Kiekvienas save gerbiantis ir mylintis žmogus bent kartą per metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Daugelis tyrimų yra nemokami, o tokia savęs priežiūra gali užkirsti kelią baisioms ligoms.

Anot Sveikatos mokymo ligų prevencijos centro direktoriaus Romualdo Sabaliausko, net ir puikiai besijaučiantys žmonės savyje slepia nepastebimų negerovių. „Daugelio mūsų gyvenimo tempas yra spartus, nespėjame normaliai, sveikai pavalgyti, nuolat lydi stresas, kuris yra daugelio ligų vienas šaltinių. Todėl net ir gerai besijaučiantis žmogus bent kartą per metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kad būtų galima išvengti jos sutrikimų, gresiančių problemų“, – teigė R. Sabaliauskas.

Jis patarė kartą per metus išsitirti kraują, šlapimą. „Visus šiuos tyrimus galima atlikti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Aišku, šie tyrimai nėra išsamūs, jie baziniai, tačiau, jei bus nuokrypis nuo normos, šeimos gydytojas tikrai rekomenduos ir patars, kur atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų galima tiksliai nustatyti nuokrypio priežastis ir galimą sveikatos sutrikimą“, – aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis ir II tipo diabetu. Šioms ligoms didžiausią įtaką turi netinkama mityba ir žalingi įpročiai. „Žmonėms, kurie tokiomis ligomis jau serga ar yra tarp tų, kuriems gresia susirgti, kraujo tyrimus reikia pasidaryti dažniau nei kartą per metus. Tai būtina, nes reikia nuolat stebėti cukrus kiekį kraujyje, cholesterolio kiekį, eritrocitų kiekį, kuris turi įtakos kraujo tirštumui, trombų susidarymui“, – teigė R. Sabaliauskas.

Ji rekomendavo kartą per metus pasitikrinti plaučius. „Rentgeno tyrimas kartą per metus tikrai jokios žalos nedaro, tačiau yra puiki prevencinė priemonė. Žmonės dažnai serga bronchitu, peršalimo ligomis, kurios „nueina“ į plaučius. Atrodo, kad žmogus pasveiksta, tačiau jo plaučių alveolės nyksta, mažėja naudingasis plaučių plotas, todėl toks tyrimas tikrai niekam nepakenks, o tik padės“, – tvirtino pašnekovas.    

Kartą per metus, anot jo, reikėtų pasidaryti ir vidaus organų echoskopiją. „Aš, kaip profilaktikas, drąsiai sakau, jog kuo dažniau žmonės tirsis savo sveikatą, tuo geriau, nes tada tikrai galima užkirsti kelią baisioms ligoms. Jau faktas, kad Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga vis jaunesni žmonės, o šių ligų formos yra vis agresyvesnės. Profilaktiniai tyrimai leis kuo anksčiau aptikti šiuos susirgimus, o tada ir išgijimo tikimybė išauga daug kartų“, – kalbėjo R. Sabaliauskas.

Vyrams jis patarė nepamiršti savo antrosios širdies – priešinės liaukos (prostatos). Moterims derėtų reguliariai prevenciškai pasitikrinti dėl krūtų, gimdos, jos kaklelio vėžio.

Lietuvoje jau ne vienerius metus galioja specialios prevencinės programos, kuriose gali dalyvauti tam tikro amžiaus vyrai ir moterys – nemokamai pasitikrinti.

Pavyzdžiui, moterys nuo 25 metų kartą per trejus metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų, moterims nuo 50 metų kartą per dvejus metus nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas, padedantis laiku diagnozuoti krūties vėžį, pacientams nuo 50 metų kartą per dvejus metus atliekama storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika, vyrai nuo 50 metų kartą per dvejus metus nemokamai tiriami dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio.

„Egzistuoja trys profilaktikos pakopos. Pirminė yra ta, kai žmogus pats rūpinasi savo sveikata, kontroliuoja savo mitybą, gyvenimo būdą, mankštinasi. Antrinė profilaktika yra diagnostika – tyrimai, o trečioji profilaktika jau yra gydymas. Linkiu, jog kuo mažiau žmonių prireiktų tos trečiosios profilaktikos, o tam padės tik sveikas gyvenimo būdas ir profilaktiniai tyrimai“, – tikino R. Sabaliauskas.

Daugybę tyrimų nemokamai bus galima atlikti kovo 18-20 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, vyksiančioje parodoje „Sveikata 2016“. Visi šie tyrimai parodos lankytojams leis daugiau sužinoti apie savo sveikatos būklę.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija visus vyrus pakvies į mobiliąją laboratoriją, kur bus galima nemokamai pasitikrinti priešinės liaukos (prostatos) sveikatą.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija savo stende taip pat atliks aibę tyrimų. Vienas jų – kūno masės sudėtis (kūno masės indeksas, riebalų ir raumenų santykis, rekomenduojamas dienos kalorijų poreikis). Šis tyrimas reikalingas nutukimo kontrolės prevencijai. Šiame stende taip pat bus matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) bei širdies ritmas – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Specialistai patars, nuo kokių pavojingiausių ligų reikia kasmet pasitikrinti, kad jos neužkluptų netikėtai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) stende bus tiriama geriamojo vandens kokybė. Parodos lankytojai, kurie atsineš vandens mėginius, turės galimybę nemokamai išsitirti vandenį dėl nitratų, taip pat bus nustatomas vandens kietumas ir pH.

NVSPL stende taip pat bus pristatyti laboratorijoje atliekami fizikiniai matavimai (triukšmo, elektromagnetinių laukų). Planuojama demonstruoti fizikinių veiksnių tyrimams naudojamą įrangą. Be to, numatoma matuoti eletromagnetinį lauką. Lankytojai galės pasitikrinti, ar jiems saugu naudotis mobiliaisiais telefonais.

Visas naujienas apie parodą  „Sveikata 2016“ galima rasti „Facebook“ puslapyje „Parodos Klaipėdoje“. Čia bus pateikta visa naujausia informacija apie nemokamus tyrimus, seminarų temas, treniruočių grafikus bei visas kitas staigmenas.

Kovo 18-20 dienomis visi, kurie nori išgirsti pačią naujausią informaciją, kaip gyventi sveikai, o užklupus ligai, kuo greičiau susigrąžinti sveikatą, laukiami Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, kur vyks paroda „Sveikata 2016“. Joje ir tradicinės, ir netradicinės medicinos atstovai bei sveikos gyvensenos specialistai mokys gyventi teisingu ritmu.

Išsikėlė ambicingą tikslą

Paroda, kurios pagrindinė tema – sveikata, Klaipėdoje organizuojama trečią kartą. Jos organizatoriai – bendrovė „Expo vakarai“ šiemet išsikėlė ambicingą tikslą. Organizatoriai pasiryžo po vienu stogu sukviesti ir tradicinės, ir netradicinės medicinos atstovus bei sveikos gyvensenos propaguotojus.

„Nors viešojoje erdvėje netyla ginčai dėl to, kuri medicina geresnė, mes nesiekiame rasti teisiųjų. Priešingai – norime parodyti, jog tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai gali bendradarbiauti, kad kuo daugiau žmonių būtų sveikesni. Todėl tikimės, kad parodoje tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai susivienys, o žmonės gaus didžiausią naudą, teisingiausius patarimus, konsultacijas“, – teigė parodos vadovė Vitalija Mockevičiūtė.

Pernai paroda vadinosi „Sveikata ir ekologija“. Tačiau šiemet organizatoriai nusprendė pakeisti jos koncepciją, nes siekia akcentuoti profesionalesnį ir platesnį požiūrį į brangiausią žmogaus turtą – sveikatą.

„Mes siekiame, kad šis renginys, kuris skirtas sveikatos srities specialistams ir žmonėms, besirūpinantiems savo sveikata bei gyvenimo kokybe, taptų viena svarbiausių susitelkimo vietų Baltijos šalyse. Siekiame, kad parodos nauda visiems būtų kuo didesnė“, – tvirtino V. Mockevičiūtė.

Tradicinė, netradicinė medicina ir sveika gyvensena parodoje bus pristatoma, nes siekiama kuo visapusiškiau atskleisti kokybišką žmogaus gyvenimą lemiančius veiksnius – fizinę, dvasinę ir socialinę sveikatą.

Ekspozicija bus gausesnė

Parodos ekspozicija užims net 1000 kv. m. ir bus trečdaliu didesnė nei pernai. Numatoma, jog parodoje dalyvaus per 100 įmonių, kurios savo stenduose pristatys aktualiausias naujienas.

Tradicinės medicinos sektoriuje vyraus šios temos: medicininiai tyrimai, medicinos įranga, odontologija, optika, ortopedija. Parodoje prisistatys pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai, privačios gydymo įstaigos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, farmacijos įmonės.

Netradicinės medicinos sektoriuje dėmesys bus skirtas ajurvedai, akupuktūrai, apiterapijai, aromaterapijai, gintaro terapijai, holistikai, homeopatijai, jogai, meno, muzikos, šviesos terapijai. Lankytojai galės išbandyti gydymą akmenimis, rankomis, gydomąsias vonias, taškinį masažą.

