saulės vaizdą dieną stebėti skirtą teleskopą, 35 cm skersmens teleskopą vizualiniam stebėjimui bei 28 cm skersmens astrografą – teleskopą, skirtą fotografuoti žvaigždėtąjį dangų ir judančius kosminius objektus. 

Kupolas prasidarys tiek, kad būtų matomas visas dangus, jis judės sinchroniškai su teleskopu – suksis paskui teleskopą.

Kadangi pajūryje kartais pasitaiko ir itin stiprių vėjų, observatorijos kupolas bus atsparus dideliems vėjo gūsiams, taip pat čia bus įrengta stotelė, fiksuojanti staigius oro pasikeitimus, tad kupolas galės automatiškai užsidaryti ir atsisukti į pradinę padėtį, jei bus numatomas didelis vėjas ar gausūs krituliai.

Siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę susipažinti su dangaus kūnais, planuojama įrengti atskirą patalpą, į kurią bus nuvestas observatorijos kamerų signalas, tad žiūrovai turės galimybę realiu laiku išmaniojoje lentoje ar ekrane stebėti vaizdą, rodomą per teleskopus.

Observatorija bus skirta ne tik smalsuoliams, bet ir mokymo tikslais – čia galės vykti edukacijos, taip pat ir astronomijos pamokos Palangos mokiniams, kurių metu vaikai galės ne tik susipažinti su dangaus kūnais, bet ir juos fotografuoti.

Į observatoriją lankytojai galės patekti pro atskirą, o ne mokyklos, įėjimą.

Projektas bus parengtas per pirmąjį šių metų pusmetį.

Juokai juokais, bet būtent taip atrodo aplinkos ministro Simono Gentvilo vakar (penktadienio - aut. past.) darbo dienos pabaigoje elektroniniu paštu man bei mūsų apygardoje išrinktam Seimo nariui Mindaugui Skritulskui  išsiųstas laiškas, tarp kurio gavėjų prioritetine tvarka nurodyta premjerė Ingrida Šimonytė.

Į ilgesnio nei pats laiškas adresatų sąrašą dar įtraukti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, energetikos ministras Dainius Kreivys ir Kretingos rajono meras Antanius Kalnius.

„Gerbiami Palangos mere, Seimo vienmandatininke (pamiršo savo kolegos Seime Mindaugo vardą) su nerimu stebiu pastarosiomis savaitėmis viešą gyventojų dirginimą ir nepasitikėjimo skatinimą valstybės (AM, SAM) institucijomis. Su nerimu stebiu ir didelės Vakarų kapitalo investicijos į metanolio, esminio dekarbonizacijos kuro, gamyklą stabdymą“.

Toliau laiške pateikiamos nuorodos į spaudoje perpublikuotas mano ir Mindaugo nuomones nepritariant planams būtent Kretingos rajone, greta Darbėnų, statyti didžiausią Baltijos šalyse metanolio gamyklą.

„Skundas“ užvardijamas „Ne tie laikai, kai galime kelti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir atstūminėti TUI“. Suprask – mes su Mindaugu esame vos ne antivalstybininkai, pasisakantys pieš užsienio kapitalo atėjimą ir tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalies ekonomiką.

Dar labiau ministras nustebino Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“.

Renginyje kalbėta išskirtinai apie tai, kad mes neturime jūrinės strategijos, visiškai neišvystyta jūrų bei vidaus vandenų infrastruktūra, neturime uostų, uostelių ir prieplaukų tinklo, nors pagal ES direktyvas jie turi būti kas 50 kilometrų, kad audrų ištikti laiveliai galėtų saugiai išlaukti krante. Ir tai stabdo vandens turizmo bei susisiekimo plėtojimą, kuris ne tik nukrautų sausumos kelius, bet ir iš vidaus bei užsienio turizmo sektoriaus generuotų didžiules pajamas tiek į vietos savivaldybių, tiek į valstybės biudžetą. Kalbėjome ir apie  situaciją dėl krantų erozijos ir ką reikėtų daryti ir tai turėtų būti būtent Aplinkos apsaugos ministerijos darbas ir prioritetas.

