Kandidatų sąraše 15 žaidėjų pavardžių. Adomaitis į nacionalinę ekipą kvies 12 žaidėjų, tačiau dėl kai kurių iš 15-os šiuo metu yra neaiškumų, todėl strategas nutarė apsidrausti.

Bene įdomiausias pasirinkimas – Utenos „Juventus“ gretose rungtyniaujantis ir pirmą sezoną profesionalo karjeroje žaidžiantis Martinas Gebenas.

LKL pirmenybėse M. Gebenas vidutiniškai renka po 7,3 taško, atkovoja po 5,5 kamuolio ir fiksuoja vidutinį 7,9 naudingumo balo vidurkį.

Sąraše – ir jaunųjų Gyčio Masiulio bei Arnoldo Kulbokos pavardės.

„Vadovavomės tokiu principu, kad norime pamatyti ir keletą naujų veidų, kurie jau atstovavo savo amžiaus rinktinėms bei žino savo vaidmenis. Nesinori visko daryti dirbtinai, norisi balanso tarp patyrusių ir jaunų žaidėjų. Nusprendėme į sąrašą dėti 15 pavardžių ir į rinktinę kviesti 12 vaikinų“, – spaudos konferencijoje pasakojo D. Adomaitis.

Krepšininkai į treniruočių stovyklą rinksis lapkričio 26 dieną, tačiau jos pradžioje pasirodys dar ne visi. Dalis žaidėjų dar dieną prieš žais rungtynes išvykoje ir prie rinktinės prisijungs praleidę 1-2 treniruotes.

– Treneri, esate minėjęs, kad rinktinėje norėtumėte išmėginti ir Egidijų Mockevičių, kuris dabar rungtyniauja Italijoje, bet dabar sąraše jo nėra.

– Svarstėme tą kandidatūrą ir galiu pasikartoti, kad turėsime 3 treniruotes, nesinori visų naujų žmonių. Bus dar ir kitas, naujas langas su kitomis pavardėmis.

– Įdomus sąraše atrodo Martino Gebeno pasirinkimas. Kaip jūs matote jo progresą debiutiniame LKL sezone?

– Tai pirmas profesionalus jo sezonas Martiną tikrai stebime. Jis neblogai žaidžia ir manome, kad tai žaidėjas, kuris kiekvienais metais darys pažangą. Būtų įdomu jį pamatyti

– Jaunasis Deividas Sirvydis atsiskleidžia jūsų komandoje, bet tarp tų jaunųjų sąrašo žaidėjų jo nematome.

– Galima daug paminėti pavardžių, bet supraskite, kad laiko yra tik tiek ir sukviesti naują komandą yra neįmanoma. Pasirinkome tokias pavardes, yra vienas langas, kur tikrai bus kitų pavardžių.

– Kviečiamas ir Rokas Giedraitis, Vokietijoje žaidžiantis karjeros sezoną. Kaip matote jo progresą ir ar galima vertinti sprendimą pakeisti aplinką kaip pasiteisinusį?

– Džiaugiamės tokiu jo sezonu ir tuo, kad rodo tokį žaidimą labai geroje komandoje, stiprioje lygoje. Visi dėl to džiaugiamės. Ir treneriai, ir sirgaliai.

– Kaip vyks visas pasirengimas atrankos kovoms? Ar nenukentės „Ryto“ treniruočių procesas?

– Svarstėme variantus ir jau turime planus. Žiūrėsime, kiek „Ryto“ žaidėjų iš viso atstovaus rinktinėms. Dėl Roko žaidimo Kroatijoje taip pat vis dar yra klausimas. Jis prie mūsų tik prisijungė ir nėra dar pasiekęs geros formos, kokios pats nori ir visi nori. Kažkiek treniruočių procesas bus kitoks nei sezono metu bet planai jau yra ir klube. Kalbant apie rinktinę, 26-ą dieną pradedame, tik dalis žaidėjų 25-ą dieną dar turi rungtynes, kai kas ir svečiuose. Kiekviena brangi treniruotė ir dabar aišku, kad kai kas bent vienoje nespės sudalyvauti. Gal kai kas ir dvejose.

– Teko girdėti informaciją, kad Edgaras Želionis turi sveikatos bėdų Turkijoje.

– Kiek teko bendrauti, jis problemų neturi, Turkijoje nežaidžia dėl limitų. 6 legionieriai, klubas turi dabar ir Elegerą, tai ne visi žaidžia. Informacija dėl sveikatos yra neteisinga.

– Kaip tobulėti sekasi Gyčiui Masiuliui?

– Manau, jo didžiausia pažanga, kad jis tame lygyje nedingo. Gytis duoda naudą komandai, turi savo vaidmenį, kai kada maloniai stebino. Jaunam žaidėjui tai yra svarbiausia, svarbu ir duoti komandai naudą.

– Ar tai bus pajėgiausia rinktinė per sezono langus, atsižvelgiant į tai, kad joje bus ir M. Kalnietis su J. Mačiuliu?

– Manau, kad svarbu, kaip apie žaidėją veržiasi į rinktinę, jie yra žmonės, kurie rodo pavyzdį rūbinėje, aikštėje ir tai, kas yra rinktinė ir atmosfera. Jų buvimas yra svarbus.

– Kaip vyks darbas „Ryte“ be jūsų? Praėjusio lango metu dirbote ir su klubu, ir su rinktine vienu metu.

– Šiuo laikotarpiu man bus tik darbai su rinktine. Klube lango metu klube bus skiriamas dėmesys fiziniam pasirengimui, Evaldui bus daug treniruočių ir jų pobūdis bus kitoks.

– Kokia, jūsų nuomone, bus įžaidėjų grandis?

– Mindaugui banguota buvo pradžia klube, bet tai yra ne tik jo kaltė. Jis žaidžia per daug ne toje pozicijoje, kurioje mes planavome. Pasikeitė rolė ir po to keletą traumų komandoje viską pakeitė. Jis prisitaiko, to reikia, bet komandai nėra lengva. Šarūną (Vasiliauską) vertinti sunkiau, matome jo žaidimo ištraukas. Jis turi svarbų vaidmenį, žaidžia, o mums reikės apsispręsti, kokio tipo įžaidėjo reikia tiksliai.

– R. Seibutis praėjusiame lange jautė skausmus, buvo pavargęs po sunkaus fizinio pasirengimo Saragosoje. Ar dabar nebuvo problemų jį kviečiant į komandą?

– Jis visada nori atvykti, klube rungtyniauja vienas rungtynes per savaitę. Prieš sezoną krūviai buvo vieni, dabar – kiti. Forma, kurią jis rodo, yra labai gera. Renalda pats pasakė kad sveikatos problemų jokių neturi.

Faktą, koks reikalingas pirkinys yra 32-ejų įžaidėjas Rokas Stipčevičius, pagrindžia pastarųjų savaičių „Ryto“ paveikslas.

