„Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

„Manyčiau, kad įstatymu reglamentuoti tai, kiek kartų per metus galima grįžti (į Baltarusiją – ELTA) neverta, tą reikėtų daryti kitais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Visgi svarstymo stadijoje nepritarta siūlymui į įstatymo projektą įrašyti nuostatą, apribojančią rusų ir baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

V. Čmilytė-Nielsen įvertino opozicijos kreipimąsi į KT dėl VSD pranešėjo komisijos teisėtumo: pasitikrinti visada galima

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą.

„Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo opozicija kreipėsi į KT, prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

„Man atrodo, per šituos precedentus bręstame kaip valstybė ir dar kartą primename visiems savo politikams, kad taip elgtis turbūt nederėtų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė P. Saudargas.

„Kiekvienu atveju politikas tikrai turi labai atidžiai ir kaligrafiškai sverti, ar tas išėjimas į eterį yra norėjimas būti pirmu, bendraujant su žiniasklaida, pažeidžia kokį nors interesą, ar ne“, – pridūrė politikas.

Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.

Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.

„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.

Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.

Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.

„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.

Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.

„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.

Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.

„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.

„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.

„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.

„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

„Griežtai neigiame žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad minėtos atsarginės detalės yra karinės paskirties. Tai yra maisto gamybos įrengimų veiklos palaikymui skirtos detalės, kurios naudojamos mūsų maisto pramonės įrengimų techniniam palaikymui ir niekuomet nebuvo perparduotos iš „Vičiūnų“ įmonių grupės į išorę“, – Eltai perduotame komentare teigė įmonės komunikacijos vadovė Vilma Veverskė.

„Šiuo metu atliekame vidinį tyrimą, taip pat vyksta ir muitinės kriminalinės tarnybos patikrinimas. Bendradarbiausime su visomis institucijomis, kad paneigtume visus šiuos kaltinimus“, – sakė atstovė.

Pasirodžius informacijai, kad „Vičiūnų“ grupės įmonė galimai į Rusiją vežė sankcionuotas ir kare pritaikomas prekes, prokuratūra ketvirtadienį pranešė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Šį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Tyrimą atlieka Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

ELTA primena, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinio skyriaus pareigūnams pavedė atlikti tyrimą dėl galimo „Vičiūnų“ grupės įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ tarptautinių sankcijų pažeidimo.

Antradienį naujienų portalas lrt.lt publikavo tyrimą, kuriuo atskleidė, jog „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Sovetską bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Pranešama, kad iš Lietuvos į Kaliningradą buvo gabenamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms priskiriami gaminiai bei technologijos.

„Vičiūnai“ pripažino, kad tokias prekes į Rusiją vežė, tačiau teigia, kad apie sankcijas nežinojo.

„Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog nemoralu kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną. Nes šiandien vaikus ginti reikia būtent nuo Rusijos agresijos“, – tarnybos išplatintame pranešime cituojama VTAĮT vadovė Ilma Skuodienė.

„Birželio 1-ąją švenčia tokios šalys kaip Rusija, Šiaurės Korėja, Kinija, dalis posovietinių valstybių. Tai tapo aišku, kad negalime tapatintis su buvusia okupante ir jos nustatyta data“, – pabrėžė I. Skuodienė.

Tarnyba taip pat akcentuoja, kad gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu – pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiama Motinos diena, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo.

„Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną“, – nurodoma VTAĮT pranešime.

Tarnyba taip pat primena, kad šiemet lapkričio 20-ąją pradedama minėti ir Pasaulinė vaiko teisių diena.

Birželio 1-ąją švenčia tokios šalys kaip Rusija, Šiaurės Korėja, Kinija, dalis posovietinių valstybių. Tai tapo aišku, kad negalime tapatintis su buvusia okupante ir jos nustatyta data.

ELTA primena, kad birželio 1-oji iš šventinių dienų sąrašo išbraukta praėjusių metų rudenį. Siūlydama atsisakyti posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo, Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė priminė, kad birželio 1 d. pirmąkart Tarptautine vaikų gynimo diena buvo paminėta 1950 m., po 1949 m. Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje.

Šiuo metu ši diena minima daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių – Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje bei komunistinėse valstybėse – Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname.

Tuo metu daugelyje Vakarų šalių (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje) ir Skandinavijos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje) Pasauline vaikų diena laikoma lapkričio 20-oji – diena, kurią 1959 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija bei kurią 1989 m. priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.

Iki šiol Pasaulinės vaiko teisių apsaugos dienos atmintinų dienų sąraše nebuvo.

„Man skambino pats Petras Gražulis, sakė, kad ir jam, ir Birutei skambino vaikų teisės. Ir jis, kaip tėvas, pasakė, kad tarnybos neturi ką veikti. Tai jei tėvai taip kalba, ką lygioj vietoj čia bando įžvelgti valdininkai?“ – Eltai sakė A. Valinskas.