Ir, pasirodo, aplinkos ministrui rekreacinio vandens turizmo plėtra ir tam reikalingos infrastruktūros tuo klausimu Lietuvoje kūrimas yra mažiau įdomu, nei metanolio gamyklos statybos  vos keliolika kilometrų nuo jūros, teritorijose, kurios yra aukso vertės, vertinant turizmo ir rekreacijos aspektais.

„Yra tas požiūris – mes saugokime viską, įskaitant ir mus pačius, čia kai kurie iš mūsų prieš metanolio gamyklą labai, 400 milijonų ateina į nedarbingą Kretingą ir labai mitinguoja: saugokim viską, aplinkosauga turi visur, net dvidešimt kilometrų nuo Palangos, saugoti, kad nebūtų pastatyta gamykla. Tai yra to balanso trūkumas – ar konkrečiai iš poveikio aplinkai vertinimo arba saugomų teritorijų plėtros. Mes kartais peržaidžiame“, – konferencijoje pareiškė aplinkos (!) MINISTRAS.

Tad ką ten žvejų laiveliai, vaikų būriavimo mokykla ar jachtos, kurių taip laukiame ir kurioms priimti visiškai neturime sąlygų, palyginti, su Danijos chemijos pramone!

Konferencijoje teko sureaguoti į šį ministro pasisakymą, po ko iš kart ir atskriejo atsakomasis elektroninis laiškas į mano bei aukščiau minėtų asmenų pašto dėžutes.

Bet, gerbiamasis ministre, arba jūs nesuprantate, apie ką mes kalbame, arba mes nesuprantame, kodėl taip atvirai ir garsiai proteguojate metanolio pramonės atsiradimą būtent čia, pas mus, rekreacinėje pajūrio zonoje?

Tik ar tokiai gamyklai nėra vietos niekur kitur Lietuvoje, pramoninėse zonose?

Chemijos pramonės gamyklos atėjimas, aukštosios technologijos ir darbo vietų (tegu ir 40) sukūrimas aukštos kvalifikacijos specialistams – tikrai sveikintinas ir Lietuvai ypač reikalingas. Tai visąlaik kartoju savo pasisakymuose ir kitokios nuomonės neturiu bei neturėsiu.

Kretingos rajono ir jo darbščių žmonių perspektyvos, mano manymu, neabejotinai labiau sietinos su rekreacijos ir turizmo vystymu, kurį matau kaimynystėje ir partnerystėje su Palanga. Juolab kad Kretingos rajonas savo strateginius prioritetus sieja būtent su turizmu ir siekiais įgyti kurortinės vietovės statusą.

Tos pačios nuomonės yra ir Mindaugas:  tokią pramonę vystyti būtina, tik reikia parinkti tinkama jai vietą, greta panašaus pobūdžio veikiančių gamyklų su tam jau sukurta tinkama infrastruktūra, kas nesukels neigiamos visuomenės reakcijos.

Manau, kad ne mes, Palangos atstovai, besirūpinantys pajūrio teritorijų išsaugojimu, diskredituojame šią ateities, Lietuvos konkurencingumui didinti  taip reikalingą pramonę, o būtent tie, kas proteguoja gamyklą jai netinkamoje vietoje, nesitaria su gyventojais, neįsiklauso į jų nuomones, juos ignoruoja. Kas kas, bet Aplinkos ministras turi suvokti elementarų dalyką, kad chemijos pramonė ir turizmas, rekreacija bei sveikatinimas nėra suderami dalykai.

Ministre, nereikia pykti ir nervintis, kai nesutampa mūsų nuomonės. Reikia mąstyti plačiau, labiau valstybiškai, viskam atrandant savo paskirtį ir vietą. O ir mūsų Premjerė, turiu pastebėti,  – tikrai protinga moteris, kuri supranta, kad kaltinti Palangos merą ir Seimo narį beveik antivalstybine veikla yra tikrai naivu ir vaikiškai juokinga.

Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, šiuo metu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tik po jo, kaip skelbiama, bus galutinai apsispręsta.

Tačiau Darbėnų ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai yra labai sunerimę dėl tokių planų ir vakar, regis, vos per vieną dieną, jau surinko daugiau kaip tūkstantį nesutinkančių su gamyklos kaimynyste gyventojų parašų.

Ar jiems ir tuo pačiu mums yra ko nerimauti?

