„Mūsų atliktos Stepukonio sąskaitos analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Anot jo, analizė atskleidžia pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų.

„Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų“, – sakė V. Cibas.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir „Payserai“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų.

 

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

„Pats pinigų srautas eina per finansų įstaigas (...) ir būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir būtent jos yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir jeigu nustato įtartinas operacijas, jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip veikia sistema“, – sakė V. Cibas.

Anot jo, Lietuvos bankas neprižiūri ir Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers“, kuriai kartu su Š. Stepukoniu „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ pateikė 5,48 mln. eurų ieškinį.

„Mes šitos įstaigos (...) neprižiūrime, už jos priežiūrą atsakinga ta šalis, kurioje ji yra steigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – sakė V. Cibas.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„Viena turbūt akivaizdu, kad Stepukonis turėjo ilgametę lošimo patirtį ir jo lošimas tikrai nepanašėjo į pramoginį lošimą – tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.

Anot jo, tarnyba atlieka tikrinimą dėl Š. Stepukonio ir lošimų bendrovės „Olympic“ veiksmų, susijusių su dingusiomis lėšomis. Daugiau detalių dėl atliekamo tyrimo jis  teigė atskleisti negalintis.

Tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą.

V. Daukšys sako, kad Š. Stepukonis lošė maždaug penkerius metus.

„Pagal mūsų duomenis, maždaug penki (metai – BNS) ir daugiau (...) Lošimas buvo panašus į probleminį arba patologinį, ten sumos būna įvairios, tas lošimas paprastai, kuris atitinka tokius požymius, jis yra nuolatinis, vyksta kiekvieną dieną“, – teigė V. Daukšys.

Tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas pirmadienį teigė, kad Š. Stepukonis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse, pralošė didžiąją dalį pasisavintų pinigų – daugiau nei 20 mln. eurų, tiksli suma dar yra nustatinėjama.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Kitu ieškiniu „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ Š. Stepukoniui bei vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikė dar vieną – 5,48 mln. eurų ieškinį.

Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.

Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika.

„Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (...) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.

Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.

Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija.

„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.

„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas.

Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.

„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (...) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis.

Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“.

Jis teigia, kad ribotą sankcijų poveikį rodo Rusijos makroekonominiai rodikliai.

„Tenka pripažinti, kad tie trylika sankcijų paketų – dar neįgyvendintas tryliktasis – iš esmės davė labai ribotą poveikį Rusijos ekonomikai, tą mes matome iš jos makroekonominių rodiklių“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti būdus apeiti sankcijas, nes dėl jų ribojimai nėra efektyvūs.

„Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas sako, kad reikia greičiau apsispręsti ir dėl to, kaip Ukrainos atstatymui panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.

Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu.

„Kur kas spartesnis sprendimas, ką daryti su tais įšaldytais aktyvais Rusijos, kuriuos mes dabar turime ir nežinome, ką su jais daryti, nes nerandame teisinių priemonių, kaip būtų galima tuos realius aktyvus panaudoti Ukrainos atstatymui“, – kalbėjo G. Nausėda.

ES taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

Anot jo, problemą reikėtų spręsti panašiai, kaip ir keičiant savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarką po to, kai paaiškėjo nederamo išmokų naudojimo atvejai.

„Labai skirtingi atvejai ir kiekvienu konkrečiu atveju Seimo nariai turėtų paaiškinti patys, kaip taupiai jie naudojo lėšas, tačiau žvelgiant į priekį aš manau, kad, jeigu čia būtų teisinga tokia analogija, kaip atsitiko su tuo nelemtu čekiukų skandalu savivaldybėse – buvo priimti sisteminiai sprendimai, kurie, tikiuosi, padės išvengti panašių čekiukų skandalų Lietuvoje dėl atlyginimo tam tikro savivaldybės tarybų narių ir taip toliau“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G. Nausėda.

Visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad brangią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kurio metu įsigyti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Prezidentas teigia, kad reikia priimti tokius sprendimus, kurie neleistų pasikartoti tokiems įvykiams ateityje.

