Tiesą pasakius, gerokai nustebau, nes dar vakar uogos jame pardavinėtos dviem eurais brangiau.

Nuo vasario pabaigos iki trečiadienio graikiškos braškės šiame kioske kainavo daugiau nei penkis  eurus – 5,40-5,60 euro.

Dar brangiau šiomis uogomis prekiauta „Dainavos“ turgavietėje. Tiek kovo mėnesio pradžioje, tiek praėjusį savaitgalį už kilogramą braškių turgavietėje reikėjo mokėti 6,50 euro.

2023 metais pigių braškių Kaune pasirodė tik kovo pabaigoje. Tada kilogramas uogų „Dainavos“ turgavietėje kainavo vos 3 eurus.

Jos taip pat buvo atvežtos iš Graikijos. Tačiau kovo pirmoje pusėje braškių įsigyti turgavietėje dar nebuvo galima.

Užpernai kovo pabaigoje šioje turgavietėje braškės kainavo 3,50 euro.

Jau vyksta darbai

Jau mėnuo, kai prie pastato vyksta darbai, o iki kitų metų pabaigos šioje vaizdingoje vietoje, ant stataus Nemuno kranto, turėtų iškilti paslaugų ir sporto paskirties pastatas.

Pirmadienio popietę apsilankiau prie buvusio „Trijų mergelių“ pastato. Teritorija aplink jį aptverta tvora, nes vyksta darbai. Darbavosi du traktoriai, sunkvežimiai iš teritorijos vežė statybinį šlamštą, nereikalingas žemes.

Pakalbintas vyras lietuviškai nesuprato, paprašė klausti ukrainietiškai arba rusiškai. „Darbus pradėjome prieš mėnesį. Šio pastato vietoje bus dviejų aukštų poliklinika. Seno pastato su žeme nesulyginsime, jį rekonstruosime“, – teigė ukrainietis.

Tačiau susisiekus su statybų vadovu Virginijumi Sutkumi, paaiškėjo, kad iškils ne poliklinika, o paslaugų ir sporto paskirties pastatas.

„Čia stovės paslaugų paskirties pastatas. Jame bus ir gyvenamosios patalpos, ir sporto centras, ir kitos patalpos. Buvusio „Trijų mergelių“ pastato tikrai nenugriausime, jį rekonstruosime“, –  portalui kauno.diena.lt sakė V. Sutkus.

Pasak jo, šalia atsiras automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje bus vietų ir neįgaliesiems. Numatyta įrengti ir elektromobilių įkrovimo stoteles.

Visus darbus žadama baigti iki 2025-ųjų metų gruodžio mėnesio.

Dainuodavo žinomi atlikėjai

Šlovingą praeitį menančio restorano projektą prieš daugiau nei pusę amžiaus sukūrė architektai Alfredas ir Viktorija Jakučiūnai. „Trys mergelės“ stovėjo  labai vaizdingoje Kauno vietoje, pro restorano langus atsiverdavo nuostabus vaizdas į Nemuną.

Restorane prieš kelis dešimtmečius nuo 22 valandos grodavo gyva muzika, dainuodavo žinomi Lietuvos atlikėjai: Janina Miščiukaitė, Roma Mačiulytė, Laima Žemaitytė, Liutauras Čeprackas.

Tačiau maždaug prieš 25-erius metus legendinio restorano populiarumas ėmė blėsti. 2003 m. lapkričio mėnesį Kauno apygardos teismas „Trims mergelėms“ iškėlė bankroto bylą.

Daugiau nei prieš 15 metų viena bendrovė išsinuomojo statinį, jame įkūrė naktinį klubą „3 M“. Vis dėlto lankytojai į jį neplūdo, todėl klubas netrukus buvo uždarytas.

Vėliau kauniečių kadaise itin mėgiama vieta atrodė graudžiai. Pastatas ne vieną ir ne du kartus buvo padegtas. Šalia jo mėtėsi šiukšlės, dažnai rinkdavosi alų gurkšnojantys jaunuoliai. Vienu metu kai kurios „Trijų mergelių“ patalpos buvo tapusios benamių prieglauda.

Vyresnės kartos kauniečius tokie vaizdai itin liūdindavo. Jiems apie „Tris mergeles“ išliko labai daug smagių prisiminimų. Ne vienas jų ir dabar pasako: „Net Stasys Povilaitis dainuodavo: „ir baigias kelias, kur „Trys mergelės“.

Paskutinę lapkričio dieną portalo kauno.diena.lt šalia tilto kalbinti „Kauno tiltų“ darbuotojai patikino, kad darbai vyksta pagal planą ir bus baigti laiku. Vadinasi, galime tikėtis, kad iki gruodžio 18-osios, kaip yra numatyta, tilto kapitalinio remonto darbai bus baigti.

