Žurnalistų kalbinta praeivė Aldona sakė, kad tokio dalyko nepastebėti neįmanoma.

„Žinoma, įdomu, koks čia „aukso puodas“? Tokio dydžio ir spalvos konteinerio mieste nepastebėti turbūt neįmanoma“, – kalbėjo klaipėdietė.

Tačiau ne visiems uostamiesčio gyventojams šis objektas sukėlė vien tik teigiamų emocijų. Klaipėdietis Šarūnas atviravo, kad pinigai visuomet žmonėms buvo opi tema.

„Nežinau, kokius čia kas vėl pokštus krečia, manau, kad norėjo pavaizduoti, jog mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai yra tikrai auksiniai ir nukeliauja štai tokiems šiukšliniems tikslams ir projektams. Kalbant apie pinigus, žmonėms visada tai buvo aktualu“, – pabrėžė uostamiesčio gyventojas.

Mūsų tikslas – sukelti susidomėjimą, o balandžio 14 d. bus ir paaiškinimas.

Paaiškėjo, kad šis konteineris – Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“. Jo paskirtį netrukus ketinama atskleisti.

Parapijos „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė tikino, kad „auksinio“ konteinerio paslaptį atskleis šį penktadienį, balandžio 14 d.

Anot A. Lipskės, pagrindinis projekto tikslas dabar yra sužadinti žmonių susidomėjimą šiuo neįprastu objektu mieste.

„Dabar konteineris stovi be jokių paaiškinimų būtent tam, kad žmonės keltų klausimus, kas čia, dėl ko ir kam? Mūsų tikslas – sukelti susidomėjimą, o balandžio 14 d. bus ir paaiškinimas“, – teigė A. Lipskė.

Vis dėlto „Carito“ atstovė atskleidė pagrindinę šio sumanymo skleidžiamą žinutę: „Rūšiuok šiukšles, ne žmones.“

Buvo ir iššūkių

Kasmet nemažai moksleivių planuoja padirbėti per vasaros atostogas. Tačiau darbdaviai ne itin nori prisiimti atsakomybę už tokius jaunus darbuotojus.

Pernai Klaipėdos savivaldybė nusprendė paskatinti verslininkus – įdarbinusiems nepilnamečius skyrė kompensacijas.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Jaunimo ir bendruomenių reikalų koordinavimo grupės vyriausiosios specialistės Agnės Kovalenkaitės, įgyvendinant šią programą buvo susidurta su tam tikrais iššūkiais.

„Šiemet šią programą koordinuos mentorius, kuris bendraus su darbdaviais ir jaunuoliais, susitiks jų darbovietėse, padės spręsti iškilusias problemas“, – patikslino A. Kovalenkaitė.

Dirbti teko ilgokai

Pasak savivaldybės atstovės, pernai šioje programoje dalyvavo 13 darbdavių ir 34 moksleiviai, kurie daugiausia darbavosi paslaugų sektoriuje: pardavinėjo kavą ir užkandžius, ledus, dirbo kurjeriais.

Septyniolikmetė klaipėdietė – viena jų. Ji teigė, jog pernykštė darbo patirtis buvo ne itin maloni, ne tokia, kokią ji įsivaizdavo.

Šiuo atveju labai daug lengvatų moksleiviams ir labai mažai naudos darbdaviams.

„Vasarą viename Klaipėdos restorane maždaug tris savaites teko dirbti įvairius pagalbinius darbus virtuvėje, darbo valandos buvo labai ilgos, kartais darbo diena trukdavo ir 14 valandų“, – prisiminė mergina.

Ilgos darbo valandos merginai pasirodė ne vienintelis iššūkis šioje darbovietėje.

„Nebuvo nustatytas tikslus pertraukų laikas darbo metu, visas personalas, kurį sudarė šeši septyni žmonės, darbo vietoje turėjo tik dvi kėdes prisėsti pailsėti“, – pasakojo klaipėdietė.

