Galima girtis, bet...

Plika statistika išties įspūdinga – nuo gegužės, kada LSDP pirmininke išrinkta Vilija Blinkevičiūtė, socialdemokratais beveik visuose gyventojų tyrimuose sakosi tikintys vis daugiau ir daugiau šalies piliečių. Ir todėl europarlamentarės bravūra nevisiškai tuščia, ji, bent formaliai, turi teisę savo "Facebook" paskyroje girtis, kad LSDP tapo "neabejotina politinių partijų lydere".

Tiesa, galima priminti, kad 2016 m., laukiant eilinių rinkimų į Seimą, tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai buvo išties įspūdingi. Anų metų pradžioje Vyriausybe sakėsi pasitikintys daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – 51 proc. Sociologai tuomet fiksavo, kad per 20 metų – nuo 1996 m. sausio – tai pats geriausias Vyriausybės vertinimas. Panašiai teigiamai gyventojai Vyriausybę vertino tik 1998 m. sausį (tada pasitikėjo 49 proc.) ir 2015 m. balandį (50 proc.).

Kartu galima priminti ir 2020-uosius, kai Gintauto Palucko vedamiems socialdemokratams buvo iš anksto garantuojama vieta valdančiojoje koalicijoje. Neva užtenka nedaryti staigių judesių, radikalių klaidų ir žmonės juos savaime išstums į pagrindinę vietą Seime. Prieš pat rinkimus tuometis partijos pirmininkas viešai skelbė: "Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė." Kuo tokia pozicija virto jau po pirmo Seimo rinkimų turo – puikiai prisimename visi.

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas?

Idėjų badas

Dabartinis socialdemokratų reitingas yra dėsningas ir rodo dideles kairės partijų perspektyvas, jeigu būtų dirbama nuosekliai ir kryptingai. Tą, matyt, norėtų fiksuoti ir dabartinė partijos lyderė, kuri viešai skelbia, kad "reitingai pakilo, nes kairiosios idėjos atitinka daugelio žmonių lūkesčius".

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas? Kur kairės politikų siūlymai mažinti šildymo sąskaitas? Kur sveikatos apsaugos reformos vizija? Kur naujų darbo vietų kūrimo regionuose programa? Ar bent realūs (o ne lozunginiai) siūlymai, kaip skatinti rizikos grupės piliečius aktyviau skiepytis? Ką jau kalbėti apie esminius kairės politikos klausimus – socialinę apsaugą, rūpinimąsi silpnaisiais, mažumomis, LGBT ir pan.

Priešingai, štai visai neseniai vykusio "Kaunas Pride" proga socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius pareiškė, kad LGBT tik dirbtinai priešina visuomenę! Visa tai tik signalizuoja, kad kairės politikų žodžiai šiandien yra tuščias muilo burbulas ir situaciją išnaudojantis populizmas, o ne pagrįsti siūlymai ar realūs sprendimai.

Saugus oponavimas socialdemokratams leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. (G. Bartuškos nuotr.)

Trumpalaikis burbulas

Taip, toks saugus oponavimas leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. Analizuojant "Vilmorus" tyrimų duomenis akivaizdu, kad LSDP reitingai kilo iš esmės tik dėl dviejų pagrindinių konkurentų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Nuo balandžio TS-LKD reitingas smukęs 4,1, LVŽS net 5 proc. O LSDP pakilo 10,9 procentinio punkto – t.y. apvalgytos dvi pagrindinės konkurentės, o dar pora punktų perimta iš Laisvės ir kitų smulkiųjų partijų.

Tačiau būtent idėjų ir iniciatyvų badas rodo, kad šie pokyčiai netvarūs. LVŽS krytį lėmė Sauliaus Skvernelio grupės pasitraukimas. TS-LKD reitinguose matome dvigubos krizės valdymo padarinius. Pirmieji jau bruzda ir, sukūrę savo partiją, iš socialdemokratų iš karto susigrąžins savo 5–10 proc. rėmėjų. O konservatoriai į 2023-iųjų savivaldybių rinkimus (būtent jie yra pirmasis atskaitos taškas partijoms pasilyginti) ateis geriau ar blogiau, tačiau suvaldę abi krizes. Ir galės tuo pagrįstai girtis.

Dar didesnė klaida būtų pamiršti, kad kairės rinkėjų plotuose nuolat medžioja ir "darbiečiai", "tvarkiečiai" bei kitos populizmo nevengiančios partijos. Todėl per rinkimus jos tikrai gadins kraują stambiosioms kairės partijoms. Šiame kare socialdemokratams, deja, vėl gresia ta pati liūdna 2016-ųjų A.Butkevičiaus ir 2020-ųjų G.Palucko drama. Blogiausia, kad nuo to pralaimime mes visi – kairės pasaulėžiūros piliečiai.

Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės, kad referendumas būtų organizuojamas tik dalyje Lietuvos teritorijos ir jame galėtų dalyvauti tik dalis šalies gyventojų. Tai didelis referendumų organizavimo trūkumas, nes vietos savivaldybių lygiu dažnai priimami labai svarbūs ir reikšmingi sprendimai, tačiau tik referendumas pagal formą yra pakankamą teisinę galią turintis veiksmas, į kurį neatsižvelgti politikai tiesiog negali.

Oponentai dažnai moja į Vietos savivaldos įstatymą ir jo 40–47 straipsnius, kuriuose nustatyta tvarka, kaip vietos savivaldybės teritorijoje ar net mažesnėje jos dalyje gali būti organizuojama vietos gyventojų apklausa.

Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti.

Nors išoriškai tokios vietos gyventojų apklausos ir turi panašumų su visos valstybės mastu organizuojamais referendumais, tačiau yra ir vienas esminis skirtumas – tokios apklausos rezultatai sprendimus priimančiai savivaldybei visada yra tik patariamojo pobūdžio. Kai, pavyzdžiui, privalomųjų referendumų rezultatai jau negali būti keičiami ar nevykdomi.

Gyvename XXI a. ir Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. Į miesto gyvenimą privalome sugrąžinti visus kauniečius – jaunimą, senjorus, neįgalius asmenis. Jų patirtis, noras būti kartu ir dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek ir bendruomenėse. Tam būtini ne tik specialūs laipteliai vežimėliams į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, kad tie laipteliai ir įsiklausymas taptų pagrindine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi.

Svarbu: Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. / Evaldo Šemioto nuotr.

Todėl turime pradėti ruoštis ir reguliariai (pavyzdžiui, bent kartą per metus) organizuoti visuotinę miesto gyventojų apklausą-referendumą. Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti, kad tokiems miesto gyventojų sprendimams būtų suteikta ne tik patariamoji, bet ir privalomai vykdytinų sprendimų galia. Galime remtis referendumo įstatymo kriterijais ar juos pritaikyti atskirai Kauno miesto situacijai, tačiau turi būti aiškiai numatyta tvarka, kada ir kaip tokiai visuotinei apklausai galėtų būti formuluojami klausimai.

Šveicarijos pavyzdžiu galėtume turėti reguliarią kasmetinę (ar net dažnesnę) miesto demokratijos šventę, kai patys miestiečiai spręstų – kam turime skirti pinigus, kokius naujus objektus (stadioną, ligoninę ar darželius) finansuoti, kas turėtų užimti svarbiausias miesto gyvenimo reguliuojančias vietas ir galybę kitų daugeliui miestiečių svarbių klausimų.

Nuo ko galima būtų pradėti? Koks klausimas aktualus daugeliui Kauno gyventojų? Manau, kad kasdien vienu ritmu gyvenančių Kauno miesto ir rajono sujungimas būtų idealus klausimas pirmai tokiai apklausai. O išbandę ir pamėgę – sustoti jau nebegalėsime, ar ne?

Tačiau šią savaitę paaiškėjo, kad žiedas tebuvo įvairių remontų pradžia. Kažkas nusprendė dar labiau patampyti kauniečių, ir ne tik vairuotojų, nervus: "Kauno energija" užsimojo Kovo 11-osios gatvėje, kur įsikūręs pagrindinis Kauno vakcinavimo centras, pakeisti vamzdynus. Ir tai padaryta prasidėjus masinei vakcinacijai, kai į šį centrą kasdien traukia tūkstančiai kauniečių. Dabar daugelis jų patirs įvairiausių nepatogumų, norėdami nusigauti pasiskiepyti.

Ir štai čia jau kyla įtarimų, kad savivaldybės valdininkų galvose – ne kas planuojant darbus. Nesuvokiama, kad iki šiol neatidaryta P.Kalpoko gatvė, kuri sutrumpintų vairuotojams kelią, kai uždarytas Kauno pilies žiedas. Pikti liežuviai mala, kad P.Kalpoko gatvės remontas užstrigo, nes "Kauno vandenys" "pamiršo" laiku paskelbti konkursą vamzdynui pakeisti.

"Kaunas tvarkosi" – puikus šūkis ir darbai turi tęstis, tačiau ne bet kaip.

Tai ne vienintelis pavyzdys. Planuojant miesto gatvių remontą, spragų apstu. Nemaža dalis neseniai suremontuotų gatvių vėl rausiamos ir tvarkomi požeminiai tinklai. Kitose, pavyzdžiui V.Putvinskio gatvėje, jau atsirado įdubų, tad artimiausiu metu ir čia prireiks kelininkų.

Ne vienam vairuotojui kliūva atliktų darbų kokybė. Tie patys elementarūs vadinamieji šuliniai į asfaltą tinkamai neįleisti, tad ir dardi neseniai suremontuota gatve, lyg būtų gūdus sovietmetis.

Jau nekalbu apie pačią darbų kultūrą, kai pėstiesiems nepaliekama normaliai įrengto praėjimo takelio. Žmonės kaip kaime priversti pėdinti per purvą, o juk nesunku pakloti specialius guminius takelius.

Pasižvalgę po pagrindines remontuojamas gatves, statomą tiltą, stadioną ir kt., bene visur pamatysite užrašą "Autokausta". Atrodo, lyg konkurentų nebūtų. Ši bendrovė tarsi uzurpavusi visą Kauną ir į miestiečių pastabas jai nusišvilpti.

Akivaizdu, kad Kaunas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitė. Jau pamiršome, ką reiškia duobėtos pagrindinės transporto arterijos. Pritariu ir tam, kad remontai ir statybos  negali sustoti, tačiau viską reikia daryti pasitelkiant strateginį planavimą, jog kauniečiai patirtų maksimaliai mažai nepatogumų. Deja, dabar susidaro įspūdis, kad skubama kuo greičiau ir kuo daugiau užsakymų atiduoti vienai bendrovei.

"Kaunas tvarkosi" – puikus šūkis ir darbai turi tęstis, tačiau ne bet kaip. Ir galbūt pasitelkiant daugiau bendrovių. Konkurencija visada gerai. Tuomet ir dėl darbų kokybės, ir dėl terminų galima pakovoti.