Ventės ragas – vienas judriausių paukščių migracijos taškų ne tik Lietuvoje, bet ir gerokai platesniame regione.

Ši itin svarbi ornitologams vieta, ypač intensyviai verdanti gyvenimu rudenį, šiuo metu kvėpuoja žvarbiu kuršmarių oru ir vasario ramybe.

Traukia švyturys ir gaudyklės

Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje, vadinamo Ventės ragu, ilgis – 5,5 km. Iškyšulio plotis siekia iki 2,2 km. Viduramžiais kryžiuočiai čia buvo pastatę pilį ir bažnyčią, kurias laikui bėgant sugriovė marių bangos.

Sovietmečiu Ventės rago smaigalys buvo rekonstruotas. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti akmenimis. Pastatytas 250 metrų ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas. Tokia rekonstrukcija buvo sustabdytas pusiasalio nykimo procesas.

Nuo 1863 metų čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių. 11 metrų aukščio technikos paminklo pagrindinis darbas dabar ne nurodyti kelią žvejams, bet traukti lankytojus.

Visas gyvenimas pusiasalyje sukasi aplink keliuose pastatuose įsikūrusią ornitologinę stotį. Nedidukas švyturys ir didžiulės ornitologų naudojamos paukščių gaudyklės – pagrindiniai objektai, dominantys atvykstančiuosius.

Žiemą ramu

Eilinę vasario pradžios dieną besiartinant link raudonų plytų pastatų komplekso, tylą pertraukia kažkieno pokalbis – trys vyrai parslysčioja Kuršių marių ledu, parsinešdami kažkokį nedidelį plūdurą.

Jau prie pat ornitologinės stoties pastato pasirodo ir daugiau Ventės rago lankytojų. Jauna šeima su vaikais ir draugų pora nusileidžia sraigtu suktais nediduko švyturio laiptais. Netrukus dvi merginos, nešinos fotoaparatu, jais jau skuba į viršuje esantį balkonėlį, kad galėtų atsinaujinti savo nuotraukas socialinių tinklų paskyrose.

Apačioje vaikinas su mergina žengia apledėjusiu molu. Norisi iš arčiau pažvelgti į iš ledo glėbio niekaip neištrūkstančias marias. Kažkas atkeliavo pasivaikščioti su šuneliu... Nors žmonių žiemai sustingusiame Ventės rage netrūksta net eilinę savaitės dieną, nedidukas pusiasalis vasario pradžioje – puiki vieta mėgstantiems ramius pasivaikščiojimus.

21 erelio sąskrydis

„Savaitgalį žmonių padaugėja, tačiau didelio šurmulio nebūna, – sako čia sutiktas Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, ir netrukus priduria, kad net šiuo metu masiškesni būna laukinių paukščių apsilankymai. Prieš keletą dienų čia ant ledo buvo susirinkęs 21 jūrinis erelis.

Vyras pažvelgia per žiūronus į Kuršių marių tolį. „Štai ir dabar vienas tupi arčiau, o tolėliau galima dar du įžiūrėti“, – nudžiunga ornitologas, galėdamas parodyti didingąjį plėšrūną atvykėliams iš miesto.

Ramiai nutūpęs ant ledo ir kažką atidžiai stebintis erelis, net priartintas per objektyvą, pirmąsyk jį matančiam miesčioniui atrodo it koks keistoje situacijoje atsidūręs kalakutas. Artinantis link jo molu, taurusis paukštis ilgai tarsi nekreipia dėmesio. Tačiau vietiniai paukščių specialistai perspėja – prisiartinti nepavyks – jūrinis erelis mato žmogų iš kelių kilometrų.

Laikosi saugaus atstumo

Vieną akimirką, kai smalsuolis su fotoaparatu kerta paukščio nustatytą saugumo liniją, erelis pademonstruoja visą savo grožį ir didingai pamojęs sparnais perskrenda į kitą vietą. Vėl nutūpia ir rymo.

Po kiek laiko greta nusileidžia dar vienas toks pats skrajūnas. Gentainiai kažką pasikalba ir dabar jau dviese stebi ledą bei jo properšą, kuri, pasak ornitologijos stoties darbuotojų, netoli Ventės molo šiemet atsirado tik prieš keletą dienų.

