Čia jis dirba mokyklos krepšinio komandos treneriu ir tarp kitų vaikų oranžinio kamuolio žaidimo paslapčių jis moko ir savo sūnų.

Jaunuoliams jis perteikia patirtis, kurias sukaupė per karjerą Europoje. Ilgiausiai jis užtruko Kaune, į kurį atvyko 2003 metų pradžioje ir žaidė iki pat 2007 m. pabaigos.

„BasketNews.lt“ kolega Vytautas Mikaitis su Tanoka susitiko JAV, kur buvęs „Žalgirio“ kapitonas pasidalijo praeities istorijomis ir pademonstravo puikią atmintį.

„13 metų. Tai truputį per daug, jie prabėgo per greitai, – prisiminęs, kada paskutinį kartą buvo Lietuvoje, sakė T. Beardas. – Vyksta kasdienis gyvenimas, vaikai auga, staiga pasižiūri, kad jau esi senas, plaukai nebeauga. Toks gyvenimas.“

T. Beardas į Kauną atvyko po spalvingos karjeros Europoje, kur rungtyniavo nuo Madrido „Real“ ir Badalonos „Joventut“, iki Rostovo „Lokomotiv“ komandos. Būtent iš pastarojo Rusijos miesto T. Beardas 2002-2003 m. sezono viduryje atvyko į Kauną.

„Tuo metu karjeroje buvau tokioje stadijoje, kur norėjau gerai jaustis ir aikštėje, ir už jos ribų. Turėjau puikius komandos draugus. Treneriai, nors su jais kartais ir suremdavome kaktas, bet tai buvo dėl mūsų kovingumo. Tai buvo tokia pozityvi patirtis, kad aš tiesiog nenorėjau išvykti.

Kai tik atvykau į Kauną, mano tikslas buvo padėti atstatyti čempionišką komandą. To nepasiekiau, todėl norėjau tęsti, kol pasieksiu“, – pridėjo T. Beardas.

Jis puikiai prisimena, kad atvykus į Kauną apsiprasti padėjo Edas Cota, Kornelis Davidas ir Mindaugas Timinskas.

Jau T. Beardo pirmaisiais metais Kaune „Žalgiris“ susigrąžino LKL čempionų titulą, o kitą sezoną buvo arčiausiai Eurolygos titulo. Tuomet jo ir Arvydo Sabonio vedama komanda tik per nelaimingų sutapimų virtinę nepateko į finalo ketvertą, o T. Beardas šį mačą puikiai mena iki šiol.

„Buvome labai arti. Labai arti, – pasakojo buvęs žalgirietis. – Tai buvo skausminga naktis, niekada jos nepamiršiu. Sabas žaidė sau įprastu, Eurolygos MVP, lygiu. Ir iš esmės jis mus tempė ant savo pečių. Mums trūko labai nedaug, buvome labai arti. Tiesiog nepasisekė. Tai – kaip košmaras. Kartais ir dabar pabundu ir…“

Paklaustas ar kaltina kažką dėl tokios apmaudžios priežasties, T. Beardas visų pirma pirštu bedė į save.

„Save. Kaip kovotojas, visada jaučiu, kad galėjau padaryti kažką daugiau. Tai kas nutiko… Galite pasižiūrėti įrašą, bet aš niekada nepamiršiu, kai gyniausi nuo Šaro metimo, jis įšoko į mane, ir įprastai tai būtų nieko, o teisėjai sušvilpė pražangą. Pamenu, kaip Gustas perėmė kamuolį, varžovai prieš jį prasižengė.

Turbūt neturėjau kovoti dėl kamuolio, tačiau buvau pasiruošęs kovoti dėl kamuolio, jeigu jis kartais pramestų. Nutiko viena klaida po kitos ir tai tarsi sniego gniūžtės efektu susidėjo į vieną blogą patirtį. Buvome labai arti ir tik mažos detalės neleido laimėti“, – sakė Tanoka.

„Žalgirį“ jis paliko 2007 m. rudenį, kai po konflikto su treneriu Rimantu Grigu buvo suspenduotas ir daugiau nebežaidė.

Lietuvoje T. Beardas paskutinį kartą buvo 2009 metais, kai Kaune viešėjo su Tartu „Rock“ komanda. Po to sezono jis baigė profesionalo karjerą ir daugiau Europoje nebesilankė. Dabar jis sako norintis vieną dieną į Kauną atsivežti savo vaikus ir parodyti miestą, su kuriuo sieja savo geriausius karjeros metus.

