Indijos vyriausybė pradeda programą, pagal kurią tieks maistą dviem trečdaliams šalies gyventojų. Kritikai teigia, kad tai apgalvotas rinkimų kampanijos žingsnis, kuriuo tik eikvojami Indijos finansai.

Pagal naują Indijos vyriausybės programą, 5 kilogramai pigių grūdų kiekvieną mėnesį pasieks apie 800 milijonų neturtingų šalies gyventojų. Ši programa – kontroversiško Aprūpinimo maistu įstatymo dalis. Jos imtasi, nors įstatymui dar turi pritarti parlamentas. Šie vyriausybės veiksmai šalyje sukėlė diskusijų bangą. Pasak kritikų – tai tik gerai apgalvotas politinis žingsnis, kuriuo siekiama užsitikrinti rinkėjų paramą. Taip esą tik eikvojami Indijos finansai.

Ambicingas aprūpinimo maistu įstatymas kainuos beveik 24 milijardus dolerių ir jau vadinamas viena didžiausių gerovės programų pasaulyje. Įstatymu siūloma lengvesnėmis sąlygomis suteikti kilogramą ryžių, kviečių ir sorų  trečdaliui indų, gyvenančių kaimuose, ir pusei miestiečių. Ši programa buvo senas valdančiosios Kongreso partijos rinkimų pažadas. Nors įstatymui sunkiai sekasi perkopti barjerus, tikimasi, kad jo įgyvendinimas padės partijai užsitikrinti gyventojų simpatijas ir laimėti rinkimus kitąmet.

Aprūpinimo maistu programos rėmėjai primena, kad nepaisant ekonomikos augimo pastaraisiais metais, Indijai reikia milžiniškų pastangų išmaitinti savo gyventojus. Čia gyvena trečdalis viso pasaulio vargingųjų, maisto ypač trūksta vaikams. Šia programa esą būtų galima sumažinti skurdą ir badą.

Ginčas tarp Ispanijos ir Didžiosios Britanijos dėl Gibraltaro įgauna vis didesnį mastą – į jį įsitraukė ir Briuselis.

Šalims neišsprendžiant nesutarimų, Europos Sąjunga (ES) į britų užjūrio teritoriją ketina siųsti stebėtojus. Taip per pokalbį telefonu susitarė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Ispanijos premjeras Mariano Rajoy`us.

Bendrijos ekspertai turės įvertinti, ar ispanų kontrolė Gibraltaro ir Ispanijos pasienyje, dėl kurios susidaro milžiniškos eilės, atitinka ES nuostatas. Nesutarimai dėl Gibraltaro sustiprėjo prieš kelias savaites, jo valdžiai įrengus 70 betono blokų Gibraltaro vandenyse. Madridas pareiškė, kad dėl to nukentės šalies žvejai.

Nors Ispanija perleido Britanijai vos 7 kvadratinių kilometrų teritoriją prieš 300 metų, Madridas nesėkmingai bando ją susigrąžinti.

Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste kilus susirėmimas tarp probritiškų protestantų, kitaip dar vadinamų lojalistais, ir katalikų, remiančių susivienijimą su Airija, sužeista apie 60 policijos pareigūnų.

Padegta keletas automobilių, policija riaušininkus vaikė vandens patrankomis, guminėmis lazdomis ir plastikinėmis kulkomis. Protestantai mėgino sutrukdyti katalikams žygiuoti Belfasto centru, minint 71 Britanijos vyriausybės priimto įstatymo, kuriuo leista suimtuosius sulaikyti be teismo, metines. Per to meto neramumus katalikų rajonuose areštuota beveik 350 žmonių.

Nepaisant 1998 pasirašytos taikos sutarties, gatvės mūšiai ir tarpreliginė įtampa išlieka nuolatiniu reiškiniu Šiaurės Airijoje.

Nedarbo lygis Graikijoje vėl siekia rekordines aukštumas. Naujausiais Graikijos statistikos agentūros duomenimis, nedarbo lygis vasaros pradžioje išaugo iki 27,6 proc. Tai dvigubai daugiau nei euro zonos vidurkis.

Pavasarį Graikijoje bedarbių skaičius neviršijo 27 procentų, o pernai tokiu pat metu nesiekė 24.

Naujausiais Graikijos statistikos agentūros duomenimis, bedarbių skaičius gegužę šalyje išaugo iki beveik pusantro milijono gyventojų. Tai didžiausi skaičiai Graikijoje nuo 2006-ųjų.

„Verslas, kuriame dirbau, bankrutavo. Esu 66-erių, bedarbis ir negausiu pensijos. Maisto ieškau šiukšliadėžėse“, – guodžiasi vyriškis iš Graikijos.

