Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbančio Vytauto Gapšio teigimu, siūloma tvarka leistų gyventojams dirbtinai nutraukti darbo santykius vien tik tam, kad pasinaudotų galimybe gauti nedarbo išmoką.  

„Ar nesigaus taip, kad (žmonės – BNS) pasidarys praktiškai atostoginius – mėnesį, du. (...) Gal kokiam advokatui veiklą ir būtų sudėtinga nutraukti, advokatūrai reiks pasiteisinimų, bet eiliniam konsultantui visiškai nesudėtinga – paprašys, kad sąskaitų nerašytų tą mėnesį, o išrašys kitą“, – antradienį Darbo partijos frakcijos susitikime su finansų ministre Gintare Skaiste teigė V. Gapšys.

Jis mano, kad tokiu būdu savarankiškai dirbantiems žmonėms atveriama galimybė be realios būtinybės, o siekiant finansinės naudos kreiptis dėl nedarbo išmokos.

„Piktnaudžiavimo galimybė labai lengvai atsiveria. Po to pradėsime juos gaudyti, kad piktnaudžiauja taip, kaip tas nėščias moteris kažkada, kurios susikeldavo algas (kad gautų didesnes vaiko priežiūros išmokas – BNS)“, – kalbėjo V. Gapšys.

G. Skaistės teigimu, į nedarbo draudimo sistemą būtų įtraukiami žmonės, bent metus mokėję įmokas – tada jiems priklausytų vieno mėnesio nedarbo išmoka.

„Kiek metų dirbtum, tiek mėnesių priklausytų (nedarbo draudimo – BNS) išmoka tokiu atveju, jeigu pajamų nebegauni“, – frakcijoje teigė ministrė.  

Ji pabrėžė, kad nedarbo išmoka priklausytų tik tiems iš savarankiškos veiklos gyvenantiems žmonėms, kurie ją bus nutraukę ir dėl darbo kreipęsi į Užimtumo tarnybą, o šiai pasiūlius darbą ir jo atsisakius išmokos mokėjimas būtų nutrauktas.

Siūloma, kad individualiai dirbantiems gyventojams nuo 2025-ųjų reikėtų mokėti 1,31 proc. nuo 90 proc apmokestinamųjų pajamų įmoką nedarbo draudimui.

Iki bedarbio statuso įgijimo dienos toks žmogus turės būti įgijęs ne mažiau kaip devynių mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių ir tą laiką mokėjęs mokesčius bent nuo minimalios algos. Tada nedarbo išmoką jis gautų tiek mėnesių, kiek metų būtų savarankiškai dirbęs, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

Nedarbo išmoka neviršytų 65 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) – šiuo metu tai būtų 1235 eurai, bet nebūtų  mažesnė nei penkios bazinės socialinės išmokos – šiemet tai būtų 245 eurai.

Seimui antradienį pateiktos bendrovės veiklą liberalizuojančios Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisos: už jų svarstymą balsavo 102 Seimo nariai, o susilaikė 14.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai leis efektyviau išnaudoti statomus energijos baterijų parkus, pokyčiai mažintų elektros kainas.

„Jie finansinės naštos nekuria, o ją sumažina“, – teigė ministras.

Jeigu Seimas priims pataisas, „Energy cells“ galėtų užsiimti kita energetikos sistemos saugumui svarbia veikla, be to, jos sudarys sąlygas didesniam „Litgrid“ lankstumui valdant perdavimo tinklo technologinius nuostolius.

„Energy cells“ šiemet vasarį baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos pastotėse esančiuose baterijų parkuose, o izoliuoto sistemos darbo rezervo paslaugą planuojama pradėti teikti iki pavasario pabaigos.

Kaupiklius įrengė ir juos aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“. Bendra projekto vertė siekia 109 mln. eurų. Europos Sąjunga (ES) balandį projektui skyrė 87,6 mln. eurų.

„Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD. Jeigu biudžete erdvės nebus tam dėl to, kad reformos tikslai yra išbraukomi, tokiu atveju tos erdvės nebus“, – antradienį susitikime su Seimo opozicijai priklausančių „darbiečių“ frakcija teigė G. Skaistė.