Pagrindinis atakų dirigentas Chrisas Krameris jau trečią kartą šį sezoną krenta iš rikiuotės, taip niekaip nesuspėdamas įšokti į sau įprastas vėžias, o lygiavertės pamainos jam Vilniuje tiesiog nėra. Dėl traumos dar ilgai nežais Margiris Normantas, Aistis Pilauskas Malagoje turėjo gražių epizodų, tačiau dar nėra pribrendęs aukšto lygio kovoms, o Mindaugui Girdžiūnui bei D.J. Seeley kurti puolimą sekasi sunkiai.

Kūrybos trūkumas greitai tapo opia „Ryto“ žaizda, todėl Vilniuje vakar nusileido žmogus, anot klubo vadovų ir D. Adomaičio, galintis jas paslėpti.

Taigi kokį žaidėją po taip ilgai trukusių paieškų prisiviliojo „Rytas“?

„Mums reikia gerai organizuojančio ir iš distancijos pataikyti galinčio įžaidėjo“, – antradienį pasakojo D. Adomaitis.

Iš esmės, tai ir yra trumpas 186 cm ūgio įžaidėjo apibūdinimas. R. Stipčevičius ir yra kuriantis žaidėjas, atakose progų pirmiausiai mėgstantis ieškantis ne sau, o komandos draugams.

Kroatas per savo karjerą šešerius metus praleido Italijos klubuose, kur dauguma komandų paprastai būna pripildytos individualiai stipriais ir atletiškais žaidėjais. Šioje šalyje kalbėta, kad būtent dėl savo polinkio rūpintis ekipos draugais ir bendrais pasiekimais jis buvo itin mėgstamas bendraklubių.

Šis patyręs gynėjas yra ir neblogas metikas, kuris drąsiai atakuoja po driblingo. Pavyzdžiui, pastaruosius dvejus metus Sasario „Dinamo“ komandoje tritaškius jis metė aukštu 40,7 proc. taiklumu.

Stipša tėvynėje vadinamas krepšininkas gerai jaučiasi greitose atakose. Nors R. Stipčevičius nėra individualistas ar žaidėjas, galintis vienas pats išnešti savo komandą į pergalę, jo ranka svarbiais momentais nedreba.

Gynyboje R. Stipčevičius vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus, ginantis „Ryto“ naujokas yra labai aktyvus, o jo spaudimas nuo pirmų aikštės centimetrų Kroatijoje kadaise buvo tapęs gynėjo vizitine kortele.

Pavyzdžiui, kroatas daug prisidėjo prie to, kad rinktinėje pasaulio čempionato atrankos mače su italais Amadeo Della Valle 22 minutes būtų išlaikytas nepelnęs nė taško.

Kita vertus, pastebima, kad atitinkami varžovai atakuoja būtent R. Stipčevičių, kuris fiziškai nėra itin tvirtas. „Rytas“ šį sezoną turi pastebimą problemą ginantis prieš varžovų „du prieš du“, ir abejotina, kad atvykėlis padės kamšyti šią žaizdą.

Naujasis „Ryto“ įžaidėjas savo vietą buvo atradęs Sardinijoje, kur trejus metus gynė vietos „Dinamo“ spalvas. Prieš tai jis žaidė ir Bursos „Tofaš“, Romos „Virtus“, Varezės, Pezaro klubuose, o ryškiausias R. Stipčevičiaus CV įrašas buvo pažymėtas Milane, kur 2012-aisiais jį pasikvietė „AX Armani Exchange“ klubas.

R. Stipčevičius taip pat dažnai kviečiamas ir į Kroatijos rinktinę. Jis žaidė 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse, nacionalinėje ekipoje buvo ir 2011-ųjų, ir 2015-ųjų Europos čempionatuose bei 2016 metų olimpinėse žaidynėse.

Tiesa, rinktinėje R. Stipčevičius rimtesnio vaidmens niekada neturėjo. Kolegos Kroatijoje tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakoja, kad atsiskleisti kovojant rinktinėje jam neleido konkurencija su tokiais tos pačios pozicijos žaidėjais kaip Zoranas Planiničius, Roko Leni Ukičius, Marko Popovičius, Dontaye Draperis ar Oliveris Lafayette’as.

R. Stipčevičius tėvynėje vertinamas kaip vienas darbščiausių žaidėjų. Pasakojama, kad įžaidėjas niekada neturėjo bėdų su alkoholiu, nėra dažnas ir naktinių klubų lankytojas.

Kolegos Kroatijoje gerai atsiliepia ir apie asmenines R. Stipčevičiaus savybes. Kalbama, kad gynėjas yra šeimos žmogus ir žaidėjas, į savo karjerą žiūrintis itin profesionaliai, prisižiūri kūną.

R. Stipčevičius sėkmingus epizodus dažnai palydi emocingais šūksniais, todėl už atsidavimą yra mylimas sirgalių. Pavyzdžiui, aistruoliai Sasaryje vertino, kad dar pirmaisiais metais komandoje R. Stipčevičius iškart pradėjo mokytis italų kalbos.

Beje, įžaidėjas yra geras buvusio žalgiriečio Marko Popovičiaus bičiulis. Du draugai vasarą kartu vyko į pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje, kur stebėjo istorinį Kroatijos rinktinės žygį.

„Neaišku, kaip Popas dabar priims tokį draugo sprendimą“, – kalbėdamas apie R. Stipčevičiaus persikėlimą į „Rytą“ juokėsi Kroatijos žurnalistas Igoris Čurkovičius.

Po to, kai pavasarį R. Stipčevičius išvyko iš Italijos, jis apsišarvavo kantrybe. Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, vasarą atakų dirigentas buvo sulaukęs skambučių iš Turkijos ir Prancūzijos klubų, tačiau buvo nusiteikęs neskubėti ir išlaukti geresnio varianto.

Laikas parodė, kad tas variantas yra naujų vėjų ieškantis „Rytas“. Tik laikas parodys, ką atneš šis kroatiško oro gūsis.

Šviežiausias „Ryto“ papildymas, 29-erių amerikietis Manny Harrisas Vilniuje ir toliau turi problemų, o į Europos taurės mačą Juodkalnijoje su Baro „Mornar“ jis net neišvyko.

Apie būsimas permainas komandoje užuominomis kalbėjo ir D. Adomaitis. Jo teigimu – sprendimas dėl M. Harriso ateities bus priimtas jau šiandien.

„Mes turėjome su juo pokalbių. Šiandien dėl jo ateities bus galutinis sprendimas“, – teigė treneris.

Šie ženklai leidžia suprasti, kad „Rytas“ turėtų ieškoti kito žaidėjo atakuojančio gynėjo pozicijoje. D. Adomaitis Vilniaus oro uoste atvirai dar kartą patvirtino, kad M. Harrisas nėra orientuotas į komandos rezultatus.

„Manau, šioje vietoje svarbiausia yra tai, kad žaidėjas turi norėti įeiti į komandą. Kai žaidėjas atvyksta sezono metu, jis pats turi norėti įsilieti į komandą ir tam dėti maksimalias pastangas. Iš jo to pasigendame. Nemanau, kad čia motyvacijos problemos“, – kalbėjo D. Adomaitis.

