ISPANIJOJE GYVENANTI G. M. VIŠOMIRSKYTĖ: EGZOTINIŲ GYVŪNŲ AUGINIMAS – KAIP PRIKLAUSOMYBĖ

Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko tik kartą gyvenime – dirbti kartu su vienu žinomiausių egzotinių gyvūnų augintojų. Tad dabar žinių apie retus augintinius bagažas sparčiai pildosi.

– Kada jūsų gyvenime atsirado egzotiniai gyvūnai? Nuo ko viskas prasidėjo?

– Dažnai sulaukiu klausimo, iš kur ta meilė gyvūnams. Atsakymo neturiu. Kiek save atsimenu, ji visada buvo. Buvau smalsus vaikas, kuriam rūpėjo kiekvienas vabaliukas, kuris nuolat tyrinėjo ir stebėjosi gamta ir mus supančiu pasauliu. Niekuomet nepamiršiu, kokią nuostabą man kažkada sukėlė žinios apie magiškąją drugelio metamorfozę.

Mokydamasi mokykloje turėjau nuostabią auklėtoją, biologijos mokytoją. Kol kiti bendraamžiai keliaudavo į muziejus ar vykdavo į užsienį, mes, pasiėmę miegmaišius, keliaudavome nuotykių ieškoti gamtoje, mokėmės pažinti lietuvišką gamtą ir gyvūniją, lankiau įvairius gamtininkų būrelius.

Namuose taip pat visuomet turėjome gyvūnų: augau su kačiukais, šuniukais, vėžliukais, žiurkėnais. Pirmas mano pačios įsigytas egzotinis gyvūnas buvo barzdotoji agama. Šį driežą pasirinkau neatsitiktinai. Tai labai socialūs gyvūnai, atpažįstantys augintoją, dažniausiai ramaus ir draugiško būdo – puikus pirmas egzotinis augintinis.

Gamtos tyrinėjimą buvau apleidusi, kai išvažiavau studijuoti į Londoną. Pasirinkau grafinio dizaino ir fotografijos studijas, gyvenau įtemptą didelio miesto gyvenimą, o kai norėdavosi nuo jo atitrūkti – gelbėdavo kelionės. Keliavau daug ir dažnai, laimingiausia jausdavausi ten, kur mane supdavo gamta, nematyti gyvūnai, augalai.

Keliaudama po Meksiką susipažinau su savo būsimu vyru. Grįžę iš kelionės apsigyvenome jo gimtojoje Olandijoje ir gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Mane sužavėjo jo žinios, patirtis ir meilė ropliams. Denizas supažindino mane su egzotiniais gyvūnais, kurie iškart pasirodė savi ir be galo įdomūs.

Kartu leidomės į kelis mėnesius trukusią kelionę po Azijos šalis, daug laiko leidome tyrinėdami džiungles ir jos gyventojus. Grįžusi jau žinojau, kad tai mano kelias ir nebeįsivaizdavau gyvenimo be egzotinių gyvūnų.

Nusprendę apsigyventi Lietuvoje, Klaipėdos priemiestyje, atsivežėme savo barzdotąsias agamas ir pradėjome jas veisti. Taip mūsų namuose egzotinių gyvūnų ėmė sparčiai daugėti. Kažkada mėginau suskaičiuoti namuose plakančias širdutes – jų buvo gerokai virš 100.

Juokaujame, kad tokių gyvūnų auginimas yra kaip priklausomybė – jie visi tokie skirtingi, įsigijus vieną, norisi kito, o pasirinkimas didžiulis.

