Penktadienį tarybos posėdyje bus sprendžiama, ar patvirtinti administracijos direktorių ir vicemerą.  Opozicija ketina prašyti Vyriausybės ir Seimo įvesti Rokiškio rajone tiesioginį valdymą.

Kovo 23-ioji – paskutinė diena, kai Rokiškio savivaldybės taryba turėtų išsirinkti administracijos vadovą ir vicemerą – neišrinkus pagal įstatymą gali būti įvestas tiesioginis valdymas. To siekianti opozicija surinko 15 iš 25 tarybos narių parašus ir ketina kreiptis į vyriausybę bei Seimą dėl tiesioginio valdymo įvedimo, jie nepatenkinti mero darbu.

Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis sako tikintis, kad pavyks rasti bendrą sprendimą.

„Manau, kad susirinksime į posėdį ir diskusijose priimsime bendrą sprendimą, surasime būdą, kaip galima dirbti, kaip priimti mano pasiūlytus pareigūnus, administracijos direktorių bei vicemerą ir nebus jokio tiesioginio valdymo“, – sako meras.

Jei tarybos nariai nesusitars, Rokiškio savivaldybė būtų pirmoji šalyje savivaldybė nepriklausomybės laikotarpiu valdoma tiesiogiai iš sostinės.

Parduotuvių kaimuose savininkai sako, kad sutrumpinus legalų pardavimą norintieji gerti svaigalus perka neteisėtai.

„Norfos“ parduotuvė Panevėžyje nuo balandžio 8 d. pirkėjų sekmadieniais lauks nuo 9 val. ryto iki 16 val. popiet. Darbo laiką sekmadieniais 2-3 valandomis trumpina ir dalis kitų, didesnių „Norfos“ parduotuvių. Pasak „Norfos“ savininko, dirbti trumpiau tenka dėl kelių priežasčių, bet pagrindinė, ypač rajonų parduotuvėse – prekybos alkoholiu apribojimai.

„Sekmadieniais tikrai yra tos valandos, kuriomis parduodamas alkoholis, yra padidėjimas bendros apyvartos, ne tik alkoholio, o tomis valandomis, kuriomis neleidžiama alkoholio pardavinėti, yra nukritimas“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Keliolika parduotuvių Panevėžio rajone valdanti bendrovė „Šilažolė“ sekmadienio darbo laiką 6 parduotuvėse sutrumpino nuo vasario, kai pastebėjo mažėjančius pirkėjų srautus. Žmonių parduotuvės paskutinę savaitės dieną laukia iki 18 val. – dviem valandomis trumpiau nei pernai. Bendrovės vadovės teigimu, pradėjus dirbti trumpiau, įtakos nei pardavimams, nei darbuotojų skaičiui kol kas nėra, bet kaimuose, jos teigimu, atsirado daugiau nelegalių alkoholio pardavėjų.

„Pirkėjai labai įvairiai reaguoja. Dabar aš manau, kad kaimuose, aplamai pas mus iš visų parduotuvių, tai visos yra kaime ir mažuose kaimuose, tai jeigu anksčiau buvo po vieną pardavimo vietą nelegalią, tai dabar jau žmonės žino, kad galima nueiti pas Petriuką ar Marytę ir net iš tų dviejų išsirinkti, pas ką yra pigiau“, – pasakojo UAB „Šilažolė“ vadovė Vida Audickienė.

Didieji prekybininkai kol kas laukia, ką daryti dėl darbo laiko pokyčių. „Maxima“ atstovės teigimu, stebi situaciją, o ar ką keis, svarstys pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui. „Rimi“ analizuoja pirkėjų srautus ir priimti sprendimus planuoja artimiausiu metu.

„Lidl“ sekmadieniais keisti darbo laiko neplanuoja, nes pirkėjų srautas išlieka ir nustojus parduoti alkoholį. Trumpinti darbo laiko neketina ir „Iki“.

Tuo metu „Norfos“ vadovas sako, kad po kurio laiko planuoja dar labiau trumpinti parduotuvių darbo laiką. Bet ne iki tiek, kiek Lenkijoje, kur per mėnesį 2 sekmadienius parduotuvės iš viso nedirba.

„Apie dar didesnį sutrumpinimą, pamąstymų turime. Dar trumpiau dirbti sekmadieniais. Galbūt nuo 10 iki 7 ar 8, čia turiu omenyje visas parduotuves“, – teigė D. Dundulis.

Lenkijoje praėjęs sekmadienis buvo pirmasis iš dviejų per mėnesį, kai nedirbo maisto prekių parduotuvės.