Pirmoje spalio pusėje į Lietuvą atvykęs 29-erių metų atakuojantis gynėjas kol kas nėra tas žaidėjas, kurio norėjo jį viliojusi „Ryto“ organizacija.

Ryškiausiai jam sužaisti sekėsi tik praėjusią savaitę Europos taurės mače su Turino „Fiat“ komanda, kur M. Harrisas per 12 minučių pelnė 10 taškų (3/6 dvit., 0/2 trit., 4/4 baud. met.), atkovojo 4 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.

Visgi savaitgalį LKL rungtynėse Pasvalyje M. Harriso istorija dar kartą krito į akis – D. Adomaitis amerikiečio net nepakėlė nuo suolelio. Dabar, prieš kylant į Juodkalniją, specialistas užsiminė, kad netrukus dėl M. Harriso gali būti priimtas griežtas sprendimas.

D. Adomaitis dar po rungtynių su Turino klubu užsiminė, kad M. Harrisas kol kas ne itin linkęs galvoti apie komandą. „Ji yra svarbiausia“, – tuomet kartojo D. Adomaitis.

„Rytui“ tai veikiausiai bus jau antras kartas per du mėnesius, kai tenka išsiskirti su užsieniečiu atakuojančiu legionieriumi. Prieš pat oficialų sezono startą namo išvyko gynėjas Mattas Farrellas. Tada klubo sporto direktorius Linas Kleiza pasakojo, kad šis dar nebuvo pasirengęs pradėti legionieriaus karjerą Europoje.

Turimomis pajėgomis vilniečiai dabar kibs į dar vienos Europos taurės komandos atlapus – Baro mieste laukia kova su vietos „Mornar“ klubu, kol kas per ketverias rungtynes iškovojusiu vieną pergalę.

„Mornar“ žaidimas pagrįstas dideliu skaičiumi tritaškių. Turi žaidėjus, kurie gerą dieną pataiko ir sunkius metimus. Gerai subalansuota komanda, yra dominuojantis po krepšiu centras. Laukia sunkios rungtynės.

Šis klubas, turėdamas didelį centro puolėją, puolime ieško persvarų su juo, bet gynyboje turi problemų prie situacijų du prieš du ir grįžimu į gynybą. Tai mėginsime išnaudoti“, – apie rungtynes kalbėjo D. Adomaitis.

Manny Harrisas sostinėje nutūpė tuomet, kai „Rytui“ to itin reikia, o Chriso Kramerio ir Margirio Normanto traumos kaip reikiant prašienavo gynėjų grandį.

Išrėtėjusiomis pajėgomis rungtyniaujantis „Rytas“ dažnai sunkiai gaudo kvapą, o tuo buvo galima įsitikinti ir vakar Kazanėje, kur Vilniaus klubas subyrėjo mačo pabaigoje ir suklupo 73:86.

M. Harrisas tuo metu jau sėdėjo lėktuve, skridusiame į Lietuvą. Į naują karjeros stotelę, kurioje intriguojančio „Ryto“ naujoko laukia ne vienas iššūkis.

„Manau, kad šis kontraktas yra gera galimybė ne tik man, bet ir visai komandai. Žinau, kad „Rytas“ yra gera ekipa. Turime galimybę kažką nuveikti, džiaugiuosi būdamas čia“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste prisistatė amerikietis.

M. Harrisas per savo karjerą vilkėjo toli gražu ne vieno klubo marškinėlius. Gynėjas turėjo tris stoteles NBA, o Europoje legionieriaus duoną krimto Turkijoje, Ukrainoje ir Graikijoje.

Pastarojoje jis siautėjo ryškiausiai – praėjusį sezoną Čempionų lygoje rinko po 18,3 taško, tapo turnyro nugalėtoju ir MVP.

Tiesa, net ir akinančiai spindintis sezonas 29-erių atletui negarantavo pelningų kontraktų krūvos ant stalo. Vasarą jis dirbo Pirėjo „Olympiakos“ bazėje, tačiau graikai šio žaidėjo savo gretose nepasiliko.

Dabar M. Harrisas pripažįsta ir pats norėjęs prasibrauti į elitinio Europos turnyro klubą.

„Tai (ilgai laukti naujos komandos) buvo mano ir agento sprendimas, strategija. Norėjome išsirinkti geriausią variantą. Eurolyga buvo mano pirmas tikslas, bet dabar esu čia ir esu tuo patenkintas, – pasakojo M. Harrisas. – Darbas su Eurolygos komanda buvo gera patirtis.

Viskas buvo sunku, aukščiausio lygio. Kodėl ten nelikau? Jie turi pasakyti, kodėl man nepavyko ten patekti. Nežinau. Manau, jiems netiko mano stilius, bet konkrečiai pats atsakyti negaliu.“

Vilniuje M. Harrisui bus daug kas nematyta. Jis dar niekada nėra rungtyniavęs Lietuvoje, niekada nežaidęs ir Europos taurės turnyre. M. Harrisas dar net nesikalbėjo su savo naujuoju strategu Dainiumi Adomaičiu.

Nors pats strategas visus galimus naujokų variantus rinkoje išstudijavo po kaulelį. M. Harrisą – taip pat.

„Mėgstu laimėti, komandai įnešu daugiau energijos tiek puolime, tiek ir gynyboje. Myliu krepšinį“, – teigė „Ryto“ naujokas.

Akivaizdu, kad iš šios varžovų trejybės vilniečiams išsiskiria susitikimas, kuris vyks šį sekmadienį „Siemens“ arenoje. Svečiuose – principinis varžovas.

„Niekas nežiūri į čempionatą, kurioje vietoje kas stovi, nes tokios rungtynės yra principinės“, – penktadienį „Ryto“ arenoje susirinkusiems žurnalistams pasakojo Adomaitis.

Tai bus pirmasis dviejų didžiųjų Lietuvos klubų šio sezono mūšis. Prieš jį Vilniaus klubas turi ne vieną klaustuką. Pavyzdžiui, kaip turimomis pajėgomis sulaikyti praėjusį sezoną siautėjusį ir „Žalgiryje“ likusį Brandoną Daviesą.

Šį Adomaitis vertina itin rimtai ir teigia, kad šįmet Eurolygoje „Žalgirio“ amerikietis bus itin didelė jėga. Pavyzdžiui, paklaustas, kam bus patikėta Davieso priežiūra, „Ryto“ strategas atkirto, jog jį sulaikyti mėgins visa komanda.

„Manau, jis bus vienas labiausiai dominuojančių centrų Eurolygoje“, – rėžė Adomaitis.

Sostinės komandos treneris tikino kol kas dar nežinantis, ar šiose rungtynėse jis galės remtis pagrindiniu savo atakų organizatoriumi Chrisu Krameriu, kuris kovoje su Malagos „Unicaja“ patyrė kelio traumą.

Šiandien amerikiečio gynėjo laukia paskutinis vizitas pas gydytojus, kurie ir pateiks išvadas.

