„Labai norėčiau žinoti ir kuo greičiau. Tai priklauso nuo mano vadovo“, - naujienų portalui DELFI kalbėjo R. Masiulis, pažymėdamas, kad jis yra ekonomistas, o ne švietimo sistemos specialistas.

Pusantros savaitės laikinai švietimo ministro pareigas einantis R. Masiulis teigė, kad šiuo metu sprendimo ieškoma su visomis profesinėmis sąjungomis, ne tik su Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga.

Pasak ministro, norima rasti tokį etatinio apmokėjimo modelį, kuris maksimaliai tiktų visiems. Tai nėra lengva užduotis, nes būtent etatinis mokytojų apmokėjimas sukiršino mokytojus su valdžia.

Mano tikslas, kad kompromisas būtų kuo platesnis. Kad nebūtų taip, jog sutarsime su viena profsąjunga, tada atsiras kita nepatenkinta. Reikia, kad visi sutartų.

Šis modelis, R. Masiulio teigimu, buvo neaiškus, kiršinantis mokytojus su mokyklų direktoriais, taip pat keliantis daug klausimų, susijusių su mokytojų darbo apmokėjimu.

Šiuo metu, anot ministro, vyksta vidinių išteklių paieška, kuriais pavyktų atkurti teisingumą tarp mokytojų, nustatyti naują tvarką bei išspręsti su darbo apmokėjimu susijusius klausimus.

Nuo praėjusios savaitės dirba dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo sukurta darbo grupė, kuri antradienį, ministro prašymu, turėtų pateikti sprendimo projektą. Jį R. Masiulis ruošiasi aptarti su mokytojais.

„Mano tikslas, kad kompromisas būtų kuo platesnis. Kad nebūtų taip, jog sutarsime su viena profsąjunga, tada atsiras kita nepatenkinta. Reikia, kad visi sutartų“, - kalbėjo laikinasis švietimo ir mokslo ministras.

R. Masiulio manymu, prieš įdiegiant etatinio mokytojų apmokėjimo modelį, pirmiausiai reikėjo daugiau tartis, iš pradžių šį modelį išbandyti keliose mokyklose, o ne įdiegti visose šalies mokyklose. Tačiau šiuo metu atšaukti šios reformos, ministro teigimu, nėra galimybių, nes tai į švietimo sistemą įneštų dar daugiau chaoso.

Lietuvai iš viso bus perduota 18 modernizuotų, kovos užduotims vykdyti skirtų haubicų, pagal su Vokietijos kariuomene 2015 m. sudarytą sutartį.

„Tai pati geriausia Kalėdinė dovana artilerijos batalionui. Šios dovanos dar labiau motyvuos bataliono karius (...). Tuo pačiu su dovanomis atkeliavo ir tam tikri įsipareigojimai. Kariai privalo ne vien siekti numatytų tikslų, rodyti geriausius rezultatus, bet ir prižiūrėti bei rūpintis nauja ginkluote“, - pažymėjo Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Marijus Jonelis, pasitikęs į batalioną atgabentas mašinas.

Pasak M. Jonelio, sunkiosios savaeigės artilerijos sistemoms „PzH2000“ modernizacijos metu atnaujinta visa haubicų valdymo, mūšio valdymo ir šaudymo programinė įranga.

Jau netrukus su šiomis haubicomis Lietuvos kariai pradės vykdyti karinį rengimą, o pirmuosius šūvius planuojama paleisti kitąmet pavasarį pratybose „Ugninis griausmas“.

Iki šiol bataliono galingiausia ginkluote buvusios 105 mm. haubicos galėjo naikinti taikinius maždaug 11 km atstumu. Su modernizuotomis haubicomis „PzH2000“ bataliono efektyvios ugnies nuotolis sieks 40 km.

Vokietijos atstovai jau apmokė mūsų šalies karius, kurie prižiūrės techniką, taip pat ją naudosiančius karius - haubicų įgulas ir operacijas planuojančius karininkus.