Sveikos gyvensenos, kuri skirta sveikatos profilaktikai, sektoriuje naujienų ras visi, kurie domisi asmens higiena, ekologija, mityba, SPA centrais, sporto klubais, sveikatingumo centrais. Sveikos gyvensenos propaguotojai mokys, kaip kontroliuoti stresą, susikurti sveiką aplinką.

Demonstruos masažą žilvičio vytelėmis

„Kone kiekvienas parodos dalyvis, kuris savo veiklą pristatys ekspoziciniuose stenduose, yra parengę staigmenų lankytojams – įvairiausių konsultacijų, tyrimų, procedūrų. Svarbu tai, kad parodoje lankytojai informaciją gauna iš tikrų profesionalų, kitaip sakant, iš pirmų lūpų. Be to, nemažai pristatomų produktų galima išbandyti ir, žinoma, įsigyti daug pigiau nei kitur“, – teigė V. Mockevičiūtė.

Viena intriguojančių naujienų – lietuviškos pirties pristatymas. Jos propaguotojai supažindins su senovės tradicijomis, kurios padeda puoselėti sveikatą. Lankytojai galės išvysti parodomąjį vanojimą, bus demonstruojamas masažas žilvičio vytelėmis, bus surengta pirčiai skirtų arbatų degustacija.

Kaniterapijos asociacija savo stende kasdien po kelias valandas kvies susipažinti su šunimis – kaniterapijos asistentais. Be to, taip pat bus pristatytas naujas socialinis projektas „Skaitymas su šunimi“, dalijama įvairių kaniterapijos užsiėmimų metodinė medžiaga, o šios srities profesionalai pateiks praktinės patirties pavyzdžius, atsakys į visus lankytojams rūpimus klausimus.

Galės išsitirti vandenį

Parodos lankytojams bus sutekta galimybė nemokamai atlikti įvairių tyrimų ir daugiu sužinoti apie savo sveikatos būklę.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija visus vyrus pakvies į mobiliąją laboratoriją, kur bus galima nemokamai pasitikrinti priešinės liaukos (prostatos) sveikatą.

Bene daugiausia įvairių tyrimų bus atliekama Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) stende. Jame bus tiriama geriamojo vandens kokybė. Parodos lankytojai, kurie atsineš vandens mėginius, turės galimybę nemokamai išsitirti vandenį dėl nitratų, taip pat bus nustatomas vandens kietumas ir pH.

NVSPL stende taip pat bus pristatyti laboratorijoje atliekami fizikiniai matavimai (triukšmo, elektromagnetinių laukų). Planuojama demonstruoti fizikinių veiksnių tyrimams naudojamą įrangą. Be to, numatoma matuoti eletromagnetinį lauką. „Galima sakyti, kad lankytojai galės pasitikrinti, ar jiems saugu naudotis mobiliaisiais telefonais“, – intrigavo V. Mockevičiūtė.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija savo stende taip pat atliks aibę tyrimų. Vienas jų – kūno masės sudėtis (kūno masės indeksas, riebalų ir raumenų santykis, rekomenduojamas dienos kalorijų poreikis). Šis tyrimas reikalingas nutukimo kontrolės prevencijai. Šiame stende taip pat bus matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS) bei širdies ritmas – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Specialistai patars, nuo kokių pavojingiausių ligų reikia kasmet pasitikrinti, kad jos neužkluptų netikėtai.

Kvies ir pašokti, ir pasportuoti

Parodoje „Sveikata 2016“ lankytojai galės pasisemti gausybę teorinių žinių, dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurių įvairovė tikrai nustebins ne vieną.

Parodoje garsiai nuskambės Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro organizuojamo „Sveikiausios įmonės“ konkurso apdovanojimai.

„Sveikata 2016“ parodoje vyks ir pranešimų sesija, įvardinta garsioji Vydūno žodžiais: „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Joje – net 10 pranešimų, tarp kurių – apie aplinkos įtaką vaikų sveikatai, tinkamą maisto produktų pasirinkimą, emocinį valgymą, kūno įvaizdį ir jo svarbą, ryšį su sveikata.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kovo 19 dieną rengia konferenciją „Sveikata ir alternatyvioji terapija“, kurioje įvairių sričių specialistai skaitys pranešimus apie smėlio terapiją, kaniterapiją, delfinų terapiją, juoko, poezijos, muzikos, kaligrafijos, dailės terapijas.

Sveikata – tai judėjimas. Taip skelbia keli parodos dalyviai, kurie surengs praktinius užsiėmimus. Veikiausia daugelis nustebs sužinoję, jog „Lindy Hop“ šokis taip pat yra puiki terapijos priemonė. Profesionalai visus norinčiuosius išmokys pagrindinių šio šokio stiliaus žingsnelių.

Rytietiškų šokių atstovai  taip pat mokys, kaip ne tik gražiai judėti, bet ir gauti naudos, kad išliktume sveiki.

Lietuvoje sparčiai populiarėjantis sveikatinimosi užsiėmimas „Kangooo Jum“ bus pristatomas ir parodoje „Sveikata 2016“. Per tris dienas bus surengti net keli naudingo ir madingo sporto pasirodymai, o visi norintieji galės išbandyti ir patirti, ką reiškia judėti avint „Kangoo Jump“ batus.  

„Esme tikri, jog visas tris dienas parodos lankytojai naudingai praleis laiką „Švyturio arenoje“, nes programa – išties išsami ir įdomi. Mūsų tikslas ir yra skatinti ir plėsti sveikatos priežiūros ir sveikatinimosi verslą, todėl neabejojame, kad parodoje užsimegs nemažai verslo kontaktų. Džiaugiamės, jog parodoje vyksiančiose konferencijose bus kalbama apie aktualiausias šių dienų problemas, bus ieškoma jų sprendimo būdų. Esame įsitikinę, kad visi kartu susitelkę galime paskatinti visuomenę gyventi teisingu sveikatos ritmu“, – parodos tikslus įvardijo V. Mockevičiūtė.

Visas naujienas apie parodą „Sveikata 2016“ galima rasti „Facebook“ puslapyje „Parodos Klaipėdoje“. Čia bus pateikta visa naujausia informacija apie nemokamus tyrimus, seminarų temas, treniruočių grafikus bei visas kitas staigmenas.

Uostamiesčio senjorams šis savaitgalis pažers daugybę naudingos informacijos, turiningų išvykų. Visa tai jų laukia kovo 27-29 dienomis Klaipėdos arenoje vyksiančioje grandiozinėje parodoje „Sveikata ir ekologija 2015“. Parodoje dėmesio garbaus amžiaus žmonėms netrūks, nes šie metai Klaipėdoje yra paskelbti Senjorų metais.

Ir tirs, ir konsultuos

Parodoje „Sveikata ir ekologija“ senjorai bus ypač laukiami prie dviejų stendų – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir uostamiesčio savivaldybės.

Pastarajame stende bus pristatoma Socialinės paramos skyriaus ir centro veikla, įvairios senjorų organizacijos, į kurių gretas gali įsilieti garbaus amžiaus žmonės.

„Norime, kad senjorai susipažintų su tomis institucijomis, organizacijomis, kuriose jie gali dalyvauti ir realizuoti save“, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

Senjorai laukiami ir prie Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stendo, nes čia daugybė specialistų garbaus amžiaus žmonėms suteiks išsamios informacijos apie sveiką gyvenseną.

Anot Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės, garbaus amžiaus žmonėms specialistai atliks kūno masės analizę. „Ji – labai išsami. Nustatomas ne tik kūno masės indeksas, bet ir riebalų, raumenų, vandens kiekis organizme, biologinis amžius, pilvinis nutukimas. Šie rodikliai labai svarbūs. Pavyzdžiui, jei žmogui konstatuojamas pilvinis nutukimas, reiškia, jog kažkas negerai ir gyvensenoje reikia pokyčių. Specialistai patars, kokie tie pokyčiai turėtų būti. Biologinis amžius taip pat labai svarbus. Jie jis yra didesnis nei tikrasis, vadinasi, organizmą taip pat reikia geriau prižiūrėti. Žmonių tikrai nepaleisime jiems tik įdavę kūno masės analizės rodiklius, Specialistai tikrai pakonsultuos, kaip tuos rodiklius, jei jie nėra geri, pagerinti“, – teigė J.Grubliauskienė.

Pristatys 15 veiklų

Parodoje „Sveikata ir ekologija “ prie Klaipėdos visuomenės sveiktos biuro stendo taip pat bus matuojamas cholesterolio, gliukozės kiekis kraujyje. Naujovė – fizinio pajėgumo tyrimas. Fizinis žmogaus pajėgumas nustatomas vertinant plaštakos jėgą, atliekant pusiausvyros vertinimą (Flamingo testas), lankstumo vertinimą (sėstis ir siekti).

Įvertinus visus šiuos duomenis, nustatomas žmogaus fizinis pajėgumas, o pagal tai sudaroma fizinio aktyvumo programa.

„Prie mūsų stendo bus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro dietistė – teisingos mitybos specialistė ir fizinio aktyvumo specialistė. Jos ir padės senjorams susidaryti programas, kaip teisingai maitintis, fiziškai judėti“, – pasakojo J.Grubliauskienė.