Pacituosiu, ką teigia Darbėnų bendruomenė: „Kaip žinia, metanolis yra ypač nuodingas, sprogstama ir sunkiai užgesinama liepsna deganti medžiaga. Nuo 2 g metanolio žmogus apanka, nuo 40 g – miršta. Ši pavojinga cheminė medžiaga gali turėti didelės įtakos onkologiniams ir kitiems susirgimams. Dėl vandenilio ir metanolio degumo tokiose gamyklose neišvengiama ir sprogimų, jie gali paveikti kelių dešimčių kilometrų spinduliu esančią teritoriją. Esant tokiam incidentui nukentėtų ne tik artimiausios teritorijos, bet ir tolimesnės gyvenvietės: Darbėnai, Lazdininkai, Žibininkai, Būtingė, net ir Šventoji, galimai net ir Palanga.“

Viešai palaikymą vietos bendruomenei reiškia ir rajono gyventojų išrinkti Seimo nariai M. Skritulskas ir A. Vinkus.

Kaip rodo pasaulinė, o ir Lietuvos chemijos pramonės patirtis, visiškai apsisaugoti nuo avarijų galimybių tokiose gamyklose neįmanoma. Vien didžiausioje Lietuvoje veikiančioje chemijos produktų gamykloje buvo net devyni tokie incidentai. Avarijų neišvengta ir tose pačiose Skandinavijos šalyse.

Kokios būtų pasekmės mūsų krašto žmonių sveikatai, ekologijai, turizmui?

Stebina ne tik gamyklos pajėgumai, bet ir tai, kiek šiai veiklai reikės milžiniškų resursų per metus: vandens sąnaudos – 274,4 tūkst. kub. m;  susidarančios nuotekos – 85 tūkst. kub. m; elektros energijos suvartojimas – 1 200 GWh. Šie skaičiai labai daug ką pasako ir taip pat yra akivaizdaus poveikio aplinkai rodikliai.

Esu tikrai labai nustebintas, kad Kretingos rajonas galimai ketina keisti savo plėtros ir vystymo kryptis. Visada džiaugiausi, kad greta kurorto turime kaimynus ir partnerį, kuris savo prioritetine kryptimi Nr. 1 numatė būtent turizmo vystymą rajone. Net kalbėta apie tai, kad bus siekiama kurortinės vietovės statuso. Ir būtent toks rekreacinis matymas, mano nuomone, yra labai toliaregiškas ir turintis labai geras perspektyvas.

Ir štai kodėl.

Palanga tikrai nėra guminė. Prognozuojama, kad iki 2030 metų Palanga susijungs su Šventąja ir mūsų savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų. Šie procesai jau dabar labai akivaizdūs. Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms pas mus praktiškai nebeliks vietos ir turizmui reikalinga infrastruktūra – tiek viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai – judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes. Manau, kad tai neišvengiama.

Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai.

Štai didžiuliais turistų traukos centrais tapo „Atostogų parkas“, greta esantis „HBH“,  išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas „313“. Į Palangą atvykę turistai renkasi pamatyti ir Japonišką sodą, Orvydų sodybą, Kretingos Tiškevičių rūmus. O kur dar puikios lankytinos vietos Darbėnuose, Salantuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse, gražieji rajono piliakalniai. Gražus traukos objektas galėtų būti ir atkurtas Laukžemės dvaras.

Matau, kiek daug pastangų deda Kretingos turizmo informacijos centras, pristatantis tikrai daug ir turistams įdomių lankytinų rajono vietų. Puikiomis ekspozicijomis gali pasigirti ir itin aktyvus Kretingos muziejus.

Turistus džiugina ir tai, jog tiek Vydmantuose, Kretingoje, o ir Darbėnuose svečių poreikiams yra paruošta daugybė nakvynės vietų – nuo butų iki sodybų, su labai patraukliomis kainomis.

Neseniai kartu su Kretingos rajono vadovu atidarėme dviračių tako nuo Vydmantų iki Kretingos statybas. Tai bus dar vienas turizmo infrastruktūros objektas, aiškiai signalizuojantis, jog Kretingos rajonas itin laukia poilsį pajūryje pasirinkusių svečių srautų.