Moterys darbo Graikijoje netenka dažniau nei vyrai, o jaunimas – dažniau nei vyresnio amžiaus žmonės. Per praėjusius metus jaunųjų bedarbių nuo 15-os iki 24-erių metų išaugo nuo 55-ių iki 65 proc.

„Padėtis Graikijoje sudėtinga ir ekonomine, ir socialine prasme. Dabar, vasarą, kai daug turistų, jaunimui yra galimybių rasti laikino darbo, bet problemos išlieka“, – komentuoja pakalbintas graikas.

Rekordinis nedarbo lygis – košmaras Graikijos vyriausybei, kuri, taikydama antikrizines priemones, visuomenei siekia įrodyti, kad šviesa tunelio gale vis dėlto egzistuoja. Tačiau Graikijos ekonomika jau šeštus metus nugrimzdusi į recesiją, o analitikai teigia, kad 2013-ieji nebus išimtis.

Panašu, kad pokyčių teks palaukti – net jei kitąmet ekonomika ir pagerėtų, Graikijos centrinis bankas prognozuoja, kad nedarbo lygis toliau augs iki 28 proc., kol 2015-aisiais pagaliau ims mažėti.

Didžioji Britanija dviem savaitėms taps didžiausia lauko meno galerija pasaulyje. Projekto „Menas visur“ iniciatoriai netikėčiausiose vietose šalyje iškabins 22 tūkst. plakatų su žymiausiais britų menininkų kūriniais.

Didžiosios Britanijos gyventojai rinko meno kūrinius, kuriuos norėtų matyti iškabintus visoje šalyje.

Daugiausiai balsų sulaukė 57 įvairių laikotarpių britų menininkų darbai.

22 tūkst. plakatų su kūrinių reprodukcijomis bus iškabinti visoje šalyje pačiose netikėčiausiose vietose – gatvėse, autobusuose, taksi automobiliuose, oro uostuose, metro stotyse, parduotuvėse, teatruose.

Projekto sumanytojai teigia, kad kūrinius pamatyti turėtų 90 proc. britų.

„Tai nuostabi idėja, net jeigu kūriniai žmonėms nepatiks, jiems vis tiek bus apie ką pagalvoti, pavyzdžiui, kad šios reprodukcijos geriau, nei paprastai šiose vietose kabančios reklamos“, – įsitikinęs menininkas Mattas Sewellas.

„Džiaugiuosi, kad kūrinius pastebės žmonės, kurie iki tol jų nematė knygose ar muziejuose“, – komentuoja kūrėja Cornelia Parker.

Idėja reklamas pakeisti meno kūrinių reprodukcijomis sujungė menininkus, parodų kuratorius, žiniasklaidos atstovus ir verslininkus – mokėti reikėjo tik už spausdinimą, o medžiagos ir vietos plakatams kabinti gautos nemokamai.

Prisidėjo ir visuomenė – britai per labdaros fondus suaukojo apie 30 tūkst. svarų.

„Projektą pavadinome „Menas visur“, nes tokia mūsų misija. Kreipėmės į Didžiosios Britanijos afišų kompanijas ir pasakėme, kad norime šalies gatves pripildyti geriausių britų meno kūrinių. Paklausėme, ar jie sutiktų nemokamai duoti vietų plakatams kabinti, ir jie pasakė: „Taip.“ Nuostabu!“, – džiaugėsi „Art Everywhere“ įkūrėjas Richardas Reedas.

Tai didžiausia tokio pobūdžio paroda pasaulyje. Menininkai tikisi taip paskatinti vaikus lankyti meno mokyklas, o suaugusius – dažniau užsukti į galerijas.

Meno kūriniais gatvėse gėrėtis bus galima rugpjūčio 12–25 dienomis visoje Didžiojoje Britanijoje.

Viena Prancūzijos orlaivių kompanija siūlo neįprastą pramogą – galimybę į pilis netoli sostinės Paryžiaus pažvelgti iš dirižablio.

Penkių aukštų namo dydžio dirižablis tykiai sklendžia virš šiaurės Prancūzijos – toks vaizdas tikriausiai nelabai įprastas. Tačiau nuo šiol tokia pramoga prieinama kiekvienam pasiryžusiam už tai sumokėti: valandos trukmės skrydis virš Versalio rūmų ir pilių netoli Prancūzijos sostinės Paryžiaus kainuoja 450 eurų.

Dirižablyje telpa 12 keleivių. Maždaug 60–80-ies kilometrų per valandą greičiu sklendžiantį orlaivį valdo du pilotai.

„Tai visai kitoks jausmas, nei skrydis įprastu lėktuvu: skrendame daug lėčiau ir žemiau. Kylant ir leidžiantis orlaivis panašesnis į sraigtasparnį, o valdyti jį reikia lyg laivą“, – pasakoja pilotė Kate Bord.