Entuziazmo – nedaug

A. Kovalenkaitė pasakojo, kad šiemet įdarbinti nepilnamečius ir už tai gauti kompensacijas pasiryžę dar tik penki darbdaviai, tarp jų yra ir pernai programoje dalyvavusiųjų.

Nepaisant to, kad verslininkams skiriamos kompensacijos, ne visi uostamiesčio darbdaviai palankiai vertina šį projektą.

Vienos Klaipėdos įmonės atstovė paaiškino, kodėl nepilnamečių įdarbinimas (ne tik vasarą) verslui nėra patrauklus.

„Vaikai negali dirbti jokio fizinio darbo, taip pat privalome turėti jų tėvų sutikimus, o tai sukelia nepatogumų. Šiuo atveju labai daug lengvatų moksleiviams ir labai mažai naudos darbdaviams“, – tvirtino moteris.

Klaipėdos savivaldybė, anot A. Kovalenkaitės, šiais metais kompensacijoms už nepilnamečių įdarbinimą ketina skirti beveik 34 tūkst. eurų.

Socialinio būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė teigė, kad tokių asmenų šiemet pernelyg nepadaugėjo.

Anot L. Murauskienės, šiemet siekiančiųjų gauti socialinį gyvenamąjį plotą žymiai nepagausėjo – 30-ia asmenų daugiau nei pernai.

„Yra tik neženklus pagausėjimas, į eilę užsirašė ir nuo karo pabėgę ukrainiečiai, kuriems taip pat reikalingas būstas“, – sakė L. Murauskienė.

Pasak Socialinio būsto skyriaus vedėjos, pirmiausia tikrinama pretendentų turto ir pajamų deklaracija, nes yra nustatyti valstybės remiami pajamų dydžiai.

Pretenduojant į socialinį būstą, vieno asmens pajamos per metus negali neviršyti 7 222 eurų, o turtas – 14 601 euro.

Anot L. Murauskienės, Klaipėdoje kol kas neišspręsta socialinių būstų trūkumo problema.

Pretenduojančiųjų juos gauti – daug, o socialinių būstų – vis dar per mažai.

Anot vedėjos, socialinių būstų mieste palaipsniui daugėja, nes remontuojami nugyventi būstai, statomi arba perkami nauji.

Šiuo metu eilėje gauti socialinį būstą Klaipėdoje laukia 580 asmenų.

Klaipėdoje besiglaudžiantys nuo karo nukentėję ukrainiečiai rinkosi pamatyti dokumentinį filmą „Stiprus, kaip žemė“.

Salėje vyravo įvairios emocijos. Vieniems šis filmas suteikė vilties, kitiems sukėlė jautrių, širdį veriančių jausmų.

Kaip teigė renginio organizatorė Larysa Sydorenko, šis filmas ne apie įvykius iš fronto, o žmones, kurie, nepaisydami karo veiksmų, grįžta į miestus ir gyvenvietes, nukentėjusius nuo okupantų atakų.

Čia sugrįžę žmonės iš to, kas liko, stato ir kuria savo gyvenimą iš naujo.

Filmo herojai – ukrainiečiai, suniokotoje tėvynėje bandantys atsitiesti nuo sukrėtimų, atkurti tai, ką sugriovė ir tebegriauna Rusijos kariuomenė.

Juostoje nuolat skambėjo viltingi žodžiai: „Mes buvome stipri ir turtinga valstybė, tokia ir vėl būsime.“

Šia dokumentine juosta parodoma, kokie stiprūs ir vieningi tapo Ukrainos žmonės katastrofos akivaizdoje, todėl nekeista, kad jų širdys šiuo metu plaka tarsi vienu ritmu.

Salė buvo beveik pilna. Filmo metu žiūrovų akyse neretai suspindėdavo ašaros, kartais veidus nušviesdavo šypsenos.

Premjerai pasibaigus, žiūrovų paprašyta išsakyti nuomonę. Klaipėdiečiai neslėpė, kad filmas išties sukrečiantis, labai jautrus, bet tuo pat metu ir suteikiantis vilties.