Mūsų turistai tikrai yra labai mobilūs, tad įveikti su automobiliu ir ekologinėmis transporto priemonėmis nedidelius, vos keliolikos kilometrų atstumus ir apsilankyti ar apsistoti visai greta jūros, Palangai artimiausiose jaukiuose kaimyniniuose miestuose ar gyvenvietėse, tikrai yra populiaru. Ir tas populiarumas tik didės.

Esu įsitikinęs, kad tų investicijų, kurias žada užsienio chemijos pramonės atstovai, Kretingos rajonui neabejotinai sugeneruos turizmo plėtra, o naujai atsirasiančiuose objektuose bus tikrai šimtais kartų daugiau nei 40 darbo vietų, kurias numatė chemijos gamyklos statytojai. Štai, pavyzdžiui, vien vandenlenčių parke „313“ yra sukurta 50 darbo vietų, manau, ne ką mažiau jų yra ir „Atostogų  parke“.

Turime tikrai labai nedaug pajūrio – Lietuvoje jo vos 90 km, Palangos savivaldybėje – apie 25 km. Ar mes esame tokie turtingi, kad su pajūriu besiribojančias teritorijas atiduotume chemijos pramonei,  o ne rekreacijai?

Aš nuoširdžiai tikiu, kad mano kolegos Kretingos rajone vis dėlto pasirinks partnerystę su Palanga ir turizmu, o ne su Danijos chemijos pramone.

Aš tikrai nesu prieš dideles užsienio investicijas Lietuvoje ir prieš tokias gamyklas – tai tikrai labai sveikintina ir svarbu mūsų šaliai. Tačiau esu įsitikinęs, kad suderinti pajūrio rekreacines, turizmo galimybes ir chemijos pramonę yra visiškai neįmanoma, netoleruotina ir neūkiška. Kaip sakoma, nekirsk šakos, ant kurios sėdi.

Šiandien miesto Tarybos posėdyje VIENBALSIAI patvirtintas bene svarbiausias mūsų Savivaldybės dokumentas –  Strateginės veiklos planas, kurį rengė didelė Savivaldybės administracijos specialistų komanda. Planas numato pagrindines visos Palangos, esamos infrastruktūros, visų gyvenimo ir veiklos sričių vystymo gaires bei plėtrą iki 2026 metų

Palangos strateginės veiklos planą sudaro dešimt programų, šiandien patvirtintiems tikslams įgyvendinti yra numatytas 62,3 mln. eurų biudžetas, jo didžiausia finansų šaltinių dalis tenka Savivaldybės biudžeto lėšoms – per 34 mln. eurų.

Vienas iš svarbiausių artimiausių darbų – miesto poliklinikos rekonstrukcija. Tam šiemet numatoma skirti 931,3 tūkst. eurų, kitais metais dar 620 tūkst. eurų. Tad planuojame poliklinikos pastatą operatyviai rekonstruoti.

Kitas itin svarbus šių metų darbas – Šventosios uosto statyba. Strateginiame plane šiems metams numatėme 100 tūkst. eurų molams projektuoti. Jau esame paskelbę konkursą bei planuojame projektą turėti dar šiemet, o kitąmet pradėti statybas.

Be to, Šventojoje numatome atnaujinti švyturį – jis bus pritaikytas turizmui bei taps dar vienu traukos centru. Jau rengiamas techninis projektas, jis bus baigtas šiemet. Kita džiugi žinia šventojiškiams – šiais metais projektuosime ir Bendruomenės namus Šventojoje.

Kabant apie švietimą, paminėtina dviejų miesto įstaigų – Senosios gimnazijos ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos – stadionų rekonstrukcija. Stadionams įrengti numatėme 1,3 mln. eurų. Senosios gimnazijos stadione darbai jau vyksta, juos baigti planuojame šiais metais. „Baltijos“ stadiono su dirbtine futbolo danga rekonstrukciją taip pat planuojame įgyvendinti šiemet.

Kita švietimo bendruomenei svarbi žinia – šiais metais užbaigsime lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“, Pradinės mokyklos rekonstrukcijos techninius projektus, pradėsime rengti S. Vainiūno meno mokyklos rekonstrukcijos projektą. Šioms reikmėms numatyta per 100 tūkst. eurų. Bus tęsiami jau pradėti Senosios gimnazijos kiemo sutvarkymo darbai – šiemet tam numatyta 180 tūkst. eurų, kitąmet – 150 tūkst. eurų.

