Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes.

Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Reguliuotojas šįkart pareiškė, kad ateityje gali svarstyti galimybę sumažinti pinigų politikos ribojimo lygį, jei bus labiau įsitikinęs, kad infliacija stabiliai artėja prie 2 proc. tikslo.

ECB pripažino, kad infliacija toliau lėtėja, o dauguma bazinės infliacijos ir darbo užmokesčio augimo rodiklių smuktelėjo, bet pabrėžė, kad vidaus kainų spaudimas tebėra stiprus, o tai lemia spartų paslaugų brangimą.

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ išankstiniais duomenimis, metų infliacija euro zonoje kovą lėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,6 proc. vasarį, o bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius – nuo 3,1 proc. iki 2,9 procento.

Anot „Trading Economics“, šiuo metu finansų rinkose tvyro maždaug 80 proc. tikimybės prognozės, kad skolinimosi išlaidos euro zonoje bus pradėtos mažinti birželį, bazines palūkanas apkarpius ketvirčiu procentinio punkto, tačiau jų tolesnio mažinimo spartos perspektyvų vertinimai skiriasi.

ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą tikino, kad švelninti pinigų politiką bus galima tik griežtai vadovaujantis naujausiais makroekonominiais rodikliais.

Euro zonos pinigų politikos formuotojai 15 mėnesių trukusį jos griežtinimą rekordine sparta nutraukė pernai spalį.

Pasak „Orlen“ pranešimo spaudai, I. Fafara naująsias pareigas pradeda eiti balandžio 11-ąją.

Lenkijos didžiausios energetikos grupės patronuojamosios bendrovės „Orlen Lietuva“, valdančios vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Baltijos valstybėse, prezidento pareigas I. Fafara ėjo nuo 2010-ųjų pavasario iki 2017 metų pabaigos.

Šešerius metus „Orlen“ generaliniu direktoriumi dirbusį Danielį Obajteką grupės stebėtojų taryba atleido šių metų vasario pradžioje.

Daugeliui Lenkijos naujosios vyriausybės narių D. Obajtekas atrodė pernelyg artimas ankstesnei „Teisės ir teisingumo“ vyriausybei, kuri neteko valdžios po pernai spalį vykusių visuotinių rinkimų. Be to, D. Obajtekas buvo atsidūręs smaigalyje ginčių dėl „Orlen“ prisijungtos „Lotos“ naftos perdirbimo gamyklos akcijų paketo pardavimo Saudo Arabijos kompanijai, taip pat dėl jo turto.

Euro zonos paslaugų sektorius pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, išaugo 4,5 proc., visos Europos Sąjungos – 4,1 procento.

Sparčiausias augimas ES užfiksuotas Lietuvoje (19,5 proc.), Graikijoje (9,8 proc.), Danijoje (7,4 proc.), o stipriausias nuosmukis – Estijoje (5,1 proc.), Vengrijoje (4,8 proc.) ir Slovakijoje (4,7 proc.).

Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu), įvertinus sezoniškumą, ES paslaugų sektorius paaugo 0,1 proc., tuo tarpu vien tik euro zonos – susitraukė 0,1 procento.

Labiausiai per mėnesį išsiplėtė Lietuvos (4,9 proc.), Graikijos (4,5 proc.), Vokietijos (2,8 proc.), o labiausiai susitraukė Rumunijos (5,1 proc.), Latvijos (2,6 proc.), Estijos ir Liuksemburgo (po 2,1 proc.) paslaugų sektoriai.

Milijardierius šių planų detalių nepateikė, tik savo įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad „Tesla Robotaxi“ pristatymas įvyks rugpjūčio 8-ąją.

E. Muskas jau seniai gyrėsi, kad „Tesla“ vysto elektromobilių savarankiško vairavimo sistemos projektą.

„Tesla“ modeliai su FSD (angl. Full Self-Driving) „bus tokie antžmogiški, kad ateityje atrodys keista, jog žmonės vairavo automobilius, net būdami išsekę ar girti!“, – teigė jis kovo mėnesio „X“ įraše.

Nepaisant potencialo, savavaldžių transporto priemonių diegimas Jungtinėse Valstijose iki šiol buvo atsargus ir vangus, nes tiek reguliavimo institucijos, tiek ir visuomenė reiškė susirūpinimą dėl saugumo.