Ji pabrėžė, jog visi šie testai ir tyrimai šiemet dar ne kartą organizuotai bus atliekami Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biure.

„Senjorais rūpinamės kasmet, tačiau šiemet jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl visus garbaus amžiaus žmones kviečiu į parodą, nes iš jos jie tikrai išsineš žinių apie sveiką gyvenseną“, – pabrėžė J.Grubliauskienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras parodoje taip pat pristatys visą veiklų, skirtų Senjorų metams, kalendorių. „Dalysime plakatus, kuriuose bus pateikta visa informacija, kuo kokį mėnesį senjorai gali užsiimti. Tai – ir šokių užsiėmimai, ir zumba, ir kalanetika, ir muzikos, poezijos terapija. Šiemet esame numatę 15 skirtingų veiklų, skirtų būtent senjorams. Jas ir pristatysime“, – teigė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė.

Kvies į paskaitas

Daugiau nei 100 senjorų į parodą pateks nemokamai. „Įvairioms organizacijoms siuntėme kvietimus atsiliepti, sudaryti sąrašus savo narių, kurie norėtų į parodą patekti nemokamai. Tokių senjorų yra per 100. Visi kiti taip pat neturėtų nusiminti, nes bilietą į parodą jie galės įsigyti su 50 proc. nuolaida“, – teigė J.Grubliauskienė.

Ji patikino, kad senjorai parodoje naudos ras ne tik prie uostamiesčio savivaldybės ar Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro stendų. Esą garbaus amžiaus žmones, ypač tuos, kurie turi sodus, sudomins paskaitos apie ekologišką daržininkystę.

Daugelis garbaus amžiaus žmonių, neabejojama, susirinks ir į paskaitas apie sveikatą, naujausių tyrimų pristatymus.

Supažindins su ekologija

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras parodos veiklas numatė ne tik po stogu – suplanuotos ir kelios išvykos.

Kovo 27 d. (penktadienį) dvi grupės po 50 žmonių, apsilankys trijose uostamiesčio įmonėse: „Fortum Klaipėda“, Klaipėdos vandenų nuotekų valykloje, kurios veiklą prižiūri „Klaipėdos vanduo“ ir bendrovėje „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre“ (KRATC).

Ši išskirtinė galimybė suteikiama tik Klaipėdos senjorams. Pažintinių išvykų metu jie plačiau susipažins su mieste kuriama ekologine aplinka, švara, perdirbimu, sužinos apie šių įmonių veiklą ir kaip jos padeda miestui būti švaresniu ir sveikesniu, kokiomis priemonėmis gerinama gyvenimo kokybė, kuriama ekologiška aplinka.

Tokios išvykos vyresnio amžiaus klaipėdiečiams rengiamos pirmą kartą, o jų tikslas – supažindinti senjorus su kitokiomis miesto erdvėmis, jo infrastruktūra, o tuo pačiu suteikti galimybę pakeisti aplinką, susipažinti su naujais žmonėmis, dalyvauti pažintinėje išvykoje.

Planuojamų išvykų tvarkaraštis kovo 27 d. (penktadienį): I grupė (50 žmonių) išvyksta nuo „Švyturio arenos“ 9.45 val., grįžta 13 val.; II grupė (50 žmonių) išvyksta nuo „Švyturio arenos“ 13.15 val., grįžta 16.30 val.

Klaipėdos senjorai, norintys dalyvauti šiose pažintinėse išvykose, turi registruotis iki kovo 25 d. 17val. paskambinę tel. (8 46) 234796 arba mob. tel. 864093347.

Informacija

Parodos darbo laikas

Kovo 27 d. – nuo 11 iki 19 val.

Kovo 28 d. – nuo 10 iki 19 val.

Kovo 29 d. – nuo 10 iki 17 val.

„Kuo daugiau senjorai turės veiklos, tuo mažiau jiems liks laiko galvoti apie ligas ir sirgti“, – įsitikinusi senųjų liaudies instrumentų ansamblio „Senoliai“ vadovė Elena Šalkauskienė. Ji neabejojo, jog Klaipėdoje senjorams tikrai pakanka užsiėmimų, įvairių organizacijų, į kurių veiklą galima įsilieti. Svarbiausia, anot pašnekovės, yra noras veikti, nes tikrai niekas neateis į namus ir už rankos neišsives.

Senoliai – lyg jaunuoliai

Ansamblio „Senoliai“ keli nariai tapo kampanijos, skirtos Senjorų metams Klaipėdoje, veidais. Plakatai, iš kurių šypsosi pasitempę „Senoliai“, iškabinti įvairiose miesto vietose.

„Senoliai“ – prieš daugiau nei 25 metus įkurtas ansamblis. Vyriausiajam jo nariui – net 84 metai. „Muzika, grojimas, dainavimas jiems yra lyg oras. Vasario 16-ąją Sovetske dalyvavome Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjime. Ansamblio nariai parodė 1,5 valandos programą. Jie „non-stop“ šoko, dainavo. Visi stebėjosi, kad scenoje ne „Senoliai“, o jaunuoliai“, – prisiminusi juokėsi E.Šalkauskienė.

Tai, anot jos, tik dar kartą įrodo, jog veiklus žmogus neturi laiko greitai pasenti. „Jei žmogus senatvę nori sutikti oriai, gražiai, sveikai, energingai, gyvybingai, jis turi būti veiklus. Kitas pasirinkimas – sėdėti namuose, bambėti, kaip viskas blogai, ieškoti ligų ir labai greitai susenti“, – realybę įvardijo pašnekovė.

Reikia tik ryžto

Jos teigimu, Klaipėdoje tikrai yra pakankamai daug organizacijų, prie kurių veiklos senjorai gali prisijungti. Vienuose pagyvenusių žmonių klubuose orientuojamasi į muziką, kituose – į kitokius užsiėmimus. „Tačiau svarbiausia, kad senjorai išeina iš namų, bendrauja su bendraminčiais, dalijasi savo džiaugsmais ir išgyvenimais. Galiausiai jie repetuoja, rengiasi pasirodymams, o taip kyla malonus jaudulys, tikrai neleidžiantis pasenti“, – dėstė E.Šalkauskienė.

Tačiau, anot jos, žmonės turi suprasti, kad patys turi ieškoti sau tinkamo užsiėmimo, patys belstis į organizacijų duris ir siekti tapti jų nariais, nes tikrai niekas neateis į namus, nepaims už rankos ir neatsives.

„Reikia tik pasiryžti ir gyvenimas gali pasikeisti į gerąją pusę“, – senjorus būti aktyvius ragino E.Šalkauskienė.

Ragino nesėdėti namuose

Anot jos, anksčiau buvo problema, jog senjorų klubai neturėdavo patalpų, kur susirinkti. Bet šiemet, kai Klaipėdoje paskelbti Senjorų metai, garbaus amžiaus žmonių susibūrimams, įvairiai veiklai skirtos patalpos buvusioje A.Rubliovo mokykloje, Debreceno gatvėje.

„Džiugu, kad senjorai dabar turi patalpas, kur susirinkti, kur organizuoti renginius, nes seniau tai buvo tikrai didelė problema. Tikiu, kad patalpų turėjimas senjorus dar labiau suaktyvins. Todėl raginčiau visus garbės amžiaus žmones nesėdėti namuose, nes Klaipėdoje tikrai yra ką veikti“, – neabejojo pašnekovė.

Kovą – renginių ir užsiėmimų gausa

EKOmenų kūrybinės dirbtuvės senjorams

Jos vyks kartą per mėnesį antradieniais 14-16 val. kovo-rugpjūčio mėnesiais. Vieta – Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro „Meno kiemas“ (Bažnyčios g. 4).

Senjorų vaikščiojimo grupės

Žmonės kviečiami rinktis trečiadieniais (kovo 11, 18, 25 d.) 16 val. Vasaros estradoje (Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje). Registracija tel. 234 796, 8 640 93341

Šokiai senjorams

Šie daugelio vyresnio amžiaus žmonių prašyti užsiėmimai vyks antradieniais (kovo 10, 17, 24, 31 d.) 19 val. studijoje „Dabartis“. Ji yra PC „Manto namai“ (Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2) ketvirtajame aukšte. Įėjimas iš kiemo pusės. Registracija vyksta tel.: 234 067, 8 612 30179, 8 615 12609.

Konsultacijos tautinio kostiumo klausimais

Jas ves dailininkė, etnologė, tautinio kostiumo ekspertė Elena Matulionienė. Konsultacijos nuo kovo 4 dienos vyks kiekvieną trečiadienį 15-16.30 val. Jos vyks Etnokultūros centre (Daržų g. 10). Registracija vyksta telefonu 410 108

Tradicinio dainavimo studija, norintiems dainuoti liaudies dainas

Užsiėmimai vyksta kiekvieną antradienį nuo 18 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Renginys skirtas Kovo 11-ajai paminėti „Gyvai Lietuvai“

Jis vyks kovo 10 d. 16.30 val. Klaipėdos savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8).