Suplanuotos lėšos ir mokinių saugumui užtikrinti: planuojama mokyklose įrengti elektroninių cigarečių garų daviklius, stacionarias apsaugos ir kitas saugumo priemones. Bendra suma šioms reikmėms -– beveik 154 tūkst. eurų.

Jau projektuojami už Koncertų salės išdygsiantys Muzikos ir meno namai, projektui užbaigti numatyta 85 tūkst. eurų. Kitai kultūros srities naujovei – meno galerijos Žiemos aikštėje architektūrinio projekto konkursui – suplanavome 50 tūkst. eurų.

Dėmesys skiriamas ir sporto objektams: teniso kortų techniniam projektui parengti – 42 tūkst. eurų, buriavimo mokyklos pastatui projektuoti Šventosios jūrų uosto teritorijoje – 20 tūkst. eurų šiemet ir 40 tūkst. eurų kitąmet, riedučių, riedlenčių ir BMX sporto aikštynui užbaigti – 250 tūkst. eurų.

Numatytos lėšos ir kitai sporto infrastruktūrai – ketiname per šiuos metus prie Sporto centro įrengti keturias padelio aikšteles, taip pat numatėme lėšų naujam sporto treniruoklių aikštynui įrengti.

Jaunimui aktualu ir tai, jog šiais metais turime užbaigti Jaunimo ir savanorystės centro statybą – tam numatyta 700 tūkst. eurų.

Didelis dėmesys strateginiame plane skiriamas socialinėms reikmėms, miesto ūkio ir aplinkos gerinimo darbams.

Tęsime miesto gatvių tvarkymo darbus. Jau baigiami rengti Užkanavės g. ir Pavėsio sodų sutvarkymo techniniai projektai, neilgai trukus turėsime statybos leidimą Klaipėdos plento rekonstrukcijai, įrengiant apšviestą dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Nemirsetos iki autobusų stoties. Susisiekimo infrastruktūros gerinimo darbų numatyta ir daugiau, vienas iš jų – naujos gatvės su dviračių taku nuo Palangos iki Šventosios per Kunigiškius bei Monciškes statyba. Šiuo metu rengiamas gatvei reikalingos teritorijos specialusis planas.

Kaip ir kasmet, skirsime dėmesį gyvenamajai aplinkai – tęsime renovuotų daugiabučių namų kiemų tvarkymo darbus, rengsime ir naujus techninius projektus, kad šie darbai nesustotų ir kitąmet. Taip pat planuojama sutvarkyti Globos namų aplinką – norine ją padaryti patogesnę ir jaukesnę Globos namuose gyvenantiems senjorams. Techninį projektą jau turime, šiais metais pirksime rangos darbus. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros ir teikiamų paslaugų plėtrai numatėme 169,5 tūkst. eurų.

Ne mažiau svarbu ir tolimesnis šilumos ūkio bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos modernizavimas. Investuosime į šilumos ūkį, Šventojoje vietoje esamų neekonomiškų dujinių katilų bus įrengti du nauji bei efektyvūs dujiniai katilai, taip pat – trys šilumos siurbliai, kuriais bus užtikrinamas karšto vandens tiekimas vasarą. Visoms reikmėms numatyta 300 tūkst. eurų.

Čia išvardyti esminiai Strateginiame plėtros plane numatyti darbai, tačiau jų yra suplanuota gerokai daugiau

Tai kokie gi 2023-ieji buvo mūsų miestui?

Tai buvo labai darbingi ir sėkmingi metai. Įgyvendinome rekordinį skaičių – apie šešiasdešimt – įvairių miestui ir bendruomenei svarbių projektų.

Dėmesys skirtas ne tik miesto ūkiui, infrastruktūrai, bet ir gyventojams, jų poreikiams bei lūkesčiams.

Kas lėmė šiųmetę Palangos sėkmę?

Pirmiausia jūs, mieli mūsų miesto gyventojai. Dėkoju  už jūsų nuoširdų kasdienį darbą, pastangas, taip pat – už šiais metais mūsų komandai parodytą pasitikėjimą savivaldos rinkimų metu.