Lietuvoje nusprendėme išpildyti savo svajonę – tvarkėmės prekybos leidimus ir įrenginėjome specializuotą egzotinių gyvūnų parduotuvę, kurioje laiką galėtų leisti bendraminčiai, auginantys egzotinius gyvūnus, norintys tiesiog pabendrauti, dalytis informacija ir patirtimis. Savo namuose nuolat priimdavome žmones, norinčius iš arti susipažinti su gyvūnais, kuriuos iki tol matė tik dokumentiniuose filmuose. Tačiau svajonės įgyvendinti nespėjome, nes gavome pasiūlymą dirbti kartu su vienu žinomiausių egzotinių gyvūnų augintojų. Tokia galimybė pasitaiko tik kartą gyvenime, todėl nedvejodami išvykome gyventi į saulėtąją Ispaniją.

Poreikiai: norint užtikrinti šių nepaprastų gyvūnų gerovę, labai svarbu suprasti konkrečius kiekvienos rūšies poreikius, užtikrinti tinkamą buveinę ir mitybą. / G. M. Višomirskytės asmeninio archyvo nuotr.

– Kokią vietą jūsų gyvenime užima gyvūnai?

– Svarbiausias dalykas mano gyvenime, žinoma, yra šeima. Auginu dvi nuostabias dukrytes. Tačiau jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be gyvūnų. Jie visuomet buvo neatsiejama mano dalis. Šiuo metu jaučiuosi labai laiminga, kad galiu dirbti su egzotiniais gyvūnais. Kiekvieną dieną galiu išmokti daug naujų dalykų, dalyvauti atrandant naujas rūšis arba veisiant tas, kurioms laukinėje gamtoje gresia išnykimas, dirbti su zoologijos sodais ir pamatyti gyvūnus, kurių niekada nesitikėjau pamatyti. Dirbti tai, kuo nuoširdžiai domiesi, yra tikra gyvenimo dovana.

– Kokių egzotinių gyvūnų yra tekę auginti? Kas buvo įdomiausia, sudėtingiausia?

– Teko auginti įvairiausių egzotinių gyvūnų – nuo mažiausių bestuburių iki didžiųjų varanų. Negalėčiau išskirti vieno įdomiausio – visi jie skirtingi, visi savaip įdomūs. Namuose turiu Afrikos dykumų kampelį, Amazonės džiungles, Madagaskaro magiją, dalelę Azijos gamtos.

Į mūsų namus jie taip pat atkeliauja įvairiausiais būdais. Visuomet važiuojame į didžiausias egzotinių gyvūnų parodas, vykstančias Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje. Tai puikus būdas susipažinti su žmonėmis, taip pat jaučiančiais aistrą šiam neįprastam hobiui, praplėsti akiratį ir įsigyti norimą augintinį.

Į parodas suvažiuoja žmonių ne tik iš įvairiausių Europos šalių, bet ir iš Azijos, Amerikos. Net jei nesu iš anksto suplanavusi, ką noriu įsigyti, vis tiek namo grįžtu su kokiu nors mažu nauju augintiniu – tai gali būti spalvingas gėlinis maldininkas, skorpionas, šimtakojis ar kitas nariuotakojis.

G. M. Višomirskytės asmeninio archyvo nuotr.

– O ką auginate šiuo metu? Kas yra jūsų numylėtiniai?

– Šiuo metu namuose auga didelė kolekcija nariuotakojų, tokių kaip egzotiški vėdarėliai, didieji Afrikos šimtakojai, vabalo heraklio lervos (po maždaug metų turėsiančios virsti įspūdingais, vienais didžiausių pasaulyje vabalų), įvairių rūšių gyvalazdės, afrikiniai vabalai. Auginu ir du leopardinių vėžlių, tris suaugusias iguanas, medlaipių varlių, neseniai išpildyta svajonė ir naujausias augintinis – mossy frog (liet. samaninė varlė).

Sumažinome auginamų gyvūnų skaičių ir daugiausia laiko ir dėmesio skiriame chameleonams – jie yra mano numylėtiniai. Savarankiškai į visas puses judančios akys, neįtikėtinai ilgas liežuvis, čiuptuvus primenančios pėdutės, gebėjimas keisti spalvas – tai unikalus gyvūnas, o auginti jį yra vienas malonumas.