Seminaras „Atpalaiduojantis kvėpavimas streso valdymui“

Jis kovo 23 d. 17.15 val. vyks Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro salėje (Taikos pr. 76). Seminarą ves lektoriai R.Zakarauskienė ir E.Valskis. registracija tel.: 234 067, 8 612 30179, 8 615 12609.

Dokumentinio filmo „Dangaus sodai“ pristatymas

Renginys vyks kovo 25 d. 17.30 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10). Pristatyme dalyvaus filmo scenarijaus autorius, režisierius, operatorius ir prodiuseris Algirdas Tarvydas, etnologė Marija Lingienė, etnologas, dailėtyrininkas dr. Vytautas Tumėnas.

Kompiuterinio raštingumo pagrindai pagyvenusiems

Tai – 17 akademinių valandų nemokami kursai. Jie vyks Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų (Taikos per. 79/81) filiale ir padalinyje Turgaus g. 8. Kursai vyks lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvių kalba – Pempininkų filiale. Registruotis į kursus lietuvių kalba reikia telefonu 314 723, rusų – 346 301

Elektroninės paslaugos patogiam gyvenimui

Tai – 10 akademinių valandų kursai, kurie vyks Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81). Registracija vyksta telefonu 346 301.

Išmanieji įrenginiai: išmok naudotis skaityklomis ir planšetėmis

Tai – 10 akademinių valandų kursai, kurie vyks Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81). Registracija vyksta telefonu 346 301.

Jau daugelį metų Lietuvos vasaros sostine tituluoja Palanga siekia ir kito statuso. „Norime, būti pačiu geriausiu kurortu ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tikiu, kad tai per artimiausius penkerius metus tikrai pasieksime. Žmonės myli Palangą tokią, kokia ji yra, tačiau mes nemiegame, stengiamės siūlyti kuo daugiau naujovių“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas.

Pabėgti nuo tempo

Jis nė neabejojo, jog pagrindinis traukos objektas Palangoje yra jūra, paplūdimiai, kuriuose išskirtinai švarus smėlis, ir, žinoma, gausus jodo, pušimis kvepiantis oras.

„Žmonės, kurie miestuose dūsta transporto kamščiuose, Palangoje randa atgaivą. Apskritai, gyvenimo tempas dabar yra labai spartus – skuba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Todėl Palanga net ne sezono metu yra ta vieta, kur galima atvažiuoti, pabūti su savimi, pailsėti ir niekur neskubėti. Eiti pajūriu, kad vėjas galvą išvalytų, rasti dar kokį gintarą. Juk tai ir romantika, ir atsipalaidavimas“, – meiliai apie Palangą kalbėjo D.Miklovas.

Birutės parkas, Gintaro muziejus, Kurhauzas, dviračių takai, kuriais galima pasiekti iš Šventąją, ir Klaipėdą – svarbiausius Palangos objektus vardijo pašnekovas.

Jų vis daugėja. Neseniai duris atvėrė naujasis sporto kompleksas. Netrukus pradės veikti ir naujoji koncertų salė – rekonstruota Vasaros estrada. Ji bus sutvarkyta taip, kad renginiai joje galėtų vykti ir žiemą, ir vasarą.

„Žinoma, mums dar trūksta vandens atrakcionų parko, tačiau neabejoju, kad atsiras investuotojų ir toks objektas Palangoje bus pastatytas. Be to, jau ketinama pradėti statyti naują baseiną. Esu įsitikinęs, kad Palanga po kelerių metų bus super Palanga“, – tvirtino D.Miklovas.

Pamėgo "Labrytį"

Ir nors Palangoje vis dar ryški sezoniškumo problema, kai daugiausia žmonių atvažiuoja vasarą, jų esą netrūksta ir sezono metu. „Pažįstu tokių poilsiautojų, kurie pas mus važiuoja ir vasarą, ir rudenį. Palanga graži bet kuriuo metų laiku. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad čia tikrai yra, ką veikti. Pavyzdžiui, labai išpopuliarėjo sveikatingumo takas „Labrytis“, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Bendras sužiedinto tako, besidriekiančio palei jūrą, per pušynus, ilgis siekia maždaug šešis kilometrus. Išnaudojant „Labrytyje“ natūraliai susiformavusias aikšteles, čia įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais bei lauko treniruokliais, skirtais suaugusiesiems. Aikštelėse taip pat įrengti stovai dviračiams, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės. Tad „Labrytys“ sporto entuziastų nestokoja ne tik vasarą, bet ir atvėsus orams.

Užsienyje pavargsta

Palangoje gimęs, užaugęs ir dabar gyvenantis D.Miklovas teigė, jog šio miesto nekeistų į jokį kitą. „Aišku, mes, palangiškiai, labai pasiilgstame vasaros skonio, nes turime dirbti, o ne ilsėtis. Tačiau atsikvėpti galima kitais metų laikais. Svarbiausia, kad gyvename gražiame gamtos kampelyje, kvėpuojame švariu oru, klausomės jūros ošimo“, – vardijo pašnekovas.

Jis, kaip ir kiti verslininkai, nekantriai laukia šios vasaros. Jau dabar beveik aišku, kad poilsiautojų iš Rusijos bus mažiau nei įprasta, tačiau didėja turistų srautai iš Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių.

„Vasarą Palangoje tikrai kiekvienas gali rasti pramogų. Tiems, kurie nori ramybės, skirti klasikinės muzikos koncertai Gintaro muziejuje. O tie, kurie nori pašėlti, visada laukiami J.Basanavičiaus gatvėje. Ji Lietuvoje yra unikali, tokios neturi nė vienas kitas šalies miestas. Tai juk lyg didžiulis restoranas po atviru dangumi. Palangoje vasarą banguoja ne tik Baltijos jūra, bet ir J.Basanavičiaus gatvė“, – juokavo D.Miklovas.

Patogu atvykti

Ir nors jis ne kartą yra girdėjęs neigiamų atsiliepimų apie Palangą, kritikams turi argumentų. „Nežinau, kaip kiti, bet užsienyje aš ne pailsiu, o pavargstu nuo įspūdžių gausos, nuo tempo, nes norisi kuo daugiau visko apžiūrėti. Todėl man Lietuva ir Palanga yra mieliausia. Manau, kad daugelis žmonių ilsėtis į Palangą atvyksta todėl, kad patogu – nereikia niekur skristi, kelionė iš Vilniaus trunka vos keturias valandas. Be to, žmonės tikrai myli Lietuvą, Palangą. Savas kraštas ir man gražiausias“, – tikino D.Miklovas.

Jo nuomone, Palanga patenkina visų poilsiautojų lūkesčius. „Todėl visų labai laukiame“, – apsilankyti kurorte ir ne vieną kartą kvietė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Svarbiausios Palangos istorijos datos

III tūkst. pr. Kr. Palangoje įsikuria pirmieji gyventojai.

V - VI a. žmonės apsigyvena pietinėje miesto dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, Birutės kalno papėdėje, Žemaičių kalnelyje (dabartinio Birutės parko teritorijoje).

IX a. įsikuria prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje.

X - XII a. Palanga tampa prekybiniu centru, susidedančiu iš keturių gyvenviečių.

1161 m. birželio 15 d. Palangos vardas paminimas legendoje.

1253 m. balandžio 5 d. Palanga paminėta Vokiečių ordino šaltiniuose.

XIV a. vidurys – Birutės gyvenimo Palangoje laikotarpis.

XIV a. pabaiga – Birutės kalne įrengtas alka–paleoastronominė observatorija.

1429 m. pradedama minėti Elijos („Heilige Aa“) gyvenvietė – Šventosios pirmtakė.

1435 m. gruodžio 31 d. Bresto taikos sutartimi Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai.

1679 m. Šventojoje kuriamas naujas miestas – Janmarienburgas.

1701 m. Švedijos laivynas sunaikina Šventosios uostą.

1819 m. Palanga prijungiama prie Kuršo gubernijos.

1824 m. Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą.

1886 m. Grafo Juozapo Tiškevičiaus lėšomis Palangoje įsteigta progimnazija.

1891-1900 m. Šventojoje veikia jūreivystės mokykla.

1891 m. Palangos dvarą paveldi grafas Feliksas Tiškevičius, sparčiau plėtojama kurorto infrastruktūra.

1897 m. pabaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba.

1898 m. pirmą kartą Palangoje lankosi garsus prancūzų landšafto architektas Eduardas Fransua Andrė ir pradeda kurti parką (dabartinį Birutės parką).

1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas "Amerika pirtyje".

1915 m. kovo 23 d. Palangą užima vokiečių kariuomenė.

Nuo 1919 m. lapkričio iki 1921 m. kovo 30 d. Palanga ir Šventoji priklauso Latvijai.

1921 m. kovo 30 d. Palanga ir Šventoji prijungiamos prie Lietuvos.

1923-1925 m. Šventojoje statomas uostas.

1933 m. Palanga gauna miesto teises, išrenkamas pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas.

1937 m. pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė.

1938 m. gegužės 10 d. įvyko Didysis Palangos gaisras – 1500 gyventojų liko be pastogės.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užima vokiečių kariuomenė.

1944 m. spalio 10 d. Palangą užima sovietų armija.