„Man nepatinka keliauti. Keliavau tiek daug, kai buvau jaunas, kad daugiau nebenoru keliauti. Tai tiesiog dėl to, kad esu senas ir užsispyręs. Dar ir turiu vaikus, tai man to nereikia“, – sakė T. Beardas.

Visgi vieną dieną jis tikisi atsivežti vaikus į miestą, kuriame praleido geriausius karjeros metus.

„Vis sakau, kad atvyksiu, tik to nepadarau. Nenoriu 12 valandų praleisti lėktuve. Bet noriu grįžti artimiausiu metu. Noriu pamatyti areną, noriu pamatyti, kaip pasikeitė miestas. Esu tikras, kad dabar Kaunas yra visai kitas miestas. Noriu aplankyti kelias kitas vietas Europoje. Planas yra grįžti į Europą, tik manęs nevilioja galimybė lėktuve praleisti 12 ar 15 valandų“, – kalbėjo T. Beardas.

Iš šalies paskyrimo procesą stebėjęs 34-erių kaunietis pasidžiaugė D. Maskoliūno sėkme bei tikino, jog Kauno „Žalgirio“ asistento atėjimas į rinktinę – geriausias variantas.

„Girdėjau kitų kandidatų pavardes, manau, (D. Maskoliūnas) buvo vienintelis rimčiausias ir nieko nenustebino, kad jis ir tapo tuo treneriu. Kaip ir parodė balsavimas, kiti nelabai ir buvo svarstomi“, – Lietuvos žurnalistams situaciją komentavo D. Maskoliūnas.

J. Mačiulio ir D. Maskoliūno draugystė užsimezgė prieš daugiau nei dešimtmetį, kai abu iš skirtingų pozicijų atstovavo „Žalgiriui“. Puolėjas Kauno klubo garbę gynė 2005-2009 metais, tuo metu D. Maskoliūnas per pirmąjį karjeros etapą šiame klube dirbo 2007-2010 metais.

LKF Vykdomajam komitetui beveik vienbalsiai (13 už, 1 prieš) išrinkus D. Maskoliūną, D. Mačiulis pasveikino naująjį rinktinės strategą, su kuriuo, kaip pripažino krepšininkas, jį sieja itin draugiškas ryšys.

„Kai jis „Žalgiryje“ buvo asistentas prie Rimanto Grigo, tai tikrai mokėjo suburti komandą, buvo daugiau kaip draugas nei kaip treneris. Aišku, dabar viskas pasikeitė, praėjo 10 metų. Bet mes pabendraujame, pasikalbame. Esame draugai ir bendraujame, bet nematau tame problemos, kai ateis laikas dirbti kartu“, – kalbėjo J. Mačiulis.

Lietuvos rinktinė antroje vasario pusėje rinksis į pirmąją treniruočių stovyklą, kurioje rengsis atrankos į 2021 m. Europos čempionatą startui. Tuomet J. Mačiulis bus šviežiai paminėjęs 35-ąjį savo gimtadienį.

Kauniečio teigimu, jeigu pavyks išvengti traumų ir rinktinei jo reikės, krepšininkas visada pasirengęs atvykti ir padėti savo šaliai.

„Nėra, ką žadėti – pakvies ir važiuosiu, nepakvies ir nevažiuosiu, – užtikrintai atsakė Atėnų AEK žaidėjas. – Pas mane yra paprasta kalba, nėra jokių skambino, neskambino, įžeidė, neįžeidė. Reikia ir važiuoji. Čia tik darbas.“

J. Mačiulis kartu su AEK trečiadienį savo aikštėje 74:66 pranoko Burgoso „CB Miraflores“ ir FIBA Čempionų lygoje įsirašė ketvirtąją pergalę per penkis turus. Lietuvis šiame čempionate fiksuoja 8,8 taško, 3,4 atkovoto kamuolio ir 1,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkius per 24 žaidimo minutes.

– Ar jums reikėjo laiko įsivažiavimui po pasaulio čempionato Kinijoje? – žurnalistai paklausė J. Mačiulio.

