Šveicarijoje netrukus ištirps šimtmečius vieną kalnų perėją dengęs ledas | kl.lt

ŠVEICARIJOJE NETRUKUS IŠTIRPS ŠIMTMEČIUS VIENĄ KALNŲ PERĖJĄ DENGĘS LEDAS

Storas ledo sluoksnis, šimtmečius dengęs vieną kalnų perėją Šveicarijoje, per kelias ateinančias savaites visiškai ištirps, ketvirtadienį paskelbė vietos slidinėjimo kurortas.

Po sausos žiemos Europą varginančios karščio bangos turi katastrofiškų pasekmių Alpių ledynams, ir jie ypač greit tirpsta.

Perėja tarp Raudonosios uolos ir Tsanflerono ledynų ledu buvo padengta bent jau nuo romėnų laikų. Tačiau abiem ledynams traukiantis, pradeda matytis plikos uolos, o netrukus ledo čia išvis neliks.

„Perėja po kelių savaičių bus visiškai plika“, – sakoma slidinėjimo kurorto „Glacier 3000“ pranešime.

Nors 2012 metais ledo storis šioje perėjoje buvo maždaug 15 m, „iki rugsėjo pabaigos“ jo visiškai neliks.

Šimtmečius nematyta žemė

Minima vieta yra 2,8 tūkst. m aukštyje, „Glacier 3000“ slidinėjimo teritorijoje, ir žymi sieną tarp vakarinių Vo ir Valė kantonų.

Slidinėtojai galėdavo čiuožti nuo vieno ledyno ant kito, bet dabar tarp jų atsirado uolų ruožas.

„Niekas ant jų nebuvo žengęs daugiau kaip 2 tūkst. metų; tai labai jaudina“, – sakė „Glacier 3000“ vadovas Bernhardas Tschannenas (Bernhardas Čanenas).

Raudonosios uolos ledynas per ateinančius 10–15 metų tikriausiai virs ežeru. Jis turėtų būti apie 10 m gylio, jame turėtų būti 250 tūkst. kub. m vandens.

Slidinėjimo kurortas aiškinasi, kaip prisitaikyti prie naujos tikrovės, jei žmonės negalės slidinėti tarp dviejų ledynų.

„Planuojame ateinančiais metais atnaujinti objektus šiame rajone, o viena mintis būtų pakeisti dabartinio keltuvo kryptį, kad būtų galima tiesiau pasiekti Tsanflerono ledyną“, – sakė B. Tschannenas.

Tsanflerono ledynas šalia perėjos kai kur buvo uždengtas nuo Saulės.

Berno universiteto glaciologas Mauro Fischeris (Mauras Fišeris) sakė, kad ledynų storis regione šiemet sumažės vidutiniškai triskart daugiau, palyginti su pastarosiomis dešimčia vasarų.

Pasimatė žmonių griaučių

Ledynams tirpstant, mažėja jų stabilumas ir tinkamumas žiemos sportui bei žygiams, be to, į paviršių gali iškilti daug metų ar net dešimtmečių po ledu išgulėjusių dalykų.

Per pastarąsias dvi savaites ant ledynų Valė kantone buvo rasti dviejų žmonių griaučiai.

Šiuo metu bandoma identifikuoti palaikus. Kaip pranešė Šveicarijos naujienų agentūra ATS, Valė policija turi maždaug 300 žmonių, dingusių nuo 1925 metų, sąrašą.

2017 metų liepą ant Tsanflerono ledyno buvo rasti 1942-aisiais dingusios poros palaikai.

1926 metais mirusių trijų brolių kaulai ant Alečo ledyno rasti 2012-ųjų birželį.

Praėjusią savaitę ant Alečo ledyno rastos 1968-aisiais sudužusio lėktuvo nuolaužos. Po katastrofos buvo paimti trijų lėktuvu skridusių žmonių palaikai, bet nuolaužos liko.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

NBA

Nu ir gerai kanų uošos turės ko ėsti

GEOFIZIKAS PROISTORIKAS inž, ROMUALDAS ZUBINAS

Laikas mokslininkams ir alpinistams, žinoti, kad Šiame TŪKSTANTMETYJE, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, SAULĖ DAROSI ir ATEITYJE DARYSIS, VIS KAITRESNĖ! TAD IR SIELIŲ BEI NUOŠLIAUŽŲ, NUO ŠIAURINIŲ KALNŲ ŠLAITŲ, PAVOJUS, ALPINISTAMS, DAROSI VIS DIDESNIS! TAI PRIVALU ŽINOTI NE TIKTAI ALPINISTAMS BET IR ŠIAURINIŲ KALNŲ GYVENTOJAMS !!!

SUSIJUSIOS NAUJIENOS