„Mums tai nepriimtina (...) Mums nepriimtinas toks tonas Rusijos Federacijos, mūsų prezidento atžvilgiu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV pastangos suvaržyti Rusiją nebus vaisingos, pridūrė jis.

Kremlius taip pat paneigė, kad persekioja Amerikos piliečius, Rusijoje sulaikius šios šalies ir JAV pilietybes turinčią žurnalistę, kuri esą neužsiregistravo kaip užsienio agentė.

„Rusijoje nevykdoma jokia JAV piliečių persekiojimo kampanija. Yra JAV piliečių, kurie pažeidžia įstatymus, ir prieš juos imamasi atitinkamų priemonių“, – teigė D. Peskovas.

J. Bidenas ketvirtadienį iš Ovaliojo kabineto kreipdamasis į amerikiečius pareiškė, kad „Hamas“ ir Rusija siekia sunaikinti demokratijas, ir pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ir Izraeliui yra gyvybiškai svarbus amerikiečių interesas.

JAV vadovas nurodė, kad penktadienį prašys Kongreso patvirtinti didžiulį finansavimą Ukrainai ir Izraeliui, ir teigė, kad tai yra investicija į Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, ateitį.

„Negalime ir neleisime laimėti tokiems teroristams kaip [palestiniečių] „Hamas“ ir tokiems tironams kaip [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas. Atsisakau leisti, kad taip nutiktų“, – kalbėjo jis.

Vašingtonas ir Europos Sąjunga yra pagrindiniai Kyjivo rėmėjai nuo pat praėjusių metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir jau suteikė finansinės bei karinės pagalbos už milijardus eurų.

J. Bideno kalba buvo tiesioginis atsakas į susirūpinimą, kad augantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas galėtų nukreipti dėmesį nuo paramos Ukrainai.

„[Užsienio reikalų ministras] Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) paskambino plėtros komisarui Oliveriui Varhelyi (Oliveriui Varhelijui) ir pasakė, kad nesutinka su šiuo sprendimu“, – pranešė Ispanijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad J. M. Albaresas paragino tai aptarti antradienį vyksiančiame Europos užsienio reikalų ministrų susitikime.

Remiantis vėlų sekmadienio vakarą atnaujintais oficialiais duomenimis, per stipriausią per visą šalies istoriją žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 2 112 žmonių ir daugiau kaip 2 400 buvo sužeisti, daugelis iš jų – sunkiai.

Penktadienį įvykęs 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 km į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Sekmadienį 4,5 balo stiprumo pakartotinis požeminis smūgis sukrėtė jau ir taip traumuotus to paties regiono gyventojus.

Naujienų agentūra AFP komanda pranešė, kad už 60 km nuo Marakešo kalnų regione esantis Tafegagtės kaimas buvo beveik visiškai sugriautas, išliko tik keli pastatai.

Tarp nuolaužų civiliai gelbėtojai ir Maroko ginkluotųjų pajėgų nariai ieškojo išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų.

AFP matė, kaip jie iš namo griuvėsių ištraukė vieną kūną. Pasak gyventojų, ten palaidoti buvo dar keturi žmonės.

„Visi dingo! Mano širdis sudaužyta. Esu neviltyje“, – verkė 62 metų Zahra Benbrik ir pridūrė, kad kad neteko 18 artimųjų, tik jos brolio kūnas tebėra įstrigęs.

„Noriu, kad jie paskubėtų ir jį ištrauktų, kad galėčiau ramiai gedėti“, – sakė ji.

Daugelis namų atokiuose kalnų kaimuose buvo pastatyti iš purvo plytų.

Netoli Tafegaghtės esančiame Amizmizo kaime ekskavatorius nukėlė sunkiausius griuvėsius, o gelbėtojai plikomis rankomis kasė nuolaužas, kad ištrauktų kūną.

Tačiau Rumunija tai paneigė.

„Remiantis Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos informacija, šiąnakt per masinį Rusijos puolimą Izmajilo uosto rajone Rumunijos teritorijoje nukrito ir sprogo Rusijos [bepiločių] „Shahed“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Jis sakė, kad incidentas įvyko per masinį Rusijos puolimą netoli Izmajilo, esančio prie Dunojaus upės, priešais Rumuniją.

Atstovas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti ryškus dūmų debesis netoli kažkokio vandens telkinio.

Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šios nuotraukos.

Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas spaudai AFP sakė, kad O. Nikolenkos žodžiais galima pasitikėti ir kad buvo užfiksuoti du sprogimai.

„Naktį per Rusijos puolimą Rumunijos teritorijoje netoli Izmajilo uosto užfiksavome du sprogimus“, – sakė Andrijus Demčenka.

Po to, kai liepą pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio eksportuoti Ukrainos grūdus Juodąja jūra, Maskva pradėjo puldinėti uostus Ukrainos pietuose, įskaitant Izmajilą.