Stabdykime ją, priimkime sisteminius sprendimus, kurie neleistų pasikartoti šitiems įvykiams ateityje.

„Tikrai reikia priimti sprendimus, kurie sistemiškai spręstų problemą. Taip, gavome pamoką, įsitikinome, kad sistema, ta, kuri yra dabar, neveikia, ja yra piktnaudžiaujama. Stabdykime ją, priimkime sisteminius sprendimus, kurie neleistų pasikartoti šitiems įvykiams ateityje“, – sakė G. Nausėda.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Dėl savo ateities susirūpinę asociacijos „Ukrainiečiai Neringoje“ nariai kreipėsi į miesto merą, pranešė Neringos savivaldybė.

„Neaišku, kas bus po metų. Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis. Labai daug neapibrėžtumo“, – pranešime teigė asociacijos koordinatorė Vasilisa Filatova.

Ukrainiečiai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir miesto merą Darių Jasaitį ir prašo jų leisti gyventi poilsio namuose, kol vyksta karas Ukrainoje.

Savivaldybės duomenimis, dėl gyvenimo „Medike“ sudarytos 82 sutartys su ukrainiečiais.

Nidos meras D. Jasaitis sako, kad savivaldybė Vyriausybės ir kitų institucijų prašo apsvarstyti galimybę „Mediką“ perduoti jos nuosavybėn – taip būtų užtikrinti laikini namai karo pabėgėliams, o  vėliau pastatas būtų naudojamas miesto reikmėms. Tačiau gautas atsakymas, kad pastatą ruošiamasi parduoti.

Valstybinius poilsio namus ukrainiečių apgyvendinimui Turto bankas savivaldybei laikinai suteikė 2022 metais pagal panaudos sutartį, kuri nebus pratęsta.

Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius BNS sakė, kad pabėgėliai lieka gyventi patalpose, o su gyventojais sudaromos tiesioginės sutartys.

Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis.

„Mes šią savaitę lankėmės poilsio namuose, kalbėjomės su ukrainiečių bendruomene, su jais persirašome nuomos sutartis. Jie ten lieka, kaip ir buvę“, – sakė K. Vaitkevičius.

Jis patvirtino, kad bankas planuoja parduoti poilsio namus, o gautas lėšas panaudoti Vilniaus universiteto Santaros klinikų vaikų ligoninės statybai. Anot K. Vaitkevičiaus, jeigu pastatą prireiks parduoti anksčiau, ukrainiečiams bus pasiūlytos kitos vietos.

„Pastatas yra įtrauktas į parduodamo turto sąrašą, pardavus jį pinigai bus skiriami vaikų ligoninės statyboms, jos jau vyksta, skubos jokios nematome, ukrainiečiai kol kas gyvena poilsio namuose. Jeigu matysime, kad projektui labai stinga pinigų, tai spręsime klausimą ir galbūt ukrainiečiams pasiūlysime kitas vietas (...). Tikrai nieko blogiau, o gal netgi geriau padarysime nei Neringos savivaldybė“, – teigė K. Vaitkevičius.

Jo teigimu, bankas šiuo metu laikiną apgyvendinimą visoje Lietuvoje yra suteikęs maždaug šimtui ukrainiečių: „Mes patirties turime, mūsų pozicija aiški šiuo klausimu, visais būdais juos remiame“.

Neringos savivaldybė teigia, kad poilsio namai „Medikas“ yra išskirtiniai visuotinės Kuršių nerijos vertės išsaugojimui, nes  kompleksą sudaro kultūros paveldu laikomas 19-ajame amžiuje statytas kopų prižiūrėtojo namas.

Vilmantas Vitkauskas teigia, kad visuomenė nesureagavo į klaidinančius kvietimus, o tarnybos nustatė galimus provokatorius ir buvo pasiruošusios reaguoti.