Chameleonus ne tik auginame, bet ir veisiame. Tai labai įdomus, daug žinių ir lėšų reikalaujantis procesas. Kasmet sulaukiame kelių šimtų mažylių, kuriems reikia kasdienės priežiūros. Tai gali tapti iššūkiu norint su šeima išvykti atostogų, todėl džiaugiamės gyvendami Ispanijoje.

Nors daug gyvūnų auginame namuose, užsiimame ir gyvūnų importu ir eksportu iš kitų šalių. Šie gyvūnai gyvena specialiai jiems pritaikytoje patalpoje, kurioje daugybė terariumų, akvariumų, vivariumų. Šie gyvūnai su mumis dažniausiai ilgai neužsibūna, atvykę būna apžiūrimi ir keliauja pas naujus šeimininkus, į zoologijos sodus, egzotinių gyvūnų parduotuves. Vyksta ir įvairios veisimo programos, atvyksta mokslininkai, biologai, herpetologai. Ši patirtis ir pažintys su jais yra neįkainojama. Ateityje planuojame prisijungti prie jų ekspedicijų po Amazonės džiungles, aplankyti Madagaskarą, iš kurio kilę mūsų taip mylimi spalvingieji panteriniai chameleonai.

G. M. Višomirskytės asmeninio archyvo nuotr.

– Ką reikia žinoti norint auginti egzotinius gyvūnus?

– Svarbu į egzotinių augintinių laikymą žiūrėti atsakingai. Norint užtikrinti šių nepaprastų gyvūnų gerovę, labai svarbu suprasti konkrečius kiekvienos rūšies poreikius, užtikrinti tinkamą buveinę ir mitybą. Aš informacijos ieškau įvairiausiais būdais – apie konkrečias rūšis skaitau mokslinius straipsnius, socialiniuose tinkluose seku informatyvias paskyras, laisvu laiku klausausi įvairių tinklalaidžių, nuolat bendrauju su kitais veisėjais, augintojais.

Prieš įsigyjant naują gyvūną visų pirma domiuosi vieta, iš kurios jis kilęs natūralioje gamtoje, – koks ten klimatas, kokie ten auga augalai, kokį maistą jis ten gali susimedžioti, nes labai svarbu visa tai kuo tiksliau atkartoti ir terariume.

Apie bet kurį gyvūną reikia susirinkti kaip įmanoma daugiau informacijos. Egzotiniams gyvūnams gali prireikti specialių dietų, temperatūros ir drėgmės kontrolės, specializuotų terariumų, aptvarų. Išsamios žinios apie planuojamas laikyti rūšis yra būtinos tinkamai priežiūrai ir norint užtikrinti ilgą, sveiką ir laimingą gyvūno gyvenimą.

Kažkada mėginau suskaičiuoti namuose plakančias širdutes – jų buvo gerokai virš 100.

Net ir patyrusiems augintojams tenka susidurti su įvairiais iššūkiais – nuo atostogų planavimo iki nestandartinės mitybos. Neseniai į mūsų globą pateko gyvatė, mintanti tik kitomis gyvatėmis. Prie tokios dietos ji buvo pratusi ir kitokio maisto atsisakydavo. Tad teko šaldytas peles (skirtas specialiai gyvatėms maitinti) sukti į gyvatės išnarą ir taip maitinti alkaną augintinį.

Daugumos problemų, o ypač susijusių su gyvūno sveikata, galima išvengti tinkamai įrengus terariumą ir bent kartą per metus lankius pas egzotinių gyvūnų veterinarą profilaktiškai patikrinti.

Lietuvoje egzotiniai augintiniai nėra retenybė, tačiau tinkamos informacijos apie jų auginimą lietuvių kalba nėra daug. Situacija gerėja, atsiranda vis daugiau žmonių, kaupiančių žinias, patirtį ir tuo besidalijančių su kitais augintojais. Džiugina ir mano moderuojama feisbuko grupė „Egzotiniai gyvūnai“, subūrusi daugumą egzotinių gyvūnų auginimo entuziastų. Čia žmonės vis dažniau dalijasi informacija apie savo neįprastus augintinius.