Tuo metu Rumunija pareiškė kategoriškai neigianti, kad jos teritorijoje nukrito Rusijos dronų, ir atmetė Kyjivo pranešimą.

„Rusijos Federacijos panaudotos atakos priemonės niekada nekėlė tiesioginės karinės grėsmės Rumunijos (...) teritorijai ar teritoriniams vandenims“, – pareiškė Rumunijos gynybos ministerija.

Nors dauguma kovų per Rusijos invaziją vyko Ukrainos teritorijoje, Kyjivas kartais praneša, kad konfliktas persimetė į kitas Europos šalis. NATO sąjungininkės šiuos teiginius dažniausiai atmeta.

2022 metų kovą Kroatijos sostinėje Zagrebe nukrito sovietų gamybos dronas „Tupolev“, bet niekas dėl to nenukentėjo. Lapkritį raketai nukritus Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos, žuvo du žmonės.

Ukraina teigė, kad už abiejų incidentų stovi Rusija, tačiau abiem atvejais Vakarų sąjungininkės tai atmetė, nurodydamos, kad tai galėjo būti nuklydusios ukrainiečių raketos ar dronai.

B. Netanyahu kalbėjo po to, kai Izraelio žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas ir Teheranas pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama šiek tiek pristabdyti Irano branduolinę programą mainais į tam tikrą sankcijų sušvelninimą. Šių pranešimų nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti, o JAV viešai paneigė bet kokį tokį susitarimą.

B. Netanyahu sakė, kad Izraelis informavo JAV, jog „labiausiai riboti susitarimai, vadinamieji mažieji susitarimai, mūsų nuomone, nepasitarnauja tikslui ir mes jiems taip pat prieštaraujame“.

Praėjusią savaitę Izraelio svetainė „Walla“ pranešė, kad pagal naujus susitarimus Iranas mainais į sankcijų sušvelninimą apribos urano sodrinimą iki 60 proc. Tinklalapyje taip pat teigiama, kad šalys tariasi dėl abipusio kalinių paleidimo.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) praėjusią savaitę sakė, kad jokio susitarimo nėra, ir pridūrė, kad šie pranešimai neatitinka tikrovės.

Savo pranešime „Walla“ teigė, kad B. Netanyahu atskleidė susitarimo detales neseniai vykusiame parlamento komiteto posėdyje. JAV ir Izraelis dalijasi žvalgybos informacija, o pagrindinis šalių tarpusavio santykių objektas yra Iranas ir jo branduolinė programa.

B. Netanyahu griežtai prieštaravo 2015 metais Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai tarpininkaujant sudarytam Irano ir pasaulio galybių susitarimui, kuriuo buvo siekiama apriboti Irano branduolinę programą. Jis buvo vienas pagrindinių 2018 metais prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimo pasitraukti iš šio susitarimo šalininkų.

Iranas teigia, kad jo programa skirta civiliniams tikslams. Izraelis mano, kad branduolinį ginklą turintis Iranas kelia didelę grėsmę, ir remiasi jo raginimais sunaikinti Izraelį bei antiizraelietiškų kovotojų grupuočių rėmimu visame regione.

Izraelis teigia, kad neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų, kad neleistų Iranui pasigaminti branduolinio ginklo.

Pasak vidaus žvalgybos agentūros (DSN) vadovo Omaro Haijawi Pirchnerio (Omaro Haidžavio Piršnerio), prieš eitynes buvo sulaikyti 14, 17 ir 20 metų jaunuoliai, kurie, kaip įtariama, simpatizavo „Islamo valstybei“ (IS).

Jis sakė žurnalistams, kad šeštadienį Vienos centre vykusiame „Pride“ parade dalyvavusiems asmenims niekada nekilo jokia grėsmė.

„Jie simpatizavo „Islamo valstybei“ internete ir dalijosi ekstremistiniu turiniu. Šiame kontekste įtariamieji sutelkė dėmesį į „Pride“ paradą kaip galimą išpuolio taikinį“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime spaudai.

Šeštadienį per reidus dviejose patalpose pareigūnai aptiko ginklų ir kitų įrodymų prieš tris bosnių ir čečėnų kilmės austrus.

Įtariamieji sutelkė dėmesį į „Pride“ paradą kaip galimą išpuolio taikinį.

Vienas iš jų jau anksčiau buvo žinomas policijai. Policija žurnalistams pranešė, kad jie planavo išpuolio metu panaudoti „peilius arba transporto priemones“.

LGBTQI eitynėse dalyvavo apie 300 000 žmonių.

2020 metų lapkritį nuteistas grupuotės IS šalininkas pradėjo šaudyti Vienos centre, nužudė keturis ir sužeidė dar 23 žmones, kol policija jį nušovė.