Planuojama, kad visos modernizuotos haubicos Lietuvos kariuomenei bus perduotos iki kitų metų pabaigos.

„Nieko naujo, retorika dešimt metų ta pati. Brukamas fasadinis vaizdas“, - sakė premjeras.

S. Skvernelis labiausiai šalies vadovei pritaria dėl biudžeto ir bendrosios valdžios institucijų atsakomybės už priimamus sprendimus. Vertindamas dešimties pastarųjų metų politinius sprendimus, premjeras pabrėžė, kad visą tą laiką buvo tik kalbama, bet nieko konkretaus nedaroma.

Nieko naujo, retorika dešimt metų ta pati. Brukamas fasadinis vaizdas.

Taip, anot Vyriausybės vadovo, didėjo socialinė atskirtis, buvo skurdinami senjorai, taip pat šiuo metu streikuojantys mokytojai.

„Iš premjero ir valdančiosios daugumos bandoma padaryti monstrą“, - pažymėjo S. Skvernelis, kalbėdamas apie dabartinę situaciją ir Vyriausybės darbo vertinimą.

Premjeras sutinka, kad daug dirbdamas jis daro klaidų, taip pat, kad klysta ir Vyriausybė bei ministrai. Tačiau apie problemas Vyriausybės programoje kalbamasi, o padarytos klaidos yra taisomos.

Pasak S. Skvernelio, įstatymai tvirtinami visų valdžios institucijų - Vyriausybės, Seimo ir prezidentės, tad vien tik Vyriausybės kaltės dėl susidariusios politinės padėties Lietuvoje jis nemato. Be to, pabrėžė premjeras, neklysta tik tie, kurie nieko nedaro.

Vyriausybės vadovo teigimu, tiek jis, tiek ministrai nuolat kviečiasi nepatenkintus skirtingų profesinių sąjungų atstovus prie derybų stalo ir kartu su jais sprendžia problemas. Po susitikimų ir diskusijų yra taisomi įstatymai.

„Mes darome, ką privalome padaryti, klystame, taisome klaidas“, - „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.

Atmeta prezidentės kritiką

S. Skvernelis griežtai atmeta prezidentės kritiką dėl to, kad jis įtraukia žvalgybos institucijas į politinius žaidimus. Premjeras tvirtina, kad, priešingai nei sako šalies vadovė, į Valstybės saugumo departamentą (VSD) jis kreipėsi pagrįstai - siekiant išvengti neramumų, panašių į tuos, kurie prie Seimo vyko prieš 10 metų ir tuos, kurie šiuo metu vyksta Prancūzijoje.

„Dabar, kai kabama, kad bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano kompetencija atsakyti už valstybės viešąją tvarką, dėl to yra pateikti standartiniai klausimai. Kažkodėl tai kažkas sau prisitaikė, kad čia yra konservatorių“, - „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.

Dabar, kai kabama, kad bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano kompetencija atsakyti už valstybės viešąją tvarką.

Kartu jis priminė ir įvykius, kurie vyko prieš 10 metų šaliai išgyvenant ekonominę krizę.

„Turiu karčią patirtį, tuoj bus 10 metų įvykiams prie Seimo, kai pono Kubiliaus naktinė reforma, drastiškas mokesčių kėlimas ir atlyginimų bei išmokų mažinimas sukėlė riaušes - tai irgi buvo taikus mitingas profesinių sąjungų, kuriuo pasinaudojo tam tikros politinės jėgos ir kriminalinio pasaulio atstovai“, - kalbėjo premjeras.

Jis kritiškai įvertino prezidentės išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės vadovo pasisakymai apie grėsmes nacionaliniam saugumui yra iš piršto laužti. Pasak jo, tai gali pakenkti išvadoms, kurias premjero prašymu turi padaryti VSD.

„Yra išsiųsti paklausimai, mane stebina atsakymas, kad nieko nėra, aš dar atsakymų negavau, o prezidentė pareiškė, kad nieko nėra. Tai kokio man dabar tikėtis iš Valstybės saugumo departamento atsakymo, jeigu jų tiesioginis viršininkas pasakė verdiktą“, - nuogąstavo S. Skvernelis.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad VSD paklausimų turinys yra susijęs su kaistančia situacija Lietuvoje.