Pasak jos, kaip ir kiek nuo 2024-ųjų didėtų NPD, bus aišku antrąjį šių metų pusmetį, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas. 

Finansų ministrė praėjusią savaitę sakė, kad kartu su 2024-ųjų biudžetu, jeigu bus papildomos erdvės po mokesčių reformos, „tikrai“ planuojama didinti NPD, kad darbo santykių apmokestinimas ir pajamų nelygybė tokiu būdu sumažėtų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau pareiškė, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintas MMA jau nuo kitų metų. Ji sutiko, kad valstybės biudžetui tai būtų didelis iššūkis, tačiau įmanomas tinkamai susidėliojus prioritetus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes, o premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad MMA ir NDP dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo.

Nuo šių metų NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų.

Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė.

Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.

Neigiamą nuomonę dėl pakeitimų buvo išsakiusi Trišalė taryba, o Seimo Teisės departamentas teigė, kad pataisos galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams.

Darbo ginčus laimėjusiems darbuotojams buvo siūloma iš darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas. 

Pataisas teikusi Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė BNS yra sakiusi, kad tai turėtų paskatinti darbuotojus labiau ginti savo teises, suteikti jiems daugiau galių, jaustis saugiau, o darbdavius atsakingiau žiūrėti į darbuotojų teises.   

Komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai, bet žmogaus išlaidos nekompensuojamos. Jis gali prisiteisti tik bylinėjimosi teisme išlaidas.

Seimas antradienį bendru sutarimu atmetė tokių įmonių įteisinimą numatantį Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą, kurį dar 2019 metais parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis tvirtino, kad šios kadencijos valdantieji yra suplanavę priimti įstatymą dėl socialinio verslo, o šis projektas netenkino nei nevyriausybininkų, nei smulkaus verslo.

„Akivaizdu, kad dabartinė redakcija netenkina nei nevyriausybinio sektoriaus, nei smulkaus verslo“, – posėdyje teigė jis. 

Projektu buvo siekta paskatinti verslo plėtrą regionuose ir spręsti socialines problemas, be to, socialinio verslo sąvoką norėta atsieti nuo socialinių įmonių.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija sako, kad dėl pakeitimų norinčių per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet abejoja, ar leidžiant su verslo liudijimu dirbti ne trumpiau nei 30 dienų iš esmės pagerėtų situacija dėl šešėlio.

Dabar verslo liudijimą galima išsiimti ir vienai, ir kelioms dienoms.

Valdančiųjų atstovas giria naują modelį, opozicijos narys vadina pertekliniu suvaržymu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama „išgryninti“ tuos, kuriems reikalingi verslo liudijimai. Anot jo, siekiama, kad verslo liudijimai liktų tik tam, kam ir skirti – pačiam smulkiausiam verslui, o nuolat veikiantys ir gaunantys didesnes pajamas užsiimtų individualia veikla.

„Verslo liudijimų forma skirta pačiam smulkiausiam verslui, kuris yra labiau kaip papildomos pajamos, hobis ar vykdomas trumpą laiką metuose, bet ne ieškantiems būdo mokėti kuo mažesnius mokesčius, nors vykdoma veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis“, – BNS teigė komiteto vadovas.

„Šiai dienai efektyvus pajamų mokesčio tarifas dirbantiems su verslo liudijimais gaunasi labai mažas – vos per 2 proc., o vykdoma veikla yra nuolatinė ir niekuo nesiskirianti nuo kitų verslo formų. Tai neteisinga kitų verslo formų atžvilgiu, be to, dirbantys pagal verslo liudijimus socialiai apsaugomi mažiausiai“, – pareiškė jis.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys BNS sakė, kad šis Finansų ministerijos siūlymas neturės efekto ir yra perteklinis suvaržymas: „Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti“.

Turėtume palikti galimybę lanksčiai dirbti.

 

„Mes nebūtume linkę pritarti. Žmonėms bus brangesni verslo liudijimai, nes jie turės susimokėti už visą mėnesį. Sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei padaryti naudos per tuos mokesčius, kurie gali būti ne tokie jau ir dideli įvertinus visas aplinkybes“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis mano, kad neleisti piktnaudžiauti galima įtvirtinant saugiklius – diferencijuoti verslo liudijimų kainas, nustatyti veiklas, kurioms negalima verslo liudijimų išsiimti kelioms dienoms.  