1953 m. Įkurtas Palangos miesto pučiamųjų orkestras.

1961-1963 m. Tiškevičių rūmuose įrengtas Gintaro muziejus.

1990 m. kovo 24 d. išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto taryba.

1992 m. sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.

1997 m. paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Tiškevičiui suteiktas Palangos garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte).

1997 m. po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą.

1999 m. gruodžio 4 d. Palangoje siautėjo uraganas "Anatolijus".

2001 m. gruodžio 26 d. Palangoje baigta statyti Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė.

2002 m. rugpjūčio 25 d. sudegė vienas seniausių Palangos kurorto objektų – Kurhauzas.

2013 m. Palangos kurortas šventė 760-ies metų jubiliejų.

Lietuvos pakraštyje esantis Skuodo rajonas stebina amą atimančiais gamtos ir žmogaus kūriniais. Skuodo rajonas sovietmečiu vadintas Lietuvos Kamčiatka, nes jis – išties išskirtinis savo gana laukine gamta ir, nors atrodytų esąs labai nuošaliai, tačiau visada pasirengęs maloniai sutikti turistus. Jie čia gali apžiūrėti ir didžiausią Lietuvos akmenį, ir seniausią Lietuvos gyvenvietę, išgirsti tikrąją žemaičių kalbą, nes pripažįstama, kad ryškiausias žemaitiškumas yra būtent Skuodo rajone. Pasižvalgyti po jį kviečia Skuodo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius.

S.Daukanto klėtelė

Ji yra Kalvių kaime. Lenkimų seniūnijoje. 1793 m. Kalviuose gimė žymus istorikas, švietėjas, tautosakos rinkėjas Simonas Daukantas. Iki šių dienų iš buvusios S.Daukanto tėvų sodybos išliko vienintelis pastatas – klėtelė. 1981 m. klėtelė sutvirtinta naujais sienojais, puikuojasi nauju nendrių stogu. Joje įrengtas memorialinis Simono Daukanto muziejus. Restauruotos klėtelės pagrindiniame kambaryje nušviestas istoriko ir rašytojo gyvenimas, kūryba. Kitame – etnografiniai daiktai. Klėtelė, kur atostogaudamas gyveno S.Daukantas, įrengta pagal to meto valstiečių gyvenimą ir buitį. Kitas kambarys paskirtas draugo, pirmojo lietuvių botaniko ir žemiečio Jurgio Pabrėžos veiklai.

Barstyčių akmuo

Barstyčių (Puokės) akmuo yra didžiausias Lietuvoje. Jo matmenys: ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis 7,5 m, svoris – apie 680 tonų. Bene 1956 metais buvo pradėta įdėmiau dairytis į Puokės kaime, vienos sodybos sodo pakraštyje, nedideliu plokščiu apskaldytu paviršiumi iš po žemės prasikišusį akmenį. 1957 metais melioratoriams iš vieno šono plačiai ir giliau įsikasus, paaiškėjo, kad tai beesąs labai stambus riedulys, tūnantis raudonai rudame riedulingame priemolyje. Tačiau dar ilgoką laiką šis riedulys pragulėjo pusiau atkastas duobėje, kurioje nuolat tyvuliavo kritulių vanduo. Galiausiai pasiryžta, melioratoriams padedant, riedulį iki pamatų atkasti ir aplinką nusausinti taip, kad lankytojai galėtų šią žemyninių ledynų atvilktąją dovaną apžiūrėti iš visų pusių. Padavimas byloja, kad senovėje, kur dabar guli Puokės akmuo, buvusi senovės lietuvių pagoniška šventovė. Vienos neištikimos vaidilutės užrūstintas dievas Perkūnas šią šventovę užvertė žemėmis, drauge palaidojo ir stambųjį akmenį. Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Mosėdis

Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas Akmenų sostine. Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus. Didelę trauką turi ir paties V.Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti. Akmenų gatvėje, šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 - 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas–Vaižgantas. Miestelio centre esanti Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia taip pat sulaukia didelio turistų dėmesio.

Truikinų šaltinėlis

Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) yra Truikinų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje. Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplink ją auga medžiai. 5-6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena gelsvai rusva, kita šviesiai pilkšva, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis“ – apie 1,5 m pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus. Nuo versmių, skalaudamas akmenėlius ir medžių šaknis, bėga Šaltupis, vingiuojantis į Guntino upelį. 1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. Ankščiau kaimiečiai šiame šaltinyje mirkė linus, o išaustos drobės buvo labai baltos. Ten buvo girdomi gyvuliai. Tik kartą į akivarą nugarmėjo jautis ir karvė. Dabar akivaro gylis – 6 metrai. XX amžiaus pradžioje prie šaltinio stovėjo koplyčia. Būta pasakojimų, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Sąnarius, akis ir įvairias kitas ligas gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių.

Apuolės piliakalnis

Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje. Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos teritorijoje. 853 m. Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo. Apuolę tyrinėjo mokslininkai. Per ekspedicijas buvo nustatyta, kad pylimas pradėtas pilti pirmaisiais mūsų eros amžiais. Šiandien didingą anų dienų dvasią galima pajusti užkopus į Apuolės piliakalnį. Kaip skelbiama užraše ant stogastulpio, vedančio į piliakalnį, šio archeologijos paminklo aukštis yra 10 m., plotis – 55 m., ilgis – 80 m. Apuolės piliakalnis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūtį vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, kuriame rengiamos inscenizuotos kuršių ir vikingų kautynės bei viduramžių amatų pristatymai.

Ąžuolynas 1259 m. Skuodo mūšiui atminti

Žemaičių kultūros draugijos rajono skyrius, vadovaujamas Evaldo Razgaus, Luknių kaime suformavo parkelį, pasodino medelių, pastatydino tris ąžuolinius stogastulpius, primenančius Europos karybos istorijoje neeilinį mūšį, jo vietą. Stogastulpį, vaizduojantį mūšio momentą, sukūrė tautodailininkas Petras Brazauskas, moterį, gedinčią kritusių už tėvynės laisvę – Gabrielius Škimelis, Žemaičių kunigaikštį Algminą – Antanas Jankauskas.

Žemdirbio muziejus

Muziejuje demonstruojami surinkti istoriniai eksponatai: žagrės (žumbiai), plūgeliai, plūgai, virbalinės ir spyruoklinės (drapakai) akėčios, volai (ruiliai), dalgiai, šienapjovės, javų kertamosios, arkliniai grėbliai (grėbarnės), bulvių kasamosios, vežimai (ratai), maniežai (rusvelkiai), garo (dampiai) ir vidaus degimo varikliai (motorai, blakstonai), kuliamosios, arpai, fuchteliai, malimo girnos, šiaudų kapoklės, akselinės šiaudapjaustės, karštuvai nurautų linų galvutėms nuo stiebelių atskirti (šukoučiai), linamušės (kultuvės), išdžiovintų stiebelių-šiaudelių rankiniai laužytuvai, laužtuvai, maniežiniai mintuvai, brauktuvė, brauktuvai, statybininkų, stalių įrankiai, medžio pjovimo, apdirbimo mašinos, plytų darymo formos, arklinės ir kitokios transporto priemonės, pakinkai, namų apyvokos, buities reikmenys, baldai, interjero detalės, verpimo rateliai, audimo staklės, žibintai, lempos. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.

Šauklių tundra

Šauklių tundrai 1971 m. buvo suteiktas draustinio statusas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, taip pat iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos dugno ledyno atnešti 0,3–3 m skersmens rieduliai, kurių bendras tūris – 300 tūkst. kubinių metrų. Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m aukščio kadagiai. Riedulyne gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų. Šauklių riedulyne–kadagyne įrengtas pažintinis takas. Juo keliaujama apie 1–2 val.

Skuodo muziejus

Muziejus įsteigtas 1991 m. gruodžio 30 d. Pirmiesiems lankytojams Skuodo muziejus duris atvėrė 1992 m. rugpjūtį, pažymint Skuodo miesto savivaldos 420-ąsias metines.Muziejus įkurtas Skuodo dvarvietės patalpose, kurios mena daug istorinių Skuodo miesto įvykių. Šiame pastate 1918 metais buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau veikė daug kitų kultūrinių įstaigų, paskutinė – muzikos mokykla. Todėl muziejaus pastate ir šiandien gyva istorinė ir muzikinė dvasia. Šiuo metu muziejuje sukaupta apie 16 tūkst. eksponatų. Muziejuje yra 5 ekspozicinės salės, kuriose paruoštos nuolatinės ekspozicijos: „Skuodo miesto formavimosi istorija“, „Žemaitiška troba“, „Skuodo sportinės veiklos istorija“, „Senieji kaimo amatai ir moterų darbai“.