Apie „Žalgirį“: „Mums labai geras pasitikrinimas buvo Malaga, o dabar – „Žalgiris“. Tai yra labai galingi varžovai. Kauno komandos braižas pagrįstas žaidimu baudos aikštelėje ir gera, agresyvia gynyba. Kažkiek žaidžia panašiai, kaip žaidžia ir „Unicaja“. Laukia labai sunkios rungtynės.“

Apie vasaros pokyčius Kaune: „Reikšmingiausi pokyčiai, kad komandoje liko didelė dalis žaidėjų, kurie yra nuo 3 iki 5 pozicijos. Liko ta pati sistema, o mes dirbame ties nauja sistema, yra naujų žaidėjų. Daug to broko matoma pas mus, o pas „Žalgirį“ irgi matosi. Kaune pagrindiniai pasikeitimai yra įžaidėjų grandyje. Čia ir matosi skirtumas. Matosi, kaip jie visi žino sistemą, ką nori žaisti. Naujiems žaidėjams nėra lengva, jei tai yra vienos pozicijos žaidėjai. Westermanno atėjimas jiems procesą palengvino, nes jis visą sistemą jau žino.“

Apie tai, kad „Žalgiris“ „Ryto“ analizei turi nemažai medžiagos: „Ne (jiems nebus lengviau analizuoti – aut.), manau, kad visos rungtynės yra vis nauja istorija. Išvadų daryti iš paskutinių rungtynių dar nereikia. Kiekvienos rungtynės – nauja istorija.“

Apie Norberto Gigos įsiliejimą: „Vakar pradėjo treniruotis su komanda, buvo pirma treniruotė. Noras didelis, pastangos geros.

Vakarykštis pralaimėjimas nebūtų tragedija. Lietuvos rinktinė ir toliau liktų stabilia atrankos grupės lydere, o ramų gyvenimą galėtų užsitikrinti artimiausiame lange.

Ant laurų primigusi Lietuvos rinktinė su motyvuota ir akis varžovams draskyti pasirengusia Nyderlandų komanda atrodė išties vangiai. Plačiai krepšinio visuomenei menkai žinomi atvykėliai lietuvius vertė griebtis už galvų ir lyg solidi komanda baudė šeimininkus už apmaudžias gynybos klaidas.

Kita vertus, chaotišką lietuvių žaidimą galima grįsti argumentais. Dainius Adomaitis savo komandą kiek chaotiškai surinko tik rugsėjo 5-ąją. Tada, kuomet kai kurie žaidėjai klubuose dažniausiai būna baigę intensyvų fizinį pasirengimą.

Priminsite gerai sužaistą mačą su kroatais? Bet analogiškų problemų turi ir kiti favoritai. Šiame atrankos lange prancūzai 68:74 krito Bulgarijoje, Ispanija 65:76 pralaimėjo Ukrainoje, o keturis NBA žaidėjus turintys kroatai vakar 74:79 gavo dūrį Lenkijoje.

Ką toks jėgų balansavimas reiškia? Tą patį, ką nuolat kartoja daugelis garsių krepšinio žmonių – FIBA sistemos ydas.

Tiesa, Lietuvos rinktinė „Siemens“ arenoje susidūrė su kita problema. Ta, kuri neatsispindi jokiame statistikos protokole ir ta, kuri dažnai figūruoja dažno trenerio kalbose.

„Sakiau vyrams prieš rungtynes, kad jei nors vienas iš jūsų eis 95 proc. nusiteikę, tai bus didžiausia klaida“, – po rungtynių pasakojo D. Adomaitis.

Akivaizdu, kad ši klaida buvo padaryta. Kaip kitaip galima paaiškinti faktą, kad lemiamame kėlinyje išbarstomas solidus pranašumas (73:59)?

„Tegul meta jis kiek nori“, – po Charlono Kloofo tritaškio minutės pertraukėlės metu savo žaidėjams rėkė D. Adomaitis.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Auklėtinius drąsinęs D. Adomaitis buvo teisus – 28-erių Nyderlandų rinktinės atakų organizatorius pasižymi puikiomis atletinėmis savybėmis, tačiau ne metimu.

Tačiau metė kiti. Kitoje Nyderlandų atakoje iš toli nubaudė Shane’as Hamminkas (66:73). Čia svečius dukart iš eilės palydėjo Fortūna, tačiau to užsikabinimui jiems pakako.

„Mūsų didžiausia klaida buvo ta, kad pradžioje mums labiau sekėsi puolimas ir mes pradėjome tuo džiaugtis, – po mačo pasakojo Edgaras Ulanovas. – Apsileidome gynyboje, tad jie galėjo sugrįžti. To ir užteko. Olandai galbūt turėjo daugiau spraudimo nei mes, žaidžiantys namuose.“

Būtent ketvirtojo kėlinio pabaigoje antras Nyderlandų kvėpavimas susikirto su lietuvių aplaidumu. Brangiai kainavo tiek Evaldo Kairio pražanga puolime likus žaisti 57 sek., tiek ir nesportinė Ado Juškevičiaus pražanga, likus 20,5 sek. Nors po jos Ch. Kloofas pataikė tik vieną baudą, kitoje Nyderlandams dar priklausiusioje atakoje baudas stojo mesti Yannickas Franke, kuris taip pat realizavo vieną bandymą (73:73).

Ir tada nutiko tai, kas vėliau lietuvius galėjo ir paskandinti. Mindaugas Kuzminskas savo aikštelės pusėje priėmė Manto Kalniečio perdavimą. Kapitonas mojo puolėjui pirštu, nurodydamas prieš Nyderlandų spaudimą kamuolį siųsti toliau. Šis, mėginęs veržtis pats kraštu, kamuolį galiausiai prarado. Ch. Kloofo dėjimas, triumfuojantys olandai ir nuščiuvusi „Siemens“ arena.

Likusias kėlinio sekundes, kaip ir pirmąjį pratęsimą, D. Adomaitis žaidė be Kuzminsko. Milano „AX Armani Exchange“ puolėjas ant suolo dar kurį laiką tysojo šaltu lyg akmuo veidu. Jo veido išraiška tuomet iliustravo visą lietuvių mačo pabaigą.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Prie manęs ir teisėjas buvo priėjęs bei pasakė, jog nepamena, kada švilpė tokiose rungtynėse, nes pamatė itin daug kvailų sprendimų, – po rungtynių pasakojo Kalnietis. – Klydo ne tik Mindaugas, darėme klaidų visi kaip komanda, tik jos, galbūt, nebuvo pastebimos plika akimi.“

Vėliau apmaudžiai lietuviai suklydo ir pirmojo pratęsimo pabaigoje, kur puikiai atliktus namų darbus pademonstravo Nyderlandų treneris Toonas Van Helfterenas. Iki pratęsimo pabaigos likus žaisti 12,3 sek., Adas Juškevičius po Nyderlandų kamuolio išsimetimo nesugaudė pabėgusio Franke, ir šis vėl pelnė taškus, tik šįkart išplėšusius jau antrą pratęsimą (84:84).