„Turinys yra susijęs su apskritai situacija, kas yra šalyje ir tokie paklausimai yra būtini, ypač, kai įtampa kyla ir mes turime realią informaciją žinoti. Tai tarnybos pateiks savo informaciją, jie prisiims atsakomybę, nes po to, grįžtant prie prieš 10 metų vykusių įvykių, kai tradicinis lietuviškas klausimas iškilo - kas dabar dėl to kaltas, visos į krūmus dėjo ir paliko policiją ir Viešojo saugumo tarnybą vienus atsakyti į klausimus“, - apibendrino premjeras.

Prezidentė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes.

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.

„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, - LRT laidoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Premjeras S. Skvernelis antradienį pranešė, kad dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Tai Vyriausybės vadovas antradienį patvirtino žurnalistams. Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

VSD patvirtino premjero raštą gavęs pastarąjį penktadienį.

Premjero sprendimas kreiptis į VSD sukėlė milžinišką pasipiktinimo audrą tarp opozicijos politikų ir politologų.

Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (...) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (...) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti - tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas - ne tie laimėjo (rinkimus. - ELTA)“, - Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.

S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.

Derėtis su mokytojais sunku

Kaip ir ankstesnės vyriausybės, ši galėjo su visais rūpestingai kalbėti, diskutuoti, tačiau nieko nedaryti. Tačiau reikia turėti valios reformas pradėti ir nuo jų neatsitraukti, nes susidūrus su pirmu pasipriešinimu dažniausiai yra atsitraukiama, interviu „Žinių radijui“ sakė premjeras.

„Kai dabar mus kaltina, kad visiems po truputį pabarstome augančios ekonomikos vaisių, tačiau neklausiama, kodėl tais vaisiais nebuvo anksčiau dalinamasi, kodėl skurdo Lietuva, socialinė atskirtis didėjo ir kodėl ekonomika augo (...). Mes taip pat galėjome dvejus ar trejus metus nieko nedaryti, tik kalbėti ir diskutuoti apie problemas. O paskui, žiūrėk, jau ir laiko nebėra - rinkimai ant nosies. Tačiau taip nedarėme“, - apie Vyriausybės dviejų metų veiklą kalbėjo S. Skvernelis.

Mes taip pat galėjome dvejus ar trejus metus nieko nedaryti, tik kalbėti ir diskutuoti apie problemas. O paskui, žiūrėk, jau ir laiko nebėra - rinkimai ant nosies.

Anot premjero, iš jo ir valdančiosios daugumos dabar esą bandoma padaryti monstrą, kuris nieko nesiklauso ir negirdi.

„Su visomis profesinėmis sąjungomis yra pasirašytos sutartys, išskyrus vieną (mokytojų). Diskusijos dėl etatinio apmokėjimo vyko daugiau nei metus, darbo grupėse dalyvavo Seimo, Vyriausybės nariai ir profsąjungų atstovai. (...) Buvo pasirašytas susitarimas. Vėliau, atsižvelgus į pastabas, dokumentas buvo pataisytas. Ką dar daugiau reikia padaryti, jeigu minėta profsąjunga nė per žingsnį neatsitraukia nuo savo reikalavimų?“ - kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, Švietimo ir mokslo ministerija turi daug neišnaudotų rezervų, pavyzdžiui, 3000 laisvų kambarių bendrabučiuose, kuriuos reikia išlaikyti ir šildyti.

Derėtis su mokytojų profsąjungomis, pasak premjero, buvo sunku, nes jų reikalavimai nuolat kito: „Kai per dieną kelis kartus keičiasi nuomonė, suku rasti dialogą, bet jis vis tiek vyko. Galėčiau pasikviesti jų (mokytojų profsąjungų - ELTA) atstovus pas save, žmona cepelinų išvirtų ar vėdarų iškeptų - svarbu, kad būtų tas dialogo noras“.