Atrodo jau taip seniai, o iš tikrųjų – mažiau nei prieš metus, pavasarį, vyko rinkimai į Savivaldybės tarybą ir merus. Jūsų, mieli palangiškiai, pasitikėjimas lėmė, kad  prie Palangos vairo vėl stojo mūsų, TS-LKD, komanda – patyrusi (tad nebereikėjo gaišti brangaus laiko mokantis, „apšilinėjant kojas“), susitelkusi, užsibrėžusi tęsti pradėtus darbus bei įgyvendinti naujus jums duotus įsipareigojimus.

Tad kuo gi galime pasidžiaugti, vertindami besibaigiančius metus?

Ambicingiausias ir svarbiausias šių metų darbas – užbaigtas ŠVENTOSIOS UOSTO STATYBOS pirmasis darbų etapas, kuriuo įrengta priekrantėms žvejams reikalinga infrastruktūra. Labai džiaugiamės šiuo darbu, tačiau sustoti neketiname – artimiausiu metu imsimės projektuoti molus ir pradėsime jų statybą.

Atnaujinami Savivaldybei priklausantys VIEŠIEJI PASTATAI: jau baigtas miesto poliklinikos rekonstrukcijos pirmasis darbų etapas, perkami poliklinikos rekonstrukcijos rangos darbai. Rengiami lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bei Pradinės mokyklos rekonstrukcijos techniniai projektai, kitąmet turėsime statybos leidimus. Projektuojami už Koncertų salės išdygsiantys Muzikos ir meno namai, netrukus pirksime S. Vainiūno meno mokyklos rekonstrukcijos techninį projektą.

Šventosios taip pat artimiausiu metu laukia pokyčiai – šiuo metu projektuojamas švyturio atnaujinimas – šis navigacinis objektas bus  pritaikytas ir turizmui bei taps dar vienu traukos centru Šventojoje. Kita džiugi žinia šventojiškiams – jau perkamas Bendruomenės namų Šventojoje techninis projektas.

SPORTO MĖGĖJAMS taip pat yra kuo pasidžiaugti. Futbolo gerbėjams svarbu tai, kad šiuo metu vykdomos prie miesto stadiono esančios teritorijos, kurioje bus statomas uždaras futbolo maniežas, detaliojo plano pirkimo procedūros. Teniso mėgėjams aktualu artėjanti Gėlių gatvėje esančių teniso kortų rekonstrukcija. Jau baigiamas rengti techninis projektas, kitąmet turėsime statybą leidžiantį dokumentą.

MOKINUKAMS taip pat netrukus taps patogiau sportuoti – šiuo metu vyksta Senosios gimnazijos stadiono rekonstrukcija, pokyčių bus ir „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – jau gautas šio mokyklos stadiono rekonstrukcijos statybos leidimas.

Dėmesys skiriamas ir GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ PAVELDUI – šiuo metu vyksta vilos „Romeo“ restauracijos darbai.

SUSISIEKIMO SRITYJE šiais metais taip pat būta nemažai pokyčių: sutvarkyta J. Janonio, Sermiesčio gatvės, šiuo metu vyksta S. Nėries gatvės rekonstrukcija, pradėta Kontininkų g. rekonstrukcija, suremontuota per centrinę miesto dalį nusidriekusi Klaipėdos plento atkarpa, baigiami Užkanavės g. ir „Pavėsio sodų sutvarkymo techniniai projektai, Šventojoje, Prieplaukos gatvėje, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Rengiamas techninis projektas ir jau kitąmet turėsime statybos leidimą Klaipėdos plento rekonstrukcijai, įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Nemirsetos iki autobusų stoties. O norėdami užtikrinti patogų alternatyvų susisiekimą  su Šventąja, ėmėmės išties ambicingo projekto – apsisprendėme statyti naują gatvę su dviračių taku nuo Palangos iki Šventosios per Kunigiškius bei Monciškes. Šiuo metu rengiamas teritorijos specialusis planas. Į priekį juda ir planai atnaujinti J. Basanavičiaus gatvę  ir Palangos tiltą. Esame užsibrėžę pakeisti gatvės šviestuvus, mažosios architektūros elementus, pertvarkyti želdinius, modernizuoti Jūratės ir Kastyčio skvere esančio fontano įrangą, atnaujinti tilto apšvietimą. Šiuo metu vyksta pirkimai.

