Trys tradiciniai lyderiai
Didžioji dalis šalies gyventojų kasdienybėje stengiasi laikytis tradicinio mitybos ritmo. „Nestle Baltics“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 35 proc. gyventojų valgo tris pagrindinius valgymus ir papildomai užkandžiauja tarp jų, o 25 proc. užkandžių visai atsisako ir apsiriboja tik maitinimusi tris kartus per dieną.
Pusryčiai išlieka labiausiai naminis dienos valgis: 94 proc. gyventojų, kurie valgo pusryčius, nurodo tai darantys namuose. Likusieji pusryčiauja darbo vietoje, eina į kavinę ar kitą maitinimo įstaigą.
Kalbant apie maisto ruošimą, ryte karaliauja greitis, nes 47 proc. valgančių pusryčiams paruošti skiria nuo 6 iki 10 minučių, o dar 21 proc. virtuvėje užtrunka iki 5 minučių.
Sumuštiniai – nepralenkiami
Rytiniame meniu vyrauja trijų grupių patiekalai. Populiariausias pasirinkimas yra sumuštiniai su sūriu, mėsa ar daržovėmis. Antroje vietoje – kiaušinių patiekalai, o trečioje – įvairios košės. Toliau rikiuojasi pieno produktai ir jų alternatyvos. Blynai ar saldumynai ryte pasirenkami rečiau.
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad pusryčiai, ko gero, yra vienas labiausiai mitais apipintų dienos valgymų.
„Vieni jų visai atsisako, kiti be jų neįsivaizduoja ryto, tačiau iš tiesų nei sumuštinis, nei košė, nei kiaušiniai savaime nėra nei geriausias, nei blogiausias pasirinkimas – svarbiausia, iš ko sudarytas visas patiekalas ir ar jis tinka konkretaus žmogaus dienos ritmui. Sumuštinis gali būti visavertis, jei renkamės viso grūdo duoną, baltymų šaltinį ir daržovių, o košę verta papildyti jogurtu, varške, sėklomis ar riešutais. Kiaušiniai taip pat gali būti puikus pusryčių pagrindas, ypač kartu su daržovėmis. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Kai valgydami skubame ar atliekame kitus darbus, sunkiau pastebėti sotumo signalus, todėl net ir greitai paruošiamus pusryčius verta valgyti neskubant, bent trumpam atsisėdus ir skiriant dėmesio maistui“, – komentuoja gydytojas dietologas.
Dominuoja mėsos patiekalai
Pusryčiai ir vakarienė dažniausiai valgomi namuose, o pietūs – vienintelis valgymas, kurį daugiau nei pusė (56 proc. pietaujančių) renkasi valgyti ne namuose, pvz., kavinėse, darbe ar pirkdami išsinešti.
Vertinant patiekalų pasirinkimą, lietuviai išlieka itin ištikimi tradiciniams karštiesiems patiekalams. Daugiausia respondentų pietums renkasi karštą mėsos patiekalą su bulvėmis ar ryžiais, apie trečdalį pietaujančių valgo sriubą, o 28 proc. – tradicinius bulvinius patiekalus, tokius kaip cepelinai ar kugelis. Toliau rikiuojasi makaronai, žuvis, o šviežias daržovių salotas kaip pagrindinį pietų patiekalą pasirenka 15 proc. apklaustųjų.
Mėsos populiarumą atspindi ir bendras namų mitybos dažnumas: 36 proc. gyventojų karštą mėsos patiekalą valgo kasdien, o dar 42 proc. – kelis kartus per savaitę.
„Mėsa yra dažnas lietuviškų pietų pagrindas, tačiau svarbu, kokią mėsą renkamės, kaip dažnai ją valgome ir kas atsiduria šalia jos. Liesa, neperdirbta mėsa suteikia visaverčių baltymų, geležies, cinko, seleno ir B grupės vitaminų. Tačiau, jei mėsa tampa kasdieniu pasirinkimu, lėkštėje lieka mažiau vietos žuviai, ankštiniams ir kitiems augaliniams produktams, todėl svarbiausia – įvairovė. Raudoną mėsą verta kaitalioti su žuvimi, pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais, o perdirbtus mėsos gaminius riboti labiausiai“, – pataria gydytojas dietologas.
Neretai minimas popietinis sunkumas neturėtų būti automatiškai siejamas su mėsa, kaip gana įprasta manyti. „Tam įtakos turi porcijos dydis, valgymo tempas, tai, kas buvo valgoma iki pietų, ir net natūralus popietinis paros ritmo nuosmukis. Todėl verta pradėti nuo paprastų dalykų: saikingos baltymų porcijos, kuo daugiau daržovių lėkštėje, neskubaus valgymo ir lengvo prasijudinimo po pietų. Net 10–20 minučių ramus pasivaikščiojimas gali padėti geriau jaustis po valgio. Tad atsisakyti įprastų lietuviškų pietų tikrai nereikia – kur kas svarbiau, kad jie būtų įvairūs, saikingi ir pritaikyti mūsų kasdienybei“, – pastebi E. Grišinas.
Vakarienė – įvairesnė
Gyventojų apklausa parodė, kad vakarienė dažniausiai valgoma namuose, – tai daro 97 proc. apklaustųjų. Vakarienei paruošti dažniausiai skiriama iki 30 minučių.
Nors karštas mėsos patiekalas išlieka populiariausias ir vakare, matome, kad vakarienės meniu tampa įvairesnis. Vakare gyventojai renkasi ir makaronų patiekalus, ir pieno produktus, pvz., varškę, ir miltinius patiekalus, tokius kaip blynus, rečiau verda sriubą arba valgo žuvies patiekalus.
Klausdami, kas geriausiai tinka vakarienei, dažnai tikimės vieno konkretaus patiekalo, tačiau šiuo atveju teisingiau kalbėti apie principą, o ne receptą.
„Tinkamiausia vakarienė priklauso nuo to, kelintą valandą valgome, žmogaus sveikatos būklės, miego ir kitų individualių aplinkybių. Jos struktūra iš esmės neturėtų skirtis nuo pietų – baltymų šaltinis, gausiau daržovių ir saikinga sudėtinių angliavandenių dalis. Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų ar antsvorio, palankesnė gali būti lengvesnė ir ankstesnė vakarienė, o kenčiantiems nuo refliukso svarbu nevalgyti likus kelioms valandoms iki miego. Svarbiausia stebėti savo savijautą ir vakarienę pritaikyti prie savo organizmo ir dienos ritmo“, – rekomenduoja E. Grišinas.
Naujausi komentarai