San Franciske, kuris buvo tapęs šios technologijos bandymų poligonu, „Google“ sukurti robotaksi „Waymo“ tapo vandalų, nepritariančių autonominėms transporto priemonėms, taikiniais, o „General Motors“ priklausanti „Cruise“ spalio pabaigoje neribotam laikui sustabdė savo robotaksi paslaugą po kelių avarijų.

„Tesla“ autopiloto funkcija taip pat buvo tikrinama dėl įtarimų, jog jos rinkodara pervertino realias galimybes.

Šio mėnesio pradžioje Lietuva, motyvuodama saugumo sumetimais, uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, o pernai vasarą – Šumsko ir Tverečiaus punktus. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Minskas ketvirtadienį pareiškė, jog naujasis importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.

Šis žingsnis „yra atsakas į Lietuvos sprendimą sustabdyti prekių, transporto ir žmonių srautus dviejuose pasienio kontrolės punktuose“, nurodoma Baltarusijos vyriausybės pareiškime.

Jame teigiama, jog vyriausybės kovo 14-osios nutarimu papildytas 2021-ųjų gruodžio 6-ąją patvirtintas sąrašas prekių, kurias draudžiama importuoti ir parduoti Baltarusijos teritorijoje. Jame – lietuviškas sutirštintas pienas ir grietinėlė, vaisiai ir riešutai, kava, vaisių sultys, vandenys, actas, pėdkelnės, kojinės, kelnaitės ir kiti trikotažo gaminiai, įvairi statybinė įranga, šaldytuvai ir šaldikliai.

Baltarusija nuo 2022-ųjų sausio pusmečiui įvedė embargą vakarietiškiems maisto produktams, kurio galiojimas vėliau buvo ne kartą pratęsiamas. Beveik dviejų dešimčių pozicijų sąraše – jautiena ir kiauliena, pienas ir pieno produktai, vaisiai ir riešutai, dešros, konditerijos gaminiai, daržovės iš Europos Sąjungos, JAV ir kai kurių kitų valstybių.

Kitu šių metų Baltarusijos vyriausybės kovo 14-osios nutarimu per sieną su Lietuva draudžiama įvežti tam tikras prekes, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį. Tai ​​vandenys, alus, vynas, vynuogių misa, vermutas, kiti fermentuoti gėrimai, etilo alkoholis, actas, padangos, dėvėti drabužiai ir kita naudota produkcija, taip pat naudotos transporto priemonių dalys ir reikmenys.

Už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson pabrėžė, kad bendras dujų vartojimo mažinimas, ekonomiškas jų naudojimas tapo reikšmingu indėliu sprendžiant Rusijos karinės agresijos sukeltą energetinę krizę.

ES nuo 2022-ųjų rugpjūčio iki praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų paklausą sumažino 18 proc., jų sutaupydama apie 101 mlrd. kubinių metrų. Šios verslo ir namų ūkių pastangos viršijo 2022 metų vasarą nustatytą 15 proc. taupymo tikslą, palyginti su vidutiniu vartojimu per laikotarpį nuo 2017-ųjų balandžio iki 2022 metų kovo mėnesio.

Be to, kita iš „RepowerEU“ iniciatyvos pagrindinių dedamųjų dalių įpareigojo valstybes nares požemines dujų saugyklas iki lapkričio užpildyti mažiausiai 90 proc., kad būtų pasiruošta žiemos sezonui. Pernai šis tikslas buvo pasiektas jau rugpjūtį, o iki lapkričio saugyklos buvo užpildytos 99 procentais.

Pasak K. Simson, nors padėtis Europos dujų rinkoje reikšmingai pagerėjo, šių nepaprastosios padėties teisės aktų galiojimas baigsis kovo 31-ąją, todėl EK siūlo juos taikyti ir po šio termino.

Rekomendacija bus svarstoma ES Energetikos taryboje kovo 4-ąją.

Kita vertus, bendrovės atstovai pabrėžė, jog oro vežėja atidžiai stebi saugumo padėtį Izraelyje ir negali atmesti galimybės, kad šių skrydžių atnaujinimo data būti vėl atidėta.

