Lietuvoje apsilankęs garsios Vokietijos vyninės "Selbach-Oster" vadovas Johannesas Selbachas lietuvius supažindino su visame pasaulyje žinomu pačių gaminamu rislingu.

Vyninėje "La Boheme" trečiadienį susirinko vyno gerbėjai. Juos čia atviliojo puikiai žinomas rislingo vardas – jo paragauti, papasakoti apie vyno istoriją, gaminimo subtilybes pakvietė iš Vokietijos atvykęs vyno ekspertas J.Selbachas.

J.Selbacho vyninė – šeimos verslas, pradėtas kurti dar 1661 m. Nors jos vyno ūkis apima tik 16 ha vynuogynų ir kasmet pagaminama tik 10 tūkst. dėžių "Selbach-Oster" vyno, šis vynas nuolat patenka į garsiausias vyno enciklopedijas ir specializuotus žurnalus.

Svečiai ragavo keturių rūšių vyno – "Selbach Riesling Kabinett (Fish)", "Brauneberger Juffer Riesling Spätlese", "Zeltinger Sonnenuhr Riesling Spätlese trocken" ir "Zeltinger Sonnenuhr Riesling Spätlese".

Kiekviena jų – labai skirtinga, nuo sauso iki saldaus vyno. Tai yra viena išskirtiniausių rislingo veislės vynuogių ypatybių – iš jų galima pagaminti labai įvairaus skonio vyną, o tai daugeliui vynuogių veislių nebūdinga. Šios rūšies vynuogės labiausiai vertinamos Vokietijoje, jos – pagrindinės "Chardonney" veislės vynuogių konkurentės.

Viena iš "Selbach-Oster" vynų sėkmės paslapčių – ypatingoje vietoje, ant stačių šlaitų, esantys vynuogynai. Taip uogos gauna didžiausią kiekį saulės ir šviesos, be to, nori nenori, jas tenka skinti rankomis – jokia mašina nepritaikyta važiuoti tokiu stačiu kampu.

Rislingo vynmedžių uogos kai kuriuose vynuogynuose yra aukso vertės, nes jos sirpinamos šimtamečių vynmedžių. Patekusios į vyninę uogos spaudžiamos labai švelniai, sultys į vyną fermentuojamos plieninėse ir ilgą laiką naudojamose ąžuolo talpyklose. Kol išpilstomas į butelius, vynas klasikiniu būdu laikomas nenupiltas nuo skoniui ypatingą eleganciją suteikiančių mielių nuosėdų.