Ketvirtadienį prie Trijų mergelių tilto triūsė daug „Kauno tilto“ darbininkų. Buvo tvarkomos objekto prieigos.

„Pačiame tilte jau viskas padaryta. Jis sutvirtintas,  perdažytas, pakeista tilto danga, turėklai, atnaujintas apšvietimas. Netrukus objektą perduosime statybos užbaigimo komisijai“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo „Kauno tiltų“ darbuotojas.

Dabar tvarkomos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos – laiptai ir takai. Kalbintas vyras teigė, kad darbininkai spės viską atlikti iki gruodžio 18-osios, kaip yra suplanuota.

Prie Trijų mergelių tilto lankiausi ir anksčiau – lapkričio 22-ąją. Tada ant tilto dar vyko turėklų tvirtinimo darbai.

2022 metų rudenį  Kauno miesto savivaldybė teigė, kad stipriai susidėvėjusi Trijų mergelių tilto danga ir kitos konstrukcijos reikalavo skubaus remonto. Todėl per Nemuną nutiestas ir Biržiškų gatvę su Panemunės šilu jungiantis tiltas pradėtas kapitaliai remontuoti, o gyventojai juo vaikščioti negalėjo.

Kauniečiai mėgsta lankytis Panemunės šile, ypač vasarą, nes tuoj už tilto yra paplūdimys. Todėl 388 metrų ilgio ir 32 metrų aukščio atnaujinto vaizdingo statinio atidarymas juos tikrai nudžiugins.

Pastarąjį kartą Trijų mergelių tiltas remontuotas prieš devynerius metus.

Išsikerojusios tujos šio namo pirmos laiptinės gyventojams, kurių butai žemutiniuose aukštuose, visiškai užstodavo saulę, todėl net dieną kambariuose tekdavo įjungti šviesą. Vaizdas po šio daugiabučio langais beveik primindavo džiungles.

Praeidamas pro minėtą daugiabutį, dažnai matydavau, kad jo pirmajame aukšte, kurio langus užstodavo tujų šakos, kambaryje ir virtuvėje degdavo šviesa.

Vakar pastebėjau, kad tujos, kurių šakos siekė net kelis daugiabučio aukštus, o pirmojo aukšto langus visai užstodavo, buvo stipriai apgenėtos.

„Nežinau, kas ir kur iš mūsų laiptinės gyventojų kreipėsi dėl tujų šakų iškirtimo, tačiau ketvirtadienį medžiai buvo gerokai apgenėti, nukirstos šakos. Man tujos netrukdė, nes gyvenu aukščiau, ne žemutiniuose aukštuose. Žmonėms, kurie gyveno pirmame ar antrame aukšte, tujų šakos turbūt keldavo problemų“, –  vakar portalui kauno.diena.lt sakė prie namo laiptinės stovėjęs vyras.

Taip atrodė tujos prieš jų nugenėjimą. Evaldo Šemioto nuotr.

Tujos prie Kovo 11-osios gatvės 57-ojo namo auga labai seniai. „Šiame name gyvenu 52 metus. Tiek pat metų ir medžiai čia auga. Jei tuja būtų po mano langais, aš ją nupjaučiau ir vaistų pasigaminčiau“, – prieš trejus metus portalui kauno.diena.lt pasakojo vyresnio amžiaus moteris.

Tada senjorė  tvirtino, kad tikrai taip neapsileistų, nelauktų, kol pro medžio šakas nieko nesimatytų. „Aš nesėdėčiau rankas sudėjusi“, –  aiškino ji.

Vis dėlto patiems gyventojams savivaliauti negalima. Dėl leidimo apgenėti medį reikia kreiptis į miesto savivaldybę. Lietuvoje savivaldybės atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių apsaugą ir priežiūrą.

Kaune yra nemažai daugiabučių namų, kurių gyventojams turėtų trukdyti prie langų prigludusios medžių šakos. Per arti augantys medžiai su vešlia lapija – nemaža problema. Jie užstoja per langą patenkančią šviesą, todėl tikėtina, kad kambariuose net dieną būna prieblanda.

Specialiųjų tarnybų automobiliai sustojo prie V. Landsbergio-Žemkalnio gatvės 6-ojo namo. Šiame daugiabutyje gyvenančiai vyresnio amžiaus moteriai sutriko sveikata, tačiau niekas neatidarė jos buto durų.

„Nieko baisaus neatsitiko. Šio daugiabučio gyventojai sutriko sveikata. Iš pradžių negalėjome patekti į jos butą, bet vėliau patekome“, – 12.40 val. portalui kauno.diena.lt sakė įvykio vietoje buvęs ugniagesių automobilio vairuotojas.

