Mano miela draugė, jau kelerius metus gyvenanti Švedijoje, atvėrė akis.
Pajutę net menką negalavimą, švedai neina į darbą, ir taip elgiasi dažnai, nesvarbu, ar tai migrena, bloga nuotaika, ar sloga.
Vadovai dėl to nepyksta ir nemano, kad bus pasaulio pabaiga, jei kažkurio nebus darbe.
Todėl per visą pandemiją, vos tik pajutę menkiausią simptomą, visi švedai likdavo namie ne vienai, o kelioms dienoms, tada pasidarydavo testą ir grįždavo į darbą.
Lietuvoje nuo seno žinoma, kad vadovams neįdomu, kaip darbuotojas jaučiasi, jis privalo ateiti į darbą.
Tokių pavyzdžių gali papasakoti kiekvienas lietuvis. Juk žinome, kad kolegos ateina į darbą apsisnarglėję, raudonomis akimis, o darbdaviams sako, kad nieko neatsitiko.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Mums, lietuviams, sloga ir +38 °C temperatūros nėra liga. Mes bijome netekti dalies algos, bijome pabarimo. O juk koronavirusas pačioje infekcijos pradžioje pasireiškia tik sloga.
Draugė pasakojo, kad jos bendradarbė Švedijoje sirgo COVID-19. Kai pajuto simptomus (slogą), nėjo į darbą. Pasidarė testą, jis buvo neigiamas. Bet sloga nedingo ir po kelių dienų. Moteris nėjo į darbą ir toliau. Nors pati jautėsi gerai, liko namie, o po kelių dienų pasidarė naują testą, jis vėl buvo neigiamas. Bet sloga vis tiek nedingo, moteris dar ilgiau liko namie.
Praėjo dar kelios dienos ir testas parodė, kad moteris serga koronavirusu. Tada jai prasidėjo daug rimtesnės bėdos: nebejautė skonio, pakilo temperatūra, atsirado ir kitų ligos simptomų.
Bet kadangi ji nesirodė darbe, kai dar viso labo tik slogavo, jos kolegų niekas nejudino. Nė vienas jų nesusirgo, jiems niekas neliepė izoliuotis ir testuotis, įstaiga nebuvo uždaryta, niekas jos nepuolė dezinfekuoti.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Šiomis dienomis Danijoje ir Švedijoje naikinami visi karantino apribojimai.
Tačiau jei padėtis pablogės, jie gali būti vėl įvesti.