Kad mūsų miesto gyventojai Palangoje jaustųsi puikiai, ne mažiau svarbu ir GYVENAMOSIOS APLINKOS SUTVARKYMAS. Todėl šiai sričiai taip pat skiriamas didelis dėmesys. Jau turime techninį projektą, ir kitąmet pirksime Globos namų aplinkos atnaujinimo darbus – norime, kad mūsų senjorams Globos namuose būtų gera ir jauku. Tvarkomi ir renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai Kretingos, Druskininkų gatvėse. Šie darbai bus tęsiami ir kitąmet.

Šiais metais įvertinome bei PINIGINĖMIS PREMIJOMIS PASKATINOME PAŽANGIAUSIUS moksleivius, apsisprendėme dėl mokslo olimpiadų nugalėtojų ir didžiuliais pasiekimais sporto, kultūros bei meno srityje pasižymėjusių palangiškių premijavimo, Garbės ženklais bei piniginėmis premijomis apdovanojome ypatingų nuopelnų mūsų miestui turinčius mūsų bendruomenės narius. Nuo šiol už itin aukštus pasiekimus palangiškius skatinsime kasmet.

Džiugu, kad palangiškių nuoširdus darbas, pastangos ir pasiekimai pastebėti ir respublikiniu lygmeniu – Palangos miesto savivaldybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiais metais apdovanojo AUKSINE KRIVŪLE „Už teisingos švietimo sistemos kūrimą ir sudarytas galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymo(si) sėkmę“

 Metų pabaigoje mus pasiekė dar viena itin džiugi žinia – mums PAVYKO įrodyti savo tiesą Konkurencijos tarybai ir bendruomenei IŠSAUGOTI BASEINĄ, kuriame mūsų vaikai nemokamai mokosi plaukti, siekia sporto aukštumų, kur taikomis didelės nuolaidos Palangos miesto gyventojams.

Bendruomenei svarbių darbų šiais metais būta ir daugiau: metų pradžioje atidaryti modernūs Bendruomenės namai, vyksta jaunimo ir savanorystės centro statyba, rengiamas ekstremalaus sporto parkas ir kt. Kultūros srityje metai taip pat buvo itin dosnūs – atidengėme paminklą Prezidentui Antanui Smetonai, visus metus šventėme Palangos miesto 770-mečio jubiliejų.

Dėkoju kiekvienam, prisidėjusiam prie šios sukakties paminėjimo.

Plėtodami tarptautinį bendradarbiavimą, šiais metais įgijome naują miestą partnerį – juo tapo Saint-Gilles-Croix-de-Vie miesdtas Prancūzijoje.

Džiugu, kad Palanga vis labiau pastebima ir vertinama tarptautiniu mastu kaip miestas, galintis aukščiausiu lygiu priimti svečius bei pasiūlyti jiems visas reikiamas paslaugas – apgyvendinimą, viešojo maitinimo, konferencijų rengimo galimybes, o poilsiui – aukšto lygio kultūrinius renginius, pramogas, sveikatinimo paslaugas. Šiais metais Palangoje susibūrė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderiai, į tarptautinę konferenciją „Mūsų Baltija“ suvažiavo Europos Sąjungos šalių ministrai, posėdžiavo Europos Regionų komiteto nariai iš 15 Europos sąjungos šalių, vyko Baltijos miestų sąjungos generalinė konferencija „Baltijos jūros miestai remia Ukrainą“, garsusis „Lūžio taškas“, respublikinė Rotariada, kiti svarbūs renginiai.

Dėkoju Savivaldybės TARYBAI, administracijai už priimtus sprendimus ir nuveiktus darbus ir kiekvienam palangiškiui – už pastangas, darbą ir indėlį į kiekvieno iš mūsų gerovę ir Palangos klestėjimą. Linkiu, kad ateinantys metai būtų ne mažiau darbinti ir sėkmingi, kupini naujų sumanymų, drąsių idėjų bei ryžto jas įgyvendinti.

Gražių metų ir toliau sėkmės mūsų visų Palangai!

