Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „N-TV“.

Pasak ministerijos vadovo, didėjant Rusijos išlaidoms ginkluotei ir šalies ekonomikai pereinant ant „karo bėgių“, nemaža dalis to, kas pagaminama, nebeiškeliauja į frontą, o patenka į sandėlius.

Kartu B. Pistoriusas perspėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali turėti dar didesnių karinių ambicijų.

„Jūs galite būti naivūs ir sakyti, kad jis tai daro tik iš atsargumo. Aš, kaip skeptiškai nusiteikęs žmogus, šiuo atveju sakyčiau, jog jis taip elgiasi todėl, kad turi planų“, – pareiškė Vokietijos gynybos ministras.

Portalas primena, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatmeta karo tarp Rusijos ir NATO galimybės. Valstybės vadovo nuomone, Maskva gali užpulti Baltijos šalis, jei Ukraina neatsilaikys prieš agresorę.

Medikų pagalbos prireikė šešiems asmenims, per „Telegram“ pranešė Čerkasų regiono karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas.

„Buvo suaktyvinta oro gynyba perimti greitaeigį oro taikinį. Pirminiais duomenimis, apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas Čerkasų srityje. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos“, – sakė jis.

„Ukrinform“ pranešė, kad rytą keliuose šiauriniuose ir centriniuose regionuose dėl raketų grėsmės buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Čerkasų srityje buvo girdėti sprogimai.

Praėjusią parą rusai apšaudė 10 Chersono srities gyvenviečių, sužeisti trys žmonės

Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Priešas apšaudė Antonivką, Kizomysą, Romaškovę, Inženernę, Sadovę, Beryslavą, Kačkarivką, Olhivką, Osokorivką ir Chersoną.

Apgadintas daugiaaukštis pastatas ir privatus namas. Nukentėjo kritinės infrastruktūros objektai, automobiliai ir dujotiekis.

Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti trys žmonės.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį, balandžio 23-iąją, rusams apšaudant Chersono srities Kozackės kaimą, žuvo 82 metų amžiaus moteris.

Rusai praėjusią parą sužeidė keturis Donecko srities gyventojus

Rusijos kariškiai praėjusią parą Donecko srityje sužeidė keturis civilius.

Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Balandžio 24-ąją rusai sužeidė 4 Donecko srities gyventojus: 2 Dobropilioje, po 1 Solovjovėje ir Krasnohorivkoje“, – parašė pareigūnas.

Srities karinės administracijos vadovo duomenimis, nuo invazijos pradžios Rusijos kariuomenė regione pražudė mažiausiai 1 933 piliečius, o dar mažiausiai 4 832 žmones sužeidė.

Bendras rusų aukų skaičius Donecko srityje pateikiamas neįtraukiant į jį Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, iš viso per parą rusai smogė Ukrainos gynėjų pozicijoms ir gyvenvietėms 13 raketų ir 56 aviacijos smūgius, surengė 105 apšaudymus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 255 tankų (+13), 13 942 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 11 836 artilerijos sistemų (+28), 1 049 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 772 oro gynybos priemonių (+1), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 449 dronų (+10), 2 118 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 949 automobilių (+57), 1 946 specialiosios technikos vienetų (+2).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“.

„Moldovoje nežinomi asmenys klijuoja plakatus su raginimais stoti į tarnybą Moldovos armijoje ar svetimšalių legione pagal sutartį. Moldovos Respublikos gynybos ministerija įspėja, kad plakatuose pateikiama informacija yra manipuliacija, neatitinkanti tikrovės“, – rašoma pranešime.

Generalinis policijos inspektoratas atlieka tyrimą ir aiškinasi su tuo susijusių asmenų tapatybę bei buvimo vietą.

Moldovos gynybos ministerija pažymėjo, kad apie tarnybą Nacionalinėje armijoje pagal sutartį skelbiama oficialiuose Gynybos ministerijos ir vyriausybės kanaluose. Apie laisvas darbo vietas gynybos žinyboje piliečiai informuojami per Nacionalinę užimtumo agentūrą.

„Ukrinform“ primena, kad, Karo studijų instituto (ISW) ekspertų nuomone, Kremlius bando destabilizuoti Moldovos visuomenę, atakuoti demokratinę Moldovos vyriausybę ir sutrukdyti Moldovai įstoti į ES.

Anksčiau ISW pabrėžė, kad Rusija ketina panaudoti Uždniestrę ir Gagaūziją hibridinėms operacijoms, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Moldovoje.