Antrojo pratęsimo viduryje D. Adomaitis pirmą kartą po to košmariško epizodo ketvirtajame kėlinyje į aikštelę vėl metė Mindaugą Kuzminską. Tiesa, netrukus lietuviams pagaliau šypteli sėkmė.

Atletiškasis Nyderlandų varikliukas Ch. Kloofas smeigė tritaškį, kuris šeimininkų padėtį būtų gerokai apsunkinęs. Gal net pavertęs kritine. Bet „Siemens“ arenoje susirinkę sirgaliai greitai sugaudė – metimas išmestas pasibaigus atakos laikui, nors vėliau stebint epizodo pakartojimą, atrodo, jog Mursijos UCAM gynėjui iki pasisekimo pritrūko tik nedidelės sekundės dalies.

O tuomet greitai nutiko tai. Tas pergalingas M. Kalniečio tritaškis, kurį vėliau palydėjo hitas „Seven Nation Army“, nebuvo tiesiog pergalingas metimas.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Tai buvo dar vienas įrodymas, koks svarbus yra šis 32-ejų kaunietis nacionalinei ekipai. Jis atsakingiausiu metu pasielgė taip, kaip turi pasielgti labiausiai patyręs ir daug su šia komanda išgyvenęs žaidėjas.

Apskritai, Kalnietis nebuvo tik auksinė paskutinių sekundžių žuvelė. Rinktinės kapitonas pelnė 21 tašką (3/6 dvit., 5/11 trit.), atkovojo 4 kamuolius ir valdydamas atakas atliko 5 rezultatyvius perdavimus bei mačą vainikavo turėdamas 22 naudingumo balus.

Savo indėlį jis nešė net ir nuo atsarginių suolo, kai savo poilsio metu netaupydamas jėgų šūkavo ant komandos draugų juos statydamas į vietas.

„Mantui drąsos niekada netrūko“, – šyptelėjo D. Adomaitis.

„Mečiau tą metimą, kurį mečiau. Gal jis ir nebuvo labai logiškas, bet Milane turėjau laiko ir ties tuo dirbau“, – juokavo pats M. Kalnietis.

Tai buvo slogus mačas kai kuriems kitiems lietuvių lyderiams, bet rinktinės ikona padarė viską, kad suplanuota šventė nebūtų atidėta.

Tai – tradicinės rinktinės žaidėjų varžytuvės metant iš aikštės centro. Pasiryžusiųjų kovoti dėl surinkto simbolinio prizinio fondo tąkart buvo penki, o tarp jų – ir Edgaras Ulanovas.

„Gerai, kad bent Kuzia nelaimėjo. Jis visada laimi“, – juokais po treniruotės prasitarė tinklalapio „BasketNews.lt“ kalbintas žalgirietis.

Tokia atmosfera rinktinėje iliustruoja gerą nuotaiką. Vargu, ar gali būti kitaip, kai kelias link pasaulio čempionato kol kas klostosi taip sklandžiai.

7-0. Lietuvos rinktinė yra viena iš trijų Europoje, kuri šioje FIBA sistemoje dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Jei Dainiaus Adomaičio komanda triumfuos ir šio vakaro mače „Siemens“ arenoje su Nyderlandais, lietuviams vartai į Kiniją bus plačiai atverti.

Kol kas savo ateitį užsitikrinusių komandų yra trys – Graikija, Vokietija ir Čekija. Lietuvai iki šio būrio trūksta labai nedaug.

Lietuvius į priekį dar labiau stumtelėjo pergalė Kroatijoje (84:83), kai Adomaičio auklėtiniai Balkanuose net nebuvo laikomi poros favoritais. Visgi ryškių NBA asmenybių pakylėti kroatai buvo nuleisti ant žemės, o lietuviai namo sugrįžo su 7-ąja pergale.

„Aš suprantu, kodėl Kroatija buvo favoritė, juk žaidėjai ten žaidžia tikrai geri. Kita vertus, rotacija pas juos didelė nebuvo. Perimetro žaidėjų neturėjo daug, žinojome, kad komandiniu žaidimu juos galime apsižaisti. Mes nevažiavome ten sakydami „gerai, varome sukovoti“. Atvykome ir pasakėme, kad einame laimėti. Silpnesniais nesijautėme“, – prisiminė Ulanovas.

Edgaras Ulanovas/ T. Biliūno (BFL) nuotr.

Kaunietis puolėjas yra vienas iš keturių šios Lietuvos rinktinės Eurolygos žaidėjų ir vienintelis, ginantis „Žalgirio“ garbę.

Lietuvos čempionai, kaip ir daugelis kitų klubų, savo žaidėją į rinktinės kovas išleido nenoriai, tačiau paskutinis žodis priklausė pačiam 26-erių puolėjui. Tas žodis nulėmė, kad dabar Ulanovas bėgioja ant „Siemens“ arenos parketo, o jo komandos draugai pamatus sezonui klojo Turkijoje.

– Edgarai, nepaisant daug triukšmo sukėlusios šios FIBA sistemos, jūs į rinktinę grįžote po metų pertraukos.

– Man labai smagu, nes yra gera proga susitikti su draugais, o su tais, kurie žaidžia užsienyje, netenka labai dažnai susitikti. Man smagu pamatyti, smagu sužinoti, pakalbėti, kaip kam sekasi. Visur nauji dalykai, nauji treneriai, kiekvieno asmeniniai gyvenimai… Kartais net ir vasaromis su kai kuriais nesusitinkame. Visi nori pailsėti, tai langų pliusas yra, kad galime susitikti su komandos draugais.

Kitas šios situacijos privalumas buvo tas, kad pats buvau pasiilgęs rinktinės, vieno lango nežaidžiau vasaros pradžioje, tai labai smagu. Labai norėjome laimėti ir prieš latvius, bet tada matėme, kad mums trūksta labai daug. Na ką, dabar turime pergalę prieš Kroatiją, o ji bus dar smagesnė, jei nugalėsime ir Nyderlandus.

– Kita vertus, nuomonę apie šį langų formatą jau išsakė kone visi, o teigiamų įvertinimų beveik nesigirdi. Kokia yra jūsų nuomonė?

– Pats formatas man taip pat nepatinka. Pralaimėjome rungtynes su latviais, nuotaikos buvo labai blogos. Neišeina, kad visus išleistų klubai. Susirinkome dešimtyje, pasportavome dvi dienas, o latviai žaidė susirinkę anksčiau. Po to galvoji – gali teisintis ar pats kažko nepadarei? Būtų smagiau susirinkti visiems vasarą ir žaisti su visais, bet stebėsime, kaip toliau šis formatas pasiteisins.

Kalbant apie rungtynes su latviais, manau, galima ieškoti ir objektyvių priežasčių. Juk matėsi, kad momentais mes nesuprantame, kas vyksta. Buvo sunku. Mes net neturėjome daug šansų. Kalbėjau ir su vienu latvių žaidėju, kuris sakė, kad tik susirinkus žaisti yra lygiai tas pats. Na, tam ir yra draugiškos rungtynės.