Asociacija siūlo verslo liudijimus sieti su uždirbama suma

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė įsitikinusi, kad vieno mėnesio ribojimą paskatino siekis legalizuoti šešėlinės veiklos pajamas mokant minimalius mokesčius, piktnaudžiavimas verslo liudijimų schema.

„Kad jas ištrauktų iš šešėlio, buvo pigu sumokėti už verslo liudijimą, pavyzdžiui, už penkias dienas, ir parodyti 45 tūkst. eurų pajamas. Mokesčiai tikrai juokingi. Bet viskas legalu“, – BNS kalbėjo D. Čibirienė.

Jos teigimu, iškreipta situacija užsiimant kai kuriomis veiklomis, kai dirbama visus metus, o parduodama tik kelias dienas, kurioms ir paimamas verslo liudijimas, o tada santykis tarp uždirbtų pajamų ir sumokėtų mokesčių yra „tikrai negeras“.

„Pavyzdžiui, žmogus gamina baldus, lipdo iš molio, gauna užsakymų, per vieną pardavimo dieną jie visi parduodami. Verslo liudijimas paimtas penkioms dienoms, o iš tiesų žmogus dirbo visą mėnesį ar ilgiau“, – tvirtino ji.

Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą.

 

Tačiau asociacijos vadovė mano, kad su mokesčių slėpimu šiuo atveju reikėtų kovoti kitaip: leistiną metinę pajamų sumą skaidyti atsižvelgiant į tai, kokiam laikui išduodamas verslo liudijimas.

„Jeigu išsiimi verslo liudijimą penkioms dienoms, legaliai gali uždirbti 274 eurus, jeigu pusmečiui – 10 tūkst. eurų, o viršijanti suma būtų apmokestinta kaip individuali veikla pagal pažymą“, – BNS teigė ji.

D. Čibirienė sutinka, kad įteisinus šiuos pokyčius, norinčiųjų per trumpą laiką ir mokant nedaug mokesčių legalizuoti pajamas sumažės, bet vis tiek šis kelias išliks patrauklus: „Nes įsigijus verslo liudijimą vienam mėnesiui bus galima parodyti 20 tūkst. eurų pajamas“.

Tačiau D. Čibirienė įspėja, kad dėl naujos tvarkos nukentės žmonės, kurie verslo liudijimą pasiima dėl atsitiktinės, bet pajamų duodančios trumpalaikės veiklos, trunkančios kelias dienas per mėnesį, savaitgalį. Tie žmonės, pavyzdžiui, gidai, korepetitoriai, fotografai, anot jos, tikriausiai dirbs nelegaliai, nes vieno mėnesio verslo liudijimo kaina gali būti didesnė nei uždirbama per kelias dienas.

Smulkusis verslas: pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, tokiais pakeitimais siekiama, kad su verslo liudijimais dirbantys žmonės dirbtų pagal darbo santykius. Ji įsitikinusi, kad pakeitimai pakenks nemažai daliai gyventojų, kurie, turėdami darbo santykius, taip pat dirba ir su verslo liudijimu savaitgaliais ar po darbo. 

Z. Sorokienė mano, kad įvedus mėnesio reikalavimą dalis žmonių, dirbančių kelias dienas, gali pasirinkti tiesiog dirbti nelegaliai.

Asociacijos vadovė teigė siūliusi, kad kelioms dienoms paėmę verslo liudijimus žmonės draustųsi patys mokėdami mokesčius nuo minimalios mėnesio algos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais 93,76 tūkst. gyventojų turėjo išsiėmę 297,8 tūkst. verslo liudijimų: iki penkių dienų galiojančius dokumentus buvo pasiėmę 5,4 tūkst. žmonių, jie įsigijo 19,5 tūkst. verslo liudijimų, 5-10 dienų trukmės 85,2 tūkst. verslo liudijimų turėjo 34,4 tūkst. gyventojų, o 10-30 dienų – atitinkamai 120,2 tūkst. ir 37,8 tūkst.

Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė ir apie daugiau naujovių verslo liudijimų turėtojams: jie nebegalės verstis būsto nuoma, jų pajamų riba mažinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų per metus, kurią viršijus negalėtų būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

„Rūpinsis konfiskuotais, sužeistais ar kitu būdu galbūt per muitinę, arba iš nelegaliai laukinius gyvūnus laikančių gyventojų konfiskuotais gyvūnais“, – pristatydamas pataisas praėjusią savaitę Seime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, LSMU įtraukiamas į valstybės institucijų, užsiimančių gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, sąrašą.

Tai numatančioms pataisoms pritarta po pateikimo už balsavus 112 parlamentarų ir dviem su­si­lai­kius. 

Projekte taip pat sakoma, kad universitetas „vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje“.

Šiam tikslui LSMU būtų skirtas finansavimas iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Spalį Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime, turėtų būti atidarytas Laukinių gyvūnų globos centras, jis veiks kaip LSMU padalinys.

„Kasmet susiduriame su praktine problema, kad muitinėje arba cirkuose, arba pas gyventojus nelegaliai laikomi gyvūnai, galbūt kai kurie randami sužeisti ir nėra valstybinės institucijos ir gyvūnų globos centrų, kurie galėtų pasirūpinti tokiais gyvūnais“, – sakė aplinkos ministras.

Jo teigimu, tokių gyvūnų per metus susidaro maždaug 100 – nuo pitonų iki jūrinių erelių.

Ar nepa­žei­džia­ma uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja? Gal, pa­vyz­džiui, leis­ti ši­tą veik­lą vyk­dy­ti, bet neįpareigoti?

Laisvės frakcijos Seime atstovas Artūras Žukauskas priekaištavo, kad LSMU pa­vedama funkcija nėra susijusi su aka­de­mi­ne veik­la.

„Ar nepa­žei­džia­ma uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja? Gal, pa­vyz­džiui, leis­ti ši­tą veik­lą vyk­dy­ti, bet neįpareigoti“ – svarstė jis.

S. Gentvilas priminė, kad neseniai atidarytas jūrinių gyvūnų globos ir gerovės centras Smiltynėje, Kopgalyje.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2021 metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos laukinių gyvūnų priežiūrai ir gydymui panaudota daugiau kaip 60 tūkst. eurų, o pernai lėšų poreikis išaugo iki 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1,2 tūkst. gyvūnų.

35 parlamentarai iš opozicijos, įskaitant socialdemokratus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus, registravo Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias tokių vaistinių kūrimą.

Šią idėją politikai siūlo argumentuodami didelėmis kainomis privačiose vaistinėse.

Pataisos iniciatorius Aurelijus Veryga nesutinka, kad šios vaistinės būtų vadinamos valstybinėmis.

„Na, nevadinam taip skambiai. Ne valstybinės, o tinkamiau būtų vadinti ligoninių vaistinėmis. Nors teoriškai – taip, nes dauguma ligoninių yra viešosios įstaigos. Tačiau tokias vaistines galėtų turėti ne tik valstybinės ligoninės, bet ir kitos – privačios“, – BNS sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad gydymo įstaigose šios vaistinės nebus privalomos: „Galės rinktis, jokios prievolės ir prievartos nebus“.

A. Veryga teigė, kad naujosios vaistinės sudarytų alternatyvą komercinėms vaistinėms, kurios „turi ir didmenas, ir mažmenas, savo gamybą, lentynų mokesčius“.

„Visi dabar šneka apie vaistų trūkumus, spėlioja, kokiame sandėlyje ir kiek kas laiko jų, o valstybė nieko pakeisti negali, o dabar galėtų – centralizuotai, konsoliduotai pirktų“, – kalbėjo Seimo narys.

„Manau, kad nelupikautų tiek gydymo įstaigos“, – teigė jis.

„Valstiečiai“ siūlė steigti tokias vaistines dar būdami valdžioje 2016–2020 metais, tačiau įstatymai nebuvo priimti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Antano Matulo teigimu, „pirminis valdančiųjų nusistatymas yra nepritarti“ šiam pasiūlymui.