ELTA primena, kad neterminuotą streiką inicijavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, jis prasidėjo lapkričio 12 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečiadienį planavo streikuoti 60 švietimo įstaigų. Tai yra apie 3 proc. visų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų Lietuvoje. Gruodžio 12 dieną prie 58 streikuojančių mokyklų ketino prisijungti dvi, nutraukti streiką planuoja 7. Iš viso Lietuvoje yra 2 tūkst. švietimo įstaigų, kuriose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

Penktą savaitę streikuojantys švietimo darbuotojai reikalauja, be kitų dalykų, kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti aiškius ir konkrečius mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principus: kad etatą sudarytų 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų yra kontaktinės, kad etatas galėtų būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporciją, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.

M. Nagevičius laimėjo visuotinio elektroninio balsavimo rezultatus. Išreitinguotame kandidatų į merus Vilniaus miesto savivaldos rinkimuose sąraše M. Nagevičius surinko 96 balsus. Savo valią visuotinio elektroninio balsavimo metu išreiškė 136 Liberalų sąjūdžio Sostinės skyriaus nariai.

„Šį laimėjimą vertinu ne tik kaip liberalų pasitikėjimą manimi, bet ir kaip pritarimą mano pasiūlytai Vilniaus ateities vizijai: Vilnius - multikultūriškas, tolerantiškas, ekologiškas, klimato kaitos atžvilgiu neutralus, liberaliai tvarkomas, talentų iš viso pasaulio traukos centras“, - sakė M. Nagevičius.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius taip pat tapo ir Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiu Vilniaus mieste.

Kandidatais į Vilniaus miesto tarybą po M. Nagevičiaus išsirikiavo Sostinės skyriaus pirmininko pavaduotojai Orinta Omelytė, Donatas Baranauskas, Aleksejus Persijanovas ir politiniame gyvenime gerai žinomas Arminas Lydeka.

Skyriaus pirmininkas Vytautas Tamošiūnas į Vilniaus miesto tarybą nekandidatuoja. „Mano tikslas yra suvienyti liberalus Vilniuje, tam reikia labai daug pastangų, todėl mieliau prisidėsiu prie Liberalų sąjūdžio sėkmės Vilniuje iš rinkimų štabo darbo, programos rengimo ir narių telkimo“, - akcentavo V. Tamošiūnas.

Posėdžio metu rinkimų štabo vadovu paskirtas Donatas Baranauskas, laikinai jau ėjęs šias pareigas skyriuje.

Pirmą kartą Sostinės skyriaus istorijoje balsavimas visuotiniame skyriaus susirinkime buvo išplėstas į visuotinį elektroninį balsavimą, kuris įtraukė daugiau skyriaus narių.

„Tai būtų Pandoros skrynios atidarymas. Tačiau lyderiai yra pasirengę išklausyti Jungtinės Karalystės premjerę ir tai, kaip ji mato tolesnę situaciją“, - „Žinių radijui“ sakė N. Aleksiejūnas, pasak kurio, susitarimas jau buvo pasiektas, o dabar Londonas lyg ir nori kažko daugiau.

Europos Vadovų Tarybos susitikimas gruodžio 13-14 dienomis, prezidentės patarėjo teigimu, vyks kaip ir numatyta. Tiesa, kai JK premjerė Theresa May atidėjo balsavimą JK parlamente dėl išstojimo sutarties, „Brexit“ klausimui susitikimo darbotvarkėje bus skirta daugiau laiko nei buvo tikėtasi.

Jo teigimu, Th. May vyksta į ES Vadovų Tarybos susitikimą greičiausiai tikėdamasi surasti naują ar pataisytą sprendimą. Anot N. Aleksiejūno, pirmiausia reikia sulaukti JK premjerės pozicijos šiuo klausimu, tačiau iš naujo pradėti derybų dėl sutarties yra neįmanoma.

Situacija šiek tiek hipotetinė, bet visi nori tam tikrų garantijų. Svarbu tai, kad dar turime tris mėnesius iki išstojimo.