Uostamiesčio mero posto siekęs konservatorių kandidatas A. Petrošius savo rinkimų programoje nurodė – jei laimės rinkimus, sieks visą parą Klaipėdoje veikiančios bibliotekos.

Pasirodo, analogų Lietuvoje jau yra.

Pirmoji 24 valandas veikianti biblioteka buvo atidaryta Kaune, M. Romerio universitete, po kelerių metų visą parą veikti pradėjo ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Klaipėdoje tokios skaityklos kol kas nėra, tačiau A. Petrošius tikina, jog šio tikslo įgyvendinimui reikia tik politinės valios.

„I. Simonaitytės biblioteka centrinėje miesto dalyje iš esmės turi beveik pritaikytą infrastruktūrą ir ten kažkokios didelės papildomos investicijos tikrai nebūtų reikalingos. Čia iš esmės politinės valios ir tam tikrų techninių sprendimų klausimas“, – teigė politikas.

Anot A. Petrošiaus, visą parą veikianti biblioteka būtų labiau orientuota į moksleivius bei studentus. Nepaisant to, kad uostamiestyje studentų yra žymiai mažiau nei Vilniuje ar Kaune, ši naujovė esą vis tiek pasiteisintų.

„Studentų yra mažiau, bet ne tiek, kad toks objektas negalėtų veikti“, – mano A. Petrošius.

Ar miesto biudžetui ši biblioteka nebūtų nuostolinga? Juk už bibliotekininkų darbą reikėtų mokėti atlygį, įskaičiuojant naktinį tarifą.

A. Petrošius tikina, jog „Klaipėda dažnai „nusipigina“, kalbėdama apie finansus“.

„Manau, kad mes pernelyg susikoncentruojame į finansinį spektrą, tai geriausiu atveju vieno darbuotojo klausimas. Miestas tikrai yra pribrendęs kokybiniam šuoliui, kuris nėra skaičiuojamas keletu tūkstančių eurų per metus. Todėl manau, kad čia tikrai nebūtų tokios išlaidos, apie kurias turėtume diskutuoti, siekiant aukštesnio miesto statuso“, – įsitikinęs politikas.

Prašo pratęsti leidimus

Kol kas sprendimas dėl leidimo statyti lauko kavines senamiestyje, važiuojamojoje gatvių dalyje, savivaldybėje nepriimtas, tai bus sprendžiama kitą savaitę.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigė, kad sprendimą priims Saugaus eismo komisija.

Yra gauta net 16 verslininkų prašymų statyti lauko kavines važiuojamojoje senamiesčio gatvių dalyje, nes jų leidimų terminas kaip tik baigėsi.

Savivaldybės administracija kol kas nesiima iniciatyvos pratęsti šių leidimų, nes laukia miesto tarybos ir savivaldybės administracijos vadovybės pasikeitimo, kuris oficialiai įvyks po balandžio 20 d. naujai išrinktosios miesto tarybos posėdžio.

„Verslininkai turėjo leidimus statyti lauko kavines važiuojamojoje dalyje. Dabar senųjų leidimų terminas pasibaigė, svarstysime, ar juos pratęsti iš naujo, nes situacija senamiestyje yra pakitusi, kai kur dar nepasibaigę remontai. Surinksime visą informaciją ir svarstysime kitą savaitę. Saugaus eismo komisija priims galutinį sprendimą“, – teigė R. Mockus.

Šiandien didelių kliūčių nėra, žmonės gali tikrai ramiai prieiti ir apsilankyti bet kurioje veikiančioje kavinėje senamiestyje.

Didelių kliūčių nėra?

Senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Aurelija Petkūnienė abejojo, ar išties šią vasarą jau bus galima džiaugtis remonto pabaiga.

„Yra planų, kad vasaros pradžioje didžioji dalis kavinių bus atidaryta, bet jokių garantijų nėra, nes nei Teatro, nei Daržų gatvėje paskutinis grindinio akmuo dar kol kas nėra padėtas“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

Tačiau jis patvirtino, kad prie visų senamiesčio kavinių takai jau yra įrengti ir į kavines laisvai galima patekti jau ir šiuo metu.