Navidansko parkas

57 ha ploto I.Navidansko parkas įkurtas Kalnėnų kaime. Parke auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Driekiasi beržų, mažalapių liepų, klevų, lazdynų alėjos, gausu ąžuolų, ievų, uosių, drebulių. Gražūs trapieji rutulinės formos gluosniai, aikštelėje keroja skroblai, rudenį valgomas vitaminingas uogas sirpinantys raugerškiai. Tik čia galima pamatyti paprastąją svyruoklinės formos drebulę. Žaliuoja ir valgomasis kaštainis, galintis išaugti iki 30–40 m. Jo lapai ilgi, standūs. Kiekviename gvilde kaštainis sunokina po tris, o kartais ir po 7 skanius, į riešutą panašius valgomus vaisius, šiltesniuose kraštuose auginamos jų plantacijos. Kaštainis gyvena net 3 tūkst. metų. Septyniuose tvenkiniuose plaukioja paukščiai, veisiasi žuvys. Parką įkūrė 1909 metais gimęs Izidorius Navidanskas. Sulaukęs 16 metų, 1928 m. jis vogčiomis nuo tėvų pasodino keturis beržus, kaštoną, liepaičių, tujų. Tėvas pyko, kad tie medeliai neduoda derliaus – tai ne obelys ar kriaušės. Mirus tėvui, Izidorius iškasė tvenkinį, toliau plėtė parką. 1937 m. jis išvyko į Klaipėdą, ten užsidirbo 1000 litų. Ir už juos nusipirko medelių iš Čekijos, Danijos, Vokietijos.

Faktas, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo, nėra laužtas iš piršto. Ir nors nemažai žmonių šis faktas asocijuojasi su tuo, kad Skuodo rajonas yra Lietuvos pakraštyje, sakinio prasmė kita. Skuodo krašte yra seniausia Lietuvos gyvenvietė. Jis garsėja ne tik ja, bet drąsiai gali vadinti ir akmenų kraštu, nes slenkantis ledynas riedulių Skuodo rajone paliko daugiausiai Lietuvoje.

Švenčia du gimtadienius

Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1009 metais, o Apuolės, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, jau buvo Lietuvos teritorijoje – 853 metais.

„Taip sakinys, kad Lietuva prasideda nuo Skuodo įgauna gilią prasmę, nes mūsų krašte yra seniausia Lietuvos gyvenvietė. Ji rašytiniuose šaltiniuose paminėta aprašant vietos gyventojų – kuršių kovas su vikingais“, – pasakojo Skuodo muziejaus istorikė Joana Šleinienė.

Skuodo kraštas didžiuojasi ne tik seniausia Lietuvoje gyvenviete, bet ir dviem miesto gimtadieniais.

Skuodas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 metų balandžio 9 dieną.

1572 metų gegužės 17 dieną Skuodui buvo suteikto Magdeburgo teisės ir taip gyvenvietė įgijo miesto statusą. Tada jo valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius, kuris Skuodo grafystę už kovas su švedais gavo dovanų iš Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto, nusprendė visus miestiečius 12 metų atleisti nuo mokesčių. Į miestą ėmė plūsti vokiečiai, žydai, kurie užsiėmė įvairiais amatais, prekyba, steigė karčemas. Taip Skuodas suklestėjo.

„Unikalus iš to laikmečio likęs daiktas – budelio kalavijas. Kadangi miestas klestėjo, nesnaudė ir nusikaltėliai, o pagautiems buvo nukertamos galvos. Skuodo budelio kalavijo originalas yra nacionaliniame šalies muziejuje, o mes turime autentišką jo kopiją“, – teigė Skuodo muziejaus istorikė.

Iš akmenų – ir namai, ir keliai

„Galima drąsiai sakyti, jog Skuodas yra senas viduramžių miestas, įsikūręs kelių kryžkelėje. Ir dabar, jei atsistosite miesto centre, iš jo galima patekti į visas keturias pasaulio puses. Jei važiuosite į šiaurę, pasieksite Rygą, jei į pietus – Salantus, jei į rytus – Mažeikius, jei į vakarus – Palangą“, – vardijo pašnekovė.

Nors išskirtinai gražia gamta Skuodas negali pasigirti, kraštas turi savo puošmenų. Tai – didžiuliai rieduliai, kuriuos paliko paskutinis per Lietuvos teritoriją slinkęs ledynas.

„Mums tų akmenų kliuvo daugiausia, gal todėl turime ir didžiausią akmenį Lietuvoje. Ir nors žemė nėra derlinga, žmonės išmoko panaudoti akmenis – iš jų statė namus, tiesė kelius, puošė sodybas. Labai retoje sodyboje Skuodo krašte neįmanoma pamatyti akmenų ar jų akcentų“, – teigė J.Šleinienė.

Skuodo rajone yra unikalus Šauklių riedulynas, Aukuro akmuo ir „Velnio pėda“ – akmuo, kuriame tarsi likęs pėdos įspaudas. Legenda byloja, kad akmenį nešė velnias, bet pamatė, nebepakėlė, supyko, spyrė į jį ir taip liko jo įspausta pėda.

Bažnyčią atstatė ūkininkai

Skuodo kraštas iš kitų Lietuvos rajonų išsiskiria ir kryžių, medinių koplytstulpių gausa.

„Jų tiek daug tikrai neįmanoma pamatyti nė viename rajone. Matyt, tokia žemaitiška tradicija, kad žmonės kryžius statė ir žmogui mirus, ir gimus. Kiti juos statė, kai sugrįžo iš Sibiro, dar kiti – tikėdami, kad pastatytas kryžius padės iš Sibiro sugrąžinti artimuosius. Kiekvieno kaimo galulaukėje yra po kryžių, jie pastatyti ir prie kapų, kur palaidotos maro aukos“, – pasakojo istorikė.

Skuode yra ne tik medinių, bet ir Mūro kryžius. Jis miesto centre pastatytas dar 1567 metais, tačiau sovietmečiu buvo nugriautas ir sunaikintas. Kai 1990 metais Lietuva atgavo nepriklausomybę, po kelerių metų Mūro kryžius buvo atstatytas – autentiškas, nes atkurtas pagal išlikusias nuotraukas ir žmonių pasakojimus. Šį kryžių galima laikyti mažosios architektūros paminklu, nes jis laikomas vienu seniausiu tokiu paminklu Lietuvoje“, – teigė J.Šleinienė.

Dar viena Skuodo puošmena – šventos Trejybės bažnyčia. Ji buvo medinė, o šalia veikė žydų karčema.

„Žydai lyg pyragus per smarkiai kepė, tai ir bažnyčia nudegė. Ją atstatė vietos ūkininkai, patys iš laukų akmenys veždami. 1850 metais šią bažnyčią pašventino tuometis Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius“, – istorijos detales pasakojo pašnekovė.

Žydai ieško protėvių

Nors atrodytų, jog Lietuvos pakraštyje įsikūręs Skuodo rajonas turistų yra pamirštas, I.Šleinienė patikino, kad jų tikrai sulaukiama ir vis daugiau.

„Smagu, kai turistai stebisi, jog toks, regis, neišskirtinis kraštas yra toks turtingas savo istorija, kad turime tiek eksponatų“, – džiaugėsi I.Šleinienė.

Ji pasakojo, kad į Skuodą atvyksta nemažai žydų, kurie čia ieško savo šaknų.

„Atvažiuoja ir iš Kanados, net iš Pietų Afrikos Respublikos. Svarbiausia, kad jiems galime padėti rasti protėvius, bent faktą, kad jie tikrai čia gyveno. Muziejuje turime 1939 metų telefonų knygą, o tais laikas telefonus turėjo tik turtingi žmonės. Tokie buvo žydai. Jie – tikrai versli tauta. Visi didžiausi Skuodo fabrikai priklausė žydams, matyt, net pats neturtingiausias šios tautos atstovas vis tiek nors silkes vežiojo ir sugebėdavo užsidirbti“, – svarstė istorikė.

Nuo XVI amžiaus, kai miestas klestėjo, yra išlikusi didžiulė Skuodo šventė – „Skouda boužės juomarks“. Tai – derliaus šventė, kai visi skuodiškiai susikviečia savo draugus iš viso pasaulio ir dalijasi sodo ir daržo gėrybėmis.

Ryškiausias žemaitiškumas

Skuode ir rajone beveik visi mąsto ir rokoujės žemaitėškaa. Kalbininkų ir kitų mokslininkų nuomone, taip yra dėl to, kad Skuodo rajonas yra Žemaitijos ariergarde ir ilga linija atsiremia į Latviją, kurios kalba artimesnė žemaičiams.

Be to, Skuodo rajonas toli nuo šalies pramonės ir kultūros centrų, jame nebuvo statomi tokie gigantai, kaip Akmenėje ar Mažeikiuose, kur neišvengta kitakalbių įtakos.

Skuode gimęs ir augęs Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža parašė šiandieninės žemaitiškos rašybos taisykles.

Dauguma rajono saviveiklinių teatrų stato tik žemaitiškus spektaklius. Skuodo žemaičių teatre žemaitiškai skambėjo net Ibsenas.

Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyrius ir rajono švietimo įstaigos rengia skaitovų konkursus gimtąja žemaičių kalba. Skuodo viešoji biblioteka organizuoja rašančiųjų žemaitiškai kūrybos konkursus. Ne tik rajoninius, bet ir respublikinius.

Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje vyksta rajoniniai ir zoniniai muzikiniai renginiai „Dainioujem žemaitėškaa". Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta žemaičių tarme. Jos nemokantieji tarybos nariai ir svečiai turi teisę kalbėti kita tarme arba kalba.

