LIETUVOJE PASIGESTA BALTŲJŲ GANDRŲ: KUR JIE DINGO?

Nors iki oficialios gandrų išskridimo dienos – šv. Baltramiejaus, minimos rugpjūčio 24 – ąją, dar liko šiek tiek laiko, įvairiose Lietuvos vietose besilankantys žmonės sako pastebintys šių paukščių stygių jau kurį laiką.

„Praėjusį savaitgalį važiuodamas mačiau pievoje vaikštant būrį baltųjų gandrų. Jų ten buvo maždaug trys šimtai“, – pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Julius Morkūnas, pridurdamas, jog rugpjūčio 24 dieną į šiltuosius kraštus išskrenda paskutiniai baltieji gandrai, o pirmieji iš jų šalį palieka jau rugpjūčio viduryje.

Lietuvoje nuo pavasario vieši įvairiausių tipų šios rūšies paukščiai – vieni iš jų peri, kiti – neperi, o dar vieni maitina savo jauniklius. Pirmiausiai, pasak specialisto, išskrenda nesėkmingai perėję arba gandriukų neturintys suaugę paukščiai. Tačiau esą būna ir tokių atvejų, kai pavasarėjant gerokai anksčiau į Lietuvą perėti grįžę baltieji gandrai, jauniklius užaugina anksčiau, todėl gerokai anksčiau ir išskrenda ten, kur šilta.

„Didžioji dalis baltųjų gandrų mūsų šalyje peri Tauragės, Šilutės, Šilalės, Jurbarko rajonuose. Šie paukščiai rečiau sutinkami Kaune, Kėdainiuose – vietose, kuriose intensyvus žemės ūkis ir vyrauja kviečiai, javai, cukriniai runkeliai. Čia jiems sunku susirasti maisto“, – aiškino J. Morkūnas.

Šios rūšies paukščiams svarbi kraštovaizdžio įvairovė – paplitusi galvijininkystė, natūralių pievų gausa, upeliai, pelkės, nes gandrai minta vabzdžiais bei bestuburiais organizmais, o surasti jų minėto pobūdžio aplinkoje tikimybė yra didesnė nei ten, kur, pavyzdžiui, veši įvairiais priedais purškiami javai. Todėl vietose, kurios stokoja išvardytų pastarųjų ypatybių, gandrų populiacija būna mažesnė 5-6 kartus.

Pasak ornitologo, baltieji gandrai žiemoti išskrenda į Šiaurės Afriką – Čadą, Sudaną, o kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afriką. Didžioji dalis šių paukščių į Lietuvą ir kaimynines šalis – Lenkiją, Vokietiją parskrenda kovo 25-ąją, o kiti – praėjus savaitei nuo pastarosios datos.