Tai buvo pirmasis mirtinas džihadistų išpuolis Alpių šalyje.

Anksčiau šiais metais Vienos teismas du įtariamus šaulio bendrininkus nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o kitiems dviem skyrė 19 ir 20 metų laisvės atėmimo bausmes.

Sukilėliams padegus bendrabutį kai kurie studentai patyrė mirtinus nudegimus, kiti buvo nušauti arba sukapoti mačetėmis, o dar kiti dingo be žinios.

„Meldžiuosi už jaunus moksleivius, nukentėjusius nuo žiauraus išpuolio prieš mokyklą Vakarų Ugandoje“, – sakė popiežius per kassavaitinę Viešpaties Angelo maldą Šventojo Petro aikštėje Vatikane.

„Ačiū kiekvienam ukrainiečių tėvui, kiekvienai ukrainiečių šeimai už mūsų stiprius ir drąsius karius, kurie gina Ukrainos nepriklausomybę ir kovoja už Ukrainos išlikimą!“ – V. Zelenskis pareiškė socialinėje žiniasklaidoje.

Jis paskelbė vyriausybės iniciatyvos „United24“, kuria siekiama surinkti aukų, vaizdo įrašą, kuriame matyti namo grįžtantys Ukrainos kariai, apkabinantys vaikus.

„Linkiu mūsų tėvams gyventi ilgai ir būti sveikiems. Ir kad kiekvienas fronto linijoje esantis tėvas grįžtų namo“, – sakė V. Zelenskis.

2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vakarų skaičiavimais, abiejose pusėse žuvo ir buvo sužeista apie 150 tūkst. žmonių.

„NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos KFOR yra tvirtai įsipareigojusios vykdyti savo įgaliojimus, ir tai įrodo neseniai papildomai dislokuoti 500 kariai“, – sakė Aljanso atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku).

„Dar kartą primename visoms šalims apie jų įsipareigojimus KFOR, įskaitant administracinės sienos linijos, Kosovo policijos procedūrų ir 2013 metų susitarimo dėl Kosovo saugumo pajėgų dislokavimo šiaurėje laikymąsi“, – rašė ji tviteryje.

Po gegužės pabaigoje įvykusių susirėmimų su etninių serbų protestuotojais, per kuriuos buvo sužeista 30 taikdarių, prieš dvi savaites iš Turkijos į Kosovą buvo atsiųstas 500 karių pulkas.

Budi papildomas NATO pulkas, kuris prireikus gali būti dislokuotas Kosove.

Serbija nuo trečiadienio yra sulaikiusi tris Kosovo policijos pareigūnus.

Kosovo vyriausybė tai pavadino pagrobimu ir, saugumo sumetimais, uždraudė Serbijos transporto priemonėms kirsti sieną.

Jungtinės Valstijos primygtinai paragino Serbiją paleisti policijos pareigūnus. Vašingtonas ir Briuselis ragino mažinti įtampą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) paragino Serbijos prezidentą Aleksandarą Vučičių ir Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurti (Albiną Kurtį) per kelias ateinančias dienas susitikti Briuselyje ir susitarti, kaip sušvelninti padėtį.

2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. 1999 metais Kosovo etninių albanų dauguma sukilo ir sukėlė NATO karinę intervenciją prieš Serbijos pajėgas.

Tačiau Belgradas ir jo sąjungininkai Pekinas bei Maskva atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę ir iš esmės neleidžia Kosovui užimti vietos Jungtinėse Tautose.

Kosovo serbai išlieka iš esmės lojalūs Belgradui, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą ir nesutinka su kiekvienu Prištinos žingsniu stiprinti regiono kontrolę.

Penktadienį šimtai Kosovo serbų protestavo prieš įtariamo serbų sukarintos grupuotės lyderio suėmimą šalies šiaurėje esančioje Mitrovicoje.

Be to, penktadienį KFOR paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad neaišku, kur tiksliai buvo sulaikyti Kosovo policijos pareigūnai – ar Kosovo, ar Serbijos teritorijoje.

Tai paskatino abi šalis „susilaikyti nuo provokuojančios retorikos ir vengti bet kokių vienašališkų veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą regione“.

Apklausos rodo, kad K. Micotakio partija „Naujoji demokratija“, surinkusi 40–43,9 proc. balsų, gali tapti aiškia nugalėtoja.

55-erių K. Micotakis praėjusį mėnesį iškovojo pergalę, surinkęs 40,79 proc. balsų ir daugiau nei 20 procentinių punktų aplenkęs artimiausią varžovą, buvusį kairiųjų premjerą Aleksį Ciprą (Alexį Tspirą).

Tačiau jis nesurinko pakankamos parlamentinės daugumos ir atsisakė sudaryti koalicinę vyriausybę.