„Kai prieš 4,5 metų, (...) visuose portaluose ir kanaluose pasirodė informacija apie nesantuokinę jo dukrą, Petras Gražulis kreipėsi į tą pačią tarnybą, kad jie tą informaciją uždraustų. Ir ką tada pasakė tarnyba? Nieko – sakė, kad jis yra viešas asmuo, čia cituoju Petro Gražulio žodžius. Tai šioje vietoje tai yra ne kas kita, kaip ieškojimas šiknoj sliekų“, – teigė A. Valinskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad renginyje nebuvo kalbama apie tai, santuokoje ar ne gimė P. Gražulio dukra.

Tai visi šitie pseudo vaikų gynėjai tegul eina nafik.

„Apie nesantuokinę dukrą mes net nešnekėjome, to nebuvo minima“, – teigė ilgametis laidų vedėjas.

„Tai visi šitie pseudo vaikų gynėjai tegul eina nafik“, – pridūrė A. Valinskas.

ELTA primena, kad dėl balandžio 1-ąją transliuotų „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK). Pasak jos, šiame renginyje elgtasi neatsakingai mažametės buvusio parlamentaro P. Gražulio dukros atžvilgiu.

„Manytina, kad šiuo atveju neatsakingai, neetiškai ir neįvertinant visų galimų neigiamų pasekmių elgėsi ne tik vaiko tėvai, bet ir renginio organizatoriai bei transliuotojai“, – teigiama tarnybos atstovų komentare.

Balandžio 1-ąją TV3 televizijoje transliuoti „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai viešojoje erdvėje susilaukė kritikos dėl renginio vedėjų pajuokavimų apie P. Gražulį ir jo dukrą. Socialiniuose tinkluose piktintasi, kad apdovanojimų metu buvo aiškiai referuojama į mažametę P. Gražulio dukrą, kuri kartu su buvusiu parlamentaru dalyvavo renginyje.

„Liūdna žinia – nusižudė jauna medikė. Aplinkybes tiria policija. Tikiu, visuomenei, Kauno klinikoms, kurioje ji dirbo, ir visai medikų bendruomenei bus pateiktos išvados ir paaiškės tokio sprendimo motyvai. Jei jie sisteminiai, bus atitinkami sprendimai“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje penktadienį paskelbė ministras.

„Dabar susitelkime ir užtikrinkime, kad pagalba pasiektų ir artimuosius, ir bendradarbius. Artimiesiems kuo didžiausia užuojauta“, – pridūrė A. Dulkys.

Penktadienį portalas lrt.lt pranešė, kad prieš porą savaičių nusižudė 24 metų Kauno klinikų Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Tai portalui patvirtino ir ligoninės komunikacijos tarnyba.

Kaip žurnalistams teigė apie savižudybę pranešęs asmuo, Kauno klinikų vadovybė apie nelaimę ligoninės darbuotojų neinformavo. Asmens teigimu, skyriuje, kuriame dirbo nusižudžiusi slaugytoja, buvo žinoma apie personalo nesutarimus, galimos mobingo apraiškos.

„Šios kampanijos tikslas – ne pristatyti Vilnių, bet atkreipti dėmesį šokiruojant“, – LRT televizijai penktadienį teigė D. Aleksandravičienė.

Ketvirtadienį „Go Vilnius“ miesto plėtros agentūra pristatė naują miesto verslo ir turizmo plėtros kampaniją „Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“). Vaizdo klipe rodomos scenos su lauko tualetu, mediniais vežimais, muštynėmis prie konteinerių, ant namo sienų besišlapinančiais jaunuoliais. Antroje klipo dalyje šie stereotipai neva paneigiami, rodant bendro pobūdžio vaizdus iš šiandieninio Vilniaus gyvenimo.

Kaip nurodoma agentūros internetiniame puslapyje, kampanijos tikslas – didinti miesto žinomumą tikslinėse turizmo rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

„Kampanija per abi rinkas (Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – ELTA) per du mėnesius kainuos 0,5 mln. eurų. (...) Prognozuojame, kad šios rinkos šiemet miestui sukurs apie 30 mln. eurų“, – nurodė D. Aleksandravičiūtė.

Vis dėlto, dalis vilniečių negaili aršios kritikos dėl kampanijoje pasirinktų hiperbolizuotų stereotipų, taip pat neigiamų ir teigiamų vaizdų apie sostinę proporcijos. Savo ruožtu į šią kritiką reaguodama agentūros vadovė pabrėžia, kad sustiprintas stereotipiniais Rytų Europos vaizdais kuriamas sostinės įvaizdis yra įrankis, skirtas šokiruoti žiūrovą ir atkreipti jo dėmesį.

Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį.

„Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį. Tada, kai tie žmonės ateis į puslapį, į kurį ves šita reklama, ten Vilnius jau yra, be abejo, pristatomas su visu savo istoriniu, kultūriniu, gastro, architektūrinėmis linijomis. Toks, koks jis yra“, – sakė D. Aleksandravičiūtė.

„Kodėl taip drąsiai elgėmės? Nebuvo taip, kad keturi penki žmonės pagalvojo ir nusprendė taip. Mes turime begalę tyrimų, kuriais remiamės, darydami šitą sprendimą. Vienas iš argumentų – sukūrę šį klipą turėjome pretestinę kampaniją Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rinkose, rodėme šią reklamą ir klausėme, kaip ji jus veikia. (...) Po tyrimo matome, kad pusė žmonių susidomėjo, kas tas Vilnius ir norėtų paieškoti daugiau informacijos – tai labai geras rodiklis. Trečdalis svarstytų apsilankyti mieste ir turėti savaitgalio išvyką. Turizmo auginimas ir yra vienas iš tikslų, ko siekiame jau galutiniame rezultate“, – kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė.

Jau matomi teigiami rezultatai

Kaip teigiama Eltai perduotame agentūros komentare, nors mokama reklamos sklaida prasidės dar tik kitą savaitę, klipas jau pasiekė užsienio auditorijas.

„Pozityvius rezultatus jau matome: per pirmąją parą vaizdo klipas įvairiose soc. tinklų platformose sulaukė daugiau nei 400 tūkst. peržiūrų; o remiantis dabartine soc. platformų statistika, pozityvios reakcijos sudaro daugiau kaip 90 proc.“ – teigiama agentūros perduotame komentare.

Skelbiama, kad reklamos idėją sukūrė kūrybinė agentūra „BM Boutique“, o vaizdo klipą režisavo Simonas Aškelavičius. Vaizdo klipo sukūrimas atsiėjo 81 tūkst. eurų, jis finansuojamas iš turistų rinkliavos.

„Į tai įeina kūrybinės idėjos sukūrimas, vaizdo klipas, iliustracijos, interneto reklamos skydeliai, lauko reklamos maketai“, – praneša agentūros atstovai.

Pasak „Go Vilnius“ vadovės, reklama bus transliuojama skaitmeninėje erdvėje, populiariausiose „Meta“ ir „Google display network“ platformose, taip pat Jungtinėje Karalystėje reklama bus skleidžiama ir metro bei traukinių stotyse.

Kaip skelbia pati agentūra, posovietinės šalies įvaizdžio asociacijos atsispindi bene kiekvienuose „Go Vilnius“ žinomumo ir įvaizdžio tyrimuose, o 2022 m. „Keliauk Lietuvoje“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad visa Lietuva Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje asocijuojama su sąvokomis „Rusija“ (10 proc.)., „Rytų Europa“ (atitinkamai 8 proc. ir 7 proc.), „skurdi, nežinoma šalis“ (4 proc. ir 5 proc.).

„Visada šnekėjau apie tai su ministerijos vadovybe – kad per daug reformų vienu metu, skubotai atliekamos užduotys gali privesti iki tokių pasekmių, kokias šiandien ir matome. Belieka tik apgailestauti, kad viskas taip ir įvyko“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje penktadienį teigė R. Krasauskienė, pridurdama, kad agentūros darbuotojai buvo įspėję politikus dėl greitų pokyčių pasekmių.

Taip pat ji pabrėžė, kad iš dalies tarpinių patikrinimų nesėkmę lėmė neužbaigtas mokymo programų atnaujinimo procesas.

„Tarpinių patikrinimų atėjimas, mano nuomone, buvo pernelyg stiprus – pirmiausia reikėjo įdiegti atnaujintas programas, apsirūpinti visa reikiama medžiaga“, – kalbėjo buvusi NŠA vadovė.

Todėl R. Krasauskienė svarsto, kad vertėtų sustabdyti sumaištį sukėlusių tarpinių patikrinimų įgyvendinimą ir pirmiausia užbaigti mokymo programų atnaujinimą.

„Galbūt ir būtų naudinga sustabdyti (tarpinius patikrinimus – ELTA). NŠA išsibandė tuos tarpinius patikrinimus prieš pradėdama su tam tikra mokyklų ir mokinių imtimi, bet bandėme būtent techninius dalykus. Tai galbūt laikas pridėtų kokybės tiems tarpiniams patikrinimams ir ateities kartos vėliau ateitų į egzaminus, atsinešdamos turinčios jau tam tikrą įvertinimą, ateitų drąsiau, pasiruošę, mokėdami“, – sakė R. Krasauskienė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėjo tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai. Visgi tokios naujovės švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys mokiniams buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Kaip skelbta anksčiau, tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvauja daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.