– Akivaizdu, kad ir klubai nedega noru prieš sezoną leisti savo žaidėjus į rinktines. Kaip vyko jūsų ir „Žalgirio“ diskusijos šia tema?

– Paprastai, nes man bėdų nebuvo. Klausimas buvo, ar aš noriu. Pasakiau, kad noriu. Man niekas nesakė, kad negalima. Gerbčiau visų nuomones, juolab, kad sprendimo nepriėmiau savavališkai – su visais pasitariau. Kalbėjau tiek su Pauliumi Motiejūnu, tiek ir su Jasikevičiumi. Buvo pasakyta, kad jeigu nori – važiuok.

– Dabar situacija yra tokia, kad visa komanda žaidė Turkijoje, o jūs – su rinktine. Ar turite galimybę pasižiūrėti kontrolines „Žalgirio“ rungtynes?

– Tenka, palaikome ryšį, kiek laikas leidžia – ir pasižiūriu. Stebėjau rungtynes ir būdamas Kroatijoje. Aišku, aš ir pernai vėlai nevykau į pasiruošimą su „Žalgiriu“. Šįmet vėl nevažiavau į Turkiją. Panašiai viskas išeina – jie žaidžia ten, aš maždaug tiek pat žaidžiu čia su rinktine. Krūviai gal panašūs. Aš sistemą žinau, grįžti į ritmą Kaune problemų neturėtų būti.

– Ir koks tas „Žalgirio“ vaizdas viską stebint tik tiesioginę transliaciją?

– Geras, atrodo. Smagu, kad naujokai neblogai žaidžia, ypač žaidžiant su gerais varžovais. Kol kas smagiai žiūrisi ir jaunimas, momentais atrodo, kad nereikia visko norėti iš karto, bet po truputį įsivažiuosime. Manau, kad visose komandose per mėnesį išryškėja visi minusai, trūkumai. Taip bus ir pas mus.

– Ankstesniais metais pasitaikydavo atvejų, kai po rinktinių į klubus grįžusiems žaidėjams prireikia daugiau laiko įsibėgėjimui klubinio sezono ritme. Dabar, jūsų atveju, jums tai atrodo problema?

– Žaidžiau tik vienas draugiškas rungtynes, bet kažko panašaus tikrai nebijau. Pernai man buvo panaši situacija, kai grįžau iš Europos čempionato. Tada komanda buvo Turkijoje ir sportavau tik su fizinio rengimo treneriu. Tada buvo planas, kad praleisiu pirmąsias rungtynes, bet kažkas patyrė traumą ir teko žaisti nuo pat pradžios. Didelių bėdų nebuvo. Aišku, sprendimai pirmą savaitę nebūna tobuli, bet čia bėdų nebus.

– Pasirengimo sezono pradžioje rūbinėje jau pasitikote tiek naujokus, tiek sugrįžusius po praėjusio sezono. Ar jau matosi aiškesnis vaizdas, kaip gali keistis praėjusio ir būsimo sezonų komandos?

– Smagu, kad daugmaž žaidėjai liko. Aaronas, Brandonas… Tai – labai gerai. Naujokai išryškės per mėnesį ar du. Treneriai dabar daug ką žiūrisi, kokie tie penketai, kaip viskas susidėlios. Laukiama ir dar vieno įžaidėjo, kuris neaišku, kaip atrodys ir koks jis bus. Viską vertinu gerai. Visų pavardės atrodo patikimai, skaičiai, kuriuos jie rodė – geri. Viskas dabar priklausys nuo jų.

Daug kas priklausys nuo paskutinio žaidėjo, bet manau, kad mūsų komanda bus universali, nes ji gana aukšta. Nate’as yra aukštas, antri numeriai taip pat aukšti. Thomasas gali žaisti antru, trečiu numeriais. Manau, kad tokia komanda turėtų gerai atrodyti gynyboje. Tikiuosi (šypsosi). „Žalgirio“ atletiškumas niekur nedingo. Manau, kad turėsime kažką panašaus kaip pernai bei kažką pridėsime.

– Minėjote, kad pavardės „Žalgirio“ komandoje šįmet taip pat atrodo neblogai. Taip pat buvo pristatytas ir ūgtelėjęs klubo biudžetas, o sirgaliai ko gero dar nepamiršo ir pernykščio žygio Eurolygoje. Ko gero suprantate, kad visi šie faktoriai veikiausiai reiškia ir stipriai išaugusias sirgalių viltis, tiesa?

– Tikrai, ir tai yra natūralu. Suprantu, kad taip ir bus, bet viską išlaikyti yra sunkiau. Apetitas auga bevalgant ne tik mums, bet ir žmonėms. Bet Eurolyga nestovi vietoje. Man apskritai atrodo kažkoks kosmosas, kaip kitos komandos komplektuojasi. Viską seku ir matau.

Tos komandos, kurios praėjusį sezoną liko už atkrintamųjų borto, Milano, Barselonos, „Anadolu Efes“ ekipos – jos labai stiprinasi. O mes nebijome. Pernai buvome apačioje, bet parodėme, kad ir nurašytieji kažką gali pasiekti. Šįmet kažkur mačiau, kad prognozėse dabar esame viduryje. Gal bus sunkiau? (juokiasi).

„Raptors“ treniruočių stovyklą oficialiai prasideda rugsėjo 25-ąją dieną, tačiau klubas krepšininkų paprašė susirinkti 10 dienų anksčiau, kad taip galėtų geriau pasiruošti sezonui.

„Oficiali versija yra tokia, kad Toronto „Raptors“ susidėliojo planą šiek tiek padirbėti prieš. Vis tiek yra naujas treneris, nauja sistema, nauji lyderiai. Netekome vieno lyderio, o atėjo kitas. Prieš treniruočių stovyklą norime apsišlifuoti, kad vienas kitą geriau žinotume, o treniruočių stovykloje jau galėtume dirbti žinodami kryptis“, – žurnalistams pasakojo J. Valančiūnas.

Jei neskaičiuotume dviejų FIBA langų lapkritį ir vasarį, kuomet NBA žaidėjai žaisti rinktinėse ir taip negali, tai bus pirmasis kartas, kuomet J. Valančiūnas nerungtyniaus rinktinėje ir kvietimo jau atsisakė.

Apie nacionalinę ekipą ir „Raptors“ reikalus Jonas mintimis su žurnalistais dalijosi ką tik pristatęs savo vardo paramos fondą.

– Ko „Raptors“ treneris prašo prieš treniruočių stovyklos pradžią, kokios nurodytos gairės?

– Didžiausias prašymas yra atvažiuoti pasiruošus darbui. Kalbu apie fizinę formą, kondiciją, svorį, kad neatvažiuotum ir neįkristum lyg meškinas į vagoną bei ramus sėdėtum.

– Kada prašo būti Toronte?

– Rugsėjo 15 dieną.

– Į Kroatijos rinktinę yra kviečiami 4 NBA žaidėjai. Ar čia situacija skiriasi dėl „Raptors“ reikalų?