– Aš dar iš tikrųjų nelabai jaučiuosi atsigavęs. Dabar fiziškai gal jau ateina tas atsigavimas, bet dar vis tiek jaučiasi psichologinis nuovargis, jog nefinišavome taip, kaip norėjome, po to nebuvo poilsio, iš Kinijos atskridau tiesiai čia. Kai pradedi treniruotis bloga gaida, tai užtrunka, kol sugrįžta psichologiniai dalykai atgal.

– Ar kažkuria prasme trūksta Pirėjo „Olympiakos“ komandos Graikijos čempionate?

– Mums tai ne (šypsosi), ypač kai žaidžiame po dvejas rungtynes per savaitę, pakanka to krūvio. Būtų dar viena aukšto lygio komanda, būtų papildomas krūvis, tad jos netrūksta. Kas liečia fanus ir kitus dalykus, tai aišku, kad nėra tos priešpriešos, pagrindinės dvikovos, aplink kurią buvo statoma visa lyga. Tas trūkumas, manau, jaučiasi.

– Ar nekeista, kad Graikijoje taip greitai sumažėjo vienu lietuviu?

– Čia jau jų reikalai. Kiekvienas sprendžia savo reikalus. Mindaugas (Kuzminskas) norėjo daugiau žaisti, toks noras yra kiekvieno žaidėjo. Vieni pasirenka sėdėti ant suolo, kiti – išvažiuoti. Čia – kiekvieno sprendimas, dabar pažiūrėsime, kaip tas sprendimas pasiteisins.

– Galbūt užsuksite penktadienį pažiūrėti „Žalgirio“ rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“?

– Ne, neužsuksiu, nes penktadienį per pietus išskrendame į Salonikus žaisti rungtynių.

– Atėnų AEK sudėtis – ganėtinai solidi. Turbūt ir viltys dedamos ganėtinai nemažos.

– Aišku, kad viltys dedamos tikrai nemažos. Turime žaidėjų, kurie žaidė Eurolygoje, taip pat jaunų krepšininkų, ypač graikų, kurie – perspektyvūs, yra galvojama apie NBA. Turime neblogą mišinį žmonių. Susižaidėme per tuos du mėnesius, nes iš pradžių buvo sunku, turėjome keturis pralaimėjimus iš eilės. Dabar susižaidėme ir, tikėkimės, dar labiau kilsime į viršų.

Klaipėdos „Neptūnas“ buvo arti pergalės Europos taurės „Last 32“ etape Milane prieš „Emporio Armani“. Visgi ketvirtajame kėlinyje sustoję klaipėdiečiai turėjo pripažinti varžovų pranašumą.

Po rungtynių klaipėdiečių vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis išskyrė dvi skirtingas rungtynių puses.

„Žinojome, kur atvažiavome žaisti. „Emporio Armani“ namuose žadžia labai gerai. Žinojome apie jų agresyvią gynybą. Tuo pasinaudoję jie pelnė lengvu taškus. Dėl mūsų klaidų ir neatkovotų kamuolių jie pirmoje rungtynių pusėje pelnė 18 taškų“, – po mačo kalbėjo D. Adomaitis.

Strategas taip pat patikino, kad pirmuosiuose kėliniuose koją kišo pasitikėjimo stoka. Antroje rungtynių pusėje D. Adomaičio auklėtiniai tokių klaidų nebedarė.

„Reikia turėti pasitikėjimo. Gal kažkiek išsigandome jų individualaus spaudimo, su kuriuo antroje mačo dalyje neturėjome jokių bėdų. Reikia tikėti savo jėgomis ir tikėti savo individualiu meistriškumu“, – mintimis dalijosi D. Adomaitis.

Kuomet atrodė, kad „Neptūnas“ dar gali kautis dėl pergalės, „Emporio Armani“ pataikė kelis žudančius tritaškius. Pasak trenerio, tai įvyko dėl disciplinos stokos gynyboje.

„Svarbiausia – laikytis disciplinos. Persivarant kamuolį kiekvienas žaidėjas turi būti sutartoje vietoje. Ketvirtajame kėlinyje padarėme tokias klaidas gynyboje dėl disciplinos ir susikaupimo stokos. Mano žaidėjai nuėjo į pagalbą, kur neturėjo nueiti ir to pasekoje praleidome tris tritaškius“, – apie mačo pabaigą pasakojo D. Adomaitis.

Kitos savaitės antradienį klaipėdiečiai galės revanšuotis italams, nes tarpusavio akistata persikels į „Švyturio“ areną.

Išsamesnis D. Adomaičio komentaras: