Grybuose gausu ląstelienos, vandens, vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų. Daugelyje jų fosforo, kalcio ir kalio yra beveik tiek pat kiek žuvyje. Grybų maistinė sudėtis prilygsta vaisiams. Grybuose ypač daug mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.

Daugiausia maisto medžiagų kaupiasi grybų kepurėlėse. Pasak specialistų, suvalgę 100 g kelmučių, gausite vario ir cinko paros normą. Kilograme ūmėdžių yra net 250 mg vitamino B2 ir apie 6 mg nikotino rūgšties, gerinančios nervų sistemos veiklą. Tačiau visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus – šviežius grybus džiovinti, sumalti į miltelius ir jais apibarstyti paruoštus patiekalus.

Kadangi grybai turi mažai kalorijų, juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai, nes dėl didelių kiekių sviesto ir grietinės grybai tampa kaloringi.

Verta įspėti, kad nerinktumėte nežinomų grybų, o surinktus kuo greičiau apdorotumėte, nes, pavyzdžiui, baravykuose ir raudonviršiuose yra daug baltymų, todėl pastovėję šiltoje vietoje jie, kaip ir mėsa, greitai sugenda. Be to, reikėtų žinoti, kad miško grybai kaupia ne tik dirvoje esančias vertingas, bet ir nuodingas medžiagas, todėl jų nerinkite arti kelių, užterštose vietovėse.

Voveraitės. Jose vitamino D yra tiek pat, kiek aukščiausios rūšies svieste, o vitamino B1 daugiau nei baravykuose, pieno produktuose. Voveraitėse gausu ir beta karoteno, cinko, vario, kalio, fosforo, natrio, mažiau geležies ir kalcio. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus.

Baravykai. Vieni vertingiausių grybų, nes juose yra visų organizmui reikalingų aminorūgščių, beta karoteno, D, PP ir B grupės vitaminų. Juose taip pat gausu vario, fosforo, cinko, seleno ir kt. Beje, baravykuose ypač daug lecitino, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jie slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.

Kazlėkai. Šiuose grybuose yra uždegimą ir skausmą mažinančių medžiagų, taip pat kaulus ir dantis stiprinančio vitamino D, plaukų ir nagų būklę gerinančios sieros, B grupės vitaminų.

Lepšiai. Jie iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą.

Rudmėsės. Jose yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.

Ūmėdės. Šie grybai, ypač raudona kepurėle, ramina nervus, greitai nuslopina skausmą.

Kelmučiai. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius gebėjimus.

Įdomu

Japonijoje, Kinijoje grybai jau įtraukti į priešvėžinių vaistų sudėtis: „Lentinanas“ iš šiitake, „Krestinas“ iš kempių, „Maitake“ iš maitake grybų dažnai naudojami papildomai, kai taikoma chemoterapija ar švitinimas, kaip pagalba imuninei sistemai, kad lengviau būtų įveikti šias nemalonias procedūras, o organizmas po jų greičiau atsigautų. Su šiais vaistais atlikta daugybė kompleksiškų klinikinių tyrimų, įvykdytos visos trys tyrimų fazės ir įrodytas jų veiksmingumas.

Vaisingų dienų skaičiavimas – praeityje

Šiuolaikinei, amžinai skubančiai moteriai, jeigu ji nenaudoja kontraceptinių priemonių, vaisingų dienų skaičiuoti net nebereikia – už ją tai padaro išmaniųjų telefonų programėlės, tačiau šio būdo veiksmingumu abejoja NŠP asociacijos vadovė, konsultantė Elena Kosaitė-Čypienė.

Pasak jos, moderniausia ir plačiausiai tarp civilizuoto pasaulio žmonių taikoma NŠP patikima priemonė – simptoterminis metodas, kurio Lietuvoje mokoma jau pora dešimtmečių. Tačiau kodėl jis yra kur kas mažiau žinomas už kalendorinį metodą? NŠP lektorės manymu, žmonėms, nenorintiems vartoti kontraceptinių priemonių, yra kur kas paprasčiau taikyti vaisingų dienų skaičiavimo pseudo-taisykles nei išmokti šiuolaikinių metodų.

Simptoterminis metodas – kas tai?

Jeigu sutuoktinių pora nori reguliuoti vaikų skaičių pagal moters vaisingumo požymius, nenaudodama dirbtinių apsisaugojimo priemonių, toks principas vadinamas natūraliu šeimos planavimu. Simptoterminio metodo yra mokoma Lietuvos Šeimų centruose.

Metodas apima dviejų vaisingumo požymių – vidinės kūno temperatūros bei gleivių stebėjimą ir interpretavimą. Retais atvejais stebimi ir gimdos kaklelio pokyčiai.

Per pirmąją kursų mokymų dalį poros susipažįsta su vaisingumo stebėjimo principais, mokosi pažinti tam tikrus požymius, pavyzdžiui, vidinės kūno temperatūros pokyčius ir pildo juos specialiose lentelėse, o po kelių mėnesių įvyksta kontrolinis susitikimas, kurio metu drauge su konsultantais peržiūrimi stebėjimų rezultatai. Pasak lektorės, į paskutiniąją paskaitą ateina devynios iš dešimties porų.

Užtruksite penkias minutes

Kyla natūralus klausimas – ar teorinis pažinimas atitinka šiuolaikinės nuolat skubančios visuomenės lūkesčius? Juolab kad po teorinių kursų laukia kantri ir nuosekli kūno stebėsena kiekvieną dieną.

NŠP praktikuojanti trijų vaikų mama E.Kosaitė-Čypienė tikina, kad kasdienė simptoterminio metodo sistema nėra itin sudėtinga: „Išmokę stebėti vaisingumo požymius užtruksite penkias minutes per dieną, ir tai yra laikas, kurio metu dar snūduriuojate po nakties miego, tarp dviejų žadintuvo skambučių. Dantų valymas man užima daugiau laiko. Idealiuoju atveju temperatūrą reikia matuoti kiekvieną rytą, realiuoju – tiktai vaisinguoju laikotarpiu. Tai užtruktų maždaug dešimt dienų per mėnesį. Gleivių stebėjimas jums atims porą sekundžių – pakanka įrašyti vieną raidę į lentelę“, - pasakoja mokytoja.

Ar galima teigti, kad simptoterminis metodas tinka tik tiems, kurie neturi žalingų įpročių ir nepatiria stresinių situacijų? NŠP lektorė sako, kad susilaikyti nuo žalingų įpročių svarbu keletą dienų per moters ciklą, kai siekiama nustatyti, ar įvyko ovuliacija.

Visuomenės požiūris keičiasi

Per devynerius metus porų požiūris į natūralų šeimos planavimą keičiasi. Jeigu anksčiau tuoktis besiruošiančios poros juokdavosi, kad be pagalbinių priemonių apsisaugoti neįmanoma, dabar situacija yra kitokia.

Pati lektorė pripažįsta, kad išmokti simptoterminio metodo ryžtasi maža dalis sužadėtinių kursus lankančių porų, tačiau susidomėjimas auga.

Tiesa, apklausos rodo, kad natūralus šeimos planavimas Lietuvoje tebėra mažai taikomas. Tyrimų bendrovės „Norstat“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, iš įvairių apsisaugojimo ir kontracepcijos metodų 54 proc. žmonių renkasi prezervatyvus, 19 proc. – nutrauktą lytinį aktą, 11 proc. – kontraceptines tabletes.

Į NŠP kursus yra kviečiamos ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Mokytojos Elenos teigimu, kursų metu poros mokosi ne tik stebėti vaisingumą, bet ir tarpusavio pagarbos, tokių porų santykiai tampa glaudesni.

Tai – ne medicina, bet vis tiek mokslas

Koks yra medikų požiūris į NŠP? Ar jį galima lyginti su kur kas plačiau naudojamomis priemonėmis – prezervatyvais, hormoninėmis tabletėmis, spiralėmis? Lektorė E.Kosaitė-Čypienė tokių lyginimų vengia: „Simptoterminis metodas negali būti lyginamas nei su tradicine, nei su alternatyviąja medicina. Tai yra vaisingumo pažinimas – šiuo metodu kūnas nėra gydomas, o jį taikyti gali bet kuri moteris, nepaisant ciklų reguliarumo.“

Su NŠP yra supažindinami ir kai kurių mokyklų vyresnių klasių gimnazistai. E. Kosaitė-Čypienė sutinka, kad pažinti savo kūną ir jame vykstančius procesus paaugliai turėtų būti mokomi anksti, kai dar tik formuojasi jų supratimas apie lytiškumą.

Pasaulyje

Viena garsiausių simptoterminio metodo mokyklų pasaulyje priklauso Vokietijos Maltos ordinui. Joje nuo 1985-ųjų iki šiol yra vykdomi didžiuliai moksliniai tyrimai, įtraukiant Ispanijos, D. Britanijos, Vengrijos universitetų mokslininkus.

Komentaras

Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė ginekologė Kornelija Mačiulienė:

- Į mane kreipiasi nemažai biologinį šeimos planavimą propaguojančių moterų. Per visą mano darbo praktiką buvo tik vienas atvejis, kai tokio metodo šalininkė pastojo ne savo noru, nes neapskaičiavo vaisingų dienų, nors šį būdą propagavo ne vienerius metus.

Biologinio šeimos planavimo moteris priskirčiau atsakingų žmonių grupei – jeigu pastoja neplanuotai, jos niekada nenutraukia nėštumo.

Kai kurios moterys atvirauja, kad gyvendamos pagal natūralų šeimos planavimo principą vaisingu laikotarpiu visgi naudoja neužbaigtą lytinį aktą, kitos – susilaiko.

Toks metodas nėra populiarus, nes tam reikalingas normalus ciklas, moteris privalo būti puikiai išsistudijavusi literatūrą apie vaisingų dienų skaičiavimą, taip pat turėti patikimą partnerį.

Manoma, kad kontraceptikai ir spiralės užtikrina maždaug devyniasdešimt devynių procentų saugumą, o biologiniai metodai – apie septyniasdešimt-aštuoniasdešimt procentų.