Prieš metus automobilių stovėjimo aikštelės miesto centre būdavo sausakimšos, transporto priemonės stovėdavo visą dieną. Pasak valdžios atstovų, lengviausia išeitis būtų aikšteles  apmokestinti, tačiau nuspręsta, pasinaudojant Kelių eismo taisyklėmis, pirmiausia vairuotojus paauklėti.

„Kadangi mūsų gyventojai nėra tokie turtingi, kaip didžiųjų miestų gyventojai, buvo nutarta įrengti  kelio ženklą, nurodantį dvi valandas stovėjimo laiką, ir į aikšteles atvykę privalo nurodyti laiką, kada paliko“, – pasakojo Ukmergės savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus.

Kai kurie vairuotojai šią naujovę priėmė palankiai, nes dabar aikštelėse laisviau.

„Esu pakeliavęs po pasaulį, tame tarpe ir Vokietijoje, ir kitose Europos šalyse tai yra normalus dalykas prie parduotuvių, prie aikštelių“, – sakė ukmergiškis Arūnas Sereikis.

„Būna, kad čia atvažiuoja ir atsistoja, ir visą dieną nuo ryto iki vakaro stovi mašinos, o taip atvažiavo žmogus, kiek reikia – valanda, dvi – ir išvažiavo“, – kalbėjo Automobilių vairavimo mokyklos „Rigveda“ instruktorius Gintaras Tušas.

Ar vairuotojai paiso kelio ženklų, prižiūri savivaldybės darbuotojai. Per metus apie 900 vairuotojų, nepalikusių informacijos apie atvykimo laiką, kaip to reikalauja kelio ženklas, įspėti. Kai kurie po kelis kartus. Todėl nuspręsta savivaldybės lėšomis nupirkti atvykimo laiką nurodančius laikrodukus ir nuo vasario dalyti nemokamai. Juos reikia pasiimti savivaldybėje.

„Situacija pagerėjo, kadangi atvažiavę  žmonės jau turi kur mašiną pastatyti, tačiau matom, kad yra piktnaudžiavimų. Tai žmonės, kurie tuos pačius mūsų perspėjimus jau pradėjo kolekcionuoti. Kai kurie gavę po 6 perspėjimus ir nenurodo laiko nei laikroduku, nei rašikliu“, – sakė Ukmergės savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas A. Dutkus.

Pasak vedėjo, sukurta pažeidėjų duomenų bazė, ketinama pradėti juos bausti. Pažeidusius pirmą kartą – 15, kitus – nuo 30 iki 90 eurų.

Važinėti Panevėžio gatvėmis – lyg dalyvauti slalomo varžybose – automobilių tyko duobės. Laiku jų nepastebėjus, automobilis gali būti apgadintas.  Savivaldybė, patvirtinusi naują tvarką, žada nuostolius kompensuoti.

Į bėdą pakliuvusiems vairuotojams reikia iš karto kviesti policiją, kad ši užfiksuotų įvykį ir nustatytų, ar išties žala patirta  dėl duobėto kelio. Taip pat reikės pateikti eismo įvykio aprašą, kiek lėšų išleista automobiliui transportuoti ir remontuoti. Nukentėjusiųjų pretenzijas vertins speciali komisija.

„Pateikus dokumentus, teisės skyrius  parengs sprendimo projektą  ir eis į tarybą. Yra nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti. Kai žmogus kreipsis, jam tikrai bus operatyviai atsakyta, ką reikia pateikti, kokia forma“, – naująją tvarką komentuoja Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Jei žala bus didesnė nei 3 tūkst. eurų, dėl kompensacijos spręs savivaldybės taryba. Pasak administracijos direktoriaus, prašymai bus išnagrinėti ir nuostoliai atlyginti per mėnesį.

„Fondas yra [sudarytas] iš valdymo išlaidų. Preliminariai net žinome, kiek tos žalos bus. Tikimės, kad suma sieks iki kelių tūkstančių, bet visada įmanoma perskirstyti ir tuos pinigus atrastume“, – tikina R. Pauža.

Vis dėlto prastas Panevėžio gatves jau seniai keiksnojantys vairuotojai pasigenda naujos tvarkos konkretumo.

„Per kiek laiko atvažiuos policija? Ar galima patraukti mašiną iš vietos? Ar turime nufotografuoti ar kažką kito padaryti? Ar stovėsime viduryje gatvės ir užlaikysime visą susidariusią eilę?“ – svarsto UAB „Ekovairavimas“ instruktorius Jonas Valaitis.