Po kelių minučių iš penkių aukštų namo laiptinės buvo išnešta moteris. Ji greitosios pagalbos automobiliu išvežta į ligoninę.

Kauno policijos budėtojas portalui kauno.diena.lt teigė, kad pranešimą apie šį įvykį policija gavo 12.12 val.

„Sūnus pranešė, kad negali susisiekti su mama. Atvyko spec. tarnybos. Buto durų niekas neatidarė, todėl ugniagesiai išlaužė duris. Moteris rasta lovoje. Ji išvežta į gydymo įstaigą“, – pasakojo policijos budėtojas.

Tarp miestiečių Lampėdžio ežeras – itin populiarus. Kadangi Kauno marių vanduo dabar „žydi“, o patekti į kauniečių pamėgtą Panemunės paplūdimį, esantį už Trijų mergelių tilto, sudėtinga, geriausias sprendimas – išvyka prie Lampėdžio.

Praėjimas Trijų mergelių tiltu į Panemunės šilą negalimas dar nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, nes tiltas remontuojamas. Norintiems pasideginti, pasimaudyti tuoj už tilto esančiame pliaže, tektų gerokai sugaišti. Reikėtų nuvažiuoti iki A. Smetonos alėjos, o tada iki paplūdimio nemažą atkarpą nukulniuoti pėsčiomis.

Todėl šiandien Lampėdžiuose žmonių buvo labai daug, beveik kaip Palangos paplūdimyje. Šiais metais tiek daug poilsiautojų sugužėjo pirmą kartą. Tarp pliažo lankytojų dominavo jaunesni žmonės, vyresnio amžiaus poilsiautojų buvo gerokai mažiau. Pastarųjų kur kas daugiau renkasi prie Kauno marių.

Paplūdimyje nemažai iš Ukrainos atvykusių moterų, paauglių.

„Gyvenu VI forte. Šalia yra Panemunės paplūdimys, tačiau Trijų mergelių tiltą remontuos iki metų pabaigos, todėl šią vasarą Panemunėje nesilankysiu.

Netoli ir Kauno marios, bet pastaruoju metu ir prie jų nesmagu, nes vanduo pažaliavo. Todėl atvažiavau prie Lampėdžio ežero. Važiuoti gerokai toliau, bet paplūdimys sutvarkytas, vanduo švarus“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo besimaudanti kaunietė.

Šiandien vanduo Lampėdžio ežere buvo šiltas ir švarus, besimaudančių – labai daug. Ankstesniais metais tarp poilsiautojų pasitaikydavo nemažai vartojančių alkoholį. Pastaruoju metu tokių žmonių pagrindiniame paplūdimyje, šalia kempingo, gerokai sumažėjo. Šiandien padauginusiųjų alkoholio nesimatė.

Dėl sezoniškumo šios savaitės pabaigoje Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, atpigo bulvės, pomidorai, vyšnios, trešnės, serbentai, agrastai, šilauogės, slyvos.

Penktadienį kilogramą šviežių bulvių buvo galima nusipirkti už 0,80 euro (mažesnių lietuviškų bulvių – už 0,60), agurkų ir pomidorų – už 1 eurą. Kur kas brangiau – 3 eurus – buvo prašoma už rauginimui tinkamus agurkus „Rodničiok“.

Kilogramas vyšnių vakar kainavo 2,90 euro, trešnių, agrastų – 3,50, braškių – 3, 80, šilauogių – 4,50. Pigiausių slyvų buvo galima įsigyti už 2 eurus. Slyvomis, agrastais ir juodaisiais serbentais dar patrauklesnėmis kainomis penktadienį prekiavo Kovo 11-osios gatvėje, netoli turgavietės, esantis kioskas.

Jame slyvos kainavo 1,80 euro, agrastai ir juodieji serbentai – 2,80.

Dar praėjusią savaitę kilogramas šviežių bulvių „Dainavos“ turgavietėje kainavo 1 eurą. Šviežių bulvių kaina nekito 3,5 mėn. Kovo pabaigoje ant prekystalių pasirodžiusios iš Kipro atvežtos šviežios bulvės kainavo 1 eurą. Vėliau bulvių kaina svyravo tarp 1-1,20 euro, o šią savaitę pagaliau sumažėjo.

Praėjusią savaitę kur kas daugiau reikėjo mokėti už kilogramą šilauogių – 6,50 euro. Daugiau kainavo ir trešnės (5), agrastai (5), serbentai (5), pomidorai (1,40).

Pernai liepos viduryje už agurkus ir pomidorus minėtoje turgavietėje prekeiviai prašė daugiau nei šiemet – 1,40 euro.

Truputį brangiau prieš metus kainavo ir šilauogės – 5-5,50 euro. Tačiau šiek tiek pigesnės buvo braškės (3,50) ir bulvės (0,60). Agrastų kaina pernai buvo tokia pat, kaip ir šiemet – 3,50 euro.

Marios pradeda „žydėti“, nes dauginasi melsvabakterės. Dabar – dar tik šio proceso pradžia. „Žydėjimas“, priklausomai nuo oro sąlygų, temperatūros, tęsiasi kelias savaites.

Net jei enterokokų ir lazdelių tarša neviršija leistinų normų, o maudytis nedraudžiama, bristi į pažaliavusį vandenį – menkas malonumas. Vakar po pietų Kauno marių pagrindiniame paplūdimyje deginosi vos dvi dešimtys poilsiautojų, o vandenyje turškėsi tik keli vaikai, o toliau nuo kranto buvo nuplaukę du užsieniečiai –  vyrai kalbėjosi vokiškai.

Dar nemalonesnis vaizdas pasitiko Kauno marių pliažo pradžioje. Ten bristi į vandenį nesinorėtų kur kas labiau – dugnas dumblėtas, daug žolių, kai kur net varlės kurkuoja. Todėl šioje vietoje matėsi vos keli poilsiautojai.

Medikai maudytis žydinčiame vandenyje nerekomenduoja, nes jis gali sukelti alergiją, infekcines ligas, virškinamojo trakto sutrikimus.

Dabar vyksta Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba, netoli Kauno marių intensyviai dirbama. Dėl šios priežasties jau kelios savaitės troleibusai nevažiuoja iki „Kauno marių“ stotelės, jie veža tik iki „Petrašiūnų“ stotelės.

Norintiems patekti prie Kauno marių, tačiau neturintiems automobilių, tenka žygiuoti pėsčiomis nuo „Petrašiūnų“ stotelės iki marių. Atstumas nėra didelis, tačiau tenka įveikti itin dulkėtą atkarpą, nes šalia geležinkelio bėgių kasamas ir sunkvežimiais vežamas smėlis.

„Tęsiant darbus Ateities plente, nuo Palemono iki T. Masiulio g., 9 ir 12 troleibusai važiuos tik iki „Petrašiūnų“ stotelės“, – informuojama 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusuose, kurie nuo birželio 1-osios veždavo iki pat Kauno marių.

„Dainavos“ turgavietėje šiandien kilogramas braškių kainavo 4,50 euro, o Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje už lietuviškas braškes reikėjo mokėti dar brangiau – 5 eurus.

Nepaisant to, pirkėjų netrūko. Tiek „Dainavos“ turgavietėje, tiek Ūkininkų turguje prie prekiaujančių šiomis uogomis rikiavosi eilės. O Kovo 11-osios gatvėje stovinčiame kioske, kuris yra netoli „Dainavos“ turgavietės, jau 11 val. braškių nebebuvo.

Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje uogas, vaisius ar daržoves pardavinėjantys žmonės pigiai niekada neprekiavo. „Dainavos“ turgavietėje apsipirkti galima pigiau, joje dažniausiai puikuojasi ne mūsų šalies ūkininkų užauginta produkcija.

Vis dėlto šeštadieniais šio turgaus prekeiviai dažnai linkę padidinti kainas, nes apsipirkti ateina gerokai daugiau žmonių nei šiokiadieniais.

Šiemet Kauno turguje braškės mažiausiai kainavo birželio pradžioje. Tada kilogramą graikiškų braškių buvo galima nusipirkti už 2 eurus.  Tačiau pigios braškės greitai baigėsi. Birželio viduryje už šias uogas „Dainavos“ turgavietėje jau reikėjo mokėti 3 eurus, po savaitės – 3,50 , o liepos 1 d. - 4,50 euro.

Lygiai prieš metus braškių kainos minėtoje turgavietėje pirkėjams buvo gerokai draugiškesnės – 3 eurai už kilogramą.

Jie įrengti vienas nuo kito per kelis šimtus metrų. Šviesoforai pastatyti gerokai anksčiau, o balandžio 21-ąją jau veikė.

Du šviesoforai stovi šalia VDU „Rasos“ gimnazijos. Vienas atsirado ties Pakraščio gatve, kitas – ties V. Landsbergio – Žemkalnio gatve.

Šiose vietose jie buvo itin reikalingi, nes per nereguliuojamas perėjas žingsniuodavo labai daug VDU „Rasos“ gimnazijos moksleivių. Šviesoforu reguliuojamos perėjos yra kur kas saugesnės.

Trečias šviesoforas įrengtas ties Čečėnijos Nepriklausomybės aikšte.

P.Lukšio gatvės atnaujinimas prasidėjo praėjusią vasarą, tačiau jis dar nebaigtas.

Planuota atnaujinti važiuojamąją kelio dangą, sutvarkyti šaligatvius, įrengti naujus dviračių takus. Nemažai darbų jau atlikta.