Atsivėrusiuose vandens plotuose reikalus tvarkosi būrelis mažesnių paukščių, iš toli panašių į antis. Mažiausių plunksnuočių, kurių gausu Ventės rage paukščių migracijos laikotarpiais, šiuo metu nesimato.

Ideali vieta žiedavimui

Ventės ragas laikomas idealia vieta gaudyti ir žieduoti paukščiams. Baltijos jūros rytine pakrante driekiasi vienas didžiausių regiono paukščių migracijos kelių. Anstyvą rudenį čia praskrenda milijonai paukščių, iš kurių ženkli dalis tęsia savo kelionę Kuršių marių pakrante Ventės rago link.

Rage jie stabteli poilsiui, todėl čia neretai susikaupia daugybė migruojančių skrajūnų.

Ventės rage paukščiai stebėti, o vėliau ir žieduoti pradėti 1929 metais. Šią vietą pirmasis atskleidė tuometinis Ventės rago švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis, dirbęs čia 1924–1944 metais.

M.Posingis pasiūlė žymiam gamtininkui Tadui Ivanauskui pradėti žieduoti paukščius Ventės rage. Profesorius T.Ivanauskas buvo paukščių žiedavimo Lietuvoje pradininkas.

Pradžioje per metus buvo sužieduojama 2-4 tūkstančiai paukščių. Kai praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje Ventėje buvo pastatytos pirmosios stacionarios 12 metrų aukščio ir 40 metrų pločio gaudyklės, čia kasmet plunksnuotiesiems keliauninkams buvo „išdalijama“ jau apie 10–15 tūkstančių žiedų.

Šiais laikais Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui priklausančios Ventės rago ornitologinės stoties specialistai kasmet sužieduoja po 50–80 tūkstančių paukščių. 2003 metais pasiektas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkstančius sparnuočių. Daugiausiai tai smulkieji paukšteliai – varnėnai, liepsnelės, zylės ir kiti.

Didžiausios pasaulyje

Šiuo metu nuo didžiųjų gaudyklių stulpų nuimti tinklai ir gaudyklės atrodo labiau panašios į radijo retransliavimo techniką nei į sparnuočių gaudymo įrangą.

Čia stovinčios dvi didžiosios gaudyklės – didžiausios visame pasaulyje. Be jų Ventės rage veikia dar keturios mažesnės zigzaginės gaudyklės.

Didžioji gaudyklė pietrytinėje Ventės rago dalyje ant marių kranto įrengta prieš beveik keturis dešimtmečius – 1978 metais. Priekinėje jos dalyje auga nedideli medžiai bei krūmai, iškastas nedidelis vandens telkinys. Šia gaudykle paukščiai dažniausiai gaudomi nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio vidurio. Dažniausiai įkliūna įvairių rūšių zylės, alksninukai, kikiliai.

Aukščiausi šios konstrukcijos stulpai siekia 25 metrus. Įrenginio plotis – 69, ilgis – 113 metrų.

Dėl milžiniško tinklų ploto gaudyklės nuleidžiamos, kai pučia stipresnis vėjas. Tuo metu, net migruojant paukščiams, jie negaudomi.

Mažesnėmis zigzaginėmis gaudyklėmis paukščiai gaudomi bet kokiomis oro sąlygomis ištisus metus. Jų privalumas tai, kad sparnuočiai neįsipainioja į tinklus, nesusižeidžia ir saugiai gali išbūti keletą valandų.

Pranešimai – iš skirtingų kontinentų

Ventės ornitologų darbo grįžtamasis ryšys – šimtai kasmet gaunamų pranešimų apie Ventės rage sužieduotus paukščius. Iš įvairių Europos, Afrikos ir Azijos šalių kasmet gaunama apie 300–400 pranešimų.

Norint gauti daugiau žinių apie smulkiųjų paukščių migravimą, būtina sužieduoti gausybę šių sutvėrimų. Informacijos grįžtamumas žieduojant gandrus yra apie šimtą kartų efektyvesnis, nei ženklinant, tarkime, kregždes.

Kad būtų gauti 2-3 pranešimai apie Lietuvoje paženklintus paukščius iš žiemojimo vietų Afrikoje, pakanka paženklinti apie 100 gandrų. Kregždėms gi dėl to pačio „atsakomumo“ tenka išdalinti apie 10 tūkstančių žiedų.