Skrydžiai virš paties Paryžiaus griežtai draudžiami, tad dirižablis sklando netoli Paryžiaus – akyli keleiviai gerai įsižiūrėję horizonte gali pastebėti Eifelio bokšto kontūrus.

Daug laiko praėjo nuo tada, kai netoli Niujorko 1937-aisiais dirižablis užsidegė ir žuvo 36 žmonės. Šiuolaikiniai vadinamieji „cepelinai“ gerokai saugesni – jie užpildomi inertinėmis helio dujomis, ne tokiomis pavojingomis kaip anksčiau tam naudotas vandenilis.

Pilotė teigia, kad dirižablis – saugiausia oro transporto priemonė.

„Dujos inertiškos, skrendame lėtai, todėl jeigu ir kristume, viskas vyktų labai sulėtintai“, – tikina K. Bord.

Kompanijos atstovai teigia, kad orlaiviu, talpinančiu 8,5 tūkst. kubinių metrų helio dujų ir sunaudojančiu 50 litrų degalų per valandą, jie siūlo ekologišką ir tylų būdą pasiskraidyti.

Niujorko apeliacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismui – neteisėtu pripažino draudimą pardavinėti gazuotus gėrimus didelės talpos taroje. Tai dar viena miesto mero Michaelo Bloombergo, siekusio paskatinti niujorkiečius gyventi sveikiau, nesėkmė.

Iniciatyvą uždrausti pardavinėti gazuotus gėrimus didesnėje nei pusės litro taroje meras iškėlė pernai pavasarį. M. Bloombergas yra pagarsėjęs kaip sveikos gyvensenos propaguotojas.

Jo siūlymui pritarė ir miesto sveikatos apsaugos valdyba. Uždrausta didelėje taroje gazuotus gėrimus pardavinėti restoranuose, stadionuose ir kino teatruose, tačiau draudimas negaliojo maisto prekių parduotuvėms.

Pasak M. Bloombergo, pernelyg dažnas daug cukraus turinčių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugiau kaip pusė suaugusiųjų ir beveik tiek pat moksleivių Niujorke turi antsvorio.

„Tai svarbiausias miesto valdžios kada nors žengtas žingsnis kovojant su nutukimu. Jis padės išgelbėti žmonių gyvybes“, – teigė Niujorko meras.

Tačiau tam paprieštaravo nealkoholinių gėrimų gamintojai, taip pat Amerikos gėrimų gamintojų, restoranų ir teatrų savininkų asociacijos. Pasak jų, šis kovos su nutukimu būdas neveiksmingas ir riboja pirkėjų pasirinkimo laisvę.

Tačiau M. Bloombergas teigė neprarasiantis vilties – jis peržiūrėti bylą prašys aukščiausiojo teismo.

Australijoje aprangą narams kurianti kompanija kartu su šalies mokslininkais siūlo savo išradimą – nuo ryklių apsaugantį kostiumą.

Aprangą narams kurianti kompanija kartu su Vakarų Australijos universiteto mokslininkais sukūrė specialius narams ir banglentininkams skirtus kostiumus, padedančius apsisaugoti nuo ryklių. Šalies vakarinėje dalyje per pastaruosius metus ryklių užpulti žuvo penki žmonės – gerokai daugiau nei įprastai.

„Per visus 20 metų, kiek dirbu aprangos narams versle, žmonės vis klausia: „kokią spalvą rykliai mėgsta? Nenoriu atrodyti kaip ruonis“. Pagaliau turime atsakymą į šį klausimą“, – teigė verslininkas Bobas Lushey.

Rykliai turi nepaprastas jusles – kraujo lašą užuodžia už beveik 5 kilometrų, tačiau puldami auką jie pasikliauja  regėjimu.

„Svarbiausias pojūtis, kuriuo rykliai kliaujasi vos kelios sekundės prieš puolant, – regėjimas. Sistemos, technologijos, kurias sukūrėme – apgauna ryklio akis“, – pasakojo aprangą narams kuriančios kompanijos direktorius Craigas Andersonas.

Taip naras gali išvengti ryklio ar gauti pakankamai laiko pasprukti. Kuriant naujuosius kostiumus remtasi šių gyvūnų elgesiu ir anatomija. Australų mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad rykliai neskiria spalvų. Tačiau spalvos keičiasi nuo šviesos – juodai baltais raštais išmargintas kostiumas rykliui sako – „neskanu“. Mėlynai pilkas maskuoja plaukiką – tai natūralios vandenyno spalvos.

„Mūsų sukurta strategija susideda iš dviejų dalių. Pirma, kai ryklys tavęs nemato, vandenyje esi nepastebimas. Antra, mato, bet nepuola. Tai reiškia, kad nors ryklys tave vandenyje ir pastebi, jam neatrodai esąs maistu“, – sakė aprangą narams kuriančios kompanijos direktorius Hamishas Jolly.