Garbaus amžiaus žmonės tikrai pajus, jog 2015-ieji Klaipėdoje yra Senjorų metai. Senjorams numatyta įvairių pramogų, užsiėmimų. Jie galės ir šokti, ir dainuoti, ir sportuoti, ir gerinti sveikatą, ir mokytis.

„Svarbiausia, jog kiekvienas mūsų žinotų, kad šiemet yra Senjorų metai. Jei garbaus amžiaus žmogui parodysime dėmesį, kurio jiems labai reikia, tai taip pat bus prasmingas šių metų paminėjimas“, – ragino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė.

Dovana – patalpos

Miesto taryba dar pernai pritarė, jog 2015-ieji Klaipėdoje būtų paskelbti Senjorų metais, patvirtino jų programą, miesto biudžete jai įgyvendinti skyrė apie 340 tūkst. eurų.

„Kai rengėme programą, kreipėmės į senjorus, kad jie išsakytų savo pageidavimus. Aišku, buvo materialių norų, tačiau juos išpildyti sudėtinga. Tačiau daugelis pageidavo kuo didesnio užimtumo, kad būtų, kur turiningai praleisti laiką, susitikti su bendraminčiais. Viliamės, kad šie senjorų poreikiai ir norai tikrai bus realizuoti, nes taip ir sudėliota programa visiems metams“, – teigė A.Daujotienė.

Vienas didžiausių laimėjimų yra tai, kad senjorams skirtos patalpos, kur jie gali susirinkti, rengti šokius, vakarones, chorų repeticijas, užsiimti kita veikla. Tos patalpos yra buvusioje A.Rubliovo mokykloje.

„Ir nors jau dabar į jas renkasi senjorai, netrukus tas patalpas – aktų salę, buvusią valgyklą, biblioteką dar paremontuosime, kad žmonėms būtų patogiau, jaukiau. Tikimės ir to, kad toks senjorų centras ateityje taps bendruomenių namais. Juk senjorai į vakaronę gali atsivesti savo vaikus, anūkus. Taip po vienu stogu tilps ne vienos kartos atstovai“, – kalbėjo A.Daujotienė.

Ji priminė, jog senjorai jau seniai kėlė problemą, kad jie neturi, kur susirinkti, jiems stinga patalpų įvairių ansamblių, chorų repeticijoms ar tiesiog atšvęsti gimtadienį. Senjorams viena jų metų dovanų ir yra ta, kad tokios patalpos skirtos.

Gegužę Kretingos gatvėje duris atvers ir Dienos centras senyvo amžiaus žmonėms. Jame – 40 vietų. Tačiau patekti į tą centrą jau galės ne visi senjorai, o tik atitinkantys tam tikrus sveikatos, amžiaus kriterijus.

„Labai dažnai būna, kad vaikai išeina į darbus, o garbaus amžiaus savo tėvą ar mamą palieka namuose. Žmogus ir sėdi vienas, taip galima ir į depresiją nugrimzti. Dienos centras senyvo amžiaus žmonėms ir bus ta vieta, kur bus galima palikti savo garbaus amžiaus namiškį. Juo visą dieną bus pasirūpinta, jis galės bendrauti su bendraamžiais, užsiimti įvairiausia veikla, kokia tik įstengia“, – pasakojo Socialinių reikalų departamento direktorė.

Bus visko ir daug

Vis dėlto, jos teigimu, svarbiausias Senjorų metų akcentas yra renginiai.

„Garbaus amžiaus žmonės mums akcentavo užimtumo problemą, esą jiems stinga renginių, užsiėmimų. Pasistengėme, kad šiemet būtų visko ir daug“, – kalbėjo A.Daujotienė.

Senjorams bus rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, renginių ciklai, sporto žaidynės, šiaurietiško vaikščiojimo užsiėmimai, poezijos, muzikos terapijos, sudarytos sąlygos nemokamai apsilankyti baseine ir net išmokti kompiuterinio raštingumo.

Nors miesto biudžete visoms šioms veikloms finansuoti jau yra numatyta apie 340 tūkst. eurų, dar apie 30 tūkst. eurų gali gauti nevyriausybinės organizacijos, kurios pateiks projektus, skirtus užimti senjorus.

„Savivaldybė kasmet skiria finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms ir kultūros, ir sveikatos, ir socialinėje srityje. Šiemet finansavimas padidintas apie 30 tūkst. eurų ir jie bus skirti būtent tiems projektams, kurie orientuoti į senjorus. Jie, pavyzdžiui, pageidauja keliauti. Tai kokia nors nevyriausybinė organizacija gali parašyti projektą ir gauti finansavimą senjorų išvykai, tarkime, į Liepoją kokį nors tautinių šokių festivalį“, – patarimus dalijo A.Daujotienė.

Pasveikins ilgaamžius

Kasmet pinigų skiriama ir bendruomeniškumui skatinti, todėl Vietos bendruomenių tarybos, kurios ir sprendžia, kam panaudoti skirtas lėšas, buvo paragintos šiemet daugiau dėmesio skirti senjorams.

„Žinoma, reikia statyti ir vaikų žaidimų aikšteles, tačiau galima numatyti pinigų ir kokiam nors gražiam senjorų renginiui. Pasikartosiu, tačiau jiems labai svarbus yra bendravimas su bendraminčiais, buvimas tarp žmonių, o ne tarp keturių sienų“, – dėstė pašnekovė.

Gražių švenčių suplanuota ir miesto tarybos patvirtintoje programoje. Numatoma sveikinti 100 metų sulaukusius klaipėdiečius, o rudenį Santuokų rūmuose surengti auksines vestuves mininčių klaipėdiečių šventę.

„Visi renginiai ir užsiėmimai yra svarbūs. Tačiau kiekvienas galime prisidėti prie Senjorų metų paminėjimo. Pavyzdžiui, aplankykite savo vienišą kaimyną, dažniau nuvažiuokite pas senelius – visi jie tikrai džiaugsis ir bus laimingi“, – tikino A.Daujotienė.

Kviečia į parodą

Vienas didžiausių renginių, į kurį įsilies senjorai bus kovo 27-29 dienomis Klaipėdoje rengiama paroda „Ekologija ir sveikata“. Joje savo stendą turės ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, kuris ir pristatys įvairias veiklas senjorams. Be to, visos senjorų organizacijos taip pat kviečiamos prisistatyti – skelbti informaciją apie save, savo kontaktus, kad kiti garbaus amžiaus žmonės, kurie nėra jokios draugijos ar klubo nariais, galėtų jais tapti.

„Gal jiems ir trūksta tik informacijos, tai ji ir bus platinama parodoje „Ekologija ir sveikata“. Be to, į tą parodą visi senjorai, kurie priklauso kokioms nors draugijoms ar klubams, bus įleisti nemokamai. Daliai jų bus organizuojamos ekskursijos į atliekų deginimo jėgainę, suteikta galimybė apžiūrėti vandens valymo įrenginius. Žmonės sužinos, kad gyvename gana ekologiškai prižiūrimoje aplinkoje“, – pasakojo A.Daujotienė.

Visus metus Socialinės paramos centras organizuoja garbaus amžiaus žmonių apklausą, ar juos tenkina teikiamos paslaugos, kokių naujų jie pageidautų.

Todėl Senjorų metus vainikuos konferencija „Kaip senjorai jaučiasi Klaipėdoje?“. Joje ir bus pateikti apklausos rezultatai, analizuojama, kaip dar labiau pagerinti senjorų gyvenimo kokybę.

„Senjorams metai dedikuoti todėl, kad į šią visuomenes grupę tikrai reikia atkreipti dėmesį. Ir ne išreikštą finansiškai, o tiesiog žmogiškai. Ir nors Senjorų metai baigsis, tikiu, kad dėmesys jiems išliks. Tada Senjorų metų idėja tikrai bus įgyvendinta“, – įsitikinusi A.Daujotienė.

„Klaipėdos senjorai“

Dienraštis „Klaipėda“ organizuoja visus šiuos metus truksiantį projektą „Klaipėdos senjorai“. Projekto tikslas – skleisti informaciją apie senjorams skirtus renginius, saviraiškos ir saviugdos galimybes uostamiestyje, skatinti jų socialinį aktyvumą.

Specialiame priede „Klaipėdos senjorai“ bus skelbiama senjorams skirtų mėnesio renginių programa.

Šiame priede savotiškai veiks ir „Senjorų tribūna“, kurioje garbaus amžiaus žmonės galės dalytis savo mintimis, pastebėjimais, nusiskundimais. Laiškus galima siųsti arba atnešti į "Klaipėdos" redakciją („K centras“, Naujojo Sodo g. 1A) arba paskambinti telefonu (8 46) 39 77 28.

„Klaipėdos senjorų“ priede bus skelbiamos ir įvairios akcijos, pasiūlymai, kuponai, kuriuos išsikirpę senjorai gaus išskirtines sąlygas įsigyti prekių ar paslaugų.