„Tai yra verslo šaka, kurią reikia kontroliuoti, ir nemanau, kad ligoninėms reikia šią veiklą perimti. Problemų ligoninėse dėl gydymo, dėl eilių, vadybinių dalykų yra daugybė, todėl užsiimti dar vaistų prekyba, nemanau, kad yra tikslinga. Čia ne tas kelias, kuris padės sumažinti vaistų kainas“, – BNS tvirtino A. Matulas.   

„Bet tarsimės, galvosime, žiūrėsime, kas pasikeitė per praėjusį laikotarpį, kai įteisinti valstybines vaistines irgi siūlyta, spręsime, kiek tokios vaistinės yra svarbu ir aktualu“, –  pridūrė jis.

Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Kristino Nemaniūtės-Gagės, valstybinių vaistinių atsiradimas prieštarautų Konstitucijai, ribotų konkurenciją.

„Siekiama sukurti valdiškų vaistinių tinklą, kuriam būtų taikomi visai kiti reikalavimai nei kitoms šalyje veikiančioms vaistinėms, kurios galėtų naudoti valstybės infrastruktūrą, o kas svarbiausia, jos būtų steigiamos mokesčių mokėtojų lėšomis“, – BNS sakė ji.

Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams, jie skiriami tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visus gyventojams parduoda ligoninės patalpose veikiančios privačios vaistinės.

Dabar ligoninių vaistinės vaistiniais preparatais ir kitomis medicinos prekėmis aprūpina tik įstaigą, kurioje jos yra.

Konkurencijos taryba anksčiau nepritarė iniciatyvai steigti valstybinių vaistinių tinklą.

Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį keturias vaistines Vilniuje.

Lietuvoje veikia privatūs „Camelia“, „Eurovaistinės“, „Gintarinė“, „Norfos“ ir „Benu vaistinių tinklai.

Liberalai siūlo perpus – nuo dešimties iki penkerių metų – sutrumpinti terminą, numatantį, kiek laiko reikia išlaikyti antrąjį būstą nuo jo įsigijimo ar paveldėjimo iki pardavimo. Tuomet jį pardavus nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 

Seimas tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį priėmė svarstyti: už balsavo 47 parlamentarai, prieš buvo du, o susilaikė 24. Ji į plenarinių posėdžių salę grįš birželio viduryje. Išvadą dėl pakeitimo teiks Vyriausybė.

Tai jau antras liberalų bandymas per pastaruosius metus nemokant mokesčių parduoti antrą būstą.

Dabar nemokant 15 proc. pajamų mokesčio galima parduoti pirmą būstą, kuriame nuolat gyvenama ir ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo įsigijimo, o antrąjį būstą – išlaikius bent dešimt metų.

Seimas 2015 metų gruodį nuo penkerių iki dešimties metų pailgino laiką, kai neapmokestinamas kito būsto, nei gyvenama, pardavimas.  

„Bijau, kad jie dabar po savivaldos rinkimų matant rezultatus, spręs klausimus, susijusius su savo partijų reikalais, su ateitimi, ir ta reforma gali nepavykti, de facto gali pritrūkinėti balsų ir entuziazmo nebuvimas iš opozicijos yra vien dėlto, kad mes nesuprantame, kaip jie nori tai padaryti“, – penktadienį Žinių radijui teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, balsų pritrūks ir jeigu verslo bendruomenė nepalaikys Finansų ministerijos inicijuojamos pertvarkos. 

„Jeigu visuomenės, šiuokart verslo visuomenės palaikymo nebus, valdanti koalicija pritrūks balsų“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, dėl pakeitimų reikia rasti sutarimą, o sprendimai negali būti daromi staigiai.

„Tai galų gale sulauks protestų ir baigsis tuo, kad nepriims tos reformos. Pirma, reikia sutarti su profsąjungomis, su verslo asociacijomis, bandyti sutarti su opozicija, jeigu jiems reikia balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, kai kurie siūlymai dėl individualių pajamų apmokestinimo gali būti svarstomi, tačiau jis piktinasi, kad reformos svarstymą valdančioji dauguma pradėjo nuo mokesčių mokėtojų įžeidinėjimo juos išvadinusi „gyvulių ūkiu“: „Čia negera pradžia“.

Finansų ministerija siūlomą mokesčių pertvarką pristatė antradienį ir tris savaites lauks vertinimų, bent dalį naujos tvarkos tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda reformoje sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.