„Manyčiau, kad visuomenės suvokimas grėsmių (...) yra pakankamai aukšto lygio ir labai džiugu, kad mūsų visuomenė nesureagavo į tokias provokacijas ir ignoravo tokius klaidinančius kvietimus kažkur tai dalyvauti. Aišku, tarnybos mūsų irgi yra pakankamai profesionalios ir buvo pasiruošę, jeigu ką, reaguoti, nustatė galimus provokatorius ir taip toliau“, – šeštadienį LRT sakė V. Vitkauskas.

Protesto akcija planuota vidurdienį prie Vokietijos ambasados, jos anonse socialiniame tinkle „Facebook“ grėsme Lietuvai įvardyti į šalį atvykstantys NATO kariai, valdžia kaltinama atidavusi „mūsų teritoriją svetimiems“.

NKVC duomenimis, kvietime nurodytu laiku prie ambasados protestuotojai nepasirodė, budėjo policija. 

Mūsų oponentai šitoje vietoje patyrė nesėkmę.

Kaip BNS anksčiau šią savaitę teigė Vilniaus savivaldybė, renginio organizatoriai dėl leidimo nesikreipė. NKVC įspėjo, jog tai – galima provokacija.

„Tos provokacijos nepavyksta ir mūsų oponentai šitoje vietoje patyrė nesėkmę“, – sakė V. Vitkauskas.

Protesto organizatoriumi prisistato Rafalas Kowalskis, tačiau dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas sako, jog tai – vadinamoji marionetinė paskyra.

Pasak Simono Gentvilo, teisės aktų pakeitimai numatys, kad įmonės, kurios importuoja ir prekiauja senomis panaudotomis padangomis ir jų neapskaito, pačios negalės tvarkyti padangų atliekų.

„Mes juos įtraukiame į tvarkymo sistemą, atsiranda daugiau pinigų sutvarkyti padangų atliekas ir padangų importuotojai ir pardavėjai negalės asmeniškai dalyvauti padangų tvarkyme, bet turės turėti su kolektyvinėmis organizacijomis sutartis, tai leis iš esmės išspręsti, (...) kad tokie fiktyvūs perdirbėjai, kaip čia galimai buvo, nebeturėtų to veiklos modelio“, – ketvirtadienį žurnalistams Alytuje sakė S. Gentvilas.

Anot jo, tikimasi, kad Seimas pataisas priims jau pavasario sesijoje.

„Dabar Vyriausybėje yra svarstomi ir pavasario (Seimo – BNS) sesijoje išeis naujas įstatymų projektas, tikėtina, kad Seimas priims pavasario sesijoje, konkrečiai dėl padangų atliekų tvarkymo“, – teigė S. Gentvilas.

Ministras sako, kad nauja tvarka turėtų įtakos maždaug 600 organizacijų, kurios šiuo metu dalyvauja padangų tvarkymo sistemoje.

Ketvirtadienį „Ekologistikos“ gaisravietėje Alytuje pradėtos tvarkyti po gaisro likusios padangų atliekos, jomis rūpinasi bendrovė „Ekobazė“, darbus planuojama baigti iki gegužės 21 dienos.

S. Gentvilas sako, kad dėl 2019-ųjų spalį „Ekologistikoje“ kilusio gaisro įmonėms įvesti ir gegužę įsigalios papildomi reikalavimai, pagal kuriuos bendrovės privalės gauti ne tik aplinkosaugininkų, bet ir priešgaisrinės apsaugos ir visuomenės sveikatos specialistų leidimus

„Įrodė šitas nemalonus gaisras, kad turi keistis aplinkosaugos patikrinimai ir procedūros (...) Nuo šiol tokių objektų prieš juos naudojant patikrinimuose dalyvauja ne tik aplinkosauga, bet ir gaisrininkai, patikrindami, ar yra tinkamos sąlygos, tinkama priešgaisrinė infrastruktūra, taipogi dalyvauja ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie užtikrina, kad visuomenės sveikatai (...) nedaroma žala“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Didelis gaisras Alytuje, Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“, kilo 2019 metų spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

„Litgrid“ trečiadienį paskelbė apie planuojamą rinkos konsultaciją dėl jungties specialiojo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkurso, rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenys.