Tačiau nors internete ir galima rasti informacijos apie daugumą konkrečių rūšių, ta informacija gali būti netiksli, pasenusi, todėl privaloma domėtis, skaityti ir iškilus klausimų ar neaiškumų ieškoti atsakymų. Perskaičius vieną informacijos šaltinį staiga netampama ekspertu, o neturint reikiamu žinių, neįmanoma užtikrinti egzotinio gyvūno gerovės.

Aš pati kiekvieną dieną sulaukiu žinučių su klausimais. Stengiuosi visiems atsakyti, padėti, suteikti kuo daugiau pagrįstos informacijos. Jei atsakymo nežinau, susisiekiu su tos srities ekspertais. Taip ir padedu augintojui, ir gilinu savo žinias.

G. M. Višomirskytės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar šis pomėgis nepavojingas? Juk egzotinis gyvūnas – ne meili katytė ar atsidavęs šuniukas.

– Mano namuose gyvenantys gyvūnai nėra pavojingi gyvybei, tačiau visi gyvūnai, turintys burną, gali įkąsti. Kai kurie egzotiniai gyvūnai nemėgsta būti imami ant rankų, triukšmo ar nepažįstamų žmonių, o suerzinus gyvūną, kyla įkandimų, įbrėžimų, mėlynių rizika. Dažnai to galima išvengti tiesiog palikus jį ramybėje.

Pavyzdžiui, tarantulai kąs tik tada, kai patys jaus grėsmę. Paprastai jie parodo daug įspėjamųjų ženklų ir įkanda tik tuo atveju, jei nemato galimybės pabėgti ar išvengti konflikto. Siekdamos apsisaugoti, kai kurios rūšys turi įvairių gynybos mechanizmų, tokių kaip spygliai, skystos išskyros, alergizuojantys plaukeliai, nuodai ir kt.

Ne visi jie pavojingi, bet neįmanoma jais ir nesistebėti. Trumparagis driežas (angl. Short-horned lizard), norėdamas pabėgti nuo plėšrūnų, iš akių purškia kraują. Kai kurie gyvūnai savo forma ir spalvomis panašūs į džiūvančius lapus, medžio kamieną ar šakeles, taip tobulai susilieja su savo aplinka.

G. M. Višomirskytės asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių klaidų dažniausiai daro žmonės, sugalvoję įsigyti kokį nors egzotinį gyvūną?

– Egzotinių augintinių laikymas tinka ne visiems. Nors žmonės tokiais gyvūnais žavisi, prieš nusprendžiant įsileisti jų, svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą, situaciją ir finansines, laiko galimybes.

Egzotiniai augintiniai dažnai turi specialių poreikių, dėl kurių jų priežiūra gali būti sudėtingesnė nei tradicinių augintinių. Pavyzdžiui, driežams dažnai reikia specialių šildymo ir šviesos lempų, specialaus klimato, o daugumos dietą sudaro gyvi vabzdžiai.

Informacijos stoka yra didžiausia problema, galinti atsieiti brangiomis gydymo išlaidomis arba net gyvūno mirtimi. Klaida yra ir pasitikėti tik vienu informacijos šaltiniu. Deja, ne visi pardavėjai nusimano apie parduodamus gyvūnus ir tinkamas jų laikymo sąlygas – taip neturėtų būti, tačiau tokia realybė.

Taip pat yra be galo svarbu niekuomet nenustoti domėtis, negalima manyti, kad jau viską žinau. Naujos technologijos, nauja informacija, moksliniai tyrimai – labai svarbu neatsilikti.

Domestikuotų gyvūnų mitybos ir sveikatos priežiūra yra labai pažengusi, o apie daugumą egzotinių augintinių, nors yra padaryta daug pažangos, mes vis tiek vis dar mokomės.