Lenkija ir anksčiau siūlė pagalbą Ukrainai grąžinant šaukiamojo amžiaus vyrus, kad jie atliktų savo pilietinę pareigą, sakė ministras interviu televizijos kanalui „Polsat News“.

„Manau, jog daugelis lenkų piktinasi, matydami jaunus ukrainiečius vyrus viešbučiuose bei kavinėse ir girdėdami, kiek daug pastangų turime įdėti, kad padėtume Ukrainai“, – pažymėjo jis.

Bet W. Kosiniakas-Kamyszas nepatikslino, kaip konkrečiai Lenkija ketina spręsti šį klausimą.

„Galima bet kokia parama“, – pabrėžė ministras, atsakydamas į klausimą, kaip Lenkija reaguotų, jei Kyjivas paprašytų pagalbos grąžinant namo vyrus, kurių pasų galiojimo laikas pasibaigė.

Eurostato duomenimis, 2024 metų pradžioje ES šalyse gyveno 4,3 milijono ukrainiečių, iš kurių apie 860 tūkst. – suaugę vyrai. Lenkija laikinosios apsaugos statusą suteikė 950 tūkst. ukrainiečių, tai antras pagal dydį rodiklis po Vokietijos.

Tai pranešė portalas „Gruzija Online“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Pažymima, kad atitinkami pakeitimai buvo padaryti nutarime „Dėl šalių, kurių piliečiai gali atvykti į Sakartvelą be vizos, sąrašo patvirtinimo“.

Pagal pataisą, Ukrainos piliečiams leidžiama atvykti į Sakartvelą be vizos ir būti šalyje trejus metus.

Anksčiau šis terminas buvo vieneri metai, tačiau pernai vasarį jis buvo pratęstas iki dvejų metų.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro duomenimis, 2023 metų spalio mėnesį Sakartvele buvo apie 27 tūkst. Ukrainos piliečių.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Slovakija iki 2025 metų kovo 4 d. pratęsė laikinojo prieglobsčio galiojimą ukrainiečiams, kurie buvo priversti atvykti į šią šalį dėl Rusijos sukelto karo.

Jis tai sakė trečiadienį per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Galiu jums tvirtai pasakyti – naujų „Patriotų“ bus. Mums klausimas, iš kur jie mus pasieks, yra antraeilis dalykas, svarbiausia, kad jų būtų, ir būtų kuo greičiau, nes tai – mūsų miestų apsauga, mūsų žmonių apsauga“, – pabrėžė A. Jermakas.

Paklaustas, iš kurių šalių tikimasi oro gynybos sistemų „Patriot“, pareigūnas atsakė: „Mes kalbamės su daugeliu partnerių, pirmiausia – su amerikiečiais, nes tai jų ginkluotė, nuo jos neabejotinai daug kas priklauso. Tačiau mums žinoma ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, ir kitų pozicija. Esu įsitikinęs, kad netrukus sulauksime gerų naujienų“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietija paragino Europos Sąjungą ir NATO kuo greičiau sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock iškėlė bendrą iniciatyvą ir paragino trečiąsias šalis peržiūrėti savo galimybes šioje srityje. Iniciatyva praėjusią savaitę buvo svarstoma Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.

Vokietijos kancleris O. Scholzas po ES viršūnių susitikimo balandžio 18 d. pareiškė, kad Ukrainai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, iš kurių vieną jai perduos Vokietija.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pasiūlė išpirkti oro gynybos sistemas „Patriot“ iš šalių, kurios jų turi, tačiau nenori savarankiškai jų perduoti Ukrainai.

Kaip rašo „Ukrinform“, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba tai pranešė feisbuke.

„Balandžio 24-osios rytą šalies teroristės kariuomenė smogė artilerijos smūgį Kupiansko centrui. Vienas iš sviedinių pataikė į nebenaudojamą dviejų aukštų pastatą ir sukėlė gaisrą, apėmusį 300 kvadratinių metrų plotą“, – sakoma pranešime.

Gelbėtojai užgesino gaisrą, dirbdami gresiant pakartotinių apšaudymų pavojui.