Paklaustas, galbūt JK nebenori pasitraukti iš ES, prezidentės atstovas pabrėžė, kad scenarijų gali būti įvairių: išankstiniai rinkimai, antrasis referendumas dėl išstojimo ir panašiai.

„Pirmadienį ES Teisingumo Teismas išaiškino, kad Jungtinė Karalystė vienašališkai gali atsiimti prašymą pasitraukti iš ES ir tam nereikia kitų narių sutikimo“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.

Tokia situacija, anot N. Aleksiejūno, kelia daug neaiškumų dėl tolesnės išstojimo eigos. Tikimasi, kad Briuselyje Th. May pristatys savo poziciją, tačiau išstojimo sutarties tekstas jau yra suderėtas ir darkart svarstomas nebus.

„Gali būti kalbama apie papildomus užtikrinimus. Tą ir norėsime išgirsti (ES Vadovų Taryboje. - ELTA), nes pagrindinis klausimas, kurį Jungtinė Karalystė kelia, yra Airijos sienos klausimas. Pasiektas sprendimas netenkina kai kurių politikų“, - kalbėjo N. Aleksiejūnas.

Pasak prezidentės patarėjo užsienio politikai, JK karalystės pasitraukimas iš ES be jokios sutarties yra pats paskiausias scenarijus ir tik tuo atveju, jei dėl susitarimo apskritai nepavyktų susitarti.

„Situacija šiek tiek hipotetinė, bet visi nori tam tikrų garantijų. Svarbu tai, kad dar turime tris mėnesius iki išstojimo. Tačiau toks Londono neapsisprendimas turi neigiamos įtakos ir Europos Sąjungos sprendimų priėmimui, daugiamečio biudžeto planavimui“, - pabrėžė N. Aleksiejūnas.

Daugiametis ES biudžetas negali būti tvirtinamas, kol nėra aišku, ar JK ir toliau mokės įnašus į bendrijos biudžetą. Anot N. Aleksiejūno, toks atidėjimas verčia galvoti, kad gali būti išsiskirta ir be susitarimo.

Opiausiu klausimu šiuo metu yra tapęs sienos tarp ES narės Airijos Respublikos ir JK vienos iš provincijų Šiaurės Arijos atsiradimas. Siekiama susitarti, kad britams pasitraukus iš ES tarp Šiaurės Airijos ir Airijos neatsirastų reali fizinė siena su pasienio bei muitinės patikromis.

Vienas į kito laivus jie, be abejo, nesėstų, nes netoli jais tenuplauktų.

Abiejų kandidatų akimis, Vilnius panėšėja į laivą, tiesa, iš skirtingų perspektyvų bei skirtingais laikotarpiais.

A. Zuokas dideliu laivu be krypties ir tikslų Vilnių įvardijo esant šiuo metu. Komentuodamas tokį sostinės apibūdinimą, A. Zuokas teigė, kad Vilnius neturi naujo strateginio plano, o senasis 2001-2020 m. netrukus baigs galioti.

„Planuoti reikia 15 metų į priekį, o kol kas to net nepradėta daryti. Su dokumentu bus vėluojama, nes kitąmet vyks daug rinkimų“, - „Žinių radijui“ sakė A. Zuokas, pabrėždamas, kad sostinė neturi ir kito dokumento - bendrojo plano, kuris buvo pradėtas rengti prieš ketverius metus, bet iki šiol nėra baigtas.

Tiesa, A. Zuokas tai, kad Vilnius neturi dviejų pagrindinių dokumentų laiko pozityviu reiškiniu, teigdamas, kad tokiu atveju abu dokumentai gali būti parengti ir patvirtinti vienu metu bei vienas kitą papildyti.

Jo konkurento dėl sostinės vadovo posto R. Šimašiaus manymu, Vilniaus palyginimas su laivu esąs labai vykęs ir teisingas. Tik toks miesto apibūdinimas, anot jo, labiausiai tinkamas buvo prieš ketverius metus (iki R. Šimašiui tampant meru. - ELTA).