– Pas mus komandoje nėra nė vieno kroato (šypsosi). Negaliu atsakyti apie kitas komandas, bet žinau, kas mano komandoje darosi.

– NBA ir FIBA situacija yra visiškai skirtinga, o kaip jūs žiūrite į FIBA ir Eurolygos karą?

– Apie tą karą jau daug buvo kalbų. Jeigu būtų mano valia, tai tų langų nebūtų. Būtų rinktinė tokia, kurioje aš pradėjau žaisti. Normali rinktinė – vasarą vykstantis pasiruošimas ir tuomet čempionatas. Aš taip pripratęs. Čia pirmas mano FIBA langas, tai atvažiuoji, per savaitę, kiek spėji, pasiruoši, ir žaidi. Jeigu būtų mano valia, būtų normali rinktinė, bet kartais nieko negali pakeisti. Kita vasara jau bus rami. Tikiu, kad pateksime į pasaulio čempionatą ir grįš normali vasara.

– Vasara šįkart buvo laisvesnė, bet turbūt geriau būtų tradicinis variantas?

– Tikrai tradicinis būtų geriau. Buvo savaitė, visi atvažiavome, mes žinome, kaip visi žaidžiame, žinome vienas kitą, bet savaitės susižaidimui neužtenka. Nebuvome pačiame pike, ką galėtume pasiekti. Labai sunku buvo įsivažiuoti.

– Toronto komandoje netrūksta pokyčių. Kaip vertinate garsiuosius „Raptors“ mainus?

– Žinote, kaip vertinu… Niekaip. Tai yra krepšinis, tai yra verslas, juolab, už Atlanto. Ten niekada nežinai, gal dabar, kol kalbame, yra padėti dokumentai ir aš keliauju į Detroitą ar dar kažkur. Niekada nežinosi. DeMaras tikrai buvo geras, lojalus žaidėjas. Bet manau, kad negali pykti.

Šlovės akimirka, apie kurią 30-metis atakų organizatorius tyliai svajojo visus metus, liko nepasiekta.

„Nebaigti reikalai tam ir vadinami nebaigtais, kad juos būtų galima sutvarkyti“, – šypteldamas juokais tinklalapiui „BasketNews.lt“ pridūrė Krameris.

Šis „Ryto“ įžaidėjas Europoje leidžia didžiąją savo karjeros dalį, nuo 2011-ųjų, tačiau savo krepšininko kelyje dar niekada nėra tapęs šalies čempionu.

Vokietijoje Krameris žaidė Viurcburgo ir Oldenburgo klubuose, tačiau prie senos savo svajonės labiausiai buvo priartėjęs gindamas Lietuvos sostinės ekipos spalvas.

Vis dėlto, čia jo svajonės atsitrenkė į žaliai baltą sieną. Kaip dabar sako pats Krameris, tokie pralaimėjimai užknisa labiausiai.

„Tiesa ta, kad aš nekenčiu pralaimėti finale, – kraipydamas galvą mąstė Krameris. – Tu nori atiduoti viską, kad sezoną baigtum su iškelta taure, bet tai daro tik viena komanda. Dabar tai norėsime padaryti mes.

Galime tai vadinti nebaigtais reikalais ar kaip norite, bet aš niekada nesu laimėjęs titulo. Buvo šalies taurė, bet pagrindinio titulo – niekada. Noriu tai padaryti čia, su „Ryto“ komanda. Vietoje, kuri turi nuostabius sirgalius ir gražias tradicijas.“

Kita vertus, to sezono Krameris blogu nevadina.

Gynėjas puikiai žinojo, iš kokios duobės praėjusį sezoną pradėjo lipti veidą pakeitęs „Rytas“, todėl patekimą į LKL finalą ir jame mestą pirštinę „Žalgiriui“ amerikietis vertina kaip teigiamą postūmį.

Lietuvoje Krameriui neblogai sekėsi ir statistiškai. Čia jis LKL pirmenybėse vidutiniškai pelnė po 8,4 taško, atliko po 6,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 13,3 naudingumo balo. Maža to, sezonas buvo vainikuotas ir geriausiai besiginančio LKL žaidėjo apdovanojimu.

Lietuvoje 191 cm ūgio gynėjas užsitarnavo varžovų pagarbą, o tarptautinėje rinkoje vėl buvo įdomus ir kitiems klubams.

Tai – Italijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos komandos. Visgi „Ryto“ vadai Linas Kleiza ir Darius Gudelis šiems užbėgo už akių – Krameriui pateikė pasiūlymą, kuris, kaip sako pats amerikietis, buvo labai patrauklus.

„Su klubo pagalba čia patogu man, mano dukrai ir mano šeimai. Suprantu lygą, esu apsipratęs mieste, taigi likti čia buvo logiškas ėjimas. Man apskritai Vilnius yra patogus miestas, čia visi kalba angliškai, man jis nėra pernelyg mažas.

Aišku, eismas ir kamščiai čia būna tai, kas erzina, nes man atrodo, kad niekada negali žinoti, kada Vilniuje į juos pateksi. Mes mylime šį miestą. Mylime nuostabų senamiestį, mums patinka lipti į Gedimino kalną, čia randame įdomių dalykų. Mums čia patinka“, – pasakojo Krameris.

Pokalbio metu įžaidėjas ne kartą užsiminė apie norą pakovoti dėl trofėjaus. Prisėdęs ant LED reklamos stendo Krameris žvelgė į komandos draugus, tarp kurių jau neberado gerais bičiuliais tapusių veteranų – Traviso Petersono, Jimmy Barono ir Beno Madgeno.

„Taip, jų visų čia labai pasiilgstu“, – šyptelėjo Krameris.

Tačiau yra kitų pajėgių vaikinų. Tokių kaip legionieriai Dominique’as Suttonas, Mattas Farrellas, atvyksiantis D.J. Seeley ar pajėgūs lietuviai, su kuriais Krameris dar nespėjo artimai susipažinti.

Kol kas „Ryto“ arenoje dar sportuoja ir ne vienas jaunas žaidėjas, kurie pernai net nebuvo registruoti komandos sudėtyje.

Sostinės klube po vasaros pokyčių liko viso labo keturi pernykščiai Kramerio komandos draugai – Mindaugas Girdžiūnas, Arnas Butkevičius, Deividas Sirvydis ir Martynas Echodas.

Krameris pripažįsta – tokia situacija jam nėra įprasta.

„Be jokios abejonės, man tai nauja, – atviravo pašnekovas. – Tarkime, kai rungtyniavau Vokietijoje, tokių pokyčių man neteko išgyventi apskritai. Dabar mes turime keturis komandoje likusius vaikinus ir penkis, priskaičiavus Deividą (Sirvydį).