Konkurencijos taryba atsitraukė:  šiandien mus pasiekė tikrai nelauktas, netikėtas, tiesiog Kalėdų stebuklą primenantis šios institucijos Tvarkomojo posėdžio protokolas. Jame nurodyta, jog posėdyje svarstytas Konkurencijos tarybos Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės pranešimas „Dėl Palangos miesto savivaldybei nustatytų įpareigojimų“.

Tyrimo grupė pasiūlė pripažinti, jog nebėra pagrindo taikyti šių metų balandžio 25 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Palangos miesto savivaldybei nustatytus įpareigojimus.

Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba buvo įpareigojusi Palangos savivaldybę ne vėliau kaip per 12 mėnesių organizuoti ir įvykdyti konkurencingą procedūrą baseino valdymo operatoriui parinkti. Kitaip tariant, buvome jėga verčiami atiduoti mūsų pačių pastatytą baseiną privatininkams valdyti.

Šiandien gi gautame rašte nurodyta, jog, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagrindo tokiems reikalavimams nebeliko. O būtent – Seimui liepos 6 d. priėmus palangiškio Seimo nario Mindaugo Skritulsko  inicijuotą Vietos savivaldos įstatymo pataisą, pagal kurią savivaldybės gali pačios spręsti, kaip joms valdyti savo turtą – sporto sales, muziejus, stadionus, baseinus ir kita, savivaldybės gali lengviau atsikvėpti ir nebesibaiminti nelauktų svečių, norinčių bizniauti viešojo turto valdose.

Tačiau, net ir Seimui priėmus mūsų inicijuotą ir itin lauktą Vietos savivaldos įstatymo pataisą, Konkurencijos taryba neatsitraukė ir jau buvome pradėję bylinėjimosi procesą. Mums buvo teigiama, kad Konkurencijos taryba savo pozicijos nekeis ir vis tiek  privalėsime baseiną perduoti privačiam verslui valdyti.

Tad šiandien gautoji žinia – tikrai išskirtinė: Konkurencijos taryba pati parodė iniciatyvą nutraukti savo veiksmus prieš Palangą. Tai reiškia, jog daugiau niekas ir niekada negalės tikėtis perimti Palangos baseino ir jis, pastatytas visuomenei už mokesčių mokėtojų lėšas, tarnaus bendruomenei kaip viešasis socialinis, o ne komercinis objektas.

Nuoširdžiai sakau – valio!!!

Priminsiu, jog Konkurencijos taryba savo tyrimą dėl Palangos baseino pradėjo prieš ketverius metus, vos tik šį objektą atidarėme.

Visą šį laiką mums tikrai nebuvo lengva, bet mes nugalėjome! Palangos savivaldybė ir visa mūsų miesto bendruomenė parodė išskirtinę lyderystę kovodami už savo, o tuo pačiu už visos Lietuvos savivaldybių teises. Neįtikėtina, bet mes sugebėjome nuo praėjusio gruodžio vos per pusmetį sukelti ant kojų aukščiausio lygio politikus, nepriklausomai nuo jų partiškumo, eilinius Lietuvos žmones ir įtikinti, jog didesnio absurdo nei viešojo turto nusavinimas negali būti.

Mes sugebėjome pasiekti, kad mūsų veiklą reguliuojantys įstatymai tarnautų savivaldai, o ne privatininkams. Mes sugebėjome kalbėti apie savo teises ir lūkesčius taip garsiai bei įtikinamai, kad nebuvo įmanoma mūsų neišgirsti.

Ačiū mus palaikiusiems prezidentui Gitanui Nausėdai, visiems Seimo nariams, skubiai ir detaliai analizavusiems Palangos kovą ir pritarusiems Vietos savivaldos įstatymo pataisai, iniciatyviam palangiškiui seimūnui Mindaugui Skritulskui, už Palangą mūru stojusiems kolegoms merams ir, žinoma, „Palangos santarvei“, visai Palangos bendruomenei, žiniasklaidai,  miesto Tarybai, teisininkams, administracijai bei Lietuvos žmonėms už palaikymą ir suvienytas jėgas.

Tai mūsų visų pergalė ir fantastiškai geriausia dovana Palangai ir visam viešajam interesui.

Esu labai laimingas, kad mums pavyko!