Kūrėjai nesiryžta teigti, kad jų sukurti kostiumai apsaugos 100 proc. – optinės apgaulės susilpnėja, kai mažiau šviesos ar vanduo drumstas. Tačiau bandymų su rykliais rezultatai stebėtini. Kompanija jau suteikė licenziją vienai įmonei prekiauti vandens sporto prekėmis su patentuota technologija. Tikimasi, kad ji prigis ir visame pasaulyje.

Norvegai, tiesdami takus per aukščiausias šalies viršukalnes, padėti pasikvietė Aukštųjų Himalajų gyventojus šerpus.

Jutunheimeno nacionaliniame parke Norvegijoje Skandinavijos kalnų viršūnės iškyla daugiau kaip du kilometrus. Tai – itin atokios vietovės, į jas patekti nelengva – tačiau turistų daugėja, jie atvyksta norėdami aplankyti čia esančio ledyno viduje sukurtą parką. Taip pat šią vasarą Jutunheimene tarp kalnų ruošiamasi operos premjerai – taigi takas praverstų.

„Dabar pasiekti šią vietovę labai sudėtinga, tačiau kai baigsime darbus, patekti čia ir grožėtis nuostabiais vaizdais bus lengviau“, – teigė gidas Dagas Inge Bakke.

Taką sukonstruoti pakviesti šerpai – Nepalo šiaurės, Aukštųjų Himalajų  gyventojai. Nenuostabu – kas geriau pažįsta kalnus nei gyvenantys tarp 16 aukščiausių pasaulio viršukalnių.

Šerpai dirba be modernių įrenginių, rankomis, tačiau neįtikėtinai greitai.

„Jie išmano šį darbą, puikiai dėlioja akmenis, žino, kaip dirbti kartu. Jei mes norėtume taip padaryti, reikėtų grįžti 50 metų atgal“, – tęsė D. I. Bakke.

Nepastebimai į kraštovaizdį įsiliejančiu taku turistai nuo šiol galės lengviau pasiekti aukščiausias Norvegijos viršukalnes.

Nuo šios savaitės Indijoje sustabdyta telegrafo veikla. Sekmadienį šimtai žmonių skubėjo išsiųsti paskutines telegramas pasaulio istorijoje.

Telegrafo linijos Indijoje – dar britų imperijos laikų palikimas. XIX amžiaus viduryje telegrafas reiškė technologinę pažangą ir garantiją, kad milžinišką koloniją bus patogu valdyti. Morzės abėcėle keliaudavo ir karinės strategijos, ir kasdienės žinutės. Jų iš šio pastato – centrinio Delio telegrafo biuro –  kasdien buvo išsiunčiama tūkstančiais, o greta sėdintys darbuotojai negalėdavo susikalbėti dėl didžiulio triukšmo.  Tačiau praėjusį sekmadienį čia stojo tyla – senąjį telegrafą Indijoje galiausiai nugalėjo pigesnės ir patogesnės ryšio priemonės – internetas ir mobilusis telefonas.

„Išlaidos yra per didelės, 30 žodžių telegrama kainuoja 25 rupijas, o trumposios žinutės – labai pigios. Žmonėms nebeapsimoka siųsti telegramų“, – teigė telegrafo biuro vyriausiasis vadybininkas Shamimas Akhtaras.

Telegrafo uždarymo dieną vyravo nostalgiškos nuotaikos. Indai didžiuodamiesi pasakoja apie telegrafo reikšmę nepriklausomybės kovose – kovotojai nupjaudavo laidus, kad britai prarastų ryšį su kolonija. Senieji telegrafo darbuotojai  sako, kad seniau jie prilygdavo gaisrininkams ir medikams. Telegrafo pastatas dieną ir naktį buvo pilnas, o  telegramas gabendavo maišais. Šiandien šie žmonės nežino, kur dirbs toliau. Jie teigia nesuprantantys, kodėl telegrafas turėjo būti uždarytas.
„Telegrafas tarnauja žmonėms, net jei jis nenešė pelno, nuostolių irgi nebuvo“, – sakė telegrafo darbuotojas Rohtashas Verma.

Telegrafo uždarymas nežinioje paliko daugybę gyventojų provincijoje, kur ne visada veikia mobilusis ryšys arba ne kiekvienas išgali juo naudotis.  Daugumai šių žmonių telegrama, nors ir retai gaunama, reikšdavo svarbią naujieną. Greičiausiai telegrafo nebesugrąžins ir pavienės peticijos prieš jo uždarymą: jaunoji karta, panašu, netruks pamiršti šios ryšio priemonės – Indijoje telekomunikacijų tinklas plečiasi sparčiausiai pasaulyje.