Nukentėjusiųjų nėra.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, žmonių, sužeistų per naktinį Rusijos raketų smūgį Charkivo Ševčenkos ​​rajonui, skaičius išaugo iki šešių.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Kaip pažymima jos pranešime, nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos grupės „Mediazona“ duomenimis, 2024 metų kovą Rusijos kariniai teismai už dezertyravimą nuteisė rekordinį skaičių Rusijos kariškių – 684. Bendras dezertyravimo atvejų skaičius nuo „dalinės“ mobilizacijos 2022 metų rugsėjį pasiekė 7 400, o daugiausia atvejų užfiksuota Maskvos srityje – 496.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, daugelis kareivių, kurie buvo susekti ir perduoti kariniam teismui, buvo nuteisti lygtinai ir grąžinti į savo dalinius bei priešakines linijas. O Rusijos piliečių, vengiančių atlikti karinę tarnybą, prašymų suteikti prieglobstį Vakarų šalyse skaičius pasiekė rekordinį lygį.

„Rusijos kariškiai, įskaitant tuos, kurie buvo priverstinai užverbuoti per dalinę mobilizaciją 2022 m. rugsėjį, turi likti karinėje tarnyboje neribotą laiką ir mažai tikėtina, kad jie bus demobilizuoti“, – pažymėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Portalas primena, kad, „Bloomberg“ duomenimis, Kremlius ruošiasi surinkti daugiau pagal sutartis tarnausiančių kariškių. Rusijos valdžia bent jau kol kas nori išvengti dar vienos masinės mobilizacijos, kuri gali pakirsti karo su Ukraina palaikymą visuomenėje. Per mėnesį užverbuodama iki 30 tūkst. naujokų, Rusija šiais metais savo kariuomenės gretas galėtų papildyti 300 tūkst. žmonių.

Levados centro duomenimis, dauguma Rusijos gyventojų palaiko karą prieš Ukrainą. 2024 metų kovo mėnesį prieš jį pasisakė tik 16 proc. respondentų.

ISW išanalizavo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kalbą, pasakytą Gynybos ministerijoje balandžio 23 d., kurioje jis akcentavo Rusijos puolimo operacijas netoli Časiv Jaro, Avdijivkos ir Donecko bei paskelbė apie Rusijos ketinimą intensyvinti smūgius į Ukrainos logistiką.

„Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos sustiprins dabar vykdomas puolimo operacijas, kad pasinaudotų ribotomis Ukrainos galimybėmis prieš atvykstant JAV saugumo pagalbai“, – sakoma pranešime.

Pasak analitikų, S. Šoigu dėmesys puolimo operacijoms netoli Časiv Jaro, į vakarus nuo Avdijivkos ir į vakarus bei pietvakarius nuo Donecko rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai sustiprins puolimą šiose srityse.

ISW pranešime taip pat sakoma, kad balandžio 19 d. Rusijos kariuomenė pradėjo smarkų Ukrainos transporto infrastruktūros Dnipropetrovsko srityje puolimą ir artimiausiomis savaitėmis galimai ketina pakartoti ir išplėsti šiuos smūgius, kad nutrauktų Ukrainos antžeminius ryšius.

Analitikų manymu, Rusijos karinė vadovybė galimai tikisi, jog šios koordinuotos pastangos apribos Ukrainos gebėjimą pakankamu mastu permesti karius ir techniką į kritinius taškus fronto linijoje ir „pavėlins pagerintus pajėgumus, kuriuos Ukrainos pajėgoms suteiks Amerikos saugumo pagalba“.

„DeepState“: okupantai pasistūmėjo keliose Donbaso gyvenvietėse

Rusijos kariuomenė pasiekė laimėjimų prie kai kurių fronto linijos gyvenviečių, kur tęsėsi įnirtingi mūšiai.

Stebėjimo grupės „DeepState“ duomenimis, priešas pasistūmėjo mažiausiai šešiose gyvenvietėse, praneša UNIAN.

„Priešas pasistūmėjo Očeretynėje, Novobachmutivkoje, Novokalynovėje, Berdyčiuose, Semionovkoje ir į  pietus nuo Georgijevkos“, – pažymi analitikai.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atakavo 17 priešo gyvosios jėgos susitelkimo rajonų ir vieną zenitinių raketų kompleksą. Savo ruožtu Ukrainos raketų kariuomenės daliniai smogė vienai antžeminei dronų valdymo stočiai, vienam rajonui, kur buvo sutelkta ginkluotė ir karinė technika, dviem gyvosios jėgos susitelkimo rajonams, vienai oro gynybos priemonei ir trims kitiems svarbiems taikiniams.