Tuo pat metu „Air Baltic“ skelbiamas skrydžių grafikas rodo, kad pirmasis skrydis iš Rygos į Tel Avivą numatytas gegužės 16-ąją, o bilietus šiam reisui jau galima įsigyti. Gegužę skrydžiai maršrutu Ryga–Tel Avivas planuojami 2–3 kartus per savaitę, vasaros mėnesiais – keturis kartus per savaitę.

Pernai spalio 7-ąją prasidėjus Izrealio ir palestiniečių grupuotė „Hamas“ kariniam konfliktui, „Air Baltic“ netrukus sustabdė skrydžius į Tel Avivą iki praėjusių metų pabaigos, o vėliau – iki šių metų kovo pabaigos.

2023-aisiais aviakompanija keleivių pritraukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln., o šiemet tikisi jų aptarnauti ne mažiau kaip 5 milijonus.

„Air Baltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau kaip 100 krypčių Europoje, Skandinavijoje, NVS ir Artimuosiuose Rytuose.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Pranešime nurodoma, jog karaliaus portretas bus pavaizduotas ant visų nacionalinės valiutos banknotų, bet jokių kitų jų dizaino pakeitimų nebus.

„Polimeriniai banknotai, kuriuose pavaizduotas Jos Didenybės karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) portretas, išliks teisėta mokėjimo priemonė ir bus apyvartoje kartu su bankrotais su karaliaus Charleso III (Karolio III) portretu“, – pažymėjo Anglijos bankas.

Reguliuotojas taip pat nurodo, kad nauji banknotai bus spausdinami tik siekiant pakeisti susidėvėjusias kupiūras ir patenkinti bendrą banknotų paklausos augimą.

„Mūsų požiūris atitinka Karališkųjų Rūmų rekomendacijas, juo siekiama iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai ir finansinius padarinius“, – teigiama pranešime.

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas.

Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams.

Vietoj to, kad 4 proc. ariamos žemės liktų nedirbama, ūkininkams bus leista ją naudoti azotą kaupiantiems augalams, tokiems kaip lęšiai ar žirniai, arba „tarpiniams pasėliams“, auginamiems tarp reguliarių derliaus nuėmimų, ir toliau gauti ES subsidijas.

Pakeista taisyklė „mažiau apribotų, kaip jie gali naudoti ariamąją žemę, sumažintų pajamų praradimą ir kartu užtikrintų tam tikrą naudą aplinkai“, nurodoma atnaujintame tekste.

Iš pradžių EK siūlė, kad 7 proc. žemės būtų naudojami azotą kaupiantiems augalams, tačiau vėliau šis dalis buvo sumažinta iki 4 procentų.

„Po derybų su valstybėmis narėmis padaryta keletas pakeitimų“, – sakė EK atstovas Olofas Gillas.

„Logiška buvo suteikti daugiau lankstumo mūsų ūkininkams“, – pridūrė jis.

Nedirbamos žemės taisyklė buvo įvesta įgyvendinant bloko bendrąją žemės ūkio politiką, kuria siekiama skatinti biologinę įvairovę.

„Trading Economics“ pažymi, jog viltys, kad JAV Federaliniai Rezervai ryšis ankstyvesniam pinigų politikos švelninimui, išblėso. Be to, rinkose tvyro įsitikinimai, jog to daryti neskubės ir Europos Centrinis Bankas, nepaisydamas silpnų ekonominių duomenų.

Dabartinėmis analitikų prognozėmis, per šiuos metus bazinės palūkanos euro zonoje gali būti apkarpytos 1,25 procentinio punkto. Tuo tarpu dar prieš daugiau nei savaitę pranašautas mažinimas 1,6 procentinio punkto.

ECB antradienį paskelbti naujausi reguliarių apklausų duomenys atskleidė, kad euro zonos vartotojai gruodį sumažino savo lūkesčius dėl infliacijos per ateinančius 12 mėnesių iki 3,2 proc., o tai – žemiausias lygis nuo 2022-ųjų vasario.

Kiti euro zonos statistiniai duomenys parodė mažmeninės prekybos susitraukimą gruodį – 1,1 proc. per mėnesį ir 0,8 proc. per metus.

Optimizmo suteikė stipriausias per trejus metus užsakymų Vokietijos gamykloms pagausėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį – 8,9 proc., tačiau šį šuolį nulėmė gausus orlaivių užsakymų skaičiaus padidėjimas.