Kita vertus, vasarą mūsų komanda gavo gerų detalių – ir amerikiečių, ir lietuvių. Visuomet sakau, kad naujas sezonas yra naujas iššūkis. Taigi tam iššūkiui dabar turime naują komandą. Daug kas pasikeitė? Gerai, tuomet reikia susipažinti su jos galimybėmis ir eiti kautis. Tikiu, kad treneris Adomaitis mus paruoš taip, kad būsime sėkminga komanda.“

Būtent su naujuoju „Ryto“ strategu Krameris turėjo jau ne vieną pokalbį. 44-erių specialistas su amerikiečiu susisiekė vos pasibaigus praėjusiam sezonui, kai gynėjas dar nebuvo palikęs Lietuvos prieš kelionę namo.

Tuomet Adomaičio sugrįžimas į „Rytą“ jau nebebuvo jokia paslaptis, o visus tuos LKL finalų metu komandą drebinusius gandus seniai girdėjo ir pats Krameris.

Tiesa, tąkart pasikalbėjęs su Adomaičiu atletas nežinojo svarbiausio – ar jis liks su juodai raudonai balta apranga.

O kokį įspūdį pokalbių metu patyrusiam gynėjui palieka treneris?

„Taip, su treneriu turėjau labai gerą pokalbį vasarą, prieš man išvykstant namo. Dabar, pasirašius naują sutartį, taip pat pamatau, kad jis yra geras treneris, kuris visada nori viską paaiškinti. Manau, kad jis yra kitoks treneris nei Kurtinaitis. Tarp jų tikrai yra skirtumų. Pavyzdžiui, jau dabar aišku, kad šį sezoną didesnį dėmesį skirsime gynybai“, – aiškino Krameris. 

Stipriai pasikeitusi sudėtis, pasikeitęs treneris ir net logotipas ant krūtinės. Su visa pokyčių puokšte „Ryto“ atakų generolas pradeda dar vieną vilčių kupiną kelionę.

Kaip tik toks vaikinas pastaruosius dvejus metus rungtyniavo LKL vidutiniokėje „Šiaulių“ ekipoje, tačiau, ko gero, nedaug sirgalių tikėjosi, kad jis sulauks skambučio iš Lietuvos čempionų organizacijos.

„Lietkabeliui“ skolinamą Paulių Valinską keičia „Šiauliuose“ sužibėjęs Donatas Sabeckis“, – tokia oficialia žinute vėlų antradienio vakarą nuspalvino „Žalgirio“ atstovai.

Kita vertus, tai nėra žinia iš giedro dangaus. „BasketNews.lt“ žiniomis, po geriausio karjeros sezono 25-erių kaunietis gynėjas jau traukė Vilniaus „Ryto“ dėmesį, o pirmosiomis vasaros savaitėmis Sabeckis žinojo ir apie tuo metu dar nerimtas „Žalgirio“ užklausas.

Vėliau maždaug pusantro mėnesio trukęs laikotarpis D. Sabeckiui buvo įtemptas. Liepos viduryje jis apsisprendė visgi nutraukti sutartį su „Šiauliais“ ir laimės ieškoti kitur. „BasketNews.lt“ žiniomis, tuo metu D. Sabeckis buvo įsitikinęs, kad kitą sezoną jis pradės ragauti legionieriaus duoną.

Į užsienio komandas kaunietis dairėsi jo atstovams nesusitarus su „Rytu“. Galiausiai gynėjo požiūrį pakeitė aiškus ir konkretus pasiūlymas iš gimtojo miesto – kontraktas pagal formulę „1+1“

Taip D. Sabeckis pirmą kartą po penkerių metų pertraukos į treniruotes ir rungtynes riedės nepalikdamas gimtojo Kauno.

Pastaruosius dvejus metus D. Sabeckis buvo apsistojęs Šiauliuose. Saulės miestas ir tapo jo karjeros tramplinu, nuo kurio gynėjas pakilo iki Eurolygos klubo.

„Man jis – įspūdingas vaikinas. Tokių nėra daug“, – apie D. Sabeckį tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo „Šiaulių“ specialistas Antanas Sireika.

Būtent šio tituluoto stratego globoje D. Sabeckis ir suspindėjo, žaisdamas savo antrąjį LKL sezoną po tamsaus pirmojo, kai dar Vaido Pauliukėno treniruotą komandą krėtė finansinės problemos.

Antrajame sezone D. Sabeckiui geriau sekėsi ne tik laiku sulaukti atlyginimo, bet ir ant parketo. A. Sireikos vadovautoje komandoje praėjusį sezoną D. Sabeckis vidutiniškai rinko po 9,9 taško ir atkovodavo po 3,8 kamuolio.

„Man norisi universalesnio penketo, o Donatas kaip tik atitinka tokią filosofiją. D. Sabeckis gali būti didele trenerio privilegija, atverti platesnes galimybes. Dirbant nesunku pastebėti jo potencialą, kadangi D. Sabeckis yra gerų fizinių savybių žaidėjas, šoklus, veržlus. Jis puikus žmogus ir tai matosi jo žaidime, kuomet Donatas pirmiausiai galvoja apie perdavimą, o ne savęs demonstravimą“, – sakė A. Sireika.

D. Sabeckis pasižymi ne tik savybėmis ant parketo. Buvę gynėjo komandos draugai ir treneriai pasakoja, kad universalusis gynėjas yra puikus komandos draugas, pasižymintis pozityviu požiūriu ir darbštumu. Būtent į charakterio bruožus dėmesį buriant komandą atkreipia ir „Žalgirio“ vadovai, atmosferą komandoje laikantys prioritetiniu klausimu.

O rūbinėje jis ras mažiausiai vieną gerai pažįstamą veidą – Lauryną Birutį. Su šiuo jaunuoju „Žalgirio“ centru praėjusį sezoną D. Sabeckis nuolat kūrė įspūdingus epizodus, vilkint geltonąją „Šiaulių“ aprangą.

Į Kauną D. Sabeckis atvyksta kaip pernykštis LKL rezultatyvių perdavimų lyderis (vid. 6,9). Dalį šių nuopelnų galima priskirti ir Biručiui, su kuriuo D. Sabeckis dažnai sėkmingai žaisdavo du prieš du.

„Šiaulių“ vedlys A. Sireika dar praėjusį sezoną tikėjo, kad komandoje bent metams įmanoma išlaikyti abu šiuos lyderius, tačiau dabar strategas mintimis apie juos dalijosi jau tik su nostalgija.

„Nors dabar mūsų laukia vargas kamšant jo vietą, treneriui tokie perėjimai atrodo lyg svajonė. Kai Birutis išėjo į „Žalgirį“, juokavau, kad jam reikia kartu pasiimti Donatą. Aš toks treneris, kuriam labai patinka žaidimas du prieš du, ir tai dažnai kartoju savo žaidėjams. Man labai patiko legendinis duetas su Johnu Stocktonu ir Karlu Malone’u Jutos „Jazz“ komandoje. To tandemo niekas nesulaikė.

Taip ir čia – nuolat visiems kartojau, kad norint gerai pasirodyti, reikia palaikyti gerą ryšį su įžaidėju. O su Donatu sutarti nebuvo sunku. Man patinka, kad L. Biručio ir D. Sabeckio duetas dabar savotiškai prasitęs Kaune“, – pasidžiaugė A. Sireika.