„Į kavines tikrai galima patekti, gal privažiuoti truputį sudėtingiau, bet situacija tikrai geresnė nei praėjusiais metais. Šiandien didelių kliūčių nėra, žmonės gali tikrai ramiai prieiti ir apsilankyti bet kurioje veikiančioje kavinėje senamiestyje“, – tikino V. Švedas.

Valdas Švedas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bandė išjudinti veiklą

Anot senamiesčio verslininkų atstovės A. Petkūnienės, verslininkai savo įmones bandė gaivinti – ir šaltuoju sezonu, ir šventiniu laikotarpiu atvėrė kavines.

Dabar siekiama, kad iki vasaros sezono pradžios pavyktų atidaryti lauko kavines.

A. Petkūnienė neslepia, jog šiuo metu senamiesčio verslams nelengvas laikotarpis.

„Toks ilgalaikis kavinės uždarymas yra dideli nuostoliai įmonei, ne taip paprasta užsidaryti, vėl atsidaryti. Tai nėra gerai. Mano žiniomis, sudėtinga situacija tebėra Žvejų gatvėje“, – tikino A. Petkūnienė.

Klaipėdos universiteto botanikos sode šis renginys vyksta jau septinti metai, tik porą kartų jo nebuvo dėl pandemijos.

Todėl žmonėms tai atrodo lyg naujiena, tad augalais pasidžiaugti į Botanikos sodą susirinko net apie 600 klaipėdiečių.

Botanikos sodo darbuotojos tikino, jog žmonės yra išsiilgę saulės, gamtos, žiedų, įvairiausių garsų, galbūt todėl šiemet į Žavadienį rinkosi itin gausiai.

Renginio metu netrūko ir edukacinių užsiėmimų. Kiekvienas lankytojas turėjo labiausiai patikusį žiedą įsmeigti į drobę, kuri netrukus virto savotišku žiedų kilimu.

Renginys buvo skirtas Žavėjimosi augalais dienai paminėti, tad simboliškai buvo siūloma sugalvoti palinkėjimą gamtai.

Anot sodininkių, lankytojų atsiliepimų po renginio buvo neįtikėtinai daug, kai kurie žavėjosi senvagėje esančiame tvenkinyje nuostabiai "koncertuojančiomis" varlėmis.

Pagal balsavimo rezultatus, gražiausiu žiedu lankytojai išrinko gausiai žydinčią magnoliją.

Šie mokymai prasidėjo šių metų balandžio 1-ają ir intensyviai vyksta iki dabar. Yra sudarytos keturios grupės, su kuriomis dirba keturios savanorės mokytojos.

Tačiau viešųjų ryšių specialistė Renata Rudienė teigia, kad grupės kasdien plečiasi, tad savanorių mokytojų poreikis taip pat auga.

Anot lietuvių kalbos mokymų iniciatorės bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės, ukrainiečiai noriai jungiasi į šią iniciatyvą ir mato poreikį mokytis kalbą tos šalies, kurioje glaudžiasi, dėl elementarių priežasčių.

"Kalbos įgūdžiai padės ukrainiečiams integruotis, užmegzti draugystę, naujus kultūrinius ir socialinius santykius, lengviau ir patogiau jaustis mūsų šalyje", – teigė B.Lauciuvienė.

Na o patys Ukrainos gyventojai apie mokymus atsiliepia tik gerais žodžiais. R.Rudienė pasakojo, jog atvykėliai džiaugiasi bei intensyviai naudojasi suteikiamomis nemokamomis bibliotekos paslaugomis.

Ne tik atsisveikina ir pasveikina lietuviškai, bet žino ir restoranuose, parduotuvėse vartojamas paprastas frazes.

Viešosios I.Kanto bibliotekos bendruomenė ragina tiek ukrainiečius, norinčius išmokti lietuvių kalbos, tiek savanorius mokytojus, studentus, lektorius, galinčius jiems padėti, jungtis į šią iniciatyvą bei atverti nuo karo pabėgusiems ir pas mus besiglaudžiantiems žmonėms galimybę mokėti lietuviškai.

