– Mes prieš įrašą kalbėjomės, kad svečiai ir žmonės jau labai laukia pavasario. Sinoptikai dar nelabai jį žada, bet ar jau galima, kaip sakoma, virtuvėje „išspausti“ šiek tiek pavasario?

– Galima. Tiesą sakant, galima bandyti visus metus, bet šiandien virtuvėje dar tikrai neturime to tikrojo pavasario, kurio žmonės iš tiesų norėtų. Mūsų pirmasis derlius dar tik prasideda. Gal po savaitės jau pasirodys pirmieji smidrai iš po žemės, tada bus daugiau galimybių, bet šiandien dar ne.

– Tai nori pasakyti, kad šis agurkas ir tie krapai, kurie yra šioje lėkštėje, dar nėra iš ten esančio šiltnamėlio?

– Oi, tikrai ne. Dalis jų konservuota, dalis – užauginta dirbtinėmis sąlygomis. Bet kartais jau geriau vietinis dirbtinio auginimo produktas negu atvežtas iš šiltų kraštų.

– Tai pakalbėkime, ką šiandien turime, ką siūlai iš virtuvės?

– Tai ką, „šviežiakas“. Tikrai norėjosi pajusti pavasarį, nors ingredientai dar ne visai pavasariški.

– Bent trys jų yra pavasario kviesliai?

– Taip. Agurkas, žolelės, krapai, petražolės, topinambas...

– Kas yra topinambas?

– Topinambas yra žieminė bulvė, kasama dažniausiai pavasarį. Dabar pats metas. Iš topinambų galima ruošti net visą atskirą patiekalą – salotas. Ten būtų topinambas, rūgštokas obuolys, šiek tiek laimo, šlakelis balzamiko acto, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų. O čia mes turime upėtakį. Kadangi rūkymo procesas užtrunka, nenorėjau jūsų čia laikyti kelias valandas, tad turime jau parūkytą upėtakio filė. Prieš pat patiekiant šiek tiek pašildau ant grilio, kad atsiskleistų kvapai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai nuo ko pradėsi, ką darysi?

– Pirmiausia pasiruošiu salotas: agurką, topinambą, obuolį... Nors nežinau, kaip man seksis vienu metu dirbti, kalbėti ir viską parodyti. Pabandysiu. Šiaip ar taip, pasidarysiu salotas. O parūkytas upėtakis jau paruoštas, jį tik lengvai paskaninsiu druska ir pipirais.

– Man toks klausimas – gerai, tu pirmiausia imi obuolį, bet topinambas, kurį vėliau imsi, jis yra žalias ar jau kažkaip paruoštas?

– Jis visiškai žalias. Aš jo nenaudoju iškart – pasiliksiu pabaigai, nes jis labai greitai oksiduojasi, tai yra – ima ruduoti. Kadangi noriu, jog jis atrodytų gražiai ir apetitiškai, pjaustysiu jį paskutinį, kad galėčiau kuo greičiau užpilti alyvuogių aliejumi ir šiek tiek rūgštelės – kad liktų toks pat kaip obuolys.

– Bet tu viską pjaustai stambiomis juostelėmis? Darysi dar kažką su tomis dalimis ar bus tokios stambiagabaritės salotos?

– Ne. Norisi, kad būtų galimybė valgytojui pačiam pasirinkti – kas nori, tas gali dar pasismulkinti. Bet aš nemėgstu tokių smulkiai supjaustytų mišrainių tipo salotų.

– Tai šiandien tų tradicinių lietuviškų baltų salotų, kur viskas supjaustyta kubeliais, nebus?

– Ne, mišrainė yra mišrainė, o salotos – tai salotos.

– Ir truputėlis žievelės?

– Taip, šiek tiek žievelės dėl glotnumo. Dar alyvuogių aliejus.

– O dabar – topinambas?

– Taip. Galėčiau jį pjaustyti ir skustuku, bet kartais paviršiuje būna šiek tiek netolygumų. Bet, kaip matot, jis labai baltas, šviežias. Truputėlis druskos ir pipirų.

– Ir tu pirmiausiai į lėkštę dedi ne daržoves, o žuvį?

– Taip. Aš mėgstu pradėti nuo pagrindinio ingrediento, o tada iš viršaus jau viską dekoruoju. Ir, kaip mėgstu sakyti lankytojams ar valgytojams – gražiai puošiame, dėliojame ir viską po lapais paslepiame. Čia mano stilistika, kurią mėgstu. Ant upėtakio paskleidžiu salotas, keli krapų lapeliai...

– Taip, ir virtuvėje tikrai pakvipo krapais, petražolėmis… Ir viskas taip paprastai, gaiviai. To pavasario norisi, kuris, tikėkimės, jau netrukus ateis.