Administracijos vadovas mano, kad daugiausia sulauks prašymų dėl automobilių, nes įrodyti, kad suklupai dėl netvarkingo ar nevalyto šaligatvio bus sudėtingiau.

Tikimasi, kad per trejus metus bus atnaujintos 50 gatvių. Kai kurios jau pernai pradėtos tvarkyti. Tam bus skirta 5 mln. eurų iš miesto biudžeto, kelių priežiūros ir plėtros programos, kitų šaltinių.

Mūsų šalies gamintojai bebaigią pamiršti Rusijos rinką, kasdienybe laiko Vakarų šalis, bet vis dažniau lietuviškas prekes parduoda tolimiesiems kraštams – Pietryčių Azijai, Brazilijai, net Australijai. Lietuvos eksporto tempai neturėtų lėtėti ir artimiausius kelerius metus.

Vokietijos kapitalo puspriekabių gamintoja, septynioliktus metus turinti atstovybę Panevėžyje, jau kelerius metus skaičiuoja augančius pardavimus. Pernai pardavimai ūgtelėjo 2 kartus, šiemet spurtas ne mažesnis. Lietuvos vežėjai linkę atnaujinti naudojamą automobilių parką, atsigavimą rodo ir kelerius metus stagnavusi Rusijos rinka.

„Visą laiką bandome diversifikuoti savo rinkas, ir jei anksčiau mes nemažai gamindavome Rytų rinkoms, tai krizės metu buvo labai aišku, kad reikia atsisukti ir į kitas rinkas. Tai mes ir į Skandinavijos eksportuojame, tačiau lygiai taip pat nesėdėjome rankų sudėję, parodose dalyvavom ir radom partnerius Pietų Afrikoje, Zelandijoje, Australijoje. Dabar kalbame apie Kanados rinką“, – sakė UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Puspriekabių gamintojai – ne vieninteliai atradę naujas rinkas ir ten sutelkę visas pajėgas. Ypač žymų augimą demonstruoja visas pramoninės inžinerijos sektorius – gumos, plastikų, kompiuterinių ir elektronikos bei metalo gaminių eksportuotojai. Čia augimas, priklausomai nuo srities, skaičiuojamas nuo 10 iki 50 proc.

Kiek prasčiau, dėl gamtos sąlygų, sekėsi žemės ūkio produkcijos eksportuotojams, bet sėkmingai metus žada baigti pieno sektorius – augimą daugiausia lėmė 80 proc. išaugęs pieno ir grietinėlės eksportas į Vokietiją ir Lenkiją bei trečdaliu augęs sūrių eksportas į Italiją bei Armėniją.

„Tai būtent aukštos pridėtinės vertės sritys ir tai yra lyderis – inžinerinė pramonė mūsų. Ji augo visus ketvirčius labai sparčiai, ir inžinerinė pramonė nėra taip įtakojama kainų augimo, kaip, pavyzdžiui, pieno pramonė, kuri irgi augo. Bet pieno pramonė augo dėl kainų augimo, aišku ir šiek tiek produkcijos daugiau išvežta. Tai, pavyzdžiui, inžinerinėje pramonėje produkcijos išvežta daugiau“, – pasakojo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

„Pastaruosius keletą metų mes bent jau Vidurio, Rytų Europoje pirmaujame pagal plyno lauko investicijas. Turime didelius skaičius ateinančių investicijų, daugiausia tai yra į gamybą investuotos investicijos. Čia didžiosios įmonės stato gamyklas ir, be abejo, visą produkciją eksportuoja. Mes jau viršijame visus prieškrizinius rekordus eksporto. Kiekiai siekia rekordus ir ta eksporto dalis BVP yra didžiausia istorijoje“, – kalbėjo „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Ekonomistas ne prastesnius mato ir 2018-2019 m., ypač kitų metų pabaigą, kai didžiųjų gamintojų Lietuvoje statomos gamyklos pradės gamybą, kuri laukiama taip pat augins Lietuvos eksportą.

Papilio seniūnas veda pasižiūrėti, kaip atrodo baltarusio iš Gardino nusipirktas butas Skrebiškių kaime. Baltarusis neslėpė, kad jam tereikia pažymos, jog nupirktas būstas – tinkamas gyventi.