Atšilus orams, Klaipėdoje nemažai gyventojų vis dažniau renkasi elektrinius paspirtukus – kaip pigesnę ir patogesnę susisiekimo alternatyvą.

Vis dėlto Lietuvoje kilo ne tik degalų, bet ir elektros kainos.

Įkrautas standartinis elektrinis paspirtukas gali nuvažiuoti apie 25 km, o tai nėra labai didelė distancija uostamiestyje.

Tad gyventojai netolimam susisiekimui renkasi ir šią transporto priemonę.

Naudojantis vieno populiariausių nuomos punkto paspirtuku, kelionė, nesiekianti 5 kilometrų, kainuoja 3,66 euro.

Tai yra 10 kartų brangiau, nei sumoka studentas ar moksleivis už tokią pat kelionę miesto autobusu.

Klaipėdoje paspirtukus nuomojamasi dažniau pramoginiam pasivažinėjimui nei būtinam susisiekimui.

Todėl Klaipėdoje paspirtukus nuomojamasi dažniau pramoginiam pasivažinėjimui nei būtinam susisiekimui.

Paspirtukus nuomojančios firmos atstovas pastebėjo, kad ir paspirtukininkams galioja Kelių eismo taisyklės ir jie ant šio įrenginio privalo stotis visiškai blaivūs.

"Būtent penktadienis yra ta diena, kai klientai pasirenka paspirtuką, kaip pigesnę ir greitesnę susisiekimo alternatyvą judėti mieste, neįvertinę, ar visgi gali tai daryti, todėl primename, kad taikome nulinę toleranciją savo klientams", – feisbuko paskyroje vairuotojų blaivumo būtinybę pabrėžė paspirtukų nuomos firmos atstovas.

Tad, pasirinkus tokią transporto priemonę, reikėtų įvertinti savo būseną, nes priešingu atveju gresia atsakomybė.

Tie uostamiesčio gyventojai, kurie nevažinėja nei automobiliais, nei paspirtukais, suprantama, naudojasi viešuoju transportu, kuris Klaipėdoje iki šiol yra populiarus.

Renginio vedėja šmaikštavo, jog išskirtinis pavadinimas nustebino ir pačius šventės organizatorius.

"Net apsidžiaugėme suradę tokį pavadinimą, nes 770 metų švenčiančioje Klaipėdoje mes galime sutikti net 77 skirtingų tautų atstovus, gyvenančius šiame mieste", – tikino šventės rengėjai.

Parodos atidarymo šventėje savo gimtąja kalba kūrinius atliko, skaitė eiles net kelių skirtingų tautų atstovai – totoriai, ukrainiečiai, rusai, latviai ir kiti.

Pirmieji pasirodymą pradėjo ir savo tautą pristatė ukrainiečiai. Jų atstovė – mažytė mergaitė Marija, uždainavusi ukrainietiškai, sugraudino susirinkusiųjų širdis.

Svečiai neslėpė jai šilčiausių emocijų ir negailėjo garsių plojimų, žmonės darėsi vaizdo įrašus, kai kurie netgi dainavo kartu.

Renginyje buvo galimybė ne tik išgirsti kitataučių kalbos, bet ir paragauti jų pagamintų nacionalinių užkandžių.

Buvo pristatomas kiekvienos tautos tradicinis patiekalas, pasakojama jo atsiradimo ir išpopuliarėjimo istorija.

Na, o bibliotekos fojė renginio metu akį traukė margaspalvių tautinių drabužių ekspozicija.

Kaip teigė šventės rengėjai, šis susitikimas buvo tik įžanga į didelį renginių ciklą apie daugiakultūrę Klaipėdą.

Didysis festivalis "Tautinių kultūrų diena" planuojamas gegužės 28-ąją. Jo metu bus galimybė apsilankyti mugėje, dalyvauti koncerte ir plačiau pažinti Klaipėdos tautinių mažumų kultūrą ir paveldą.