„Užstatytas, nepripiltas kuro, su skylėm, neplautas ir apskritai niekur nejudantis“, - kalbėjo dabartinis meras.

Pasak R. Šimašiaus, šiandien tas laivas plaukia ir plaukia ten, kur nori keleiviai. Vilnius yra tvarkomas, pastatytas ant kojų, nebeužstatytas, kaip kad buvo, ir saugus.

„Dėl to man yra pasididžiavimo jausmas. Būtent tuos dalykus žadėjau, būtent juos ir įvykdžiau“, - sakė R. Šimašius.

Paklaustas, kokiu įgyvendintu tikslu kaip sostinės vadovas didžiuojasi labiausiai, A. Zuokas įvardijo tai, jog 2013 m. Vilnius, Eurostato duomenimis, buvo paskelbtas laimingiausiu miestu tarp ES didžiųjų miestų.

R. Šimašius į tą patį klausimą atsakė nedvejodamas.

„Labiausiai didžiuojasi tuo, kad Vilnius buvo už ausų ištrauktas iš finansinės duobės“, - teigė jis.

Atsiskyręs nuo Liberalų sąjūdžio, mero kėdės dar vienai kadencijai R. Šimašius sieks su rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo mes didžiuojamės“, tuo tarpu A. Zuokas į rinkimus eis su Lietuvos laisvės sąjunga/liberalais, kuriai pats ir vadovauja.

Jis ilgą laiką aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje - vadovavo jaunimo NVO, dvi kadencijas dirbo Jaunimo reikalų taryboje, dienos centruose plėtojo socialinius projektus, aktyviai prisideda prie įvairių pilietinių iniciatyvų, dalyvauja viešojo valdymo darbo grupėse, visuomenininkų tinkluose.

„Vilnius - pirmas Europos miestas - labiausiai pritaikytas gyventojams, draugiškas gamtai, pilnas laimingų vaikų. Miestas, kuriame kiekvienas gyventojas jaučiasi savo namo, savo kiemo, savo gatvės, savo miesto šeimininku“, - pristatydamas savo programą naujienų agentūroje ELTA surengtoje judėjimo spaudos konferencijoje kalbėjo A. Stasiukynas.

Kandidatas į Vilniaus merus tikina kartu su komanda, judėjimu „Junkis“, gerai žinąs vyresnio amžiaus, senjorų, neįgaliųjų, jaunimo, jaunų šeimų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių problemas bei būdus toms problemoms spręsti, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas.

„Viešosios paslaugos turi būti prieinamos finansiškai ir fiziškai: vaikai turi lankyti mokyklas arčiau namų, būreliai jiems turi būti prieinami, neįgalieji asmenys turi pasiekti paslaugų tiekėjus savarankiškai. Pritaikydami aplinką neįgaliesiems, ją pritaikysime ir kitoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, senjorams“, - akcentavo A. Stasiukynas, pats auginantis tris vaikus.

A. Stasiukyno ir „Junkis“ vizija parengta remiantis pažangiausiomis Jungtinių Tautų ir Europos Komisijos koncepcijomis bei vertybėmis, darnaus vystymosi tikslais, tokiais kaip socialinis verslumas, ekologinės problemos, žalioji ekonomika.

„Junkis“ atstovai pabrėžia, kad skurdo Vilniuje neturi ir negali būti. Jie skatintų kurti žaliąsias darbo vietas, mažinti atliekas, kartu sumažinant ir mokesčius už atliekas. Vienas iš „Junkis“ siekių, kad šildymo kainos Vilniuje iki 2023 m. būtų žemiausios Lietuvoje.

„Junkis“ nepritaria radikalioms idėjoms ir kad transportą vien tik padarius nemokamą dar negarantuotume, kad jis efektyviai veiktų. Anaiptol, reikia plėtoti važinėjimo viešuoju transportu kultūrą, nes taip paprastai žmonių nepriversi atsisakyti automobilių, prie kurių jie yra pripratę.