„Parodžiau jiems butą, nes jie patys nežinojo, kur yra jų nuosavybė. Jie sakė, kad čia galima gyventi. Nieko panašaus, čia gyventi – netinkamos sąlygos. Paprašiau išnešti šiukšles, jie dar lyg ir žadėjo kažką pasamdyti, vietinį žmogų“, – pasakojo Biržų rajono Papilio seniūnas Renas Čygas.

„Sakė pavardę man ir telefono numerį, davė ir netvarkiau. Nesumokės pinigų ir tiek“, – sakė buto kaimynė.

Vietos gyventojai žino, kad užsieniečiai čia perka butus, tačiau mato tik atvykstančius nekilnojamojo turto agentūrų atstovus.

„Nesam matę išvis, nei vieno. Ukrainietis, tas kur anam name gyvena, tai ten ir langus pasikeitė, žmogus suinteresuotas, poilsiaut atvažiuoja“, – kalbėjo vietinis vyriškis.

„Jie taip  ir sako, kad atvyktų į šalį pasisvečiuot, paturistaut, tokią priežastį nurodo, bet gyventi vargu ar jie čia gyvens. Jeigu gauna vizą, tai vyksta į Šengeną. Ir čia va – privatizuotas yra, bet čia nėra buvę. Paškučių daugiabutyje irgi taip pat, ten jau laužynas, bet vis tiek nupirkta“, – rodė Papilio seniūnas.

Štai čia – užsieniečių pirktas butas Paškučių kaime. Jis net neužrakintas, todėl virtęs landyne.

Sienos apsaugos pareigūnai, paprašyti Biržų ir Pasvalio rajonų seniūnų, nuvyko patikrinti užsieniečių būstų. Per patikrinimą nerasta nė vieno šeimininko.

„Buvo seniūno informacija, tai tiesiog padėjome seniūnui patikrinti tą informaciją – yra ten užsieniečių ar nėra. Nelegalios migracijos atvejų nenustatyta“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Eglė Mazrimienė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė sako, kad turintys šalyje būstą gali mėginti piktnaudžiauti iškvietimais. Tačiau pasak Užsienio reikalų ministerijos, užsieniečiai, atitinkantys sąžiningumo ir patikimumo kriterijus bei turintys nekilnojamojo turto, gali gauti ilgalaikes daugkartines Šengeno vizas.

Didžiausių spūsčių laukiama prie didžiųjų miestų kapinių, tad rekomenduojama pasidomėti ir eismo pasikeitimais.

Visų šventųjų diena šiemet – vidury savaitės, tad nemaža dalis žmonių artimųjų kapus lanko iš anksto. Pasak pareigūnų, keliuose ir prie kapinių eismo srautai savaitgalį ūgtelėjo mažiausiai 50 proc., darbo dienomis kiek nuslūgo, tačiau kapinėse žmonių vis tiek nemažai. Panevėžio rajone artimųjų kapus tvarkantys žmonės sako anksčiau suskubę dėl įvairiausių priežasčių.

Tačiau į kapines susiruošusiems lapkričio 1 d. teks apsišarvuoti kantrybe. Pasak pareigūnų, įprastai šią dieną transporto keliuose padaugėja du, tris kartus. Keliuose padaugės ir vairuotojų retai išriedančių į gatves, suprastėjusiais, kaip matote šioje policijos medžiagoje, įgūdžiais. Sudėtingos ir eismo sąlygos – matomumą mažina lietus, ant viadukų, miškingose vietovėse anksti ryte gali formuotis plikledis, tad patariama keliauti dieną, o tamsiuoju paros metu pėstiesiems nepamiršti atšvaitų.

„Šį kartą didesnį dėmesį ne keliams skirsime, o vietoms prie kapinių, tai – toms vietoms, kur didžiausias transporto priemonių skaičius. Na, ir pirma, ką darysim, stengsimės, kad kuo būtų patogiau privažiuoti prie kapinių. Na, tikrai nekreipsime dėmesio į tai, kad kai kurios transporto priemonės bus pastatytos ne vietoje“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Vykstantys į kapus gyventojai įspėjami pasidomėti savo maršrutu, nes prie kai kurių kapinių, ypač didžiuosiuose miestuose, gali būti ribojamas eismas. Praėjusį savaitgalį žmonių žūčių keliuose pavyko išvengti, tačiau sužeista per 40 eismo dalyvių.

Kad eismo nelaimių nemažėja, rodo ir statistika. Iki spalio pabaigos šalies keliuose įvyko beveik dešimtadaliu daugiau avarijų nei pernai per visus metus, apie dešimtadalį daugiau ir sužeista, žuvo 153 žmonės, 3 daugiau nei 2016 m.