Energetikos ministerija sausį parengė nutarimo projektą ir siūlo Vyriausybei priimti sprendimą bei pradėti rengti ypatingos valstybinės svarbos energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto „Harmony Link“ jungties sausumoje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.

Tarp jo gairių – nustatyti optimalią linijos trasą, numatyti reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas jos statybai, rašoma nutarimo projekte.

„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“.

Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, atlikti galutinius „Harmony Link“ alternatyvos sausumoje skaičiavimus ir patvirtinti galutinį investicinį sprendimą planuojama pirmąjį šių metų pusmetį. Šiemet kartu su lenkais tikimasi paskelbti ir naujus rangovų konkursus.    

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

„Žiūrėsime, ar yra reikalingi kokie nors įstatyminiai pokyčiai, jeigu reikės, juos tikrai inicijuosime“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, sprendimai priklausys nuo teisėsaugos ir kitų institucijų išvadų dėl su „BaltCap“ buvusio partnerio iššvaistytais milijonais susijusios istorijos.

„Institucijos turi priimti sprendimus ten, kur tie sprendimai turi būti priimti. Jeigu reikės įstatymų pataisų, ta prasme iš tos situacijos, kuri aiškės teisėsaugai pateikiant išvadas, matysis, kad reikalingi įstatymų pakeitimai, jie tikrai bus inicijuoti“, – teigė I. Šimonytė.

Anot jos, kasdienė finansų rinkų priežiūra vyksta, tačiau tai nereiškia, kad finansiniai nusikaltimai nevykdomi.

„Šiaip kasdieninė praktinė priežiūra yra atsakingų institucijų rankose ir (...) kokią institucinę sąrangą beturėtum, nežinau nė vienos valstybės, kuri būtų išvengusi apskritai kokių nors nusikaltimų (...), tame tarpe ir finansų rinkose“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerės vertinimu, pinigų dingimo iš „BaltCap“ fondo istorija gali turėti momentinį poveikį privačių pensijų kaupimo sistemai, nes gali kristi pasitikėjimas ja.

Man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, kad, deja, bet nėra idealių valstybių ar situacijų, kur tokie dalykai neįvyksta. Prisiminkime, nuo ko prasidėjo ne vienas finansinis globalus skandalas.

 

„Man atrodo, kad reikia atskirti tiesiog tuos epizodus ir įvertinti, koks buvo sisteminis poveikis. Žinoma, kad momentinis poveikis bus, juo labiau, kad kas kartą, kai rinkos nukrenta, pasitikėjimas pensijų kaupimu nukrenta“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas praėjusią savaitę sakė neatmetantis galimybės, kad dėl pasisavintų „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių lėšų ateityje gali būti keičiamas finansų rinkos reguliavimas, tačiau ar tokių priemonių prireiks, paaiškės po teisėsaugos tyrimo.

I. Šimonytė sako, kad „BaltCap“ fondo lėšų dingimas yra ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai nerimaujama dėl poveikio finansų sistemai, – panaši reakcija buvo į „Snoro“ ir Ūkio banko žlugimą ir kelių kredito unijų uždarymą. 

„Mes patys galiausiai prieš 15 metų beveik turėjome „Snoro“ banko situaciją, kai irgi tarsi nerimavome, kad bus kažkoks labai didelis poveikis, ir Ūkio banko, kur nerimavome dėl poveikio finansų sistemai. Buvo kredito unija ne viena uždaryta, kuriose buvo nustatyti pažeidimai – irgi to nerimavimo buvo“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Man atrodo, kad reikia labai aiškiai suprasti, kad, deja, bet nėra idealių valstybių ar situacijų, kur tokie dalykai neįvyksta. Prisiminkime, nuo ko prasidėjo ne vienas finansinis globalus skandalas – prasidėjo nuo įvairių įvykių finansinėse institucijose ne Lietuvoje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje tokių valstybių, kur, galima sakyti, demokratijos tradicija ir institucijų tradicija yra gerokai senesnė nei Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.

Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ fondą grynųjų aktyvų vertė 2023 metų gruodžio 29 dieną, palyginti su lapkričio 30 diena, buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc., arba 3,16 mln. eurų.