Judėjimo Junkis“ atstovų teigimu, jie eina nepopuliariu keliu - kelia socialines problemas, remia nevyriausybines organizacijas bei labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes - neįgaliųjų ir senjorų bendruomenes.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 51 proc. respondentų į klausimą, ar juos tenkina demokratija Lietuvoje, atsakė neigiamai. 39 proc. respondentų buvo patenkinti, o kas dešimtas (10 proc.) į klausimą neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Gyventojų pasitenkinimas/nepasitenkinimas demokratijos veikimu šalyje per du mėnesius nuo spalio beveik nepakito, tačiau, palyginti su respondentų atsakymais, gautais prieš metus, nepatenkintųjų sumažėjo 4 proc.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu nepasitenkinimą demokratija buvo išreiškę 55 proc. piliečių.

Apklausa atskleidė, kad pasitenkinimas demokratija yra tiesiogiai susijęs su amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta bei šeimos per mėnesį gaunamomis pajamomis.

Jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1000 eurų), besimokantis jaunimas, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, taip pat respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą, mano, kad demokratija Lietuvoje veikia gerai.

Neigiami vertinimai dažniau būdingi vyresnio nei 50 metų žmonėms, periferijų ir regionų gyventojams, respondentams su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, pensininkams, bedarbiams ir namų šeimininkėms bei lenkų tautybės gyventojams.

„Šiuo metu su turimomis dviem mokomosiomis pėstininkų kovos mašinomis „Vilkai“ kiekvieno kurso metu parengiame po šešis kvalifikuotus jų vairuotojus. Tokius kursus rengiame be pertraukų, norėdami užtikrinti, kad kitais metais į Lietuvą atkeliausiančias mašinas padaliniai iš karto galėtų naudoti savo pratybose“, - sako Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas pulkininkas leitenantas Žilvinas Gaubys.

Gruodžio pradžioje J. Lukšos mokymo centre vairuotojų kursus pradėjo jau trečioji grupė. Praėjusį mėnesį „Vilkų“ vairuotojų kursus baigė pirmosios karių grupės, o JAV treniravosi būsimi kovos mašinų vadai.

Kariai JAV mokėsi pagal partnerių patirtį organizuoti ir vykdyti teorinį ir praktinį pėstininkų kovos mašinų komandų rengimą. Kol kas pagrindiniai kursų klausytojai ir instruktoriai - būsimi vairuotojai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kurie ir bus pirmieji apsiginklavę šiomis moderniomis mašinomis.

Kurso metu vairuotojai mokosi valdyti daugiau nei 35 tonų sveriančią mašiną bekelėje, ant lygios ir slidžios dangos, siaurais miško keliukais, miestuose ir greitkeliuose, taip pat tamsiu paros metu bei išbando jas specialioje ekstremalaus vairavimo mokymo trasoje.

88 pėstininkų kovos mašinos „Vilkai“ yra didžiausias Lietuvos kariuomenės istorijoje pirkinys. Planuojama, kad Lietuvos karinius dalinius mašinos pasieks per 2019-2021 metus.

Šiuo metu gamintojai atlieka lietuviškų mašinų prototipų bandymus ir patikrinimus. Pirmieji serijiniai gaminiai Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti kitų metų kovą, ir nuo tada kiekvieną mėnesį į Lietuvą bus pristatoma nuo vienos iki keturių mašinų.

Planuojama, kad visas pirkinys kariuomenei galutinai turėtų būti pristatytas iki 2021 metų rudens, o į Lietuvą atkeliavusios mašinos bus iškart perduodamos kariniams daliniams.

Krašto apsaugos ministerija sutartį dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo Lietuvos kariuomenei pasirašė 2016 m. rugpjūtį.

Pagal ją už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 bendros Vokietijos ir Nyderlandų įmonės ARTEC gaminamos kovos mašinos su ant jų sumontuotais Izraelio gamybos bokšteliais, ginkluotais greitašaudėmis 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“.

Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

Bendru gamintojo ir Lietuvos sutarimu, pagal mūsų šalies reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o „Vilkais“.