Kraštas, turtingas ir savo žmonėmis, jų talentais, ir kultūra – toks yra Kretingos rajonas. „Pas mus tvyro ramybės, dvasingumo, ir gamtos teikiamų malonumų aura. Geresnės vietos, kur visa tai galima pajusti, tikrai nerasite“, – patikino Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.

600 kultūros paveldo objektų

Tarp Klaipėdos ir Palangos įsikūręs Kretingos rajonas yra užėmęs dėkingą geografinė padėtį.

„Galima sakyti, kad ši geografinė padėtis lemia, jog Kretingos rajone yra mažiausias nedarbo lygis tarp visų šalies savivaldybių. Jei kretingiškiai neranda darbo savo krašte, įsidarbina Klaipėdoje ar Palangoje. Kita vertus, kretingiškiai yra ir labai verslūs žmonės, sugalvojantys įvairiausių užsiėmimų, iš kurių galima uždirbti. Be to, per Kretingos rajoną driekiasi tranzitiniai keliai į Palangą ir Klaipėdą, todėl džiaugiamės, kad jais važiuodami turistai sustoja apsižvalgyti ir mūsų krašte“, – kalbėjo J.Mažeika.

Turistams, anot jo, Kretingos rajone tikrai yra ką pamatyti, kuo pasigrožėti. Šiame krašte yra tokių unikalių vietų, kokių neįmanoma rasti niekur kitur.

600 – tiek Kretingos rajone priskaičiuojama kultūros paveldo objektų, kurie puošia kraštą, kiekvienas turi įdomią savo atsiradimo istoriją.

Mieste – penki vienuolynai

„Aišku, pačioje Kretingoje mūsų pasididžiavimas yra Kretingos muziejus, tame pačiame pastate esantis Žiemos sodas ir visa buvusio dvaro teritorija. Jame yra trys kaskadiniai tvenkiniai, kurių vieną jau sutvarkėme, pritaikėme miestiečių poilsiui, kad vasarą jie galėtų mėgautis maudynėmis. Kiti du dar laukia savo eilės“, – pasakojo J.Mažeika.

Kretinga unikali ir tuo, kad mieste yra net penki vienuolynai. Žymiausias jų – brolių pranciškonų.

„Vienuoliai Kretingoje įsikūrė 1609 metais, visą laiką gyveno, kol sovietmečiu turėjo palikti mūsų kraštą. Tačiau 1989 metais jie grįžo ir nuo tada Kretinga tarsi vėl atgavo savo tikrąjį veidą. Broliai pranciškonai yra neatsiejama Kretingos dalis, jie turi sugebėjimų suburti bendruomenę, ją pakylėti į aukštesnį lygmenį, įkvėpti dvasingumą. Broliai pranciškonai nuostabiai dirba su jaunimu, todėl jiems ir atidavėme gimnaziją“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės meras.

Puošmena – piliakalniai

J.Mažeika kvietė pasižvalgyti ne tik po Kretingą, bet ir po visą jos rajoną. Jo puošmena – trys piliakalniai, kurie neseniai sutvarkyti, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, laiptai, kad žmonėms būtų patogiau užkopti į kalną, suoliukai ir staliukai. Nuo visų piliakalnių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, visi jie mena istoriją apie žemaičių kovas su priešais.

„Galime pasigirti ir Salantų regioniniu parku, kuriame taip pat apstu įvairių gėrybių. Salantų miestelis taip pat yra Kretingos rajono puošmena. Neseniai sutvarkėme miestelio pagrindinę aikštę, gatvę. Labai tikimės, kad ir gyventojai kosmetiškai paremontuos savo namus. Tiesa, yra viena spręstina problema – apleistas stovi pastatas, kuriame kadaise buvo kepamas gardžiausias Salantų pyragas. Tačiau tikrai rasime būdų, kaip ji restauruoti“, – teigė J.Mažeika.

Priminimas apie pagonybę

Anot pašnekovo, Kretingos rajone į kurią pusę bevažiuotum, visur galima rasti, ką apžiūrėti, ką pamatyti, kas praturtins žinias apie Kretingos kraštą ir Lietuvą.

„Pavyzdžiui, Darbėnai taip pat yra unikalus miestelis, o netoli jo įkurtas japoniškas sodas, kuris yra tarsi priminimas, jog lietuviai buvo pagonys. Tiesa, labai norime sutvarkyti kelią, vedantį į tą japonišką sodą, Dabar ten yra žvyrkelis, o kai kelias bus geras, tikiu, jog turistų bus dar daugiau, nes šis sodas – unikalus visomis prasmėmis“, – dėstė J.Mažeika.

Dar vienas išskirtinis objektas Kretingos rajone – Baltų mitologijos parkas. Jame puoselėjamos senosios baltų kultūros vertybės, skatinamas patriotiškumas. Tai – vieta, kur galima prisiliesti prie savo ištakų.

„Šiame parke nuostabu ne tik pasivaikščioti, bet puiku ir tai, kad jis praturtina žmones tiek žiniomis, tiek įkvėpimu“, – teigė Kretingos rajono meras.

Statys baseiną

Paklaustas, apie ateities planus, objektus, kurie per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti Kretingos rajone, J.Mažeika tvirtino, kad vandens parkų savivaldybė tikrai nestatys.

„Juk netoli vadinamojo HBH kaimo turėtų pradėti veikti tikras atostogų miestelis, su visomis sveikatingo procedūromis. Todėl mes, savivaldybė, rūpinsimės savo bendruomenės poreikiais. Strateginiame plane numatyta, jog galiausiai turime pabaigti statyti Kretingos viešąją biblioteką, kurioje pradės veikti jaunimo centras. Antra užduotis – sporto komplekso prie centrinio Kretingos stadiono statybos. Tame sporto komplekse turėtų būti sporto salė ir sėdimomis vietomis žiūrovams, o kitoje pastato pusėje – keturių 25 m ilgio takelių baseinas. Tikiu, kad artimiausiais metais šiuos tikslus pavyks realizuoti“, – neabejojo J.Mažeika.

Kretingos rajoną jis vadino sėkmingu kraštu. Tos sėkmės faktoriai – dvasingumas, sklindantis brolių pranciškonų, žmonių verslumas, draugiškumas ir bendruomeniškumas, įvairios privačios iniciatyvos, kurios tampa lankytinais objektais.

„Kretingos rajono sėkmės formulė yra ramybė, dvasingumas ir gamtos prieglobstis“, – reziumavo J.Mažeika.

Istorija

Kretinga – sena pajūrio žemių vietovė, kurioje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. 1253 metais Livonijos ordino dokumentuose pirmąkart paminėta Kretingos pilis, nuo 1566 metų žinomas Kretingos kaimas ir dvaras, o nuo 1609 metų – Karolštato arba Kretingos miestas.

Dvaro savininko, žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu Kretingos kaimas 1602-1607 metais tapo miesteliu, svarbiu užsienio prekybos su Prūsija centru. Jame jau buvo turgavietė, kaimo kapinėse stovėjo medinė katalikų bažnyčia, kurią globojo vienuoliai bernardinai (pranciškonai observantai).

Siekdamas pagyvinti prekybinį ir ūkinį Kretingos valsčiaus gyvenimą, šalia Kretingos dvaro ir miestelio, kitame Akmenos upės krante Jonas Karolis Chodkevičius įkūrė miestą, kurį pavadino savo vardu Karolštatu (vokiškai Karolstadt – Karolio miestas). Mieste apsigyventi panorusiems piliečiams 1609 metų sausio 23 dieną išdavė privilegiją, suteikiančią Magdeburgo teises ir įvairias verslo lengvatas. Šalia miesto 1605-1617 metais pastatė bernardinų vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblį.

Įkurdindamas Karolštato miestą, Jonas Karolis Chodkevičius siekė priartinti Lietuvos pajūrio regioną prie europietiškos Vakarų civilizacijos laimėjimų, išmokyti žemdirbius žemaičius amatų ir prekybos verslo paslapčių, paspartinti ūkio raidą ir pažangą, formuoti naujas visuomenės bendravimo tradicijas, pagrįstas savivalda.

Miestą planavo matininkai Adomas Dirma, Jonas Mališevskis, Motiejus Gaiževskis, Adomas Škliarskis. Pagal jų projektą buvo išmatuota didžiulė kvadratinė turgaus aikštė, gyvenamieji miesto kvartalai, kurie buvo suskirstyti į sklypus, ir nutiestos gatvės.

Jonui Karoliui Chodkevičiui mirus, jo valdas 1621 metais paveldėjo vienintelė duktė Ona Scholastika, kuri savo turtus užrašė vyrui, LDK maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai. Tokiu būdu Kretinga tapo didžiulių Sapiegų giminės valdų dalimi.

XVII amžiuje Kretinga pateko į žemėlapius.

Lietuvą prijungus prie Rusijos, miestų savivaldos teisės buvo paliktos tik didiesiems miestams. Tokiu būdu Karolštatas neteko Magdeburgo teisių ir tapo paprastu didžiulės Rusijos imperijos miesteliu. Nebevartojamas daugiau ir Karolštato vardas. Miestelis, kaip ir šalia buvęs kaimas, oficialiai pradėtas vadinti tik Kretingos vardu.