Praėjusią savaitę privačios televizijos „Skai TV“ užsakymu atlikta „Pulse“ apklausa parodė, kad devyni iš dešimties Naujosios demokratijos rinkėjų sekmadienį vėl balsuotų už konservatorius.

K. Micotakis sako, kad jam vadovaujant graikai mokėjo mažesnius mokesčius, šalis tapo patrauklesne investuotojams, ekonomikos augimas viršijo Europos vidurkį, o pajamos iš turizmo grįžo į beveik iki pandemijos buvusį lygį.

„Ekonomikos augimas tęsis“

„Pažadu graikams, kad ekonomikos augimas tęsis“, – sakė jis praėjusią savaitę televizijai „Skai TV“.

„Esame labiau patyrę, geriau pasirengę ir ryžtingesni“, – pridūrė jis.

K. Micotakio kritikai priekaištauja, kad jis išdalijo milijardus eurų politiniams sąjungininkams ir jam palankiai žiniasklaidai, bandė užglaistyti didelį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalą ir siekė išvengti atsakomybės už vasarį įvykusią didžiausią Graikijos traukinių katastrofą.

Šį kartą K. Micotakis, Harvardo universiteto absolventas, buvęs JAV konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas, susiduria su iššūkiu iš dešinės, kuris gali nulemti jo parlamentinės grupės dydį.

Nauja labiausiai į politinio spektro dešinę pasislinkusi partija „NIKI“ gegužę vos nepateko į parlamentą, o dabar jos rinkėjų balsai viršija reikalaujamą 3 proc. ribą, kaip ir įsitvirtinusios nacionalistinės partijos „Graikijos sprendimas“.

Kita nauja partija „Plefsi Eleftherias“, kuriai vadovauja kraštutinių kairiųjų pažiūrų buvusi parlamento pirmininkė Zoji Konstantopulu (Zoe Konstantopoulou), taip pat gali laimėti atstovavimą parlamente.

Buvęs finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) taip pat siekia būti išrinktas kartu su radikalia kairiųjų partiją „MeRa25“.

Jei aštuonioms partijoms sekmadienį pavyks patekti į parlamentą, nugalėtojas turės surinkti daugiau balsų, kad galėtų padidinti savo parlamentinę grupę 300 vietų parlamento rūmuose.

K. Micotakis sulaukė kritikos perspėjęs, kad jei po sekmadienio nepavyks suformuoti vyriausybės, rugpjūtį, pačiame turizmo sezono įkarštyje, gali būti surengti treti rinkimai.

Paskutinis balsavimas?

Praėjusį mėnesį buvęs premjeras teigė atsisakęs sudaryti koalicinę vyriausybę dėl didelių politinių nesutarimų su savo artimiausiais varžovais – kairiųjų lyderiu Aleksiu Cipru ir socialistų partijos vadovu Niku Andrulakiu (Nikosu Androulakisu).

Be to, jis atsisakė bendradarbiauti su bet kuria kraštutinių dešiniųjų partija.

Artėjantys rinkimai rengiami pagal naujas taisykles, pagal kurias laimėtojui papildomai suteikiama iki 50 vietų, o tai palengvina pastangas suformuoti vienos partijos vyriausybę.

Balsavimas vyks po birželio 14 dieną įvykusios migrantų laivo katastrofos, per kurią žuvo 78 žmonės, o dar šimtai dingo be žinios ir greičiausiai nebus rasti.

Tačiau nesitikima, kad ši tragedija, kuri buvo paskelbta didžiausia Graikijos jūrų avarija, turės didelės įtakos rinkimų rezultatams.

Šie rinkimai taip pat gali reikšti, kad baigsis 15 metų trunkantis A. Cipro vadovavimas kairiųjų partijai „Syriza“, jau keturis kartus pralaimėjusiai rinkimus K. Micotakiui.

Ministro pirmininko sūnus ir dabartinio Atėnų mero dėdė K. Micotakis taip pat giria savo administracijos išlaidas gynybai ir griežtą migracijos politiką.

Po gegužės 21-osios balsavimo jis pasigyrė, kad visi 59 šalies rinkimų regionai, išskyrus vieną, „nusidažė mėlynai“ – „Naujosios demokratijos“ partijos spalva.

Tada jis pažadėjo atimti iš „Syriza“ paskutinį likusį Rodopų regioną.

Tačiau buvęs premjeras sukėlė nuostabą teigdamas, kad būtent istorinės varžovės Turkijos kišimasis tarp regiono graikų musulmonų mažumos padėjo „Syriza“ partijai laimėti balsus šiame regione.

„Turkijos konsulatas labai stipriai kišosi į konkrečių („Syriza“) kandidatų veiklą... SMS žinutėmis su užrašu „Turkai palaiko turkus“, – sakė jis praėjusią savaitę televizijai „Skai TV“.